Литовский суд отозвал иск к Михаилу Горбачеву, поданный из-за событий 1991 года в Вильнюсе
Суд Вильнюса отозвал гражданский иск против бывшего лидера СССР Михаила Горбачева, поданный родственниками четырех погибших в результате событий 13 января 1991 года в столице Литвы, сообщает Delfi.
Как пояснил представитель суда Ауримас Жукаускас, дело прекращено в связи со смертью Горбачева. Передача ответственности по иску невозможна, поскольку он был предъявлен конкретному лицу. В течение семи дней постановление суда может быть обжаловано.
Иск против Михаила Горбачева подали в 2022 году. В мае судебные документы были направлены в МИД РФ для передачи бывшему президенту СССР. Заявители утверждали, что в 1991 году Горбачев, являясь главнокомандующим вооруженными силами СССР, контролировал армию, но не предпринял должных мер для предотвращения агрессии в Литве и таким образом не остановил международное преступление.
- В ночь на 13 января 1991 года в Вильнюсе при штурме советскими военными телебашни, которую охраняли сторонники независимости Литвы, погибли 14 мирных граждан, а также лейтенант группы «Альфа». В уголовном деле, которое рассматривала прокуратура Литвы по следам штурма телебашни, Горбачев не фигурировал в качестве обвиняемого. Его несколько раз хотели вызвать в суд как свидетеля, но он так и не явился. Сам Горбачев утверждал, что не был осведомлен о событиях 13 января 1991 года в Вильнюсе и узнал о них лишь на следующее утро из доклада.
- 30 августа 2022 года Михаил Горбачев умер в Москве в возрасте 91 года после продолжительной болезни. Его похоронят 3 сентября на Новодевичьем кладбище. Церемония прощания пройдет с 12 часов в Колонном зале Дома Союзов в центре Москвы, где провожают государственных деятелей. Президент РФ Владимир Путин не будет посещать его похороны. Он простился с Горбачевым в одиночестве в Центральной клинической больнице Москвы.
день назад
«Я влез в это по нужде». Три рекламы с участием Михаила Горбачева
31.08.2022 11:42 Юлия Герасимова / aif.ru
Екатерина Чеснокова / РИА Новости
30 августа на 92-м году жизни скончался Михаил Горбачев. Он был первым и последним президентом СССР. При нем и перестала существовать большая социалистическая страна. В девяностые годы ему, так же как и остальным жителям бывшего Союза, пришлось непросто. Правда, в отличие от сограждан его смогла прокормить медийность. Он снялся в рекламе зарубежных компаний.В 1997 году бывший руководитель СССР Михаил Горбачев принял участие в рекламе американской сети пиццерий Pizza Hut.В этом ролике члены семьи, видя Горбачева в пиццерии, то хвалят его политику, то обвиняют в нестабильности. Но в конце приходят к выводу: благодаря ему у них есть Pizza Hut.
В 2000-м году Горбачев рекламировал австрийские железные дороги. Он иронично заявлял, что на путях началась «перестройка», а комфорт в вагонах напоминает «гласность».
Впрочем, даже спустя несколько лет Горбачев продолжил сниматься в рекламе.В 2007 году он на заднем сиденье дорогого автомобиля рекламировал сумки Louis Vuitton.Позади виднеется Берлинская стена, рядом с ним — несколько папок документов. Образ политика, который полжизни провел в дороге, придумала известный фотограф Энни Лейбовиц.Реклама была напечатана во многих журналах. Слоган гласил: «Путешествие ставит нас лицом к лицу с самим собой».
Р. Рейган и М. Горбачев отдыхают на ранчо Рейганов в Калифорнии, 1992 г.
Gorbachev accepted the collapse of the outer Soviet empire as well as the reunification of Germany - which was huge - but he agreed to sending the tanks into Vilnius and Riga to stop the independence of the Baltic nations. pic.twitter.com/UUhRNlEe7c
— Carl Bildt (@carlbildt) August 31, 2022
Mikhail Gorbachev, who ended the Cold War without bloodshed but failed to prevent the collapse of the Soviet Union, dies at the age of 91 https://t.co/8O8JHwJPDE pic.twitter.com/pxAnXqsOR6
— Reuters (@Reuters) August 31, 2022
Užkalnis. Laidotuvių maršas priešpaskutiniam Rusijos diktatoriui
Anrius Užkalnis DELFI.lt / 2022 m. rugpjūčio 31 d. 20:59
Foto: Fausta Marija Leščiauskaitė
Gaila, kad vis nesulaukiame tikrai geros naujienos, kurios tikisi visi padorūs pasaulio žmonės: žinios apie Vladimiro Putino žemiškojo kelio pabaigą. Nebus jam tolimas kelias pas velnius, nes Rusija yra didelis ir šaltas pragaro filialas. Ir, kaip esu sakęs, po Putino Rusijoje bus tik kitas putinas.
Bet dabar vienu nusikaltėliu mažiau. Mirė paskutinis sovietinės komunistų partijos generalinis sekretorius, buvęs blogio imperijos prezidentas Michailas Gorbačiovas, kurį prisiminti geru žodžiu gali nebent tie, kas nežino istorijos.
Dar Gorbačiovą labai mėgo vokiečiai, kurie jautė jam dėkingumą už leidimą suvienyti jų šalį, padalintą po Antrojo pasaulinio karo (na, bet vokiečiai šiaip dažnai elgiasi, lyg užmigę: užtenka paminėti Shchroederį, Merkel ir visus Vokietijos energetikos sprendimus). Gorbačiovas neturėjo jokių galimybių to susivienijimo neleisti, ir jo nuomonės apie tai niekas neklausė. Kaip jo neklausė ir dėl NATO būsimo augimo.
Sovietų Sąjunga Michailo Gorbačiovo laikais tebuvo bankrutavęs elgetų kraštas su branduolinėmis raketomis, kurio paskutinis tuometinis lyderis net nebuvo lyderis, o labai neefektyvus, naivus, nenuovokus partinis viršininkas, kuris nieko nesuprato apie besikeičiantį pasaulį, istoriją ir žmonių norus.
Lietuvos laisvės troškimo ir savarankiško gyvenimo ambicijų jis nesuvokė, nes pats pažino tik savo pasaulį. Atvykęs jaunystėje iš pietų Rusijos provincijos į Maskvą ir marinuotas partiniame sultinyje, jis suprato aplinką tik taip, kaip ji buvo pateikiama Kremliaus mitologijoje. Prieš tris dešimtmečius su trupučiu atskridęs į Vilnių, nes Kremlius nerimavo dėl atsiradusio Sąjūdžio ir mūsų atgimimo, Gorbačiovas kalbėjo su Lietuvos žmonėmis, kaip su neklusniais kvaileliais, kurie patys nesupranta, ko nori. Kažkoks lietuvis laikė plakatą „Ne daugiau teisių, o visiška nepriklausomybė“. Gorbačiovų pora priėjo prie to žmogaus, ir Raisa Gorbačiova paklausė šaižiu mokyklos direktorės balsu ir intonacija: „Nepriklausomybė – nuo ko?“. Jie tada nesuprato, kad žmonės gali norėti eiti savu keliu, o išgirdę stengėsi atkalbėti, kaip suaugusieji atkalbinėja vaikus, nes galvoja, kad geriau žino, ko jiems reikia.
Per 1991 metų sausio tryliktosios tragediją, jis žinojo, kas vyksta Vilniuje, bet pasirinko nesikišti (niekada nesužinosime, kas tikrai davė įsakymą, gal ir jis pats). Žuvo ir buvo sužeisti žmonės, ir atsakomybė tenka jam. Už savo nusikaltimą taip niekada ir nebuvo nubaustas.
Paskui, per 1991 metų sausio tryliktosios tragediją, jis žinojo, kas vyksta Vilniuje, bet pasirinko nesikišti (niekada nesužinosime, kas tikrai davė įsakymą, gal ir jis pats). Žuvo ir buvo sužeisti žmonės, ir atsakomybė tenka jam. Už savo nusikaltimą taip niekada ir nebuvo nubaustas. Jei esi šalies vadovas, turėtum atsakyti už viską: ir Rusijoje, ir Sovietų Sąjungoje, pirmasis valstybės žmogus visada atsako už viską, arba jis nebebūna šalies vadovas.
Jo pasaulio vaizdas, nepaisant partinės privilegijos keliauti po pasaulį tada, kai beveik niekas iš sovietinių žmonių to negalėjo daryti, buvo naivus ir infantilus (ne veltui sakoma, kad protingiems žmonėms kelionės padeda plėsti akiratį, o kvailiai kelionėse tik kvailėja: pažiūrėjęs į daugelį lietuvių Tailande ar Maroke, iškart pagalvoji, kad geriau jie būtų likę Palangoje, kur jiems viskas suprantama).
Susitikęs su JAV prezidentu Ronaldu Reaganu Gorbačiovas aiškino, kad Sovietų Sąjunga yra draugiškesnė šalis negu JAV, nes rusai žiūri daug amerikietiškų filmų, o štai Amerikoje nerodo rusiškų, ir Vašingtono administracija tuo nesirūpina. Reaganas atsakė, kad dalykai laisvame pasaulyje veikia kitaip: JAV prezidentas negali paskambinti kinoteatrų savininkams ir liepti jiems koreguoti repertuarą. „Jeigu žmonės norėtų žiūrėti rusų filmus, juos Amerikoje rodytų kiekviename kine.“ Gorbačiovas nepatenkintas numojo ranka – atsikalbinėjimai, girdi, kaip tai negali valdžia pasirūpinti rodomais filmais. Tai tik vienas epizodas, kurį mes žinome todėl, kad pokalbis vyko viešame renginyje, publikai girdint. Galima tik įsivaizduoti, ko Gorbačiovas prišnekėdavo uždaruose susitikimuose.
Naujasis mąstymas, perestroika, viešumas – visa tai buvo ne Gorbačiovo idėjos. Tai buvo jo komandos sugalvotos pakuotės tiems procesams, kurių sustabdyti jau nebuvo įmanoma. Yra posakis, kurį mėgsta politikai: „Kaip gavosi, taip ir norėjom“ – čia kai apsimeti, kad viskas, kas atsitiktinai įvyko, tiksliai taip ir buvo planuota. Tai pastaruosius pusę metų nuolat kartoja Putinas, kuriam jo tragiškas karas Ukrainoje visąlaik „vyksta pagal planą“.
Gorbačiovas, kuris buvo labai prastas kolektyvo vadovas ir neįžvalgus žmonių vertintojas, atsitiktinai turėjo keletą labai stiprių patarėjų savo artimiausioje aplinkoje, iš kurių kai kada išgirsdavo tai, ką norėjo girdėti, ir jais pasitikėjo. Jis apskritai labai vertino tuos, kas sugebėdavo jam įtikti.
Gorbačiovas, kuris buvo labai prastas kolektyvo vadovas ir neįžvalgus žmonių vertintojas, atsitiktinai turėjo keletą labai stiprių patarėjų savo artimiausioje aplinkoje, iš kurių kai kada išgirsdavo tai, ką norėjo girdėti, ir jais pasitikėjo. Jis apskritai labai vertino tuos, kas sugebėdavo jam įtikti: pavyzdžiui, lankydamasis Kazachstane, jis tiesiog džiūgavo, kai aplink jį su šypsena šliaužiojo ir lankstėsi vietinis vadovas Nursultanas Nazarbajevas, kuris leido Gorbačiovui pasijusti galingu imperatoriumi, nuo kurio švytėjimo ir išminties tirpsta dėkingi nacionalinių pakraščių vasalai. O Vytauto Landsbergio, negarsiai kalbančio muzikologo su aiškiais savo planais, kuris iš pat pradžių elgėsi taip, lyg Lietuva jau būtų laisva šalis, Gorbačiovas negalėjo pakęsti: Landsbergis rūpinosi tik Lietuva ir nesistengė Gorbačiovui patikti.
Michailą Gorbačiovą politiškai pražudė būtent jo aplinka: žmonės, kurių jis nesuprato, kuriuos jis rinkosi chaotiškai ir nematė jų pagrindinio tikslo – išsaugoti sistemą, savo darbo vietas ir privilegijas bet kokiais būdais (bandymas jį nuversti 1991-ųjų rugpjūtį buvo Gorbačiovui netikėtumas, nes blogiau už vadovą paranojiką, kuris visur regi sąmokslą, yra tik vadovas, kuris apskritai negalvoja apie tai, ką iš tikrųjų mano jo artimiausi patikėtiniai). Sunku pasakyti, ar Sovietų Sąjungos išsaugojimas buvo jo asmeninis sumanymas, ar aplinkos spaudžiamas variantas, ar tiesiog ta brutali ir absurdiška šalis, kuriai pradžią davė ciniški perversmininkai ir nusikaltėliai 1917 metais, buvo vienintelė sistema, kurią jis pažino ir išmanė.
Nenuostabu, kad jam davė Nobelio taikos premiją: ją dažnai skiria žmonėms tik buvusiems greta įvykių ir nieko nenuveikusiems (Barackas Obama ją gavo avansu, vien už tai, kad buvo išrinktas) arba tokiems, kurie senatvėje buvo šiek tiek mažesni teroristai, negu jaunystėje (kaip Yassiras Arafatas iš Palestinos).
Ir naivūs vakariečiai, kurie šiandien šlovina Gorbačiovą kaip gelbėtoją ir taikdarį, ir tie rusai, kaltintatys jį sugriovus ir išpardavus Vakarams dvasingą ir galingą šalį, kurią dabar štai bando atstatyti ir prikelti nuo kelių valdovas Putinas, vienodai klysta.
Ir naivūs vakariečiai, kurie šiandien šlovina Gorbačiovą kaip gelbėtoją ir taikdarį, ir tie rusai, kaltintatys jį sugriovus ir išpardavus Vakarams dvasingą ir galingą šalį, kurią dabar štai bando atstatyti ir prikelti nuo kelių valdovas Putinas, vienodai klysta. Jis tik stovėjo šalia, kai istorija trumpai atidarė mums ir kitoms tautoms laisvės langelį, kai sunkiai sužeistas ir nusilpęs Rusijos imperijos monstras vos tegalėjo pasijudinti.
Tai, kad mes sugebėjome nelaukdami ir nedvejodami, nesitardami ir neatsiprašinėdami tuo langeliu pasinaudoti ir iššokti iš degančio traukinio, yra tik mūsų nuopelnas ir istorinė sėkmė, o ne Gorbačiovo dovana mums. Jis kurį laiką buvo tik nekompetentingas ir maršruto nežinantis to degančio traukinio mašinistas.
Arestovich. Уход из жизни непобежденной исторической личности — Михаила Горбачева: вспомнили и обсудили роль и ответственность политического деятеля;
Арестович / @ФЕЙГИН LIVE 2022-09-01
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą