lrytas.lt 2016-02-22 11:42
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Karaliaučius buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 km² teritorijoje, kurioje 1939 m. buvo 372 164 gyventojai.
Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, jame be vokiečių gyveno prancūzai, škotai, olandai, lenkai, šiek tiek lietuvininkų.
Prieš Raudonajai armijai užimant miestą, vietiniai gyventojai bėgo į Vokietijos gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus.
Vietoj išžudytų, pabėgusių ir deportuotų gyventojų pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių SSRS teritorijų, ypač gudai ir ukrainiečiai.
Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo Karaliaučius savo architektūra, kultūra ir gyventojais skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos.
Siūlome pažiūrėti, kaip Karaliaučius atrodė 1942-44 metais prieš bombardavimą. Nuotraukos padarytos iš lėktuvo.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Karaliaučius buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 km² teritorijoje, kurioje 1939 m. buvo 372 164 gyventojai.
Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, jame be vokiečių gyveno prancūzai, škotai, olandai, lenkai, šiek tiek lietuvininkų.
Prieš Raudonajai armijai užimant miestą, vietiniai gyventojai bėgo į Vokietijos gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus.
Vietoj išžudytų, pabėgusių ir deportuotų gyventojų pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių SSRS teritorijų, ypač gudai ir ukrainiečiai.
Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo Karaliaučius savo architektūra, kultūra ir gyventojais skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos.
Siūlome pažiūrėti, kaip Karaliaučius atrodė 1942-44 metais prieš bombardavimą. Nuotraukos padarytos iš lėktuvo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą