Ieva Urbonaitė-Vainienė, Delfi.lt 2016 m. kovo 19 d. 15:20
Lūkesčiai siekia dangų, o realybė – kokios Europoje jie tikrai nesitikėjo.
Taip DELFI sakė Vilniaus Carito Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė.
„Realiau gyvenimą Lietuvoje įsivaizduoja tik pabėgėliai iš tų valstybių, su kuriomis mus siejo bendra praeitis: žmonės iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos“, – pabrėžė ji.
Rytų kultūros žmonės tikrai neįsivaizduoja, kad atvažiuos ir bus tokios sąlygos, kainos. „Įsivaizduokite, keturių asmenų pabėgėlių šeima po pusmečio gaus 230 eurų išmoką mėnesiui, tačiau reikės patiems nuomotis būstą, mokėti mokesčius, pirkti vaikams mokyklinių reikmenų, mokėti už darželį ir t. t. Kaip už tokius pinigus pragyventi? Niekaip. Ir kyla įtampa“, – kalbėjo keturioms Lietuvoje gyvenančioms irakiečių šeimoms padedanti I. Skuodienė.
Kaip pastebi Carito atstovė, pabėgėliai tikisi, jog Vilniuje bus lengviau, nes sostinė, didesnis judėjimas, daugiau darbo. „O pamato, kad tik už viską turi patys mokėti. Tad pagrindinis mūsų rūpestis – subalansuoti jų lūkesčius, kad kiek įmanoma greičiau suvoktų, kokia reali situacija – pragyvenimo lygis, maisto kainos, transporto išlaidos, būsto nuoma ir pan, – DELFI sakė ji.
I. Skuodienės žodžiais, Europos Sąjunga ne tik išpažįsta, bet ir aiškiai komunikuoja socialinio atvirumo, solidaromo, humanizmo vertybes: „Ar ne apie tai kalba Vokietijos kanclerė Angela Merkel – kad turim solidarizuotis, atjausti, padėti. Lietuvai taip pat skiriamos ES investicijos – tai irgi pagalba. Žmonės tokią informaciją vieni per kitus skleidžia ir Vidurio Rytuose, o per šimtąjį, tūkstantąjį žmogų ji išsikreipia“.
I. Skuodienė girdėjo ne vieno pabėgėlio istoriją ir atsakymus į klausimą - kaip jis išdrįso su mažais vaikais plaukti per jūrą, atsakymas paprastas ir aiškus - „Aš negalvojau apie jūrą. Galvojau apie saugų gyvenimą“.
„Siaubą išgyvenę ir nuo karo pabėgę žmonės nesitiki, kad Lietuvoje balansuos ties skurdo riba, – kartojo DELFI pašnekovė, atkreipdama dėmesį, kad ir gyvenantys Vilniuje, turintys gerus darbus neįsivaizduoja, kokie socialiniai skirtumai mūsų pačių šalyje. – Jei vienas nesuvokia, kaip galima įmesti vaiką į šulinį, kitas pažįsta bent penkias šeimas kurių vaikai jau viena koja šuliny“.
Iš 15 šiuo metu Lietuvoje gyvenančių irakiečių darbingo amžiaus 9, po 3 nepilnamečius ir pensinio amžiaus žmones. „Iš darbingo amžiaus žmonių 3 dirba, dar vienas, tikimasi, netrukus pradės. 3 merginos ruošiasi pradėti lankyti mokymus, kad galėtų dirbti grožio paslaugų srityje“, – vardijo Vilniaus Carito Užsieniečių integracijos programos vadovė.
Pasak jos, du irakiečiai už minimalią algą dirba pagalbinius darbus virtuvėse, ūkvedžiu įsidarbinęs vyras uždirba daugiau už minimumą.
„Būstų pabėgėliams ieškome nuolat ir tai vienas didžiausių iššūkių. Pagal susitarimą su Europos Komisija Lietuvoje apgyvendinto Yassero Al-Any šeimai būstą įsipareigojo rasti pats darbdavys, pasiūlęs jam barzdaskučio darbą.
Kaip rašė DELFI, Yasserui dviejų kambarių buto nuoma – prabanga, nes pirmą mėnesį vien nuoma jam kainavo 400 eurų, įskaitant agentūros mokestį, o reikės mokėti už patarnavimus, internetą.
Irakietis internete matęs skelbimų, kad yra butų ir už 200 eurų per mėnesį. Tokio jis ir prašė. Kita jo įvardyta problema – užmokestis už darbą. Kaip buvo įsitikinęs vyras, su darbdaviu jis sutarė dėl 500 eurų mėnesinio atlygio, o sutartyje įrašyta minimali alga.
I.Skuodienės įsitikinimu, nesusikalbėjimą dėl darbo užmokesčio lėmė kalbos barjeras - Yasseras Al-Any prastokai kalba angliškai, suprantama, kad per tris mėnesius neišmoko ir lietuvių kalbos.
„Yassero darbdavys šiuo metu užsienyje, į Lietuvą grįš kovo pabaigoje ir mes toliau su juo kalbėsimės. Kol kas apie nesusipratimą susirašėme tik elektroniniu paštu. Tačiau aš labiau norėčiau akcentuoti ne tai, o pas mus atvykstančių žmonių lūkesčius. Iš Vidurio Rytų atvykstantys pabėgėliai visiškai kitaip įsivaizduoja Europos Sąjungą ir Lietuvą“, – pakartojo ji.
Pabėgėliai mano, kad visose Europos Sąjungos valstybėse jiems bus suteikiamas nemokamas būstas, kad išmokos atitiks pragyvenimo lygį. Pvz., Yassero šeima gauna 459 eurus per mėnesį. Tačiau jei 320 eurų mokės už būsto nuomą, 150 eurų už komunalinius patarnavimus, maistui nebeliks.
„Taip, žmogus eis dirbti, tačiau jei jam nepavyks išspręsti konflikto su darbdaviu, kuris kilo dėl elementaraus nesusikalbėjimo?“ – klausė I. Skuodienė.
DELFI pašnekovei nekeista, kad į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai nori būsto, gerai apmokamo darbo, nori išlaikyti šeimą ir tikisi, kad moterys galės auginti vaikus. „Jie tikrai nesitiki, kad Lietuvoje bus blogiau, nei jų giminaičiui ar tautiečiui, kuris pateko į Švediją ar Vokietiją “, – sakė ji.
Paklausta, ar tik Yassero šeimos lūkesčiai stipriai prasilenkė su realybe, I. Skuodienė sakė, jog ne: „Į Lietuvą nuo persekiojimo pasitraukę Irako krikščionys taip pat visiškai kitaip įsivaizdavo gyvenimą Lietuvoje, tačiau apsipranta. Vaikai lanko lietuvišką mokyklą ir jau kalba lietuviškai.
Vienos krikščionių irakiečių šeimos dukra jau ištekėjo už savo tautiečio, gavusio prieglobstį Vokietijoje. Pora dar nenusprendė, kurioje šalyje gyvens – Vokietijoje ar Lietuvoje. Antroji šeimos dukra planuoja tekėti. Trečioji intensyviai mokosi anglų ir lietuvių kalbų bei pradės lankyti grožio paslaugų teikimo kursus.
Viena iš trijų liepą Lietuvoje apsigyvenusių Irako krikščionių šeimų neteko tėčio, tad mama ir dukra – giliame gedule. Tačiau, Carito atstovės žiniomis, visos keturios Lietuvoje gyvenančios irakiečių šeimos tarpusavyje bendrauja, nepriklausomai nuo pažiūrų, tikėjimo.
Kaip rašė DELFI, penkiolika krikščionių irakiečių – trys šeimos, savo šalyje patyrusios persekiojimus ir grėsmę gyvybei dėl tikėjimo – į Lietuvą atvyko liepą.
Jų perkėlimą į Vilniaus miesto parapijų bendruomenes inicijavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“.
Lietuva Europos Komisijai įsipareigojo per dvejus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Gruodį pagal šį susitarimą į Lietuvą perkelta pabėgėlių iš Irako šeima atvėrė savo namų duris ir papasakojo, kaip sekasi integruotis.
Yasseras su žmona bei šešerių metų dukrele ir metukų sūnumi Vilniuje tik antrą savaitę. Beveik tris mėnesius jie praleido Rukloje, pabėgėlių registracijos punkte.
„Vyras jau mėnesį pasirašęs darbo sutartį, tačiau niekas jo dirbti nekviečia. Maža to, pabėgėliams parinktas butas per mėnesį jiems kainuos 400 eurų. Valdžia ir pabėgėlių kuratoriai atkerta, kad irakiečiai per daug nori – sostinėje su būstų nuoma nelengva, dar mažiau norinčių butus nuomoti pabėgėliams“, – skelbė TV3.
Vilniaus Carito Užsieniečių integracijos programos koordinatorė Akvilė Čeponienė sakė, jog šeima iš tiesų prašė pigesnio būsto, tačiau Vilniuje išnuomoti pigiau nei už 250 eurų neįmanoma.
Pasak pabėgėlių kuratorių, butas iš tiesų kainuos 320 eurų per mėnesį, pirmą kartą daugiau reikėjo sumokėti dėl agentūros mokesčio. Jei pigesnių butų Vilniuje ir yra, juose stinga baldų, buitinės technikos, kitų daktų, kurie būtini per karą visko tetekusiai šeimai. Maža to, pasak Carito atstovų, lietuviai nenori nuomoti butų pabėgėliams.
Kaip DELFI pasakojo pats Yasseras, jis įsidarbino barzdaskučiu, bet dirbo tik vieną dieną. „Man reikia ne 530 eurų pašalpos, o darbo, turiu vaikams pirkti maisto, pieno. Man tiesiog reikia darbo. Tada galėsiu pats susimokėti už butą, visa kita“, - sakė jis.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis mano, kad pabėgėlių lūkesčiai gali būti per dideli – pradedančiajam darbuotojui gauti 500 eurų algą Lietuvoje yra daug.
Viceministro nuomone, su pabėgėliais Lietuvoje elgiamasi geranoriškai, stengiamasi jiems padėti.
Yassero žmona niekada nedirbusi, kol kas ir Lietuvoje neieško darbo, nes augina mažą sūnų.
Kaip rašė DELFI, irakiečių šeima į teismą padavusi Migracijos departamentą. Atvykėlių netenkina departamento sprendimas jiems suteikti papildomą teisinę apsaugą, o ne pabėgėlio statusą.
Papildoma teisinė apsauga šeimai reiškia, kad irakiečiai Lietuvoje gali gyventi dvejus metus. Paskui leidimas gyventi Lietuvoje gali būti pratęsiamas, o jei bėgimo iš gimtosios šalies priežastys išnyktų, jie turėtų grįžti į Iraką. Anksčiau šeima aiškino, kad Iraką turėjo palikti dėl persekiojimo religiniais motyvais.
Minėta šeima Lietuvoje norėjo pabėgėlio statuso – tai užtikrintų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šis leidimas galioja penkerius metus, o po šio laiko pratęsiamas.
Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylą nagrinėjo uždarame teismo posėdyje.
Delfi.lt
Lūkesčiai siekia dangų, o realybė – kokios Europoje jie tikrai nesitikėjo.
Taip DELFI sakė Vilniaus Carito Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė.
„Realiau gyvenimą Lietuvoje įsivaizduoja tik pabėgėliai iš tų valstybių, su kuriomis mus siejo bendra praeitis: žmonės iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos“, – pabrėžė ji.
Rytų kultūros žmonės tikrai neįsivaizduoja, kad atvažiuos ir bus tokios sąlygos, kainos. „Įsivaizduokite, keturių asmenų pabėgėlių šeima po pusmečio gaus 230 eurų išmoką mėnesiui, tačiau reikės patiems nuomotis būstą, mokėti mokesčius, pirkti vaikams mokyklinių reikmenų, mokėti už darželį ir t. t. Kaip už tokius pinigus pragyventi? Niekaip. Ir kyla įtampa“, – kalbėjo keturioms Lietuvoje gyvenančioms irakiečių šeimoms padedanti I. Skuodienė.
Kaip pastebi Carito atstovė, pabėgėliai tikisi, jog Vilniuje bus lengviau, nes sostinė, didesnis judėjimas, daugiau darbo. „O pamato, kad tik už viską turi patys mokėti. Tad pagrindinis mūsų rūpestis – subalansuoti jų lūkesčius, kad kiek įmanoma greičiau suvoktų, kokia reali situacija – pragyvenimo lygis, maisto kainos, transporto išlaidos, būsto nuoma ir pan, – DELFI sakė ji.
Nesuvokiami socialiniai skirtumai Lietuvoje
I. Skuodienės žodžiais, Europos Sąjunga ne tik išpažįsta, bet ir aiškiai komunikuoja socialinio atvirumo, solidaromo, humanizmo vertybes: „Ar ne apie tai kalba Vokietijos kanclerė Angela Merkel – kad turim solidarizuotis, atjausti, padėti. Lietuvai taip pat skiriamos ES investicijos – tai irgi pagalba. Žmonės tokią informaciją vieni per kitus skleidžia ir Vidurio Rytuose, o per šimtąjį, tūkstantąjį žmogų ji išsikreipia“.
I. Skuodienė girdėjo ne vieno pabėgėlio istoriją ir atsakymus į klausimą - kaip jis išdrįso su mažais vaikais plaukti per jūrą, atsakymas paprastas ir aiškus - „Aš negalvojau apie jūrą. Galvojau apie saugų gyvenimą“.
„Siaubą išgyvenę ir nuo karo pabėgę žmonės nesitiki, kad Lietuvoje balansuos ties skurdo riba, – kartojo DELFI pašnekovė, atkreipdama dėmesį, kad ir gyvenantys Vilniuje, turintys gerus darbus neįsivaizduoja, kokie socialiniai skirtumai mūsų pačių šalyje. – Jei vienas nesuvokia, kaip galima įmesti vaiką į šulinį, kitas pažįsta bent penkias šeimas kurių vaikai jau viena koja šuliny“.
Du dirba virtuvėje, vienas – ūkvedžiu
Iš 15 šiuo metu Lietuvoje gyvenančių irakiečių darbingo amžiaus 9, po 3 nepilnamečius ir pensinio amžiaus žmones. „Iš darbingo amžiaus žmonių 3 dirba, dar vienas, tikimasi, netrukus pradės. 3 merginos ruošiasi pradėti lankyti mokymus, kad galėtų dirbti grožio paslaugų srityje“, – vardijo Vilniaus Carito Užsieniečių integracijos programos vadovė.
Pasak jos, du irakiečiai už minimalią algą dirba pagalbinius darbus virtuvėse, ūkvedžiu įsidarbinęs vyras uždirba daugiau už minimumą.
„Būstų pabėgėliams ieškome nuolat ir tai vienas didžiausių iššūkių. Pagal susitarimą su Europos Komisija Lietuvoje apgyvendinto Yassero Al-Any šeimai būstą įsipareigojo rasti pats darbdavys, pasiūlęs jam barzdaskučio darbą.
Kaip rašė DELFI, Yasserui dviejų kambarių buto nuoma – prabanga, nes pirmą mėnesį vien nuoma jam kainavo 400 eurų, įskaitant agentūros mokestį, o reikės mokėti už patarnavimus, internetą.
Irakietis internete matęs skelbimų, kad yra butų ir už 200 eurų per mėnesį. Tokio jis ir prašė. Kita jo įvardyta problema – užmokestis už darbą. Kaip buvo įsitikinęs vyras, su darbdaviu jis sutarė dėl 500 eurų mėnesinio atlygio, o sutartyje įrašyta minimali alga.
Sumokėjus už butą, maistui nebeliks
I.Skuodienės įsitikinimu, nesusikalbėjimą dėl darbo užmokesčio lėmė kalbos barjeras - Yasseras Al-Any prastokai kalba angliškai, suprantama, kad per tris mėnesius neišmoko ir lietuvių kalbos.
„Yassero darbdavys šiuo metu užsienyje, į Lietuvą grįš kovo pabaigoje ir mes toliau su juo kalbėsimės. Kol kas apie nesusipratimą susirašėme tik elektroniniu paštu. Tačiau aš labiau norėčiau akcentuoti ne tai, o pas mus atvykstančių žmonių lūkesčius. Iš Vidurio Rytų atvykstantys pabėgėliai visiškai kitaip įsivaizduoja Europos Sąjungą ir Lietuvą“, – pakartojo ji.
Pabėgėliai mano, kad visose Europos Sąjungos valstybėse jiems bus suteikiamas nemokamas būstas, kad išmokos atitiks pragyvenimo lygį. Pvz., Yassero šeima gauna 459 eurus per mėnesį. Tačiau jei 320 eurų mokės už būsto nuomą, 150 eurų už komunalinius patarnavimus, maistui nebeliks.
„Taip, žmogus eis dirbti, tačiau jei jam nepavyks išspręsti konflikto su darbdaviu, kuris kilo dėl elementaraus nesusikalbėjimo?“ – klausė I. Skuodienė.
DELFI pašnekovei nekeista, kad į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai nori būsto, gerai apmokamo darbo, nori išlaikyti šeimą ir tikisi, kad moterys galės auginti vaikus. „Jie tikrai nesitiki, kad Lietuvoje bus blogiau, nei jų giminaičiui ar tautiečiui, kuris pateko į Švediją ar Vokietiją “, – sakė ji.
Kitaip įsivaizdavo gyvenimą Lietuvoje
Paklausta, ar tik Yassero šeimos lūkesčiai stipriai prasilenkė su realybe, I. Skuodienė sakė, jog ne: „Į Lietuvą nuo persekiojimo pasitraukę Irako krikščionys taip pat visiškai kitaip įsivaizdavo gyvenimą Lietuvoje, tačiau apsipranta. Vaikai lanko lietuvišką mokyklą ir jau kalba lietuviškai.
Vienos krikščionių irakiečių šeimos dukra jau ištekėjo už savo tautiečio, gavusio prieglobstį Vokietijoje. Pora dar nenusprendė, kurioje šalyje gyvens – Vokietijoje ar Lietuvoje. Antroji šeimos dukra planuoja tekėti. Trečioji intensyviai mokosi anglų ir lietuvių kalbų bei pradės lankyti grožio paslaugų teikimo kursus.
Viena iš trijų liepą Lietuvoje apsigyvenusių Irako krikščionių šeimų neteko tėčio, tad mama ir dukra – giliame gedule. Tačiau, Carito atstovės žiniomis, visos keturios Lietuvoje gyvenančios irakiečių šeimos tarpusavyje bendrauja, nepriklausomai nuo pažiūrų, tikėjimo.
Lietuvoje – nuo liepos, tris mėnesius praleido Rukloje
Kaip rašė DELFI, penkiolika krikščionių irakiečių – trys šeimos, savo šalyje patyrusios persekiojimus ir grėsmę gyvybei dėl tikėjimo – į Lietuvą atvyko liepą.
Jų perkėlimą į Vilniaus miesto parapijų bendruomenes inicijavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“.
Lietuva Europos Komisijai įsipareigojo per dvejus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Gruodį pagal šį susitarimą į Lietuvą perkelta pabėgėlių iš Irako šeima atvėrė savo namų duris ir papasakojo, kaip sekasi integruotis.
Yasseras su žmona bei šešerių metų dukrele ir metukų sūnumi Vilniuje tik antrą savaitę. Beveik tris mėnesius jie praleido Rukloje, pabėgėlių registracijos punkte.
„Vyras jau mėnesį pasirašęs darbo sutartį, tačiau niekas jo dirbti nekviečia. Maža to, pabėgėliams parinktas butas per mėnesį jiems kainuos 400 eurų. Valdžia ir pabėgėlių kuratoriai atkerta, kad irakiečiai per daug nori – sostinėje su būstų nuoma nelengva, dar mažiau norinčių butus nuomoti pabėgėliams“, – skelbė TV3.
Vilniaus Carito Užsieniečių integracijos programos koordinatorė Akvilė Čeponienė sakė, jog šeima iš tiesų prašė pigesnio būsto, tačiau Vilniuje išnuomoti pigiau nei už 250 eurų neįmanoma.
Pasak pabėgėlių kuratorių, butas iš tiesų kainuos 320 eurų per mėnesį, pirmą kartą daugiau reikėjo sumokėti dėl agentūros mokesčio. Jei pigesnių butų Vilniuje ir yra, juose stinga baldų, buitinės technikos, kitų daktų, kurie būtini per karą visko tetekusiai šeimai. Maža to, pasak Carito atstovų, lietuviai nenori nuomoti butų pabėgėliams.
Tikėjosi uždirbti bent 500 eurų
Kaip DELFI pasakojo pats Yasseras, jis įsidarbino barzdaskučiu, bet dirbo tik vieną dieną. „Man reikia ne 530 eurų pašalpos, o darbo, turiu vaikams pirkti maisto, pieno. Man tiesiog reikia darbo. Tada galėsiu pats susimokėti už butą, visa kita“, - sakė jis.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis mano, kad pabėgėlių lūkesčiai gali būti per dideli – pradedančiajam darbuotojui gauti 500 eurų algą Lietuvoje yra daug.
Viceministro nuomone, su pabėgėliais Lietuvoje elgiamasi geranoriškai, stengiamasi jiems padėti.
Yassero žmona niekada nedirbusi, kol kas ir Lietuvoje neieško darbo, nes augina mažą sūnų.
Padavė į teismą Migracijos departamentą
Kaip rašė DELFI, irakiečių šeima į teismą padavusi Migracijos departamentą. Atvykėlių netenkina departamento sprendimas jiems suteikti papildomą teisinę apsaugą, o ne pabėgėlio statusą.
Papildoma teisinė apsauga šeimai reiškia, kad irakiečiai Lietuvoje gali gyventi dvejus metus. Paskui leidimas gyventi Lietuvoje gali būti pratęsiamas, o jei bėgimo iš gimtosios šalies priežastys išnyktų, jie turėtų grįžti į Iraką. Anksčiau šeima aiškino, kad Iraką turėjo palikti dėl persekiojimo religiniais motyvais.
Minėta šeima Lietuvoje norėjo pabėgėlio statuso – tai užtikrintų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šis leidimas galioja penkerius metus, o po šio laiko pratęsiamas.
Trečiadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylą nagrinėjo uždarame teismo posėdyje.
Delfi.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą