Atsakas Rusijai: Londonas ragina NATO prisiminti veiksmus, kokių nebuvo dešimtmečius
Vaidas Saldžiūnas, DELFI.lt 2016 m. kovo 24 d. 14:09
Pastaruosius metus savo konvencines pajėgas pratybose ir realiuose koviniuose veiksmuose mankštinusi Rusija jau kurį laiką siunčia signalus, kad realaus konflikto atveju būtų linkusi panaudoti ir vieną galingiausių savo arsenalo priemonių - branduolinius ginklus. Todėl ribas tarp konvencinio ir branduolinio karo naikinančiam Kremliui būtina pasiųsti aiškią žinią: NATO nerimauja dėl tokių Rusijos veiksmų, bet pasiruošusi atsakyti ir moka, kaip ta padaryti.
Tokią žinią dar praėjusių metų spalį pasiuntė Jungtinės Karalystės ambasadorius prie NATO Adamas Thompsonas. Jo teigimu, Aljansas turi prisiminti kelis dešimtmečius nevykusias pratybas, kurios buvo įprastos Pirmojo šaltojo karo laikais.
„Nuo Šaltojo karo pabaigos NATO rengė konvencines ir branduolines pratybas, tačiau atskirai, o ne kartu, kai iš įprasto konflikto pereinama prie branduolinių ginklų panaudojimo. Jungtinė Karalystė mato prasmę rekomenduoti, kad mes, kaip Aljansas, žinotume kaip tokiais atvejais pakopomis vyksta eskalacija – toks žinojimas sustiprintų atgrasymo galimybes“, - teigė ambasadorius.
Londono rekomendaciją, kuri iki šiol tebėra svarstoma, neseniai priminė britų transliuotojo BBC parodytas pusiau dokumentinis, pusiau vaidybinis filmas „Trečiasis pasaulinis karas: karo kambaryje“.
Šiame filme suvaidinta situacija, kai tikri buvę britų politikos ir karinių pajėgų atstovai sprendžia, kaip atsakyti į Rusijos sukeltą krizę Latvijoje.
Pagal Ukrainos įvykius modeliuotą BBC scenarijų, Daugpilyje rusakalbiai sukelia riaušes, užima vietos administracijos pastatus ir paskelbia Latgalos nepriklausomybę nuo Rygos. Separatistus neakivaizdžiai remia Rusija ir prasideda konvencinis konfliktas tarp NATO pajėgų bei rusų.
Latvijai su sąjungininkais pamėginus atsiimti prarastą teritoriją, Rusija galiausiai panaudoja taktinį branduolinį ginklą prieš JAV ir britų karo laivus bei įspėja: kitas taikinys – Londonas. Jungtinės Karalystės krizių komitetas turi nuspręsti – pasekti JAV pavyzdžiu ir atsakyti Rusijai branduoline ataka ar nusileisti. Balsavimo metu britai nusprendžia neatsakyti į branduolinį smūgį.
Toks BBC pateiktas scenarijus sukėlė nemažai įvairių reakcijų, kritikuotas dėl netikroviškumo. Tačiau pabrėžta, jog tokių realių simuliacinių pratybų, kai realūs – buvę ar esami aukščiausi politikos bei karinių pajėgų atstovai sprendžia panašias dilemas, Pirmojo šaltojo karo laikais būta nemažai. Pastaruosius kelis dešimtmečius tokios pratybos nevyksta, bet artimiausiu metu viskas gali pasikeisti.
„Mes, europiečiai, atsibundame prieš liūdną faktą, kad žemynas nėra toks taikus ir laisvas, kaip tikėjomės per pastaruosius 20 metų. Dalis to atsibudimo reiškia, jog mes turime iš naujo išmokti kertinę atgrasymo funkciją. Pagrindinis NATO darbas – ginti nares, o geriausias būdas tai padaryti būtų atgrasyti, o ne kautis. Atgrasymo pajėgumų yra įvairių – nuo nacionalinio lygmens karinių pajėgumų iki branduolinių ginklų.
NATO norint būti efektyviai, mums reikia aiškumo. Turime žinoti, kaip konvenciniai pajėgumai derinasi ir veikia kartu su branduoliniais pajėgumais. Tuo pat metu, turime suvokti, kaip veiktų, pavyzdžiui, hibridinės atakos metu“, - DELFI sakė Vilniuje su Šiaurės Atlanto tarybos delegacija viešintis A. Thompsonas.
Adamas Thomsponas © DELFI (M. Ažušilio nuotr.)
- Bet kaip tai veiktų? Juk dar Pirmojo Šaltojo karo laikais buvo nemenkas priešiškumas branduoliniams ginklams, panašioms pratyboms, o dabar, kai visi tik ir kalba apie branduolinį nusiginklavimą, pasipriešinimas, regis, dar didesnis.
- Galima tik pabrėžti, kaip tai nauja, nors NATO buvo ir yra branduolinis aljansas. NATO visada vykdė branduolines pratybas, bet dabar reikia įsitikinti, kad pajėgumai yra aktyvūs ir veikia. Reikia iš naujo išmokti sujungti NATO geriau pažįstamus konvencinių pajėgumų mokymus su branduoliniu pajėgumu. Ir mokytis, kaip šie abu pajėgumai siejasi su hibridinės atakos iššūkiais bei kaip mes tai atgrasysime.
- Koks yra Jungtinės Karalystės požiūris bei vaidmuo tokiose pratybose?
- Tai yra NATO reikalas. Norint, kad vyktų tokios pratybos, reikia aiškiai pasakyti, kaip veikia mūsų doktrina. Tiesa, nemanau, kad būtina vykdyti lauko pratybas, treniruojantis panaudoti branduolinius ginklus.
- Tačiau Rusija savo pratybose juk labai aiškiai signalizuoja, jog ji naudotų branduolinius ginklus, galbūt net pirmoji. Ar bei kaip Jungtinė Karalystė bei NATO linkusios atsakyti į tokį Rusijos jėgos demonstravimą?
-Na, reikia pabrėžti, kad gyvename kiek kitokiais laikais, nei buvo Šaltojo karo metu. Pavyzdžiui, anuomet rusai turėjo konvencinį pranašumą, dabar tokį pranašumą turi NATO, tad nenuostabu, kad Rusija perkelia daugiau svorio į savo branduolinę doktriną. Tai nereiškia, kad reikia eiti koja į koją su rusais, bet kartu ir reikia turėti omeny, kad Rusija konflikto eskalavimo metu būtų pasiryžusi naudoti taktinį branduolinį ginklą. Tai kelia didelį nerimą. Vis dėlto manau, kad NATO atsakas bus kitoks, nei Šaltojo karo laikų.
- Kuo toks atsakas skirsis?
- Šaltojo karo metu NATO ir Varšuvos pakto šalių konfrontacija buvo statiška, ėjo palei Vokietijos sieną. Tuomet NATO stipriai rėmėsi taktiniais branduoliniais ginklais, kaip atgrasymo priemone. Šiandien NATO turi didesnę periferiją, mums reikia perkelti pajėgumus per visą Europą, o tai yra kitas didelis iššūkis. Ką jau kalbėti apie informacinio karą ir panašius aspektus.
- Leiskite paklausti kitaip: BBC filmas, kur atsiimant Latviją prieš jūsų šalies laivus panaudojamas branduolinis ginklas, o britai atsisako duoti atsaką – ar tai realu? Ar NATO pasiruošusi bent jau pasiųsti žinutę, kad yra pasiruošusi smogti atgal?
- Tiesą pasakius nemačiau tos dokumentikos (šypsosi). Bet žiūrėkite, Jungtinė Karalystė kartu su Prancūzija ir JAV Europoje yra branduolinės jėgos. Mes turime įsipareigojimus visiems sąjungininkams, tad nemanau, kad turėtumėte nerimauti dėl NATO branduolinės dimensijos, nes tai yra dalis atgrasymo. Bet tuo pat metu nemanau, kad vertėtų pervertinti šį branduolinį aspektą. Mūsų noras yra branduolinis atgrasymas, o ne panaudojimas. Vienas didžiausių 5-ojo straipsnio privalumų yra tas, kad jis potencialiems priešininkams atrodo dviprasmiškas, nes jie negali būti tikri, kaip NATO atsakys. Kita vertus, nemanau, jog vertėtų remiantis televizijos šou teikti išvadas, kaip realybėje veikia NATO planuotojai, nors ir tame BBC filme dalyvavo realūs žmonės, bet iš tam tikro periodo.
- Jungtinė Karalystė pernai skelbė, kad į Rytų ir Vidurio Europos šalis permes apie tūkstantį karių. Kur jie bus dislokuoti ir kuriam laikui?
- Taip, Jungtinė Karalystė yra viena labiausiai prisidedančių prie Baltijos šalių gynybos valstybių, vyksta intensyvus bendradarbiavimas, Lietuvoje pernai treniravosi šimtai britų karių, be to, Lietuva yra labai laukiama mūsų buriamose jungtinėse ekspedicinėse pajėgose. Bet kalbant apie jūsų minėtą skaičių, tai žiniasklaida jį kiek iškraipė. Šiemet toks skaičius karių – apie tūkstantį dalyvaus įvairiuose mokymuose skirtingose Šiaurės ir Rytų Europos šalyse, skirtingu metu. Matysime pajėgas sausumoje, jūroje ir ore. Bet jei interpretuojate tūkstantį karių kaip nuolatinį dislokavimą, tai būtų klaida.
- Jūs paminėjote jūrą. Jungtinė Karalystė Baltijos jūroje skelbė dislokuosianti 5 Karališkojo Laivyno laivus, tarp jų – moderniausius, su priešlėktuvinės gynybos priemonėmis. Vien jau britų laivų pasirodymas Baltijos jūroje yra neįprastas. Ar tai yra atgrasymo strategijos dalis?
- Galima taip pasakyti. Po Rusijos veiksmų Ukrainoje Jungtinė Karalystė padidino savo pratybų skaičių ir manau, kad pamatysite dar daugiau Karališkojo Laivyno buvimo Baltijos jūroje. Ne tik šiemet, bet, manau ir ateityje. Apie skaičius ir planus, žinoma, negaliu kalbėti, bet bendrai galiu pasakyti, kad NATO reikia daugiau aiškumo dėl savo pratybų – taip būtų siunčiama žinutė dėl atgrasymo.
- Daugelis nerimauja dėl vadinamojo „Brexito“ - Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Ar tai gali kaip nors paveikti jūsų šalies saugumo elementų buvimą regione?
- Nesu „Brexito“ ekspertas, bet esu NATO ekspertas, tad nematau priežasčių, koks būtų skirtumas dėl mūsų įsitraukimo regione. Turime sutarties įsipareigojimus ginti Lietuvą ir į tai žiūrime labai rimtai. Jei būtų priešingai, sugriautumėme savo pačių bei NATO patikimumą, o juk Aljansas yra žinomas dėl savo principo: visi už vieną, vienas už visus.“
Skaitykite daugiau: delfi.lt
Dalia Plikūnė, ELTA 2016 m. kovo 25 d. 11:50 delfi.lt
NATO Varšuvos viršūnių susitikime pasiųs dvi žinutes Rusijai, kad aljansas yra stiprus ir pasirengęs dialogui, teigė JAV ambasadorius prie NATO Duoglasas Lute, kartu su Šiaurės Atlanto taryba viešėjęs Lietuvoje.
NATO Lenkijos kariuomenė/ NATO © AFP/Scanpix
Ambasadorius paminėjo, kad Varšuvoje liepą bus imamasi tolesnių žingsnių užtikrinant kolektyvinės gynybos principus, tačiau nedetalizavo kokių.
Interviu naujienų agentūrai ELTA ir LRT televizijai jis taip pat išsakė nuomonę, kad politiniai pokyčiai pačioje Lenkijoje neturėtų daryti kokios nors įtakos pačiam viršūnių susitikimui ir terorizmo atakų Briuselio oro uoste, kuris yra netoli nuo NATO būstinės, nesiejo su aljansu.
- Kaip Jūs vertinate atakas Briuselyje? Kai kas sako, kad tai buvo simbolinė ataka prieš NATO, kadangi būstinė yra greta oro uosto.
- Aš nematau jokio tiesioginio ryšio su NATO būstine. Tai yra atsitiktinumas, kad tai nutiko kelios mylios nuo NATO būstinės. (...) Manau, kad tai buvo labiau ataka prieš pilietines laisves ir atviras visuomenes, kurias simbolizuoja mūsų transporto tinklas.
Manau, kad tokios atviros ir viešos vietos kaip oro uostas ar metro stotelė arba, kaip mes neseniai matėme Paryžiuje, tam tikros viešos vietos, kur teroristai nori įbauginti, pademonstruoti, kad niekas niekur nėra saugus, ir yra tikrasis jų atakų tikslas. Bet tikrai tai nėra tiesiogiai nukreipta prieš NATO.
- Kad jau esate čia, šiame regione, ar galėtumėte pasidalyti savo bendru situacijos regione matymu? Kiek ji yra nuspėjama?
- NATO kitą mėnesį sukaks 67-eri. Per šiuos 67 metus NATO perėjo per rimtus skirtingus laikotarpius ar fazes, ir neabejotinai žinomiausia buvo Šaltojo karo fazė, kuri baigėsi 1989-1991-aisiais. Manau, kad esame panašiame taške NATO istorijoje dabar, tai yra kaitos fazėje, kur mes matome labai dramatiškai pasikeitusią saugumo situaciją.
Tai yra akivaizdu čia, Baltijos regione, dėl situacijos su Rusija, Rusijos agresija, pirmiausia Kryme ir tada Donbase, bet lygiai taip pat stipriai saugumo situacija keičiasi pietuose. Pavyzdžiui, Turkija, NATO sąjungininkė, turi 1500 km sieną su Šiaurės Iraku ir Šiaurės Sirija, kur yra ISIS. Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos regione taip pat nestabilu. Taigi manau, kad laikotarpis, kuriame esame dabar, yra vienas reikšmingiausių laikotarpių ilgoje NATO istorijoje, turint mintyje pasikeitusią saugumo situaciją, kur NATO iškyla nauji iššūkiai.
- Kalbant apie Varšuvos viršūnių susitikimą, kritikai sako, kad pastarieji politiniai įvykiai Lenkijoje nėra labai geri demokratijai, kaip tai galėtų paveikti visą Varšuvos viršūnių susitikimo atmosferą? Ar jau matote, kokių nors galimų sprendimų ten būdų?
- Pirmiausia, manau, kad Varšuvos viršūnių susitikimas bus labai reikšminga data NATO istorijoje, todėl kad jis vyks pagal pasikeitusią saugumo aplinką. (...) NATO dabar ieško atsakymų į šiuos saugumo iššūkius ir pristatys daugelį atsakymų per NATO viršūnių susitikimą. Kalbant apie politinę situaciją Lenkijoje, yra 28 demokratijos, kurios sudaro NATO, yra 28 demokratijų skoniai, ir yra 28 suverenios vyriausybės ar procesai, kurie sudaro Aljansą. Aš neturiu kokių nors specifinių komentarų dėl politinės raidos Lenkijoje. Nemanau, kad tai kokiu nors būdu paveiks NATO viršūnių susitikimą. Tai yra suverenūs Lenkijos politiniai sprendimai, kuriuos jie priima kaip suvereni šalis.
- Lietuvoje nuolat girdime politikus kalbant apie tai, kad norime daugiau karių, technikos, iš esmės daugiau NATO čia. Kokių papildomų saugumo užtikrinimo priemonių galime tikėtis?
- Manau, kad tai bus vienas didelių tikslų, kaip mes sakome NATO būstinėje. (...) Dar liko apie 100 dienų iki to, kad būtų galima tiksliai numatyti, kas bus pasiekta Varšuvos susitikime, bet manau, kad procesas, kuris atspindėjo NATO pagrindinę reakciją į Rusijos agresiją ir naujus saugumo iššūkius, prasidėjo jau Velso viršūnių susitikime, 2014-ųjų rugsėjį. Po dvejų metų, 2016-ųjų liepą, per Varšuvos viršūnių susitikimą, matysite tolesnius veiksmus. (...) Prieš kelias minutes (ketvirtadienį. - ELTA) su Jūsų Prezidente aptarėme modernų atgrasymą. Ką atgrasymas reiškia XXI amžiuje? Mes žinome, ką jis reiškė istoriškai Europai, bet ką jis reiškia kalbant apie naujus saugumo iššūkius XXI a.? Manau, kad atsakymas į tą klausimą, kas yra XXI a. atgrasymas bus vienas esminių rezultatų Varšuvos viršūnių susitikime. (...)
- Kritikai sako, kad Europos šalys naudojasi JAV saugumo apsauga, bet pačios prisideda mažai. Norėčiau Jūsų nuomonės dėl Lietuvos pajėgumų ir situacijos kitose Europos šalyse.
- Kaip JAV ambasadorius, aš neneigsiu, kad JAV kariniai pajėgumai yra didžiausi prisidedant prie Aljanso. Bet aljansą sudaro 28 valstybės, kiekviena jų prie karinio NATO pajėgumo prisideda prasmingai. Lietuvos atveju, galite pasižiūrėti, (...) kokie yra jūsų kariniai pajėgumai, galimybės apginti Lietuvą patiems. Jūsų specialiųjų operacijų pajėgos yra labai rimtas pajėgumas, turite patirties Afganistane, Balkanuose, taigi Lietuva reikšmingai prisideda prie NATO. Taip pat svarbus yra jūsų įsipareigojimas toliau investuoti. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kuri daro didžiausią pažangą siekdama skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Esate aljanso lyderė kalbant apie sumą šiose išlaidose gynybai, kurias skiriate naujoms investicijoms, taigi ne personalo ar operacijų išlaidoms, bet kapitalo investicijoms, naujai įrangai. Ta kategorija sudaro daugiau nei 20 proc., ir jūs esate vieni iš Aljanso lyderių. Manau, kad nacionaliniai sprendimai, kuriuos Lietuva prisiėmė, kalbant tiek apie įsipareigojimą dėl 2 proc., tiek ir daugiau nei 20 proc. kapitalo investicijoms, rodo, kad jūsų lyderiai supranta naujus saugumo iššūkius ir ėmėsi teisingų žingsnių. Mes tai tikrai vertiname. Mes laikome Lietuvą viena iš lyderių šiuo požiūriu.
- O kitos Europos šalys?
- (...) Yra 28 demokratijos, 28 skirtingos ekonomikos, taigi šalių padėtis Aljanse yra skirtinga. Ne visi sąjungininkai šiandien pasiekia 2 procentų tikslą ir ne visi sąjungininkai yra kelyje, kuriame yra Lietuva, būti ten vos per dvejus metus. Jūsų nacionalinis įsipareigojimas yra skirti 2 procentus gynybai iki 2018-ųjų. (...) pagal įsipareigojimus Velso viršūnių susitikime kiekvienas iš mūsų 28-ių esame įsipareigoję siekti 2 procentų, kiek tai įmanoma praktiškai. Lietuva yra labai greitame kelyje tą pasiekti.
- Kalbant apie atgrasymo priemones, kiek diskusijose yra stiprus argumentas, kad tai neturėtų erzinti Rusijos?
- Čia yra balansas: viena vertus, darant tai, ką NATO turi padaryti, kad išpildytų savo įsipareigojimus 28 sąjungininkams. Tai yra fundamentalus principas, apibrėžtas 5 Vašingtono sutarties straipsnyje, kad ataka prieš vieną bus laikoma ataka prieš visas. Taigi NATO turi vidinį įsipareigojimą tai daryti, ir mes tai padarysime. Mes pradėjome tai vykdyti Velso viršūnių susitikime (...), mes toliau dirbsime Varšuvos viršūnių susitikime. Mes darysime, kas reikalinga išpildyti sutarties įsipareigojimą. Kita vertus, neatmetama, kad NATO didžiausia, karine prasme, pajėgiausia kaimyne liks Rusija. Čia nėra pokyčio geografijoje. Taigi mes turime balansuoti tarp to, ką turime padaryti sau ir 5 įsipareigojimų bei realybės, kad Rusija išlieka labai galinga kaimyne. Pagrindinis požiūris, kurio laikosi aljansas ilgą laiką - dvigubo kelio požiūris tarp stiprybės ir dialogo noro. Dialogas su Rusija reiškia, kad turi turėti dialogo partnerį, ir mes galime neturėti arba turėti dialogo partnerį su Rusija. Taigi tai yra dviejų kelių požiūris - stiprybė ir atvirumas dialogui. Ir aš manau, kad tai bus pagrindinė žinutė, kuri išeis iš Varšuvos viršūnių susitikimo.
- Minėjote dialogą, ar NATO-Rusijos tarybos veikla galėtų būti atnaujinta?
- 2014 metais, iš karto, kai Rusija atplėšė Krymą ir destabilizavo Donbasą, Taryba priėmė sprendimą, kad mes liksime atviri politiniam dialogui NATO-Rusijos taryboje. Ir mes vis dar esame atviri tam dialogui. Mes kalbamės su Rusija apie potencialų NATO-Rusijos tarybos susitikimą.
- Ačiū už pokalbį.
ELTA DELFI
Vaidas Saldžiūnas, DELFI.lt 2016 m. kovo 24 d. 14:09
Pastaruosius metus savo konvencines pajėgas pratybose ir realiuose koviniuose veiksmuose mankštinusi Rusija jau kurį laiką siunčia signalus, kad realaus konflikto atveju būtų linkusi panaudoti ir vieną galingiausių savo arsenalo priemonių - branduolinius ginklus. Todėl ribas tarp konvencinio ir branduolinio karo naikinančiam Kremliui būtina pasiųsti aiškią žinią: NATO nerimauja dėl tokių Rusijos veiksmų, bet pasiruošusi atsakyti ir moka, kaip ta padaryti.
Tokią žinią dar praėjusių metų spalį pasiuntė Jungtinės Karalystės ambasadorius prie NATO Adamas Thompsonas. Jo teigimu, Aljansas turi prisiminti kelis dešimtmečius nevykusias pratybas, kurios buvo įprastos Pirmojo šaltojo karo laikais.
„Nuo Šaltojo karo pabaigos NATO rengė konvencines ir branduolines pratybas, tačiau atskirai, o ne kartu, kai iš įprasto konflikto pereinama prie branduolinių ginklų panaudojimo. Jungtinė Karalystė mato prasmę rekomenduoti, kad mes, kaip Aljansas, žinotume kaip tokiais atvejais pakopomis vyksta eskalacija – toks žinojimas sustiprintų atgrasymo galimybes“, - teigė ambasadorius.
Ar britai atsakytų į branduolinį smūgį?
Londono rekomendaciją, kuri iki šiol tebėra svarstoma, neseniai priminė britų transliuotojo BBC parodytas pusiau dokumentinis, pusiau vaidybinis filmas „Trečiasis pasaulinis karas: karo kambaryje“.
Šiame filme suvaidinta situacija, kai tikri buvę britų politikos ir karinių pajėgų atstovai sprendžia, kaip atsakyti į Rusijos sukeltą krizę Latvijoje.
Pagal Ukrainos įvykius modeliuotą BBC scenarijų, Daugpilyje rusakalbiai sukelia riaušes, užima vietos administracijos pastatus ir paskelbia Latgalos nepriklausomybę nuo Rygos. Separatistus neakivaizdžiai remia Rusija ir prasideda konvencinis konfliktas tarp NATO pajėgų bei rusų.
Latvijai su sąjungininkais pamėginus atsiimti prarastą teritoriją, Rusija galiausiai panaudoja taktinį branduolinį ginklą prieš JAV ir britų karo laivus bei įspėja: kitas taikinys – Londonas. Jungtinės Karalystės krizių komitetas turi nuspręsti – pasekti JAV pavyzdžiu ir atsakyti Rusijai branduoline ataka ar nusileisti. Balsavimo metu britai nusprendžia neatsakyti į branduolinį smūgį.
Nori rengti bendras pratybas
Toks BBC pateiktas scenarijus sukėlė nemažai įvairių reakcijų, kritikuotas dėl netikroviškumo. Tačiau pabrėžta, jog tokių realių simuliacinių pratybų, kai realūs – buvę ar esami aukščiausi politikos bei karinių pajėgų atstovai sprendžia panašias dilemas, Pirmojo šaltojo karo laikais būta nemažai. Pastaruosius kelis dešimtmečius tokios pratybos nevyksta, bet artimiausiu metu viskas gali pasikeisti.
„Mes, europiečiai, atsibundame prieš liūdną faktą, kad žemynas nėra toks taikus ir laisvas, kaip tikėjomės per pastaruosius 20 metų. Dalis to atsibudimo reiškia, jog mes turime iš naujo išmokti kertinę atgrasymo funkciją. Pagrindinis NATO darbas – ginti nares, o geriausias būdas tai padaryti būtų atgrasyti, o ne kautis. Atgrasymo pajėgumų yra įvairių – nuo nacionalinio lygmens karinių pajėgumų iki branduolinių ginklų.
NATO norint būti efektyviai, mums reikia aiškumo. Turime žinoti, kaip konvenciniai pajėgumai derinasi ir veikia kartu su branduoliniais pajėgumais. Tuo pat metu, turime suvokti, kaip veiktų, pavyzdžiui, hibridinės atakos metu“, - DELFI sakė Vilniuje su Šiaurės Atlanto tarybos delegacija viešintis A. Thompsonas.
Adamas Thomsponas © DELFI (M. Ažušilio nuotr.)
- Bet kaip tai veiktų? Juk dar Pirmojo Šaltojo karo laikais buvo nemenkas priešiškumas branduoliniams ginklams, panašioms pratyboms, o dabar, kai visi tik ir kalba apie branduolinį nusiginklavimą, pasipriešinimas, regis, dar didesnis.
- Galima tik pabrėžti, kaip tai nauja, nors NATO buvo ir yra branduolinis aljansas. NATO visada vykdė branduolines pratybas, bet dabar reikia įsitikinti, kad pajėgumai yra aktyvūs ir veikia. Reikia iš naujo išmokti sujungti NATO geriau pažįstamus konvencinių pajėgumų mokymus su branduoliniu pajėgumu. Ir mokytis, kaip šie abu pajėgumai siejasi su hibridinės atakos iššūkiais bei kaip mes tai atgrasysime.
- Koks yra Jungtinės Karalystės požiūris bei vaidmuo tokiose pratybose?
- Tai yra NATO reikalas. Norint, kad vyktų tokios pratybos, reikia aiškiai pasakyti, kaip veikia mūsų doktrina. Tiesa, nemanau, kad būtina vykdyti lauko pratybas, treniruojantis panaudoti branduolinius ginklus.
- Tačiau Rusija savo pratybose juk labai aiškiai signalizuoja, jog ji naudotų branduolinius ginklus, galbūt net pirmoji. Ar bei kaip Jungtinė Karalystė bei NATO linkusios atsakyti į tokį Rusijos jėgos demonstravimą?
-Na, reikia pabrėžti, kad gyvename kiek kitokiais laikais, nei buvo Šaltojo karo metu. Pavyzdžiui, anuomet rusai turėjo konvencinį pranašumą, dabar tokį pranašumą turi NATO, tad nenuostabu, kad Rusija perkelia daugiau svorio į savo branduolinę doktriną. Tai nereiškia, kad reikia eiti koja į koją su rusais, bet kartu ir reikia turėti omeny, kad Rusija konflikto eskalavimo metu būtų pasiryžusi naudoti taktinį branduolinį ginklą. Tai kelia didelį nerimą. Vis dėlto manau, kad NATO atsakas bus kitoks, nei Šaltojo karo laikų.
- Kuo toks atsakas skirsis?
- Šaltojo karo metu NATO ir Varšuvos pakto šalių konfrontacija buvo statiška, ėjo palei Vokietijos sieną. Tuomet NATO stipriai rėmėsi taktiniais branduoliniais ginklais, kaip atgrasymo priemone. Šiandien NATO turi didesnę periferiją, mums reikia perkelti pajėgumus per visą Europą, o tai yra kitas didelis iššūkis. Ką jau kalbėti apie informacinio karą ir panašius aspektus.
- Leiskite paklausti kitaip: BBC filmas, kur atsiimant Latviją prieš jūsų šalies laivus panaudojamas branduolinis ginklas, o britai atsisako duoti atsaką – ar tai realu? Ar NATO pasiruošusi bent jau pasiųsti žinutę, kad yra pasiruošusi smogti atgal?
- Tiesą pasakius nemačiau tos dokumentikos (šypsosi). Bet žiūrėkite, Jungtinė Karalystė kartu su Prancūzija ir JAV Europoje yra branduolinės jėgos. Mes turime įsipareigojimus visiems sąjungininkams, tad nemanau, kad turėtumėte nerimauti dėl NATO branduolinės dimensijos, nes tai yra dalis atgrasymo. Bet tuo pat metu nemanau, kad vertėtų pervertinti šį branduolinį aspektą. Mūsų noras yra branduolinis atgrasymas, o ne panaudojimas. Vienas didžiausių 5-ojo straipsnio privalumų yra tas, kad jis potencialiems priešininkams atrodo dviprasmiškas, nes jie negali būti tikri, kaip NATO atsakys. Kita vertus, nemanau, jog vertėtų remiantis televizijos šou teikti išvadas, kaip realybėje veikia NATO planuotojai, nors ir tame BBC filme dalyvavo realūs žmonės, bet iš tam tikro periodo.
- Jungtinė Karalystė pernai skelbė, kad į Rytų ir Vidurio Europos šalis permes apie tūkstantį karių. Kur jie bus dislokuoti ir kuriam laikui?
- Taip, Jungtinė Karalystė yra viena labiausiai prisidedančių prie Baltijos šalių gynybos valstybių, vyksta intensyvus bendradarbiavimas, Lietuvoje pernai treniravosi šimtai britų karių, be to, Lietuva yra labai laukiama mūsų buriamose jungtinėse ekspedicinėse pajėgose. Bet kalbant apie jūsų minėtą skaičių, tai žiniasklaida jį kiek iškraipė. Šiemet toks skaičius karių – apie tūkstantį dalyvaus įvairiuose mokymuose skirtingose Šiaurės ir Rytų Europos šalyse, skirtingu metu. Matysime pajėgas sausumoje, jūroje ir ore. Bet jei interpretuojate tūkstantį karių kaip nuolatinį dislokavimą, tai būtų klaida.
- Jūs paminėjote jūrą. Jungtinė Karalystė Baltijos jūroje skelbė dislokuosianti 5 Karališkojo Laivyno laivus, tarp jų – moderniausius, su priešlėktuvinės gynybos priemonėmis. Vien jau britų laivų pasirodymas Baltijos jūroje yra neįprastas. Ar tai yra atgrasymo strategijos dalis?
- Galima taip pasakyti. Po Rusijos veiksmų Ukrainoje Jungtinė Karalystė padidino savo pratybų skaičių ir manau, kad pamatysite dar daugiau Karališkojo Laivyno buvimo Baltijos jūroje. Ne tik šiemet, bet, manau ir ateityje. Apie skaičius ir planus, žinoma, negaliu kalbėti, bet bendrai galiu pasakyti, kad NATO reikia daugiau aiškumo dėl savo pratybų – taip būtų siunčiama žinutė dėl atgrasymo.
- Daugelis nerimauja dėl vadinamojo „Brexito“ - Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Ar tai gali kaip nors paveikti jūsų šalies saugumo elementų buvimą regione?
- Nesu „Brexito“ ekspertas, bet esu NATO ekspertas, tad nematau priežasčių, koks būtų skirtumas dėl mūsų įsitraukimo regione. Turime sutarties įsipareigojimus ginti Lietuvą ir į tai žiūrime labai rimtai. Jei būtų priešingai, sugriautumėme savo pačių bei NATO patikimumą, o juk Aljansas yra žinomas dėl savo principo: visi už vieną, vienas už visus.“
Skaitykite daugiau: delfi.lt
JAV ambasadorius prie NATO: Aljansas pasiųs dvi žinutes Rusijai
Dalia Plikūnė, ELTA 2016 m. kovo 25 d. 11:50 delfi.lt
NATO Varšuvos viršūnių susitikime pasiųs dvi žinutes Rusijai, kad aljansas yra stiprus ir pasirengęs dialogui, teigė JAV ambasadorius prie NATO Duoglasas Lute, kartu su Šiaurės Atlanto taryba viešėjęs Lietuvoje.
NATO Lenkijos kariuomenė/ NATO © AFP/Scanpix
Ambasadorius paminėjo, kad Varšuvoje liepą bus imamasi tolesnių žingsnių užtikrinant kolektyvinės gynybos principus, tačiau nedetalizavo kokių.
Interviu naujienų agentūrai ELTA ir LRT televizijai jis taip pat išsakė nuomonę, kad politiniai pokyčiai pačioje Lenkijoje neturėtų daryti kokios nors įtakos pačiam viršūnių susitikimui ir terorizmo atakų Briuselio oro uoste, kuris yra netoli nuo NATO būstinės, nesiejo su aljansu.
- Kaip Jūs vertinate atakas Briuselyje? Kai kas sako, kad tai buvo simbolinė ataka prieš NATO, kadangi būstinė yra greta oro uosto.
- Aš nematau jokio tiesioginio ryšio su NATO būstine. Tai yra atsitiktinumas, kad tai nutiko kelios mylios nuo NATO būstinės. (...) Manau, kad tai buvo labiau ataka prieš pilietines laisves ir atviras visuomenes, kurias simbolizuoja mūsų transporto tinklas.
Manau, kad tokios atviros ir viešos vietos kaip oro uostas ar metro stotelė arba, kaip mes neseniai matėme Paryžiuje, tam tikros viešos vietos, kur teroristai nori įbauginti, pademonstruoti, kad niekas niekur nėra saugus, ir yra tikrasis jų atakų tikslas. Bet tikrai tai nėra tiesiogiai nukreipta prieš NATO.
- Kad jau esate čia, šiame regione, ar galėtumėte pasidalyti savo bendru situacijos regione matymu? Kiek ji yra nuspėjama?
- NATO kitą mėnesį sukaks 67-eri. Per šiuos 67 metus NATO perėjo per rimtus skirtingus laikotarpius ar fazes, ir neabejotinai žinomiausia buvo Šaltojo karo fazė, kuri baigėsi 1989-1991-aisiais. Manau, kad esame panašiame taške NATO istorijoje dabar, tai yra kaitos fazėje, kur mes matome labai dramatiškai pasikeitusią saugumo situaciją.
Tai yra akivaizdu čia, Baltijos regione, dėl situacijos su Rusija, Rusijos agresija, pirmiausia Kryme ir tada Donbase, bet lygiai taip pat stipriai saugumo situacija keičiasi pietuose. Pavyzdžiui, Turkija, NATO sąjungininkė, turi 1500 km sieną su Šiaurės Iraku ir Šiaurės Sirija, kur yra ISIS. Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos regione taip pat nestabilu. Taigi manau, kad laikotarpis, kuriame esame dabar, yra vienas reikšmingiausių laikotarpių ilgoje NATO istorijoje, turint mintyje pasikeitusią saugumo situaciją, kur NATO iškyla nauji iššūkiai.
- Kalbant apie Varšuvos viršūnių susitikimą, kritikai sako, kad pastarieji politiniai įvykiai Lenkijoje nėra labai geri demokratijai, kaip tai galėtų paveikti visą Varšuvos viršūnių susitikimo atmosferą? Ar jau matote, kokių nors galimų sprendimų ten būdų?
- Pirmiausia, manau, kad Varšuvos viršūnių susitikimas bus labai reikšminga data NATO istorijoje, todėl kad jis vyks pagal pasikeitusią saugumo aplinką. (...) NATO dabar ieško atsakymų į šiuos saugumo iššūkius ir pristatys daugelį atsakymų per NATO viršūnių susitikimą. Kalbant apie politinę situaciją Lenkijoje, yra 28 demokratijos, kurios sudaro NATO, yra 28 demokratijų skoniai, ir yra 28 suverenios vyriausybės ar procesai, kurie sudaro Aljansą. Aš neturiu kokių nors specifinių komentarų dėl politinės raidos Lenkijoje. Nemanau, kad tai kokiu nors būdu paveiks NATO viršūnių susitikimą. Tai yra suverenūs Lenkijos politiniai sprendimai, kuriuos jie priima kaip suvereni šalis.
- Lietuvoje nuolat girdime politikus kalbant apie tai, kad norime daugiau karių, technikos, iš esmės daugiau NATO čia. Kokių papildomų saugumo užtikrinimo priemonių galime tikėtis?
- Manau, kad tai bus vienas didelių tikslų, kaip mes sakome NATO būstinėje. (...) Dar liko apie 100 dienų iki to, kad būtų galima tiksliai numatyti, kas bus pasiekta Varšuvos susitikime, bet manau, kad procesas, kuris atspindėjo NATO pagrindinę reakciją į Rusijos agresiją ir naujus saugumo iššūkius, prasidėjo jau Velso viršūnių susitikime, 2014-ųjų rugsėjį. Po dvejų metų, 2016-ųjų liepą, per Varšuvos viršūnių susitikimą, matysite tolesnius veiksmus. (...) Prieš kelias minutes (ketvirtadienį. - ELTA) su Jūsų Prezidente aptarėme modernų atgrasymą. Ką atgrasymas reiškia XXI amžiuje? Mes žinome, ką jis reiškė istoriškai Europai, bet ką jis reiškia kalbant apie naujus saugumo iššūkius XXI a.? Manau, kad atsakymas į tą klausimą, kas yra XXI a. atgrasymas bus vienas esminių rezultatų Varšuvos viršūnių susitikime. (...)
- Kritikai sako, kad Europos šalys naudojasi JAV saugumo apsauga, bet pačios prisideda mažai. Norėčiau Jūsų nuomonės dėl Lietuvos pajėgumų ir situacijos kitose Europos šalyse.
- Kaip JAV ambasadorius, aš neneigsiu, kad JAV kariniai pajėgumai yra didžiausi prisidedant prie Aljanso. Bet aljansą sudaro 28 valstybės, kiekviena jų prie karinio NATO pajėgumo prisideda prasmingai. Lietuvos atveju, galite pasižiūrėti, (...) kokie yra jūsų kariniai pajėgumai, galimybės apginti Lietuvą patiems. Jūsų specialiųjų operacijų pajėgos yra labai rimtas pajėgumas, turite patirties Afganistane, Balkanuose, taigi Lietuva reikšmingai prisideda prie NATO. Taip pat svarbus yra jūsų įsipareigojimas toliau investuoti. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kuri daro didžiausią pažangą siekdama skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Esate aljanso lyderė kalbant apie sumą šiose išlaidose gynybai, kurias skiriate naujoms investicijoms, taigi ne personalo ar operacijų išlaidoms, bet kapitalo investicijoms, naujai įrangai. Ta kategorija sudaro daugiau nei 20 proc., ir jūs esate vieni iš Aljanso lyderių. Manau, kad nacionaliniai sprendimai, kuriuos Lietuva prisiėmė, kalbant tiek apie įsipareigojimą dėl 2 proc., tiek ir daugiau nei 20 proc. kapitalo investicijoms, rodo, kad jūsų lyderiai supranta naujus saugumo iššūkius ir ėmėsi teisingų žingsnių. Mes tai tikrai vertiname. Mes laikome Lietuvą viena iš lyderių šiuo požiūriu.
- O kitos Europos šalys?
- (...) Yra 28 demokratijos, 28 skirtingos ekonomikos, taigi šalių padėtis Aljanse yra skirtinga. Ne visi sąjungininkai šiandien pasiekia 2 procentų tikslą ir ne visi sąjungininkai yra kelyje, kuriame yra Lietuva, būti ten vos per dvejus metus. Jūsų nacionalinis įsipareigojimas yra skirti 2 procentus gynybai iki 2018-ųjų. (...) pagal įsipareigojimus Velso viršūnių susitikime kiekvienas iš mūsų 28-ių esame įsipareigoję siekti 2 procentų, kiek tai įmanoma praktiškai. Lietuva yra labai greitame kelyje tą pasiekti.
- Kalbant apie atgrasymo priemones, kiek diskusijose yra stiprus argumentas, kad tai neturėtų erzinti Rusijos?
- Čia yra balansas: viena vertus, darant tai, ką NATO turi padaryti, kad išpildytų savo įsipareigojimus 28 sąjungininkams. Tai yra fundamentalus principas, apibrėžtas 5 Vašingtono sutarties straipsnyje, kad ataka prieš vieną bus laikoma ataka prieš visas. Taigi NATO turi vidinį įsipareigojimą tai daryti, ir mes tai padarysime. Mes pradėjome tai vykdyti Velso viršūnių susitikime (...), mes toliau dirbsime Varšuvos viršūnių susitikime. Mes darysime, kas reikalinga išpildyti sutarties įsipareigojimą. Kita vertus, neatmetama, kad NATO didžiausia, karine prasme, pajėgiausia kaimyne liks Rusija. Čia nėra pokyčio geografijoje. Taigi mes turime balansuoti tarp to, ką turime padaryti sau ir 5 įsipareigojimų bei realybės, kad Rusija išlieka labai galinga kaimyne. Pagrindinis požiūris, kurio laikosi aljansas ilgą laiką - dvigubo kelio požiūris tarp stiprybės ir dialogo noro. Dialogas su Rusija reiškia, kad turi turėti dialogo partnerį, ir mes galime neturėti arba turėti dialogo partnerį su Rusija. Taigi tai yra dviejų kelių požiūris - stiprybė ir atvirumas dialogui. Ir aš manau, kad tai bus pagrindinė žinutė, kuri išeis iš Varšuvos viršūnių susitikimo.
- Minėjote dialogą, ar NATO-Rusijos tarybos veikla galėtų būti atnaujinta?
- 2014 metais, iš karto, kai Rusija atplėšė Krymą ir destabilizavo Donbasą, Taryba priėmė sprendimą, kad mes liksime atviri politiniam dialogui NATO-Rusijos taryboje. Ir mes vis dar esame atviri tam dialogui. Mes kalbamės su Rusija apie potencialų NATO-Rusijos tarybos susitikimą.
- Ačiū už pokalbį.
ELTA DELFI
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą