Timūras Kibirovas: „Mūsų šalyje juk išties fašizmas“ kultura.lrytas.lt
2016-03-17 10:38 „Literatūra ir menas“, 2016-03-11 nr. 3558
Timūras Kibirovas (g. 1955) – osetinų kilmės rusų poetas, vertėjas. Dirbo NTV televizijoje, radijo stotyje „Kultūra“, nuo 1997 m. – žurnalo „Literaturnoje obozrenije“ redakcinės tarybos narys. Kibirovo poezijai būdinga parodija, groteskas, klasikinės literatūros, ideologinių ir reklamos štampų citavimas. Kritikų vadinamas tragiškiausiu pastarųjų dešimtmečių rusų poetu. Su juo kalbėjosi Antonas Borovikovas.
"Ну да, поэт..." Тимур Кибиров. Olga Krutilina
<>
– Inteligentija – mąstanti visuomenės dalis. Todėl jai ir reikalavimai didesni. Ir tai, kad laisvę iš esmės išmetėm į balą, daugiausia gula ant mūsų sąžinės. Priekaištauti kolūkiečiams, kad šie per valandą netapo besišypsančiais Amerikos fermeriais – o kaip galėjo tokiais tapt? Grožėdamiesi savimi nesugebėjom pradėti to, kas Rusijoje jau daug amžių aktualiausia ir reikalingiausia… ir kas rimtai niekada nebuvo daroma – šviesti, aiškinti, kas darosi.
- Kada jums pirmą kartą toptelėjo, kad nepasinaudojom laisve?
– Palyginus seniai. Mane visad truputį jaudino, kad liaudis ir inteligentija nesupranta viena kitos. Šiek tiek dažniau nei mano kolegos susidurdavau su kitų sluoksnių žmonėmis. Kareivinėse. Vaikystę, paauglystę ir jaunystės pradžią praleidau ne sostinėje, o kariniuose miesteliuose, kur gyveno tėvas ir kur žmonės man ne visai svetimi.
- Ar Rusija dabar labiau susiskaldžiusi nei 10 dešimtmetyje?
– Taip. 10 dešimtmečio pradžioje buvome labiau susitelkę, visiems įgriso sovietų valdžia. Kai kurie jos sąmoningai nekentė ir niekino, kiti tiesiog suprato, kad, na... Kvailystė. Aišku, tikrai ne visi buvo prieš ją. Tačiau visi bent šiek tiek aktyvūs visuose visuomenės sluoksniuose – taip. Pasirodė, kad esama labai daug bendraminčių. O Brežnevo laikais – kaip dabar: mūsiškių labai mažai, mūsų idėja pasmerkta, viskas blogai ir labai ilgam, vos ne amžiams. Tai gal ir dabar viskas pasirodys ne taip jau beviltiška ir neilgam?
- Naujojo rinkinio pirmojo eilėraščio epigrafas – Putino citata. Kodėl nusprendėte pradėti nuo jo?
– Pastaruoju metu visai nebežiūriu televizoriaus – tik „Dožd“ ir kartais „Kultūrą“ – visa kita mane siutina. Šaly juk tikrai fašizmas. Jei žodis „fašizmas“ turi pastovią reikšmę, tai – fašizmas. Mes gyvename dar ne Hitlerio, bet jau tikrai Mussolini tipo fašistinėje valstybėje. Veikiausiai kuris nors iš šauniųjų patarėjų pamėtėjo prezidentui mintį, kad neblogai būtų surimuoti. Gal buvo literatūros metai, gal kultūros ar panašiai... jaunas, ambicingas rašytojas uždavė Putinui klausimą. Putinas atsakė: „Mūzom tarnauja, o su protu nedraugauja.“
<>
Iš rusų kalbos vertė Irena Ramoškaitė
www.colta.ru, 2015-09-04
2016-03-17 10:38 „Literatūra ir menas“, 2016-03-11 nr. 3558
Timūras Kibirovas (g. 1955) – osetinų kilmės rusų poetas, vertėjas. Dirbo NTV televizijoje, radijo stotyje „Kultūra“, nuo 1997 m. – žurnalo „Literaturnoje obozrenije“ redakcinės tarybos narys. Kibirovo poezijai būdinga parodija, groteskas, klasikinės literatūros, ideologinių ir reklamos štampų citavimas. Kritikų vadinamas tragiškiausiu pastarųjų dešimtmečių rusų poetu. Su juo kalbėjosi Antonas Borovikovas.
"Ну да, поэт..." Тимур Кибиров. Olga Krutilina
<>
– Inteligentija – mąstanti visuomenės dalis. Todėl jai ir reikalavimai didesni. Ir tai, kad laisvę iš esmės išmetėm į balą, daugiausia gula ant mūsų sąžinės. Priekaištauti kolūkiečiams, kad šie per valandą netapo besišypsančiais Amerikos fermeriais – o kaip galėjo tokiais tapt? Grožėdamiesi savimi nesugebėjom pradėti to, kas Rusijoje jau daug amžių aktualiausia ir reikalingiausia… ir kas rimtai niekada nebuvo daroma – šviesti, aiškinti, kas darosi.
- Kada jums pirmą kartą toptelėjo, kad nepasinaudojom laisve?
– Palyginus seniai. Mane visad truputį jaudino, kad liaudis ir inteligentija nesupranta viena kitos. Šiek tiek dažniau nei mano kolegos susidurdavau su kitų sluoksnių žmonėmis. Kareivinėse. Vaikystę, paauglystę ir jaunystės pradžią praleidau ne sostinėje, o kariniuose miesteliuose, kur gyveno tėvas ir kur žmonės man ne visai svetimi.
- Ar Rusija dabar labiau susiskaldžiusi nei 10 dešimtmetyje?
– Taip. 10 dešimtmečio pradžioje buvome labiau susitelkę, visiems įgriso sovietų valdžia. Kai kurie jos sąmoningai nekentė ir niekino, kiti tiesiog suprato, kad, na... Kvailystė. Aišku, tikrai ne visi buvo prieš ją. Tačiau visi bent šiek tiek aktyvūs visuose visuomenės sluoksniuose – taip. Pasirodė, kad esama labai daug bendraminčių. O Brežnevo laikais – kaip dabar: mūsiškių labai mažai, mūsų idėja pasmerkta, viskas blogai ir labai ilgam, vos ne amžiams. Tai gal ir dabar viskas pasirodys ne taip jau beviltiška ir neilgam?
- Naujojo rinkinio pirmojo eilėraščio epigrafas – Putino citata. Kodėl nusprendėte pradėti nuo jo?
– Pastaruoju metu visai nebežiūriu televizoriaus – tik „Dožd“ ir kartais „Kultūrą“ – visa kita mane siutina. Šaly juk tikrai fašizmas. Jei žodis „fašizmas“ turi pastovią reikšmę, tai – fašizmas. Mes gyvename dar ne Hitlerio, bet jau tikrai Mussolini tipo fašistinėje valstybėje. Veikiausiai kuris nors iš šauniųjų patarėjų pamėtėjo prezidentui mintį, kad neblogai būtų surimuoti. Gal buvo literatūros metai, gal kultūros ar panašiai... jaunas, ambicingas rašytojas uždavė Putinui klausimą. Putinas atsakė: „Mūzom tarnauja, o su protu nedraugauja.“
<>
Iš rusų kalbos vertė Irena Ramoškaitė
www.colta.ru, 2015-09-04
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą