„Taigi perkelti informaciją USB – pats nesaugiausias būdas, virusas pasklinda vos tik USB įjungus, o šnipinėjimo programa imasi savo darbo – renka įslaptintą informaciją. Maža to, visa Jūsų išsiunčiama informacija saugiu kompiuteriu taip pat užkrečiama ir, jei Jūsų adresatai atsiverčia Jūsų persiųstus dokumentus, jų kompiuteriai taip pat „pasigauna“ šnipinėjimo virusą bei ima „dirbti“ užsienio žvalgybų tarnyboms.
Šnipinėjimo viruso surinkta informacija iš saugių kompiuterių Jūsų pačių rankomis, t.y. per USB, vėliau bus perkelta į internetinį kompiuterį ir virusas ją nukreips užsienio žvalgybos tarnybų nurodytu adresu“, – pažymi AOTD.
KAM kontržvalgybininkai taip pat pažymi, kad šnipinėjimo virusai į kompiuterį gali įsiskverbti įvairiais ir net labai netikėtais būdais. Pavyzdžiui, virusas gali atkeliauti kartu su prisegtu PDF formato dokumentu, atsiųstu net pažįstamo asmens.
Kai atidarote tokį dokumentą, šnipinėjimo programa iš karto įsiskverbia į kompiuterį ir jį užprogramuoja „siurbti“ informaciją, kopijuoti gaunamus ir kitiems adresatams siunčiamus laiškus.
Šnipinėjama ir per išmaniuosius telefonus
Pasak AOTD specialistų, daugelis žmonių mano, jog šnipinėjimo galimybė neegzistuoja arba yra mažai tikėtina. Jie įsitikinę, kad tai tik šaltojo karo istorija. Tačiau šnipinėjimo mastai Lietuvoje kasmet auga.
Dėl savo geografinės, politinės ir ekonominės padėties (buvusi Sovietų Sąjungos respublika, NATO ir ES narė, jauna besivystanti ekonomika, socialinės gerovės siekianti valstybė) Lietuva ir jos institucijos, atsakingos už šalies gynybą ir saugumą, yra pagrindiniai nepriklausančių NATO ir ES valstybių užsienio žvalgybos tarnybų taikiniai.
Todėl verta žinoti, kad pastaruoju metu šnipinėjimui plačiai bandoma ir išmaniuosius telefonus. Į juos lengva įsilaužti tiesiog per atstumą, tad žvalgybos nevengia šio metodo ir juo naudojasi informacijai išgauti.
„Pasinaudodamos išmaniųjų telefonų techninėmis galimybėmis (pvz., GPS, vaizdo kameromis, mikrofonais), užsienio žvalgybos tarnybos gali ne tik pasiklausyti Jūsų pokalbių, bet rinkti vaizdinę ir garsinę informaciją iš tos aplinkos, kurioje tuo metu juo naudojatės“, – perspėja AOTD. lrytas.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą