Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija 2016-06-22 18:48
Jau ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje vyks referendumas, kuriame paaiškės, ar šalis liks Europos Sąjungoje, ar pasitrauks. Kokios pasekmės lauktų lietuvių, jei britai visgi nuspręstų išstoti iš bendrijos?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
– Ministre, kokios Jūsų prognozės?
– Tikiuosi, kad Britanija liks. Mano tikėjimas ne tiek svarbus, svarbiau, ką prognozuoja informuoti šaltiniai. Laimei, pastaruoju metu pagerėjo pasilikimą palaikančių pozicijos, bet vistiek situacija gana trapi. Aišku, kaip kas galvoja, bet kitas klausimas, kiek eis ir išreikš tą valią. Paprastai tie, kurie nusiteikę prieš, būna aktyvesni. Labai daug neaiškumų ir belieka laukti rytdienos.
– Ar nusiteikusių prieš argumentai, kad Jungtinė Karalystė nebegali maitinti visos Europos Sąjungos ir kiti, pakankami?
– Manau, kad nepakankami. Gerai, kad tame ginče pastaruoju metu daugiau naudojami argumentai. Jeigu jie lemtų, būtų viskas aišku. Du trečdaliai pragmatiškų, verslo žmonių pasisako už tai, kad liktų, o tik trečdalis, kad neliktų.
Vien tai daug ką pasako ir skaičių kalba daug ką pasako. Premjero D. Camerono argumentai ne iš piršto laužti. Gal mažai apie tai susimąstom, bet nebuvimas Europos Sąjungoje gali būti įvairus.
Gali būti Norvegijos modelis – jie yra vieningoje Europos Sąjungos rinkoje, netgi moka nemažus mokesčius, Šveicarijos modelis – jie turi apie 100 sutarčių, kuriomis suderina santykius su Europos Sąjunga.
Galėtų būti tikimasi sudaryti laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga, aišku, tai užtruks, o kol jų nebus, galios Pasaulio prekybos organizacijos reikalai. Visa tai turės kainą.
Europos Sąjunga turi per 50 laisvos prekybos sutarčių su trečiomis šalimis. Tai jos automatiškai negalios Jungtinei Karalystei, jie turės persiderėti. O jei jos pradės galioti, visais atvejais bus žala bendram vidaus produktui, galėtų būti 3-9 proc.
Kalbama, kad dėl prekybos, kuri yra labai svarbus Jungtinės Karalystės ekonomikos faktorius, žala kasmet galėtų būti apie 250 mlrd. svarų. Tai tiesiog negali neatsispindėti kiekvienos šeimos, žmonių gyvenime.
Visi šie skaičiai dabar žeriami į eterį, o oponentai vadovaujasi išankstinėmis emocijomis – būtų geriau, nes būtume svarbesni, nors faktai sako atvirkščiai. Mes irgi suinteresuoti, kad Europos Sąjunga pasaulyje išliktų pagrindiniu žaidėju.
– Ar mes suinteresuoti, kad Jungtinė Karalystė išliktų Europos Sąjungoje? Kabant apie lietuvius emigrantus, tai viena populiariausių šalių, į kurią važiuoja mūsų tautiečiai.
– Be jokios abejonės. Manome, kad ten gyvena apie 200 tūkst. mūsų tautiečių. Čia priklausytų nuo išėjimo masto, derybų. Jei būtų sprendimas išeiti, apie 2 metus vyktų derybos, kokiu būdu tai būtų padaroma.
Tiems, kurie ten atvykę ilgiau nei 5 metus, tikriausiai turėtų apskritai niekas nesikeisti, tiems, kurie mažiau atvykę, galbūt mažiau keisis.
Naujai atvykusiems, turėtų keistis. Trečioms šalims turėtų būti žymiai didesnis mokestis už mokslą, leidimai dirbti – turėtų būti daugiau komplikacijų.
– Ar socialinės garantijos, kurias gauna ten gyvenantys lietuviai, galėtų keistis?
– Vasario mėnesį valstybių vadovai sutarė dėl tam tikrų išlygų Jungtinei Karalystei tuo atveju, jei liktų. Ten buvo 4 metų laikotarpis, kai galima nemokėti visų pašalpų iki tam tikro lygio, kad iš karto nebūtų naudojamasi gerove, prie kurios kūrimo atvykęs žmogus visiškai neprisidėjo. Manau, kad visais atvejais trečiųjų šalių piliečiams situacija būtų komplikuota.
– Ar įvažiavimas į šalį pasunkėtų?
– Ir dabar ji nėra Šengene, sunku pasakyti, kas iš esmės keistųsi. To nemanau. Kalbant apie judėjimą, yra šalių, kurios nėra Europos Sąjungoje, bet yra Šengeno zonoje ir atvirkščiai. Čia priklausys nuo susitarimų.
Jeigu bus šveicariškas modelis ir apie 100 susitarimų, kokie santykiai įvairiose srityse bus su Europos Sąjunga, tada ir bus nuspręsta. Iš karto niekas neatsakys.
Manau, net ir išėjimo šalininkų paklausus, koks tai mastas, vargu, ar kiekvienas atsakytų.
– Ar šiuo referendumu neatidaroma Pandoros skrynia? Ar nenutiks taip, kad ir kitos šalys sugalvos pasitikrinti?
– Ir kitose šalyse yra skepticizmo, išankstinių nuostatų. Yra tendencija, kad kai reikia kažką daryti ir nesiseka, kaltinamas Briuselis. Tai yra, čia nieko naujo nepasakyta.
Ta išankstinė nuostata neišlaiko kritikos, daugeliu atvejų nepagrįsta, nepaskaičiuota, o pasakymas, kad būsime įdomesni investuotojams, iš karto sugriūna po minėtų argumentų dėl prekybos. Paslaugų sfera yra itin svarbi britų ekonomikai, jei nebus to, ką iškovojo Europos Sąjunga savo paslaugų sferoje, paslaugų suteikimo rinkos laisvėje, turės pasitenkinti tuo, kas sukurta Pasaulio prekybos organizacijoje, o tai žymiai mažiau liberalu.
Tai vėl atsilieps į nuostolį. Tie pasakymai neišlaiko kritikos, tai daugiau emocijos ir iliuzija, kad bus geriau.
Jau ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje vyks referendumas, kuriame paaiškės, ar šalis liks Europos Sąjungoje, ar pasitrauks. Kokios pasekmės lauktų lietuvių, jei britai visgi nuspręstų išstoti iš bendrijos?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
– Ministre, kokios Jūsų prognozės?
– Tikiuosi, kad Britanija liks. Mano tikėjimas ne tiek svarbus, svarbiau, ką prognozuoja informuoti šaltiniai. Laimei, pastaruoju metu pagerėjo pasilikimą palaikančių pozicijos, bet vistiek situacija gana trapi. Aišku, kaip kas galvoja, bet kitas klausimas, kiek eis ir išreikš tą valią. Paprastai tie, kurie nusiteikę prieš, būna aktyvesni. Labai daug neaiškumų ir belieka laukti rytdienos.
– Ar nusiteikusių prieš argumentai, kad Jungtinė Karalystė nebegali maitinti visos Europos Sąjungos ir kiti, pakankami?
– Manau, kad nepakankami. Gerai, kad tame ginče pastaruoju metu daugiau naudojami argumentai. Jeigu jie lemtų, būtų viskas aišku. Du trečdaliai pragmatiškų, verslo žmonių pasisako už tai, kad liktų, o tik trečdalis, kad neliktų.
Vien tai daug ką pasako ir skaičių kalba daug ką pasako. Premjero D. Camerono argumentai ne iš piršto laužti. Gal mažai apie tai susimąstom, bet nebuvimas Europos Sąjungoje gali būti įvairus.
Gali būti Norvegijos modelis – jie yra vieningoje Europos Sąjungos rinkoje, netgi moka nemažus mokesčius, Šveicarijos modelis – jie turi apie 100 sutarčių, kuriomis suderina santykius su Europos Sąjunga.
Galėtų būti tikimasi sudaryti laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga, aišku, tai užtruks, o kol jų nebus, galios Pasaulio prekybos organizacijos reikalai. Visa tai turės kainą.
Europos Sąjunga turi per 50 laisvos prekybos sutarčių su trečiomis šalimis. Tai jos automatiškai negalios Jungtinei Karalystei, jie turės persiderėti. O jei jos pradės galioti, visais atvejais bus žala bendram vidaus produktui, galėtų būti 3-9 proc.
Kalbama, kad dėl prekybos, kuri yra labai svarbus Jungtinės Karalystės ekonomikos faktorius, žala kasmet galėtų būti apie 250 mlrd. svarų. Tai tiesiog negali neatsispindėti kiekvienos šeimos, žmonių gyvenime.
Visi šie skaičiai dabar žeriami į eterį, o oponentai vadovaujasi išankstinėmis emocijomis – būtų geriau, nes būtume svarbesni, nors faktai sako atvirkščiai. Mes irgi suinteresuoti, kad Europos Sąjunga pasaulyje išliktų pagrindiniu žaidėju.
– Ar mes suinteresuoti, kad Jungtinė Karalystė išliktų Europos Sąjungoje? Kabant apie lietuvius emigrantus, tai viena populiariausių šalių, į kurią važiuoja mūsų tautiečiai.
– Be jokios abejonės. Manome, kad ten gyvena apie 200 tūkst. mūsų tautiečių. Čia priklausytų nuo išėjimo masto, derybų. Jei būtų sprendimas išeiti, apie 2 metus vyktų derybos, kokiu būdu tai būtų padaroma.
Tiems, kurie ten atvykę ilgiau nei 5 metus, tikriausiai turėtų apskritai niekas nesikeisti, tiems, kurie mažiau atvykę, galbūt mažiau keisis.
Naujai atvykusiems, turėtų keistis. Trečioms šalims turėtų būti žymiai didesnis mokestis už mokslą, leidimai dirbti – turėtų būti daugiau komplikacijų.
– Ar socialinės garantijos, kurias gauna ten gyvenantys lietuviai, galėtų keistis?
– Vasario mėnesį valstybių vadovai sutarė dėl tam tikrų išlygų Jungtinei Karalystei tuo atveju, jei liktų. Ten buvo 4 metų laikotarpis, kai galima nemokėti visų pašalpų iki tam tikro lygio, kad iš karto nebūtų naudojamasi gerove, prie kurios kūrimo atvykęs žmogus visiškai neprisidėjo. Manau, kad visais atvejais trečiųjų šalių piliečiams situacija būtų komplikuota.
– Ar įvažiavimas į šalį pasunkėtų?
– Ir dabar ji nėra Šengene, sunku pasakyti, kas iš esmės keistųsi. To nemanau. Kalbant apie judėjimą, yra šalių, kurios nėra Europos Sąjungoje, bet yra Šengeno zonoje ir atvirkščiai. Čia priklausys nuo susitarimų.
Jeigu bus šveicariškas modelis ir apie 100 susitarimų, kokie santykiai įvairiose srityse bus su Europos Sąjunga, tada ir bus nuspręsta. Iš karto niekas neatsakys.
Manau, net ir išėjimo šalininkų paklausus, koks tai mastas, vargu, ar kiekvienas atsakytų.
– Ar šiuo referendumu neatidaroma Pandoros skrynia? Ar nenutiks taip, kad ir kitos šalys sugalvos pasitikrinti?
– Ir kitose šalyse yra skepticizmo, išankstinių nuostatų. Yra tendencija, kad kai reikia kažką daryti ir nesiseka, kaltinamas Briuselis. Tai yra, čia nieko naujo nepasakyta.
Ta išankstinė nuostata neišlaiko kritikos, daugeliu atvejų nepagrįsta, nepaskaičiuota, o pasakymas, kad būsime įdomesni investuotojams, iš karto sugriūna po minėtų argumentų dėl prekybos. Paslaugų sfera yra itin svarbi britų ekonomikai, jei nebus to, ką iškovojo Europos Sąjunga savo paslaugų sferoje, paslaugų suteikimo rinkos laisvėje, turės pasitenkinti tuo, kas sukurta Pasaulio prekybos organizacijoje, o tai žymiai mažiau liberalu.
Tai vėl atsilieps į nuostolį. Tie pasakymai neišlaiko kritikos, tai daugiau emocijos ir iliuzija, kad bus geriau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą