Rusų istorikas: dabar Rusijoje
stebime labai įdomų momentą
DELFI.lt 2016 m. kovo 17 d. 22:24
Garsus rusų istorikas ir politikos
tyrinėtojas Andrejus Zubovas buvo atleistas iš Maskvos valstybinio tarptautinių
ryšių instituto (MGIMO) profesoriaus posto, nes kritikavo Vladimiro Putino
karinę intervenciją Ukrainoje.
Prabėgus dvejiems metams nuo Krymo
aneksijos, ukrainiečių žurnalistė ir „Euromaidan Press“ redaktorė Viktoria
Žuchan susitiko su A. Zubovu Stokholme, kur jis dalyvavo Švedijos tarptautinių
ryšių instituto seminare apie Rusijos vidaus politiką.
„Retai atsisakau duoti interviu
Ukrainos žurnalistams. Kaip rusas, jaučiu kaltę“, – sako A. Zubovas ir pažymi,
kad prasti Rusijos ir Ukrainos santykiai jam ir, jo manymu, daugumai rusų yra
skausmingi, rašo euromaidanpress.com.
– Jūs prognozavote, kad Rusija
galiausiai atiduos Krymą atgal. Tačiau teismai prieš Krymo aktyvistus įgauna pagreitį.
Neseniai vienas Rusijos nekilnojamojo turto registras sužymėjo Krymo žemę. To
nevyksta su žeme, kurią ketinama grąžinti.
– Tai įprasta politinė nuosavybės
demonstracija. Kai ateis laikas, Rusija grąžins Krymą. Teisminiai persekiojimai
(susiję su vasario 26 dienos protestais prieš aneksiją), nukreipti prieš Olehą
Sensovą, Haiserą Džemiliovą, laikomi tarsi vekseliais, kurie vėliau bus
panaudoti kaip išmoka (už Krymo aneksiją – aut. past.), bet nemanau, kad kas
nors kalbės apie kokią nors kompensaciją. Rusijai tereikės grąžinti tai, ką ji
pasiėmė.
Rusijos politikos elitas apie Krymą
kalba kaip apie „lagaminą be rankenos“ (t.y. keliantį daugiau rūpesčių, negu
naudos – aut. past.). Opozicija remia Ukrainos teritorinį vientisumą.
Akademiniuose sluoksniuose kuo mažiau žmonės žavisi sovietiniu imperializmu,
tuo labiau smerkia Krymo aneksiją.
Negrąžinusi Krymo ir nesutikusi
surengti referendumą su neprognozuojama baigtimi, Rusija neturės ateities
Europoje. Ji niekada nepriims dabartinės Rusijos, kaip agresorės.
– Atrodo, kad Rusija neketina
pripažinti, jog tiek Krymo aneksavimas, tiek invazija į Donbasą buvo klaida.
– Valdantysis Rusijos elitas aiškiai
supranta, kad nėra jokių galimybių atkurti sovietų imperiją. Pirmaisiais
aneksijos mėnesiais buvo daug kalbama apie rusų mažumas Kazachstane, rytinėje
Baltarusijos dalyje, netgi Latvijoje ir Estijoje – bet dabar šios kalbos
nutilo.
Agresija žlugo. Krymas buvo
vienintelis „užbaigtas darbas“, bet jis virto nepakeliama politine ir ekonomine
našta.
Pamoka, kurią vis dar reikia
išmokti, susijusi su kažkieno žemės užgrobimu. Dėl kažkokių priežasčių tai
padarė žmonėms labai svaiginantį poveikį. Rusijos gyventojus sužavėjo Krymo
aneksija, tai buvo tarsi obuolys, kurį žaltys pasiūlė Ievai.
Dabar rusams tenka suvokti, kad
biblinis principas „Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad tau darytų“ galioja
ir tarptautinės politikos srityje.
Kuo labiau Rusijoje prastės
ekonomikos padėtis, tuo labiau didės supratimas, kad taip elgtis buvo klaida.
Kol neatsiras šioks toks kaltės ir apgailestavimo jausmas, Rusijos ir Ukrainos
santykiai neturės ateities.
– Rusijos ekonomika jau yra prastos
būklės. Tačiau mes matome žmones, kurie džiūgauja, kai deginamas maistas. Keik
dar reikalai turi pablogėti, kad žmonės pradėtų gailėtis?
– Niekas negali to numatyti. Tai
priklauso nuo įvairių veiksnių. Niekas nesidžiaugia Krymu, bet gailėjimosi
momentas taip pat dar neatėjo. Dabar stebime labai įdomų psichologinį momentą:
tylą ir sutrikimą. Taip būna tuomet, kai žmonės supranta kainą, kurią sumokėjo,
bet dar nebūna pasirengę to pripažinti.
Jei artimiausioje ateityje padėtis
nepagerės, žmonės labai garsiai pasmerks V. Putino politiką – galbūt net šį
pavasarį ar vasarą. Štai kodėl parlamento rinkimai buvo perkelti iš gruodžio į
rugsėjį.
Oficiali priežastis – noras
sutaupyti pinigų. Tai tiesa, bet iš tikrųjų jie mano, kad gruodžio mėnesį
neapykanta valdžiai gali būti itin išaugusi. Taigi geriau rinkimus surengti
rugsėjo mėnesį, kai žmonės dar būna atsipalaidavę po vasaros atostogų.
– Kada Krymas de facto gali vėl
tapti Ukrainos dalimi?
– Kai tik bus išspręstas Donbaso
klausimas, Krymas taps sekančiu etapu. Neįmanoma visko išspręsti vienu metu.
Taip galėtų būti, jei Rusija kapituliuotų, tačiau to neįvyks.
Kai bus įgyvendinti II-ojo Minsko
susitikimo susitarimai, bus atšaukta dalis sankcijų. Už kiekvieną gerą darbą
reikia duoti saldainį. Tačiau dalis svarbių sankcijų, įskaitant asmenines, liks
galioti, kol bus visiškai išspręstas Krymo klausimas.
Tačiau Krymas yra sudėtingesnė
problema negu Donbasas. Žmonės nenori sugrįžti Ukrainon, kai ukrainiečių
politikai grasina iš visų Rusijos šalininkų atimti Ukrainos pilietybę. Būkime
atviri: Krymo gyventojai dėl to dar labiau nenori sugrįžti į Ukrainos sudėtį.
Kaip galima iš žmogaus atimti pilietybę? Taip vykdavo sovietų laikais, tačiau
net V. Putinas taip nesielgia.
– Kokios strategijos Kijevui reikėtų
laikytis Krymo atžvilgiu?
– Ar buvo imtasi kokio nors keršto,
kai po Antrojo pasaulinio karo Elzasas ir Lotaringija buvo grąžinti
Prancūzijai? Ne, jie buvo priimti kaip broliai. Štai kodėl dabar šis regionas
yra neatskiriama Prancūzijos dalis. Tas pats galioja Ukrainai: negali būti
jokių sovietinio stiliaus neapykantos ir nacionalinių fobijų apraiškų.
Ukrainiečiams reikia sekti Europos, o ne sovietų pavyzdžiu.
Krymo likimą taip pat turėtų spręsti
jo gyventojai, netgi tie, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo deportuoti
sovietų. Krymo totoriai Vidurio Azijoje taip pat turėtų gauti balsą.
– Kai bus įgyvendinti Minsko
susitarimai, Vakarai jausis patenkinti ir su džiaugsmu pamirš Krymą. Ar jiems
užteks politinio ryžto kovoti už Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą?
– Įgyvendinus Minsko susitarimus,
iniciatyvą dėl Krymo susigrąžinimo turėtų rodyti Ukraina. Ukraina Europai, o ne
Rusijai, turėtų pasiūlyti kokias nors veiksmų gaires.
Po kurio laiko Krymas turėtų tapti
tuo, kas po Pirmojo pasaulinio karo buvo vadinama „plebiscitine teritorija“.
Tai teritorija, kurioje referendumas organizuojamas prižiūrint tarptautinėms
organizacijoms, labiausiai tikėtina, kad Jungtinėms Tautoms (JT).
Visos šalys, įskaitant Rusiją, turi
laikinai pripažinti, kad Krymas yra Ukrainos dalis, kol bus suskaičiuoti
tarptautinių organizacijų kontroliuojamo referendumo rezultatai. Regione turėtų
būti dislokuotos JT teisėsaugos pajėgos, taip pat organizacijos, kurios padės
surengti referendumą. Rusijos ir Ukrainos teisėsaugos pajėgų ten turėtų nebūti.
Ukraina pasaulyje užsidirbs daug
taškų, jei imsis tokios iniciatyvos, tačiau ne šalies viduje.
Dauguma ukrainiečių politiką, kuris
tai pasiūlytų, pavadintų išdaviku. Ukrainiečiams ir rusams būdingas tas pats
sovietinis palikimas – žemę jie vertina labiau už žmones.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą