2016-06-20

V. Landsbergis: Mes Lietuvoje turėtume linkėti sveikatos ir sėkmės Elžbietai II

DELFI.lt  2016 m. birželio 20 d. 16:50
Angliška ruletė. Vytautas Landsbergis, TS - LKD garbės pirmininkas

Atrodytų nesąmonė, kad nuotaikų balsavimas „prieš valdžią" vienoje siūbuojančioj šalyje gali nulemti Europos raidą, čia užaugintos civilizacijos ateitį.

Tačiau gali. Sumaniusieji britams šį žaidimą, eurospjūvio referendumą, turėjo skaičiuoti variantus.

Kokios pasekmės, jei šiek tiek daugiau bus už, ar šiek tiek daugiau - prieš. Pats toks balsavimas su visa neigiama antieuropine kampanija (prisiminkim kad ir lietuvišką referendumą atmesti Europos sutartį) jau kurstymas prieš. Ir vidinės anglų partgrupinės varžybos, kurios nukreipia dėmesį nuo pagrindinių, globaliųjų.

Ne Europos Sąjungos trūkumų taisymas, bet esamos vilties organizacijos silpninimas.

Varžovai nuo Uralo žemės galo, kuriems Europos Sąjunga - nacionalinis geopolitinis priešas, tikrai skaičiavo variantus ir laukia džiaugsmo valandos.

Jų naudai eina dabar net pats lošimo faktas. Gyvenimas Europos Sąjungoje ne ko vertas, jei galima smagintis tokia „buvo nebuvo" rulete. Tad ar iš vis turite, anglai, ką ginti išskyrus dabartinius save? Kam tie draugų aljansai? Nusigrįžę nuo europiečių politinio aljanso, ar ginsite jo narius?

O jei be įsipareigojimų gyventi lengviau (iki pirmadienio), tai čia bet kurios šeimos, taipgi tautų šeimos erozija, būsimi vienišų vaiduoklių kokteilio klubai.

Europos Sąjungos idėja buvo, kad jos nariai daugiau nekariaus vieni prieš kitus. Tai atnešė taiką vokiečių-prancūzų, vokiečių-lenkų, rumunų-vengrų, lietuvių-lenkų santykiams. Bet kažkam seniai knieti klibinti šią Europos Taikos koncepciją, skatinti ne tik separatizmą (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje), bet ir vėl aitrinti senas nuoskaudas.

Didysis paradoksas, kad Jungtinė Karalystė dabar žengia į areną kaip Europos Sąjungos separatistė. Lyg būtų nuskriaustoji, kuri, galų gale, trokšta išsilaisvinimo.

Beje, tas pusprotis fašistas, kuris ką tik nužudė britų parlamentarę - aktyvią, įsitikinusią Europos Sąjungos šalininkę, - jis teršia patį „laisvės" žodį, nes nesunku įsivaizduoti, kokių laisvių britams atneštų misterio Tomo Mairo ir jo vienminčių patriotų valdžia. Kadaise Albiono saloje tokios tikėjosi misteris Hitleris, rengdamasis invazijai.

Kitaminčių keikimas išdavikais - T. Mairas apie savo auką - tokia yra dabartinė Rusija. Tenykščiai fašistai taip keikė Borisą Nemcovą.

Anglai turėtų būti kitokios kultūros, tačiau jų lyderis su tuo referendumu pasirodė veikiau trumparegis, rizikingai neatsargus. Kai nori vienu dalymu paimti visą banką, gali visą ir pralošti.

Ar tie britai, kurie netrukus balsuos už Jungtinės Karalystės separaciją nuo Europos Sąjungos, palaiko, tarkim, škotų valstybę liekančią Europos Sąjungoj? Likit, britai, sau už tvoros...

Ir visa tuo metu, kai Europoj - karas. Nebent suveiktų dar senasis himnas „Dieve, saugok Karalienę".

Mes Lietuvoje, kokie dideli bebūtume respublikonai, turėtume linkėti sveikatos ir sėkmės Elžbietai Antrajai.
DELFI.lt

Komentarų nėra: