2018-06-23

Kremliui paruošė rimtą smūgį – griauna rusišką monopolį

Aleksandras ProcenkaLietuvos rytas
2018-06-22 23:31, atnaujinta 2018-06-22 23:32

Neseniai Turkijoje atidarytas Transanatolijos dujotiekis, kuriuo dujos iš Azerbaidžano per Turkiją tekės į Europą. Tai gali būti rimtas iššūkis „Gazprom“ koncernui.

Kremlius ir „Gazprom“ demonstratyviai stengėsi nepastebėti Transanatolijos dujotiekio atidarymo.

Užtat jame dalyvavęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka jau pareiškė norą, kad šalis gautų dujas būtent per šį vamzdį, kuris sujungtas su Bulgarija bei Rumunija.

Azerbaidžano vadovas Ilhamas Alijevas tvirtino sulaukęs politinės ir ekonominės JAV paramos tiesiant Pietų Kaukazo dujotiekį, kuris dabar tapo Transanatolijos vamzdyno atšaka.

Darbuojasi ir su rusais 

Šiuo atveju itin įdomus Turkijos vaidmuo. Juk Transanatolijos dujotiekis driekiasi per jos teritoriją, o dujos gali būti pumpuojamos į Italiją ar net Ukrainą.

Savo ruožtu Ankara vykdo projektus su „Gazprom“, kuris siekia nutiesti dviejų vamzdynų dujotiekį „Turkijos srautas“. Juo iš Rusijos ketinama pumpuoti dujas į Turkiją, o kiekvienos atšakos pralaidumas siektų 15,75 mlrd. kubinių metrų per metus.

Pirmąją „Turkijos srauto“ atšaką ketinama atidaryti jau šiemet, antrąją, kuria, kaip planuojama, dujos per Turkiją bus eksportuojamos į Pietų ir Pietryčių Europą, – 2019-aisiais.

Pajėgumais dar neprilygsta 

Transanatolijos vamzdynas kol kas apimtimi negali prilygti rusų planuojamam.

Mat Azerbaidžanas per metus sugebėtų pasiūlyti tiktai apie 10 milijardų kubinių metrų dujų.

„Rusijos ir Azerbaidžano galimybės yra nesulyginamos.

Rusai per metus Europai patiekia 193 milijardus, o Azerbaidžanas – vos 8 milijardus kubinių metrų“, – teigė Rusijos nacionalinės energetinės nepriklausomybės fondo ekspertas Igoris Juškovas.

Tačiau Europos Komisijos atstovai tvirtino, kad neseniai atidaryta ir toli gražu ne visu pajėgumu veikianti atšaka yra strateginė užtikrinant žemyno energetinę nepriklausomybę.

Pirmiausia, suprantama, nuo „Gazprom“, kuris tiesia ir „North Stream 2“ Baltijos jūroje.

Puoselėja ambicingą planą 

Baku tikisi, kad prie Pietų Kaukazo, o kartu ir Transanatolijos dujotiekių ateityje prisijungs dvi dujas eksportuojančios valstybės – Iranas ir Turkmėnistanas.

Apie tokią galimybę Teheranas užsiminė jau anksčiau. Iraniečiai iki 2021 m. ketina padidinti dujų eksporto apimtį nuo dabartinių 60 milijonų iki 200 mln. kubinių metrų per parą.

O šių gėrybių čia apstu – pagal turimas gamtinių dujų atsargas Iranas užima antrą vietą pasaulyje (po Rusijos).

Savo ruožtu Turkmėnistanas jau senokai derasi su Europos Sąjunga dėl galimybės tiekti dujas per Pietų Kaukazo atšaką. Tam reikia nutiesti dujotiekį per Kaspijos jūrą, bet šie planai kol kas stringa.

Vis dėlto neseniai valstybinės kompanijos „Turkmengaz“ vadovas Myratas Arčajevas paskelbė, kad šalies dujų ištekliai siekia apie 50 trilijonų kubinių metrų. Jeigu tai būtų tiesa, Turkmėnistanas pagal šį rodiklį būtų pirmas pasaulyje, aplenkęs Rusiją bei Iraną.

Kol kas turkmėnai dujas eksportuoja tik į Kiniją, tačiau ateityje jie norėtų prasimušti ir į kitas rinkas. Todėl atidarytas Transanatolijos dujotiekis jiems tikrai galėtų praversti. Atitinkamai tai būtų kirtis „Gazprom“.

Komentarų nėra: