D. Grybauskaitė: Gegužės 3-iosios Konstitucija įpareigoja ginti bendras vertybes
2016-05-03 / 09:53 — LRT.lt
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Lenkijos Respublikos prezidentą Andrzejų Dudą Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga.
Šiais metais minimos 225-osios bendros Lietuvos ir Lenkijos Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinės. Prezidentė pabrėžė, kad ši Konstitucija simbolizuoja lietuvių ir lenkų tvirtą pasiryžimą kurti laisvės ir demokratijos vertybėmis paremtas valstybingumo tradicijas. Šalies vadovės teigimu, tai idealai, nulėmę abiejų tautų stiprybę ir vedę abi valstybes ypatingu keliu, šiandien jas pavertę nepriklausomomis stiprios ir laisvos Europos ir transatlantinės bendruomenės šalių šeimos narėmis.
Anot prezidentės, Gegužės 3-iosios Konstitucija ir šiandien išlieka įsipareigojimu mums ryžtingai ginti bendras vertybes, puoselėti mūsų piliečių laisvę, saugumą ir gerovę, kartu atsakingai dirbant ne tik dvišaliu lygiu, bet ir Europos Sąjungoje bei NATO.
Sveikinimo laiške šalies vadovė teigė, jog kartu plėtojami Lietuvos ir Lenkijos projektai politikos, gynybos, energetikos, transporto, ekonomikos ir daugelyje kitų sričių reikšmingai prisideda bei neabejotinai išliks tvirtu abiejų valstybių ir piliečių gerovės ir saugumo pamatu.
Lietuvos vadovė Lenkijos prezidentui ir visiems Lenkijos žmonėms palinkėjo visokeriopos sėkmės ir klestėjimo, rašoma pranešime spaudai.
2016 m. gegužės 2 d. 21:51
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose paminėtos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijos 225-osios metinės. Tai pirmoji Europoje rašytinė konstitucija.
Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos ir Lenkijos valstybės Gegužės trečiosios Konstitucija – pirmoji rašytinė Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių Valstijų konstitucijos. Ją priėmė Abiejų Tautų Respublikos ketverių metų Seimas. Konstitucija skelbė, kad karaliaus sostas turi būti paveldimas, valstybės valdymas labiau centralizuotas, numatyti dveji Seimo rūmai – Atstovų ir Senatorių, įtvirtintas įstatymų priėmimas balsų dauguma. Gegužės trečiosios Konstitucija vietoj bajorų luominės jau mėgina formuoti modernią pilietinę valstybę. Konstitucijos priėmimo aplinkybes, reikšmę Lietuvos ir Lenkijos santykiams bei įstatymų leidybai aptarė abiejų šalių politikai, istorikai ir teisininkai.
„Konstitucijos priėmimo byla rodo, kad nors Lietuvos teisės joje nebuvo pilnai užtikrintos, didelė dalis Lietuvos atstovų ėjo į kompromisą. Priimti konstituciją, taip stiprinant valstybę, buvo svarbiau, nei tęsti tarpusavio ginčus“, – sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Jokia tauta, jokia bendrija negali egzistuoti be kolektyvinės atminties. Bendros praeities ir tą bendriją jungiančių vertybių suvokimo. Gegužės trečiosios Konstitucija yra vienas svarbiausių dalykų lenkų ir lietuvių tautų kolektyvinėje atmintyje. Ji buvo sukurta kaip didysis pasiekimas, suvienijęs abi tautas vienoje valstybėje, Abiejų Tautų Respublikoje“, – kalbėjo Lenkijos Senato pirmininko pavaduotoja Marija Koc.
Istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad Gegužės trečiosios Konstitucija – lenkų ir lietuvių bendrystės dalis bei Europos kultūrinės, istorinės ir teisinės tapatybės pamatas.
„Konstitucija gimsta iš esmės jau prancūzų revoliucijos metais, kai Prancūzijoje vyksta didžioji prancūzų revoliucija, kai yra priimama garsioji Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir čia šitose Europos Rytų, Centrinės Europos platumose visuomenė, bajorija bando šiek tiek irgi modernizuoti savo valstybę, – aiškino Istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius. – Miestai ir miesteliai gauna savivaldą. Miestiečių teisės yra išplečiamos. Iš esmės atsiranda lyg ir valdžių atskyrimo principas tam tikras: įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisinė valdžia.“
Gegužės trečiosios Konstitucijoje įtvirtintoms reformoms priešinosi ir prieš ją jėgas suvienijo vidaus opozicija – aristokratai ir Rusijos imperatorė Jekaterina II. Gegužės trečiosios Konstitucija galiojo keturiolika mėnesių.
lrt.lt
2016-05-03 / 09:53 — LRT.lt
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Lenkijos Respublikos prezidentą Andrzejų Dudą Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga.
Šiais metais minimos 225-osios bendros Lietuvos ir Lenkijos Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinės. Prezidentė pabrėžė, kad ši Konstitucija simbolizuoja lietuvių ir lenkų tvirtą pasiryžimą kurti laisvės ir demokratijos vertybėmis paremtas valstybingumo tradicijas. Šalies vadovės teigimu, tai idealai, nulėmę abiejų tautų stiprybę ir vedę abi valstybes ypatingu keliu, šiandien jas pavertę nepriklausomomis stiprios ir laisvos Europos ir transatlantinės bendruomenės šalių šeimos narėmis.
Anot prezidentės, Gegužės 3-iosios Konstitucija ir šiandien išlieka įsipareigojimu mums ryžtingai ginti bendras vertybes, puoselėti mūsų piliečių laisvę, saugumą ir gerovę, kartu atsakingai dirbant ne tik dvišaliu lygiu, bet ir Europos Sąjungoje bei NATO.
Sveikinimo laiške šalies vadovė teigė, jog kartu plėtojami Lietuvos ir Lenkijos projektai politikos, gynybos, energetikos, transporto, ekonomikos ir daugelyje kitų sričių reikšmingai prisideda bei neabejotinai išliks tvirtu abiejų valstybių ir piliečių gerovės ir saugumo pamatu.
Lietuvos vadovė Lenkijos prezidentui ir visiems Lenkijos žmonėms palinkėjo visokeriopos sėkmės ir klestėjimo, rašoma pranešime spaudai.
Pirmajai Europoje rašytinei ATR Konstitucijai — 225 metai
Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, lrt.lt2016 m. gegužės 2 d. 21:51
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose paminėtos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijos 225-osios metinės. Tai pirmoji Europoje rašytinė konstitucija.
Abiejų Tautų Respublikos, Lietuvos ir Lenkijos valstybės Gegužės trečiosios Konstitucija – pirmoji rašytinė Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių Valstijų konstitucijos. Ją priėmė Abiejų Tautų Respublikos ketverių metų Seimas. Konstitucija skelbė, kad karaliaus sostas turi būti paveldimas, valstybės valdymas labiau centralizuotas, numatyti dveji Seimo rūmai – Atstovų ir Senatorių, įtvirtintas įstatymų priėmimas balsų dauguma. Gegužės trečiosios Konstitucija vietoj bajorų luominės jau mėgina formuoti modernią pilietinę valstybę. Konstitucijos priėmimo aplinkybes, reikšmę Lietuvos ir Lenkijos santykiams bei įstatymų leidybai aptarė abiejų šalių politikai, istorikai ir teisininkai.
„Konstitucijos priėmimo byla rodo, kad nors Lietuvos teisės joje nebuvo pilnai užtikrintos, didelė dalis Lietuvos atstovų ėjo į kompromisą. Priimti konstituciją, taip stiprinant valstybę, buvo svarbiau, nei tęsti tarpusavio ginčus“, – sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Jokia tauta, jokia bendrija negali egzistuoti be kolektyvinės atminties. Bendros praeities ir tą bendriją jungiančių vertybių suvokimo. Gegužės trečiosios Konstitucija yra vienas svarbiausių dalykų lenkų ir lietuvių tautų kolektyvinėje atmintyje. Ji buvo sukurta kaip didysis pasiekimas, suvienijęs abi tautas vienoje valstybėje, Abiejų Tautų Respublikoje“, – kalbėjo Lenkijos Senato pirmininko pavaduotoja Marija Koc.
Istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad Gegužės trečiosios Konstitucija – lenkų ir lietuvių bendrystės dalis bei Europos kultūrinės, istorinės ir teisinės tapatybės pamatas.
„Konstitucija gimsta iš esmės jau prancūzų revoliucijos metais, kai Prancūzijoje vyksta didžioji prancūzų revoliucija, kai yra priimama garsioji Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir čia šitose Europos Rytų, Centrinės Europos platumose visuomenė, bajorija bando šiek tiek irgi modernizuoti savo valstybę, – aiškino Istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius. – Miestai ir miesteliai gauna savivaldą. Miestiečių teisės yra išplečiamos. Iš esmės atsiranda lyg ir valdžių atskyrimo principas tam tikras: įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisinė valdžia.“
Gegužės trečiosios Konstitucijoje įtvirtintoms reformoms priešinosi ir prieš ją jėgas suvienijo vidaus opozicija – aristokratai ir Rusijos imperatorė Jekaterina II. Gegužės trečiosios Konstitucija galiojo keturiolika mėnesių.
lrt.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą