«Если мы позволим расчленить Украину, будет ли обеспечена независимость любой из стран?»

Байден на Генассамблее ООН призвал противостоять российской агрессии

sekmadienis, lapkričio 27, 2016

2016 m. turtingiausių Lietuvos žmonių TOP20

2016.11.18 18:19  Tv3.
Skelbiamas naujas 2016 m. turtingiausių Lietuvos žmonių TOP20

Naujienų portalas tv3.lt ir žurnalas TOP 500 pristato išskirtinį projektą - Lietuvos turtingiausiųjų žmonių sąrašą. Jį pradedame nuo daugiausiai turto susikrovusių ir didžiausius verslus turinčių lietuvių dvidešimtuko.

Pažvelgę į pirmąjį sąrašą dvidešimtuką pamatytume įvairių verslo šakų atstovus - nuo žemės ūkio ar nekilnojamojo turto iki mažmeninės prekybos. Beveik visi turtuoliai savo verslą pradėjo vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o kai kurie pirmuosius žingsnius žengė dar žlungant Sovietų Sąjungai. Viziją ar ypatingą verslo uoslę turėję lietuviai sėkmingai pasirinko strategijas. Jie ne tik įveikė krizes, bet ir sugebėjo išlaikyti pelningus verslus.

Vienas milijonierių ir sėkmingų verslininkų, „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys tikina, svarbiausia gyventi ir tikėti tuo, ką darai. Versle neturi būti ribų norint kažką pasiekti.

„Mandagu, nemandagu, patogu ar ne. Turi eiti link maksimumo, jei tau reikia kažką pasiekti. Kūryba yra menas, turi daryti ir tuo gyventi. Pas mus moralė, visuomenė, tokie tipai, kad žmogų sukausto ir nužudo, vis tiek reikia išlikti savimi“, – teigia verslininkas.

Apačioje pateikiamas turtingiausiųjų TOP 20. Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.

20 vieta. Linas Samuolis, „Icor“, 120 mln. eurų (51 metų)

Retai kada viešumoje matomas Linas Samuolis vadinamas „ICOR“ koncerno pilkuoju kardinolu. Jį kolegos verslininkai apibūdina kaip įžvalgų, gudrų, bet agresyvų verslininką.

L. Samuolis kilęs iš Jonavos. Kelią link turtų pradėjo dar 1990 m., kartu su Andriumi Janukoniu. Dabar L. Samuolis – vienas iš „Icor“ akcininkų bei „Vilniaus energijos“ vadovas ir „Litesko“ generalinis direktorius.

L. Samuolį ir ir A. Janukonį galima laikyti talentingais verslininkais, kurie išplėtė savo verslą net 40-yje šalių, tačiau kritikai tvirtina, kad įmonė didžiausią dalį pajamų gauna iš komunalinių paslaugų sektoriaus, kur konkurencija esą grindžiama susitarimais su valdžios institucijomis.

Koncernas ICOR veiklą pradėjo 1990 m įsteigus tarptautinių vežimų konsultacijas teikiančią firmą „Rubikon“. Įmonė iš pradžių prekiavo dujų skaitikliais, vėliau vandens ir šilumos skaitikiais, statybos ir apdailos medžiagomis. 1997 m. įkurta bendrovė „Rubikon apskaitos sistemos“. Ji 1999 m. Lietuvos gyventojams bei įmonėms pradėjo teikti pastatų ūkio valdymo paslaugas.

2003–2004 m. buvo suformuota įmonių grupė „Rubicon group“. 2004 m. pastatyta visuomeninės paskirties „Siemens arena“, buvo pirmoji grupės pramogų srities įmonė, vėliau šalia arenos atidarytas "Vichy" vandens pramogų parkas, laimėtas konkursas valdyti universalią areną Panevėžyje.

Tiesa, koncernui ne kartą buvo metami kaltinimai dėl įtakos bei ryšių su Vilniaus miesto politikais. 2005 m. tą klausimą tyrusi Seimo laikinoji komisija paskelbė išvadas, kad koncerno „juodojoje buhalterijoje“ bei telefoniniuose pokalbiuose minimas „abonentas“ yra Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kuris gali būti susijęs su koncernu korupciniais ryšiais.

2010 metais įmonė pakeitė pavadinimą iš „Rubicon group“ į „Icor“. Ši įmonė dabar valdo pramonės ir energetikos projektais užsiimančią įmonių grupę „Axis Industries“, nekilnojamojo turto įmonę „Realco“, naftos produktų bendrovę „Oilead“ bei kitas.


19. Andrius Janukonis, „Icor“, 120 mln. eurų (45 metų)

Kitas „Icor“ įmonių grupės akcininkas, 45-erių Andrius Janukonis - pagrindinis ir žinomiausias „ICOR” veidas. Jis, kaip ir L. Samuolis kilęs iš Jonavos ir valdo 25 proc. bendrovės akcijų.

A. Janukoniui, kaip ir kitiems „ICOR“ akcininkams, šie ir ateinantys metai pilni iššūkių ir didžiulių grėsmių jų verslui. „Icor“ įmonių grupė užsiima pastatų ūkio valdymu, komunalinių paslaugų tiekimu, atliekų perdirbimu, biokuro tiekimu, investicijomis į nekilnojamąjį turtą, tačiau greitai gali netekti pagrindinių turto šaltinių.

Vyriausybė jau nuo 2017 m. nusprendė iš „Vilniaus energijos“ atsiimti sostinės šilumos tinklus, tačiau su buvusiu „Rubiconu“ siejama įmonė, nežada paprastai atiduoti šilumos ūkio ir iš Lietuvos reikalauja didžiulės kompensacijos.

O Vilniaus meras Remigijus Šimašius žada išardyti komunalinių paslaugų monopolį, tad koncerno, o tuo pačiu ir akcininkų laukia sunkūs ir persiorientavimo į kitas rinkas metai.

Tą, beje, „ICOR“ koncernas daro gana sėkmingai ir aktyviai plečiasi į kitas šalis. Tiesa, A. Janukonį ir kitus akcininkus gali pristabdyti teisėsauga. FNTT ir prokuratūra jau yra iškėlusi bylą „ICOR“ akcininkams, o prokurorai tiria dar vieną stambią bylą dėl galimo sukčiavimo ir neteisėto pinigų pasisavinimo šildant Vilniaus darželius ir mokyklas.

Per daugybę veiklos metų neišvengta ir daugiau skandalų. „Abonento“ byloje A. Janukonis kartu su A. Zuoku buvo kaltinami Vilniaus tarybos nario Vilmanto Drėmos papirkimu, kad šis renkant sostinės merą balsuotų už A. Zuoką. Po bylinėjimosi A. Zuokas ir A. Janukonis nubausti piniginėmis baudomis.

Prieš metus viename interviu A. Janukonus teigė, kad verslai jau emigruoja iš Lietuvos, o kitas žingsnis – fizinių asmenų, mokesčių mokėtojų emigracija. Pasak jo, tokie procesai vyksta dėl to, kad Lietuvoje sunku plėtoti projektus. Jų įmonei buvo uždrausta vykdyti šiukšlių deginimo fabriko projektą, nepavyko laimėti kalėjimo statybos konkurso, įgyvendinti Kauno ir Vilniaus kogeneracinių elektrinių statybos projektus.


18. Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnai“, 121 mln. eurų (59 metų)

Ne vienas garsus Lietuvos verslininkas, pasiekęs didesnę ar mažesnę viršūnę versle, pasuko į politiką. Ne išimtis ir Visvaldas Matijošaitis. Tik skirtingai nei pirmtakams, jam kol kas sekasi abiejuose frontuose.

Kaip ir žadėjo, išrinktas į Kauno miesto merus, V. Matijošaitis pasitraukė iš verslo. „Sėkmė versle – sąlyginis dalykas: šiandien tave ji lydi, o ryt jos gali nebelikti. Ne viskas priklausė tik nuo manęs – sėkmę formuoja aplinka, įmonės darbuotojai, visų bendras darbas“, – žiniasklaidai yra teigęs politikas.

Jis visas verslo vadžias perdavė savo sūnui Šarūnui, kuris atrodo padedamas tėvo vagos nepagadino ir toliau plečia verslą. “Vičiūnų grupę” galima viena sėkmingiausių Lietuvos įmonių, kuri sugebėjo išplaukti į didžiuosius vandenis. Įmonė eksportuoja savo produkciją į daugelį pasaulio šalių, be to Europoje turi kelis fabrikus.

Verslininkas, o nuo 2015 m. ir Kauno meras, V. Matijošaitis pačioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje įsteigė turtus jam sukrovusią „Vičiūnių“ bendrovę. Tuo metu ji vertėsi transporto paslaugomis, tačiau greitai buvo perorientuota į maisto pramonę. Dabar įmonių grupėje – 80 įmonių 17 šalių. Užsiimama ne tik maisto pramone, bet ir NT vystymu.

17. Tautvydas Barštys, „KG Group“, 124 mln. eurų (58 metų)

Multimilijonierius Tautvydas Barštys bene labiausiai pastebimas Lietuvos verslininkas. Žmonės spėjo šią spalvingą asmenybę įsidėmėti dėl aistros prabangioms mašinoms ir sraigtasparniams. Tačiau T. Barštys sukūrė vieną stipriausių šalies kompanijų, kuri savo veiklą sparčiai plečia į užsienį.

57 metų alytiškis jaunystėje įgijo techniko–mechaniko specialybę, tačiau ties tuo nesustojo ir vėliau studijavo verslo administravimą, gyvulininkystės technologijas. O prieš porą metų apgynė disertaciją ir įgijo zootechnikos mokslų daktaro vardą.

1993 metais įsteigęs „Kauno grūdų“ bendrovę netrukus įsigijo ir „Kaišiadorių paukštyno“ bei „Vilniaus paukštyno“ bendroves.

Pats T. Barštys pasakoja, kad įsigijęs verslą pusę metų studijavo paukštyne, kad suvoktų kaip viskas vyksta ir kokiu verslu užsiima.

„Žemės ūkis labai ilgas procesas, biologinis procesas. Juo turi gyventi. Padaryti prevenciją. Kokį kompiuterį išjungei ir gyveni, o čia biologiniai procesai, genetika, mityba. Mane užsipuolė, tada aš apsigyniau mokslų daktaro laipsnį. Aš tuo gyvenu“, –sako verslininkas.

Viešai žinoma, kad T. Barštys aistringas sporto mėgėjas – kolekcionuoja prabangius automobilius, yra lakūnas ir pilotuoja nuosavą sraigtasparnį.

Tėvo pėdomis seka ir sūnus, ne tik mėgstantis sportą, bet ir automobilius bei greitį.

16. Darius Zubas, „Linas Agro Group, „Mestilla“, 125 mln. eurų (51 metų)

Darius Zubas – vienas iš kelių Lietuvos turtingiausių verslininkų, kuris nenusisuka nuo prašančiųjų paramos. Tiesa, jis remia ne tik įvairias iniciatyvas, labdaros bei paramos fondus, bet ir politines partijas, taip kasmet išleisdamas po kelis šimtus tūkstančių eurų.

Panevėžietis Darius Zubas valdo didžiausią „Linas Agro“ akcijų paketą. 1988 metais baigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos Akademiją, įgydamas veterinarijos gydytojo specialybę. Tačiau juo taip ir nedirbo.

Po studijų pradėjo dirbti technologijų skyriaus vadovu tuomet dar neprivatizuotoje „Krekenavos agrofirmoje“. Bedirbant atėjo mintis apie eksporto vystymą į užsienį, taip parduodant savo produkciją ir gaunant valiutą, už kurią būtų galima pirkti prekes iš užsienio šalių. 1991 metais verslininkas įkūrė pirmąją savo įmonę ir veiklą pradėjo nuo lietuviškų rapsų eksporto į Vakarų Europą.

Dabar kontroliuojanti bendrovė AB „Linas Agro Group“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Danijoje konsoliduoja 37 įmones. Grupėje dirba virš 2 100 darbuotojų. AB „Linas Agro Group“ valdomos įmonės užsiima prekių ir paslaugų tiekimu žemės ūkiui, žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimu.

Be to verslininkas turi ir kitų įmonių akcijų. Pavyzdžiui, „Mestillos“, kuri atsakinga už biodegalų gamybos verslą.

15. Arvydas Avulis, „Hanner“, 130 mln. eurų (61 metų)

Vienas didžiausių NT magnatų Arvydas Avulis pakankamai ryškiai matomas viešumoje. Savo nuomonės neslepiantis verslininkas savo verslą pakėlė į aukščiausiais NT verslo aukštumas Lietuvoje ir plečiasi kaimyninių šalių rinkose.

Arvydu Avulis įgijo miestų statybos inžinieriaus specialybę Vilniaus inžineriniame statybų institute. Tačiau jau nuo 1991 m. pasinėrė į verslą. Kelis metus ieškodamas savęs 1995 m. pradėjo vystyti nekilnojamąjį turtą. Šiandiena nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“ yra viena didžiausių Lietuvoje.

Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto projektus vykdo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Vienas žymesnių bendrovės „Hanner“ statinių – prekybos centras „Europa.

Paskutinis įsigytas sklypas – 8 hektarų teritoriją centrinėje miesto dalyje, buvusi „Žalgirio“ stadiono teritorija, kurioje numatyta viešbučio, verslo centrų bei gyvenamųjų namų statyba, į šią teritoriją planuojama investuoti 200 mln. eurų. Deja statybos stringa, nes bendrajame plane vis dar įrašyta, kad sklypas skirtas sporto reikmėms. Dėl „Žalgirio“ stadiono kovoja ir būrys futbolo sirgalių.

Dabar mėgsta ekstremalų turizmą ir ekstremalų sportą, buvo Antarktidoje, užsiima jėgos aitvarų sportu, taip pat golfu.


14. Arūnas Martinkevičius, „SBA koncernas“, 135 mln. eurų (54 metų)

Arūnas Martinkevičius yra vienas iš retų Lietuvos verslininkų, kuris pradėjo savo verslą nuo baldų gamybos ir vis dar išsilaikė šioje rinkoje.

A. Martinkevičius verslo ėmėsi vos tik baigęs vidurinę mokyklą. Dar Lietuvos nepriklausomybės laikais, įveikęs privatizavimo iššūkius, Arūnas Martinkevičius pasiekė vienintelio SBA koncerno prezidento ir akcininko postą. 2000 m. verslininkas Kauno technologijos universitete baigė tarptautinės vadybos studijas, o 2005 m. jam oficialiai suteiktas VU mecenato vardas.

Valdomas koncernas užsiima baldų gamyba ir prekyba, trikotažo ir tekstilės gaminiais, nekilnojamojo turto nuoma, didmenine prekyba naftos produktai. Apie 80 proc. pagaminamų baldų tiekiamai tarptautinei Švedijos kompanijai „IKEA“.

Tokios strategijos SBA laikosi jau ne vienerius metus, o abiejų koncernų savininkai tarsi supanašėjo. IKEA įkūrėjas ir vienas turtingiausių pasaulio žmonių Ingvaras Kampradas garsėjo savo taupumu ar net šykštumu.

Turtais nemėgsta švaistytis ir A. Martinkevičius. Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad būdamas atsakingas už kelis tūkstančius savo darbuotojų negali elgtis lengvabūdiškai ir švaistyti sunkiai uždirbtus pinigus.

Daugiau nei 90 proc. SBA priklausančių bendrovių pagamintos produkcijos eksportuojama į beveik 40 pasaulio šalių. Patį koncerną sudaro 30 Lietuvoje ir užsienio šalyse veikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau nei 4900 žmonių.

Beje, SBA reiškia Scitus Bonus Animus (liet. protinga geroji dvasia).


13. Viktorija Lubytė, „Achemos grupė“, 140 mln. eurų (18 metų)

Viktorija Lubytė turtus paveldėjo po tėvo Bronislovo Lubio, pagrindinio koncerno „Achemos“ grupės akcininko, mirties.

Šiais metais suėjus pilnametystei, V. Lubytei atiteko 12 proc. grupės akcijų. Net ir nevaldydama įmonės, mergina gali gauti virš 2 mln. eurų dividendų.

V. Lubytė yra B. Lubio dukra iš antrosios santuokos, mama – Lyda Lubienė. Dėl paveldėto turto pastaroji yra turtingiausia moteris Lietuvoje.

Nepatvirtintais duomenimis, V. Lubytė Lietuvoje būna itin retai. Mergina jau ne vienerius metus gyvena užsienyje, mokosi privačioje Šveicarijos mokykloje.

AB „Achema“ įsikūrusi Jonavoje yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovėje dirba per 1400 žmonių. B. Lubiui bendrovė atiteko nepriklausomybės laikais, privatizacijos metu. Tačiau dirbo jis joje jau nuo 1963 metų. Pradėjęs dirbti skyriaus viršininku, užkopė net iki gamyklos vadovo pareigų, o po privatizacijos – tapo vienas bendrovės akcininkų.


 12. Jūratė Žadeikienė, „Achemos grupė“, 142 mln. eurų (56 metų)

Jūratė Žadeikienė – dar viena Bronislovo Lubio verslo paveldėtoja, dukra iš pirmosios santuokos. Vaikų gydytoja dirbusiai moteriai priklauso 11,6 proc. „Achemos“ grupės bei 15,2 proc. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,BEGA“ akcijų.

Tiesa, dėl „Achemos“ turto padalinimo buvo kilę daug nesutarimų. Dėl nerasto testamento, didžioji dalis akcijų pagal įstatymus atiteko antrajai sutuoktinei. Nesutapus vizijai, kaip turi būti valdomas „Achemos“ koncernas, L. Lubienė susipyko su smulkiaisiais akcininkais ir B. Lubio dukros iš pirmosios santuokos šeima.

Jūratės sūnus Adomas Žadeika, B. Lubio anūkas, daug metų buvo laikytas bendrovės įpėdiniu. Koncerno darbuotojai tuo metu tikino, kad B. Lubys savo anūką rengia perimti valdyti verslą. Visgi po netikėtos ir ankstyvos verslininko mirties anūkui atiteko tik 0,5 proc. akcijų. Tad pastarasis kartu su kitais smulkiaisiais akcininkai siekė parduoti 25 proc. grupės akcijų pačiai „Achemos grupei“.


11. Raimondas Tumėnas, „BT Invest“, 145 mln. eurų (53 metų)

Raimondas Tumėnas - vienas iš tų milijonierių, kurių šmėžuojant žiniasklaidoje nepamatysi. Verslininkas savo kelią į sėkmę pradėjo dar 1995 metais, kai su verslo partneriu Igoriu Bezzubu įkūrė sulčių gamyklą „Sandora“. 2007 metais šią įmonę verslininkai pardavė tarptautinei JAV korporacijai „PepsiCo“ už 542 mln. dolerių. I.Bezzub ir R.Tumėnas valdė po 45 proc. „Sandora” akcijų.

Gautas lėšas verslininkai panaudojo „BT Invest“ įkūrimui. Įmonė daugiausia investuoja į mažmeninę ir didmeninę prekybą, taip pat yra pagrindinė „Stolitsa group“ akcininkė, kuri užsiima NT vystymu Ukrainoje.

R. Tumėnas su savo bendražygiu įkūrė prekybos tinklą „Novus” Ukrainoje. Įkurtas 2007 metais, pirmąsias parduotuves atidarė vakarų Ukrainos regionuose. Vėliau tinklas išsiplėtė į Sevastopolį (Kryme) ir Kijevą. Artimiausius 2-3 metus planuoja plėtrą išskirtinai Kijeve.

„BT Invest” 2010 m. įsigijo dviejų stambių Kijevo nekilnojamojo turto vystytojų akcijų paketus. Įmonė yra viena didžiausių Ukrainos nekilnojamojo turto bendrovių, užsiimanti tiek nekilnojamojo turto vystymu, tiek statybų veikla Kijeve ir Kijevo regione.

„BT Invest” dar 2008 metais BT įsigijo pastatą pačioje Vilniaus širdyje, dar prieš 100 metų vadintą Pirklių klubu. Pirklių klubo rekonstrukcija baigta 2012 metais. Verslo centre įsikūrė užsienio valstybių ambasados, verslo įmonės, bankai, restoranas bei grožio salonas. Dalyje pastato įsikurė nuolatinė BT Invest bei Pirklių klubo būstinės.


10. Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncernas“, 145 mln. eurų (46 metų)

Ramūnas Karbauskis dabar po padidinamojo stiklu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas daug kam netikėtai nušlavė tradicines partijas ir triuškinamai laimėjo 2016 m. Seimo rinkimus. Svarbiausių šalyje postų atsisakęs milijonierius, imasi valstybę valdyti būdamas savo partijos frakcijos Seime vadovu.

Verslininkas, o dabar ir valdančiosios politinės koalicijos lyderis 1988 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą, o 1994 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę.

Į verslą pasuko 1990 m. įsteigęs uždarąją akcinę bendrovę „Agrokoncernas", šiuo metu jis yra stambiausias Lietuvos ūkininkas. Jam priklauso „Agrokoncerno grupės“, „Naisių vasaros“, „Ūkininko patarėjo“, „Šiaulių agrokoncerno“, „Agrokoncerno“, „Corporation mobiliaria del Baltico“,„Agrokoncerno grūdai“ akcijos, be to yra dalininkas ŽŪB „Bridai“.

Pats R. Karbauskis sako negalintis pasakyti, kiek vertas jo turtas, nes tektų suskaičiuoti ir atimti skolas bankams, kurios esą siekia šimtus milijonų eurų.

„Manau, kad dabar vertinti ar aš turtingas ar neturtingas... viskas priklauso bankams realiai, tai tiesiog kaip užstatas. Svarbu, kad tas darbas kuris daromas veikia, žmonės turi darbą, 1500 darbo vietų, jos gerai apmokamos, žmonės neemigruoja ir manau tai yra mano atsakymas, o dėl to kiek kas turtingas, tai labai sąlyginis dalykas. Gali būti kad žmogus, kuris turi labai mažai, bet neturi įsipareigojimų bankui, jis daug turtingesnis už mane“, – TV3 žinioms aiškino politikas.

Karbauskio „Agrokoncernas“ Lietuvoje atstovauja įvairiems žemės ūkio technikos ir trąšų gamintojams. Taip pat ir Rusijos „Acron“. Pastaroji – viena didžiausių trąšų gamintojų visame pasaulyje.


9. Ivanas Paleičikas, „Vaizga“, 150 mln. eurų (60 metų)

Ivanas Paleičikas ir jo valdyta įmonė „Lukoil Baltija“ Lietuvoje laikomi vienais Kremliaus įtakos simbolių. Tačiau iš tiesų I. Paleičikas tikina esantis lenkas ir su Rusija nelabai turi ką bendro.

Lydoje, dabartinėje Baltarusijoje gimęs milijonierius, atvyko studijuoti į Kauną. Po studijų Politechnikos institute pasirinko neseniai įkurtą Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą ir būdamas tik 27-erių metų tapo įmonės vyriausiuoju energetiku.

Žlugus Sovietų Sąjungai, 1996 metais I. Paleičikas įsteigė bendrovę „Vaizga“, kurioje sutelktas šeimos verslas. Per šią bendrovę valdomos ir kitos įmonės. I. Paleičiko „Vaizga” užsiima prekyba naftos produktais, nuosavo turto nuoma, biologinės kilmės degalų gamyba, taip pat elektros energijos gamyba ir paskirstymu, transporto paslaugomis ir žemės ūkiu.

I. Paleičikas dar šiais metais buvo „Lukoil Baltijos“ prezidentas ir valdybos pirmininkas. Tačiau metų pradžioje paskelbta, kad „Lukoil“ degalines valdančią Rusijos kapitalo įmonę „Lukoil Baltija“ perka Austrijos fondas. Pats I. Paleičikas tikino, degalinių verslas jam nebeįdomus. Šeima vis dar netiesiogiai valdo įmonę „Luktarną“, kuriai greičiausiai ir bus perleisti degalinių tinklas.


8. Augustinas Rakauskas, „Kesko Senukai“, 156 mln. eurų (70 metų)

Kaip ir daugelis kitų topo pirmūnų, Augustinas Rakauskas savo verslą pradėjo Lietuvos nepriklausomybės laikais. Savo veiklą pradėjo nuo prekybos druska, kurią pirkdavo Ukrainoje ir gabendavo į Lietuvą. Gautą pelną investuodavo į statybinių medžiagų, buitinės chemijos importą į Lietuvą.

1993 m. Kaune buvo atidaryta pirmoji parduotuvė, o po metų jau imtasi didmeninės prekybos. Kiek vėliau pradėtas kurti mažmeninės prekybos tinklas visoje Lietuvoje. Dabar „Senukų prekybos centrą“ lygiomis dalimis valdo „Kesko“ ir Rakauskų šeima. Tai vienas didžiausių Baltijos šalyse prekybos statybinėmis medžiagomis, buities ir ūkio prekėmis tinklas.

Augustinas Rakauskas yra investicijų bendrovės „RAZ“ vadovas ir pagrindinis akcininkas. Bendrovė investuoja į nekilnojamąjį turtą, atsinaujinančią energetiką, finansinio tarpininkavimo verslą. Verslininkas investuoja ir į viešbučių bei turizmo veiklą. Be to, šeimai taip pat priklauso ir žiniasklaidos priemonė „Žinių radijas“.

Pastaruoju metu A. Rakauskas su ilgamečiu partneriu Alvydu Žaboliu žengė į lizingo rinką. Jie sukurė bendrą įmonę ir su bendrove „Mokilizingas“ įžengė į Latvijos rinką ir siekia tapti lyderiais. Verta paminėti, kad po truputį A. Rakauskas savo verslą perduoda sūnui Artūrui Rakauskui, kuris taip pat patenka tarp didžiausių Lietuvos turtuolių.

A. Rakauskas žinomas, kaip savitą verslo ir gyvenimo filosofiją turintis verslininkas, kuris ją perduoda savo darbuotojams ir visuomenei. Jis „Žinių Radijuje” kas savaitę dalijasi savo mintimis apie verslą ir gyvenimą.

Be to, Prienų rajone multimilijonierius yra įkūręs Harmonizacijos parką.


7. Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“, 210 mln. eurų (47 metų)

Dainių Dundulį galima apibūdinti kaip žmogų, kuris giriasi ne žodžiais, o darbais. Jis valdo vieną iš keturių didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje, o jo įmonė tyliai, bet užtikrintai didina apyvartą ir pelną.

Į verslo pasaulį D. Dundulis įžengė dar studijų laikais, kuomet veždavo prekes iš Maskvos ir pardavinėdavo jas kitiems studentams. Dažniausiai tai būdavo trintukai ir pieštukai. Taip kaupdamas žinias, 1993 metais verslininkas įsiteigė bendrovę „Rivona“, kuri tuo metu tiekė prekes „Vilniaus Prekybai“ , „Eko“ ir dabartinei „Rimi“.

1997 metais verslininkas pats pasuko į mažmeninę prekybą ir įsteigė antrą savo įmonę „Norfos mažmena“. „Norfos“ prekybos tinklas į Lietuvos rinką įėjo, kaip mažų kainų tinklas. Ši strategija pasiteisino, tačiau parduotuvėms ne kartą teko pasikeisti, mat lietuviai norėjo gerai atrodančio ir gražiau sutvarkyto tinklo.

Šiandien „Rivona“ užsiima logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma, sandėliavimu. Bendrovėje dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų.UAB „Rivona“ yra pagrindinė UAB „Norfos mažmena” tiekėja. Ji valdo keletą gamybos padalinių: Alytaus pieninę, „Alytaus konservus“ ir Rokiškio kulinarijos gamybinį padalinį.

„Norfos mažmenos“ turi beveik pusantro šimto prekybos centrų visoje Lietuvoje.

Visgi pats D. Dundulis 2016 m. įsivėlė į korupcijos skandalą. STT pradėjo ikiteisminį tyrimą, mat įtaria, kad „Lietuvos ryto“ vadovas Gedvydas Vainauskas prašė „Tvarkos ir Teisingumo“ partijos buvusio lyderio Rolando Pakso paveikti Aplinkos ministerijos darbuotojus, kad šie padėtų kuo greičiau atidaryti parduotuvę Prienuose. Tyrimas nebaigtas iki šiol.


6. Mindaugas Marcinkevičius, „VP Grupė“, 190 mln. eurų eurų (45 metų)

Apie „Vilniaus prekybos“ akcininkus informacijos nėra daug, tačiau pastaraisiais metais Mindaugui Marcinkevičiui paskelbus karą Nerijui Numavičiui, turtingiausių lietuvių pavardes žiniasklaidoje galima išvysti dažniau.

Mindaugas Marcinkevičius laikomas „Akropolių“ tėvu. Būtent jam priskiriami nuopelnai, kad didžiausi Lietuvos miestai turi tokius prekybos centrus, į kuriuos pažiūrėti ir apsipirkti atvyksta aplinkinių šalių žmonės.

Baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, 1992 metais kartu su savo broliais bei Numavičių broliais ėmėsi bendro verslo ir įkūrę prekybos bendrovę.

Ėmusis mažmeninės prekybos verslo, Mindaugas Marcinkevičius kuravo prekybos centrų statymo ir plėtros sritį. VP Grupė – viena iš stambiausių Lietuvos privačių įmonių grupė. 2016 m. „Deloitte“ sudarytame didžiausių Vidurio Europos įmonių TOP 500 „Vilniaus prekyba“ užima 36–ąją vietą.

Visgi po 2015 m. įykusio kivirčo, kuomet M. Marcinkevičius žiniasklaidoje pareiškė kaltinimus Nerijui Numavičiui, jog šis slėpė savo veiksmus nuo smulkiųjų akcininkų perimdamas grupės kontrolę, o ir patys VP grupės akcininkai nuslėpė mokesčius.

Po šių kaltinimų N. Numavičius, Vladas Numavičius, Ignas Staškevičiui, Mindaugas Bagdonavičius kreipėsi į teismą reikalaudami M. Marcinkevičiaus paneigti savo teiginius. Bylinėjimaisi su Neriju Numavičiumi tęsiasi iki šiol.

Mindaugas Marcinkevičius kartu su broliu Gintaru daugiausiai dėmesio skiria Baltarusijoje plėtojamam mažmeninės prekybos tinklui „Mart Inn“. Be to, aktyviai investuoja į nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje.


5. Mindaugas Raila, „Girtkeka Logistics“, 350 mln. eurų (44 metų)

Mindaugas Raila - vienas paslaptingiausių verslininkų, vengiantis žiniasklaidos dėmesio. Tačiau per ilgą laiką sukūrė vieną didžiausių logistikos įmonių Rytų ir Vidurio Europoje bei kartu su „Hanner“ yra investavęs į bendrus NT objektus užsienyje.

„Girteka Logistics“ buvo įsteigta 1996 metais. Tuomet įmonė užsiėmė krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais. Tyliai dirbantis ir darbais nesigiriantis M. Raila savo kompaniją išplėtojo iki vienos didžiausių Rytų Europoje.

Ir verslo bei plėtros tempų „Girteka“ nesirengia mažinti. Naujausiais „Girteka“ pirkinys – tūkstantis naujų „Mercedes-Benz“ vilkikų. Tai didžiausias vokiečių įmonės sandoris Rytų Europoje. Be to, „Girteka“ įsigijo vieną Danijos krovinių pervežimo bendrovę.


4. Žilvinas Marcinkevičius, „VP Grupė“, 370 mln. eurų (49 metų)

Žilviną Marcinkevičių galime laikyti jau buvusiu „VP grupės“ akcininku. Jis 2016 metais paskelbė apie savo turimų akcijų pardavimą Nerijui Numavičiui. 15 proc. akcijų valdęs Ž. Marcinkevičius greičiausiai pasitraukia ir iš Lietuvos, mat verslininkas jau keletą metų gyvena Airijoje.

Verslininkas iš Lietuvos emigravo dar 2009 metais. Spėjama, kad jį iš Lietuvos paskatino išvykti nepavykęs energetikos giganto „Leo Lt“ projektas. „Vilniaus prekybos“ akcininkai su Ž. Marcinkevičiumi priešakyje bandė kartu su Lietuvos Vyriausybe statyti atominę jėgainę, tačiau apaugus gandų, įtarimų korupcija šešėliui projektas buvo sustabdytas ir išardytas.

Tačiau „Vilniaus prekybos“ investicijos į energetiką buvo labai pelningos. Įmonė dar prieš „Leo Lt“ projektą buvo privatizavusi Vakarų skirstomuosius tinklus, už kuriuos Vyriausybė vėliau paklojo beveik 200 mln. eurų.

Dabar Ž. Marcinkevičius užsiima investicine veikla, plėtoja mažmeninės prekybos verslą Europoje per Liuksemburge įregistruotą įmonę „Agile Finance“.


3. Lyda Lubienė„Achemos grupė“, 470 mln. eurų (59 metų)

Turtingiausia Lietuvos moteris. Taip galima tituluoti Lydą Lubienę, kuri po vyro Bronislovo Lubio mirties turi daugiausiai koncerno „Achema“ akcijų – kiek daugiau nei 50 proc. Kartu su dukra Viktorija, ji turėjo kontrolinį akcijų paketą, tačiau dukrai sulaukus pilnametystės, apie 12 proc. akcijų atiteko V. Lubytei.

Būtent įstatymų dėka didžiausia akcijų dalis atiteko antrajai B. Lubio žmonai Lydai, mat pramonininkas nepaliko testamento arba niekas jo nerado. Šiuo metu turtingiausia Lietuvos moteris užima „Acehmos“ valdybos pirmininkės pareigas.

Jei norėtumėte pasidomėti L. Lubienės gyvenimo istorija, daug naujienų apie ją nerastumėte, tik sausą informaciją. Kol buvo gyvas jos vyras Bronislovas Lubys, L. Lubienė dažnai nesirodydavo viešumoje, ji žurnalistams tikino, kad mielai tenkinasi būdama žymaus vyro šešėlyje. O kilus akcininkų konfikitui ir teismams, moteris dar labiau užsidarė.

L. Lubienė 1981 m. baigė chemijos inžinerijos studijas ir iš karto įsidarbino Jonavos Azoto gamykloje. 1992 m. susituokė su verslininku Bronislovu Lubiu.


 2. Darius Mockus, „MG Baltic“, 575 mln. eurų (51 metų)

Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Darius Mockus šiemet gali ir pražilti. „MG Baltic“ koncernas įsivėlė į politinį skandalą. Įtariama, kad koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis alkoholinio gėrimo dėžutėje perdavė 106 tūks. eurų politikui Eligijui Masiuliui, dėl galimai koncernui palankių sprendimų. Vėliau politikas tvirtino, kad tai esą buvo paskola. D. Mockus taip pat buvo apklaustas šioje byloje liudytoju.

Dėl šio skandalo trumpam net buvo kritusios „MG Baltic“ koncerno akcijos, tačiau po kelių dienų vėl viskas stojo į savo vietas.

Nors D. Mockaus reputacija nesuteršta, tačiau jis ne kartą buvo įveltas į įtartinas istorijas. Viena paskutinių – nusižudžiusio „Mitnijos“ vadovo Antano Gureckio našlės kaltinimai, neva jos vyras nusišovė neatlaikęs koncerno atstovų ir D. Mockaus spaudimo.

Skandalingai D. Mockus išsiskyrė ir su savo pirmuoju verslo partneriu Tadu Karosu.

D. Mockus 1988 m. Vilniaus universitete baigė industrinio planavimo studijas. Verslininko kelią pradėjo įkurdamas konsultacinį kooperatyvą „Litas”. vėliau valdomos įmonės buvo apjungtos į „MG Baltic“ koncerną. „MG Baltic“ atsirado 2000 m., o dabar šiam koncernui priklauso LNK grupė, statybų bendrovė „MG Valda“, „Aprangos“ grupė, „Stumbras“, „Alita“ ir kt.

„MG Baltic“ pirmosios dvi raidės M G reiškia Mockutė Gailė. Kompanijos vardas skirtas mirusios dukrelės atminimui. Verslininkas turi tris sūnus – Vytį, Pijų, Rojų bei dukrą Mariją. Žmona vardu Ina.

1. Nerijus Numavičius, „VP Grupė“, 1 mlrd. 350 mln. eurų (49 metų)

Litus pakeitus į eurus, vieninteliu Lietuvos milijardieriumi liko tik Nerijus Numavičius. Pinigų pasikeitimas regis jokios įtakos N. Numavičiaus valdomai „Vilniaus prekybai“ neturėjo, o turtingiausias Lietuvos žmogus ir toliau augino savo verslą bei kaupė turtus.

N. Numavičius beveik tris kartus lenkia artimiausią savo konkurentą D. Mockų, o jo turtas sudaro beveik dešimtadalį visų milijonierių turto.

Šiais metais Žilvinas Marcinkevičiui savo akcijų dalį pardavė Nerijui Numavičiui ir šis jau turi apie 75 proc. VP grupės akcijų.

Tiesa, N. Numavičiui ir jo komandai šiemet teko paplušėti viešojoje erdvėje ir atsimušinėti nuo vieno iš buvusių partnerių Mindaugo Marcinkevičiaus kaltinimų. M. Marcinkevičius siekia įrodyti, kad N. Numavičius neteisėtai perėmė savo brolių Juliaus ir Vlado akcijas.

Be to, teisme M. Marcinkevičius meta rimtus kaltinimus, esą N. Numavičius daugelį metų slėpė milijonus mokesčių. Turtingiausias lietuvis tokius kaltinimus neigia.

N. Numavičius gimė Šilalėje, augo Panevėžio rajone, o vėliau įstojo mokytis į Vilniaus universitetą visuomenės sveikatos mokslų. Čia ir susipažino su verslo partneriais Žilvinu ir Gintaru Marcinkevičiais bei Ignu Staškevičiumi. Tuomet prasidėjo „Vilniaus prekybos“ istorija.

Visgi N. Numavičius yra vienintelis lietuvis patenkantis į „Forbes“ žurnalo turtuolių sąrašą. 2015 m. jis užėmė 1741 vietą.

2015 m. N. Numavičius susituokė su ekonomiste Kaetana Leontjeva ir persikėlė gyventi į Angliją. Su Lietuva jį sieja vis silpnesni ryšiai. Verslininkas savo namus prestižiniame Turniškių rajono Laurų kvartale pardavė, o dalį mokesčių jau moka Didžiajai Britanijai.

Verslininkas iš pirmosios santuokos turi du vaikus.

Turtingiausiųjų TOP 20
žiūrėti visą sąrašą  

    1 Nerijus Numavičius VP grupė 1,35 mlrd. €
    2 Darius Mockus „MG Baltic“ 575 mln. €
    3 Lyda Lubienė „Achemos grupė“ 470 mln. €
    4 Žilvinas Marcinkevičius VP grupė 370 mln. €
    5 Mindaugas Raila „Girteka logistics“ 350 mln. €
    6 Mindaugas Marcinkevičius VP grupė 220 mln. €
    7 Dainius Dundulis „Norfos mažmena“ 210 mln. €
    8 Augustinas Rakauskas „Kesko Senukai“ 156 mln. €
    9 Ivanas Paleičikas „Vaizga“ 150 mln. €
    10 Ramūnas Karbauskis „Agrokoncernas“ 145 mln. €
    11 Raimondas Tumėnas „BT Invest“ 145 mln. €
    12 Jūratė Žadeikienė „Achemos grupė“ 142 mln. €
    13 Viktorija Lubytė „Achemos grupė“ 140 mln. €
    14 Arūnas Martinkevičius SBA koncernas 135 mln. €
    15 Arvydas Avulis „Hanner“ 130 mln. €
    16 Darius Zubas „Linas Agro Group“, „Mestilla“ 125 mln. €
    17 Tautvydas Barštys „KG Group“ 124 mln. €
    18 Visvaldas Matijošaitis „Vičiūnai“ 121 mln. €
    19 Andrius Janukonis „Icor“ 120 mln. €
    20 Linas Samuolis „Icor“ 120 mln. €

Verslo konsultantas: pralenkti šiuos verslininkus būtų labai sunku

„Mažeika ir partneriai“ verslo konsultantas Gintautas Mažeika pasakoja, kad šiems verslininkams aukštumas apsiekti pavyko, ne tik dėl to, kad verslą pradėjo nepriklausomybės laikais, bet ir elgėsi tinkamai – prisiėmė daug rizikos, užsiėmė gera vadyba, sėkmingai investavo pinigus ir taip sukūrė gerą veiklos modelį.

Visgi kiekviena rinka yra kitokia. Pavyzdžiui, „Achema“ buvo privatizuota ir sėkmingiau toliau išvystyta, o „VP grupė“ praktiškai lygioje vietoje gimė. Tad jų ir startinės pozicijos kitokios ir sėkmės faktorius kitas.

„Mažmeninė prekyba stipriai vystėsi. Pati rinka yra didelė. Didelėje greitai augančioje rinkoje su dideliu potencialiu šitie verslininkai buvo geresni nei jų konkurentai. Dėl to sugebėjo užsiimti stiprias pozicijas ir užaugti. Kitos Lietuvos rinkos yra sąlyginai nedidelės ir nėra tokių galimybių. Taip pat NT rinka yra didelė ir auganti. Šioje rinkoje dalyvių labai daug ir konkurencija pakankamai didelė. Tokių stipriai didelių lyderių kaip mažmeninėje prekyboje nėra. Galbūt daugiau rimtų žaidėjų yra tarp NT vystytojų“, – sako G. Mažeika.

Verslo konsultantas prasitaria, kad gyventojui sumąsčiusiam dabar prasibrauti tarp šių verslininkų būtų itin sunku. NT rinkoje pradėti veiklą būtų lengviau nei mažmeninėje prekyboje, vien dėl rinkos dydžio. Tačiau norint atsidurti reitinge, reikėtų, kad dabartiniai lyderiai pradėtų daryti rimtas strategines klaidas

„Dabar interneto amžius, yra startuoliai, tad pasireiškia kituose versluose. Yra kitas etapas, kitos tendencijos. O dabartiniai rinkų lyderiai turi stiprias pozicijas ir, kad jie prarastų tas pozicijas būtų sudėtinga. Turėtų labai pasistengti ir daug klaidų daryti. Bet nemanau, kad jų darys“, – teigia pašnekovas.

Pasak G. Mažeikos, svarbu ne tik, kad tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku atsidurta su reikiamomis ambicijomis ir asmeninėmis savybėmis. Dar svarbiau tai, kad šie verslininkai sugebėjo tobulėti kartu su laiku, verslą ne tik išsaugoti, bet ir plėsti.

„Viena yra sukurti verslą, o kitas dalykas yra išlaikyti tvarų verslą. Tam išlaikymo etape irgi būna tų, kurie suklysta, prasideda tam tikros problemos. Bet čia žmonių ambicijų ir veržlumo klausimas. Išlaikyti nėra lengva. Reikia sunkiai ir daug dirbti, nes keičiasi verslo aplinka, tendencijos, bet jei teisingai elgiesi, neprarandi verslumo ir adekvačiai vertini verslo aplinką bei pokyčius verslo aplinkoje, tai iš esmės viskas tvarkoje. Be abejo, reikia sekti ir besikeičiančius klientų lūkesčius ir poreikius. Ta pati „VP prekyba“ yra dabar ir internetinė, stipriai vysto „Barborą“, nestovi vietoje. Eina koją kojon su laiku, o galbūt kartais net priekyje, čia ir yra esmė neužmigti ant laurų“, – tikina verslo konsultantas.

Be visa ko, išlaikyti pozicijas verslininkas padėjo ir asmeninės savybės. Klaida, kai verslininkas tampa patenkintas tik esamu rezultatu ir stengiasi jį išlaikyti, sako G. Mažeika. Jis įsitikinęs, kovotoju reikia būti nuolatos. Tik tuomet įmanoma išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

portalai@tv3.lt

Komentarų nėra: