2016-05-13

Gražiausia knyga apie karą, kurią skaitė kiekvienas nacių karys

lrytas.lt  2016-05-12 15:24


 Pirmasis pasaulinis karas. Britų artilerija

„Be jokios abejonės, gražiausia knyga apie karą, kokią tik esu skaitęs; atvira, autentiška ir labai garbinga“, – teigė prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas André Gide.

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje, ketvirtadienio pavakarę pristatytas žymaus vokiečių rašytojo ir kario Ernsto Jüngerio romanas „Plieno audrose“.

„Nesu karo korespondentas ir nesiūlysiu herojų plejados; mano siekis – ne pavaizduoti, kaip galėjo būti, o aprašyti, kaip buvo“, – rašė autorius pirmojo leidimo pratarmėje.


Ernsto Jüngerio knyga „Plieno audrose“ iki šiol yra viena autentiškiausių ir meistriškiausių knygų apie Pirmąjį pasaulinį karą

1920-aisiais pasirodžiusi E.Jüngerio knyga „Plieno audrose“ iki šiol yra viena autentiškiausių ir meistriškiausių knygų apie Pirmąjį pasaulinį karą. Ir viena kontroversiškiausių, nes, anot legendos, esą kiekvienas nacių kareivis buvo ją skaitęs…

Tačiau K.Jüngeris tiek iki 1933-iųjų, tiek ir po jų atmetė nacių pasiūlymus bendradarbiauti, pasirinkdamas vidinę emigraciją. Jis išgyveno ir piktus oficialiosios spaudos antpuolius, ir draudimą spausdintis, ir gestapo kratas.


Pirmasis pasaulinis karas. Belgų kariai

Savanoriu kariauti išėjęs 19-metis gimnazistas ketverius metus praleido Vakarų fronto apkasuose, buvo daug kartų sužeistas, už nuopelnus apdovanotas aukščiausiu Prūsijos ordinu Pour le Mérite. Kautynių romantiką dievinęs jaunuolis tapo ne tik patyrusiu kariu, bet ir mąstytoju, gebančiu įžvelgti šiuolaikinio karo esmę.

Autoriaus plunksna keliais lengvais brūkštelėjimais sukuria kariaujančiųjų portretus – nuo eilinių iki generolų. Ribinėse situacijose atsiskleidžia jų emocijos, tarpusavio santykiai, būdo bruožai – sumanumas ir ištvermė, ištikimybė bendražygiams, lenktyniavimas dėl to, kas karingesnis ir, laikui bėgant, vis dažnesnė apatija. Beatodairiška drąsa mainosi su baime, plieninė disciplina – su įsiūčio priepuoliais.

Pavojus grūdina charakterį ir valią, mirties artumas leidžia tikriau suvokti savo būtį, tačiau anoniminėse XX a. žudynėse tradicinė garbingo, už Tėvynę žūstančio kario-riterio samprata ima nykti. Pergalę lemia masinio naikinimo ginklus tiekiančios pramonės pajėgumas.

„Tada pliūptelėjo nepaprastai smarki artilerijos ugnis. Žemė čiurkšlėmis lėkė iš įvairiaspalvių dūmų kamuolių, o duslus giliai įsirausiančių sprogmenų urzgimas pynėsi su aukštu metaliniu džerškesiu, primenančiu rąstus pjaunančio diskinio pjūklo garsą. Geležiniai luitai neįtikėtinu tankumu šniokštė artyn, tarp jų mirgėjo dainuojantys skeveldrų debesys“. (Plieno audrose, 258 psl.).

Šios knygos aktualumas, muziejaus kultūrinių renginių koordinatorės Gintarės Genytės teigimu, ypač išryškėja šiandienėje politinėje situacijoje.

Romaną „Plieno audrose“ pristatė jos vertėjas, rašytojas Laurynas Katkus, komentavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Rūta Eidukevičienė (HF), VDU HF Kauno istorijos centro vadovas prof. dr.Jonas Vaičenonis.

Knyga dalinai paremta pagal Europos Sąjungos programą „Kūrybiška Europa“.

Komentarų nėra: