2016-06-23

kokias grėsmes mato kitos Europos Sąjungos valstybės

15min 13:59 Kaip britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos paveiktų kitas valstybes?
Penktadienio ryte Europos Sąjunga gali netikėtai pasikeisti. Jei ketvirtadienį „Brexit“ referendume balsuojantys britai nuspręs palikti sąjungą, jie pakeis ne tik savo, bet ir daugelio kitų europiečių likimą.









Portalas politico.eu įvertino, kokias grėsmes mato kitos Europos Sąjungos valstybės.


Airija 

Airiai dėl Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš ES nukentėtų bene labiausiai. 1,2 milijardų eurų prekybos ryšiai per savaitę ir 400 tūkstančių darbo vietų. Būtent tai pakibtų ant plauko, jei britai nuspręstų trauktis.
Tiesa, Airijos ES reikalų ministras Dara Murphy mato ir pozityvių galimo britų pasitraukimo pusių. Jo teigimu, daugelis įmonių galbūt persikeltų į Dubliną, norėdamos likti ES ribose.

Prancūzija 

Prancūziją labiausiai baimina Jungtinės Karalystės referendumo pavyzdys. Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas jau dabar kalba apie būtinybę organizuoti panašų referendumą
Prancūzijoje. Dabartinės apklausos rodo, kad prancūzų radikalė be vargo peržengs pirmąjį prezidento rinkimų ratą kitais metais organizuojamuose šalies lyderio rinkimuose. Prancūziją neramina ir tai, kad šalis turi daug investicijų Jungtinėje Karalystėje. Ten gyvena ir 160 000 prancūzų. Dėl „Brexit“ nerimauja ir 400 000 Prancūzijos britų, kurie gali prarasti ES garantuojamas teises.

Belgija 

Briuselis – ne tik ES institucijų namai, bet ir tampriai su Jungtine Karalyste susijęs miestas. Tiesą sakant, Belgija būtų viena iš ekonomiškai pažeidžiamiausių valstybių, jei britai nuspręstų trauktis. Belgijos ekonomikos ministras Krisas Peetersas jau organizavo specialią grupę, kuri bandys suvaldyti ekonomines „Brexit“ pasekmes. Liuksemburgas Europos Sąjungos širdimi vadinamas Liuksemburgas labiausiai baiminasi britų pasitraukimo įtakos visam ES projektui. Premjeras Xavieras Bettelis, kurį laiką piktinosi, kad sąjunga ir taip per daug pataikauja išskirtinių sąlygų norintiems britams. Liuksemburgas suinteresuotas išsaugoti ES būtent tokioje formoje, kokia ji yra dabar.

Nyderlandai 

Nyderlandai, kaip ir Prancūzija, susiduria su kylančia euroskepticizmo banga. Balandžio mėnesį įvykęs referendumas dėl Ukrainos narystės ES jau parodė, kad vietos radikalai geba puikiai organizuotis. Dar labiau Nyderlandus į kampą gali spausti lengvai organizuojami referendumai ir tai, kad kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija jau turi beveik penktadalio rinkėjų palaikymą. Liberalios ekonomikos šalininkais šalia britų buvę Nyderlandų piliečiai gali pasirinkti panašų kelią.

Vokietija 

Vokietija neabejotinai taptų Europos Sąjungos ašimi, jei britai nuspręstų trauktis. Tačiau tai gali tapti tikru Berlyno galvos skausmu. Iki šiol britai buvo savotiška atsvara vokiečių dominavimui sąjungoje. Jiems išstojus, kitų valstybių nepasitenkinimas vokiečių galia gali tik augti. Be to, Vokietija tektų dar didesnė atsakomybė už tolesnę sąjungos veiklą, kurią ji galėtų lygiavertiškai dalintis tik su vis labiau euroskeptiška Prancūzija.

Čekija 

Čekai lieka vieni iš aršiausių ES migracijos politikos priešininkų. Šalyje taip pat girdisi nemažai balsų, abejojančių ateitimi ES. Tiesa, didžiausias čekų galvos skausmas – ekonominiai britų pasitraukimo padariniai. Čekijos ES reikalų sekretorius Tomas Prouza baiminasi, kad Jungtinės Karalystės išstojimas sukurs nesąžiningas konkurencijos sąlygas, o darbuotojai iš kitų valstybių nebegalės laisvai judėti ir rinktis darbą.

Lenkija 

Didžiausias Lenkijos galvos skausmas „Brexit“ fone – 1 milijonas Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lenkų migrantų. Apklausos rodo, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES atveju 26 proc. šių migrantų svarstytų galimybę grįžti atgal į Lenkiją. Su nedarbo problema kovojančiai Lenkijai masinis šių tautiečių grįžimas gali tapti rimtu socialiniu smūgiu. Lenkija taip pat nerimauja, kad ilgesnį laiką Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lenkai tiesiog nusigręš nuo savo valstybės ir pasirinks kitą pilietybę. Svarstančių tai padaryti yra net 47 proc.

Slovakija 

Slovakai pakankamai pozityviai žvelgia į narystę ES. 75 proc. jų yra patenkinti dabartine valstybės padėtimi. Tiesa, „Brexit“ smarkiai atsilieps Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai 90 tūkstančių slovakų mažumai. Slovakijos ambasadorius ES Peteris Javorčikas jau pareiškė, kad Jungtinėje Karalystėje dirbantys ES darbuotojai turėtų būti apsaugoti ir net ir po referendumo jų teisės turi būti išsaugotos.

Vengrija 

ES nuolat kritikuojantis Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas atsidūrė dviprasmiškoje situacijoje. Viena vertus, jis suinteresuotas kelti ES politiką peikiančius klausimus, tačiau britai – vieni rimčiausių jo sąjungininkų. Net ir piktindamasis ES migracijos politika, V.Orbanas itin aršiai ragina britus likti sąjungoje ir kartu keisti jos kryptį. Apie smūgį, kurį patirs Vengrijos ekonomika ir politika išstojimo atveju, užsiminė ir užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. „Labai svarbu, kad tokias kritiškas pažiūras atspindėtų stiprus žaidėjas“, – kalbėdamas apie opoziciją Briuseliui sąjungos viduje teigė P.Szijjarto.

Austrija 

Kraštutinių dešiniųjų kilimas gerokai išgąsdino Austrijos politinį elitą. Laisvės partijos kandidatas Norbertas Hoferis tik per plauką netapo šalies prezidentu. Tuo metu radikalų lyderis Haraldas Vilimsky jau ragina panašų į „Brexit“ referendumą organizuoti ir Austrijoje. Britų pasitraukimas taptų sudėtingu uždaviniu Vienai.

Lietuva 

Didžiausias Lietuvos prioritetas – 200 000 jos piliečių Jungtinėje Karalystėje. „Tuos, kurie ten gyveno trumpiau nei penkis metus, ištiks nežinomybė“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Lietuva laukia sugrįžtančių migrantų, tačiau, kaip ir Lenkijos atveju, grįžtantys piliečiai taps iššūkiu ribotas galimybes kol kas turinčiai darbo rinkai.

Rumunija 

Bukareštas tikisi užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje dirbantys Rumunijos piliečiai liks ten ir „Brexit“ scenarijaus išsipildymo atveju. Rumunus taip pat neramina tai, kad pastaruoju metu šalies ekonomikos kilimas rėmėsi britų investicijomis, kurios dabar gali baigtis. Rumunijos diplomatai tikisi, kad net ir britų išstojimo atveju Jungtinei Karalystei pavyks išsaugoti privilegijuotą santykį su ES, kuris bus naudingas visiems europiečiams.

Suomija 

Suomijos valdžia baiminasi, kad „Brexit“ referendumas išjudins kraštutinių dešiniųjų politines jėgas. Šių jėgų atgimimas gali sukelti skilimą ir dabartinėje valdančiojoje koalicijoje, kurią sudarę ir proeuropietiški, ir euroskeptiški politikai. Be to, Suomija jau kurį laiką laikė Jungtinę Karalystę ištikima politine sąjungininke, kuri palaikė laisvos rinkos idėją. Su Rusija besiribojanti Suomija baiminasi ir to, kad „Brexit“ apsunkins britų žvalgybos pagalbą suomiams.

Švedija 

Švedai britus supranta kaip tvirčiausius politinius sąjungininkus. Ne veltui ES ministrų taryboje britų ir švedų balsavimo pasirinkimai sutapo net 89 proc. kartų. Švedijos radikalai taip pat gali pasinaudoti šia situacija. 16 proc. paramą turinti euroskeptiška Demokratų partija tikisi surengti referendumą dėl šalies migracijos politikos. „Brexit“ scenarijus suteiktų jiems rimtą argumentą.

Danija 

Dar viena Skandinavijos valstybė, kuriai itin svarbus liberalios ekonomikos principų išsaugojimas, bet tuo pat metu nerimą kelią euroskeptiškos radikalų kalbos. 17 proc. palaikymą turinti Danijos liaudies partija jau svajoja apie savąjį „Brexit“ stiliaus referendumą. Ši partija jau įsitvirtino parlamente ir, panašu, stengsis žengti iki galo.

Italija 

„Brexit“ scenarijus ne itin aktualus pietiečiams, tačiau italus jis gali paskatinti atnaujinti debatus dėl euro. Italijos kraštutinės dešinės populistai „Šiaurės lyga“ ir kairiųjų Penkių žvaigždučių judėjimas stengiasi akcentuoti sąjungos keliamas ekonomines problemas. Italai taip pat neketina sutikti su tuo, kad išstojimą pasirinkusi Jungtinė Karalystė išlaikytų savo privilegijuotą statusą.

Malta 

Nedidelės salos, buvusios britų kolonijos, gyventojus itin neramina „Brexit“ galimybė. 2013 metais dvišalė prekyba su Jungtine Karalyste sudarė 7,8 proc. šalies BVP. Itin svarbus ir britiškų oro linijų užtikrinamas turistų srautas. Tiesa, kaip ir Airijos atveju, šalies premjeras Josephas Muscatas mato galimybę, kad britams palikus sąjungą, dalis britiškų verslų persikels ir į Maltą, kurioje ne tik palanki ekonominė erdvė, bet ir daug anglakalbių gyventojų.

Graikija 

Graikijai „Brexit“ debatai netikėtai pasitarnavo. Šalis sugebėjo susitarti su kreditoriais dėl skolos pratęsimo, neatkreipdama visos Europos dėmesio. Bet galimas britų pasitraukimas vis vien smogs graikams. Neabejotina, kad vienai ES valstybei pasitraukus, kitos dar griežčiau seks finansinę padėtį ir reikalaus graikų skubinti skolos suvaldymo procesą.

Ispanija 

Ispanija – labiausiai suinteresuota Pietų Europos valstybė. Šalies valdžia bijo, kad „Brexit“ išjudintų ir taip neramius Katalonijos separatistus. Be to, sumažės britų turistų ir investicijų srautas. Dar blogesnis scenarijus – Gibraltare gyvenantiems ispanams, kurie tiesiog liktų už ES sienų. Tūkstančiai į Ispaniją kasdien dirbti ar mokytis vykstančių britų kolonijos gyventojų liktų atkirsti nuo Ispanijos

Komentarų nėra: