Vokietijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Roettgenas teigia, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudoja pabėgėlius kaip priemonę atsikratyti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, tada Alepo atveju žengta per toli
A. Merkel sprendimas įsileisti didžiulį iš Sirijos į Vokietiją plūstančių pabėgėlių srautą per pastaruosius metus stipriai smogė jos populiarumo reitingams, o vėliausiai 2017 m. rugsėjo mėn. jai teiks stoti į kovą dėl perrinkimo, rašo „Euobserver“.
Angela Merkel © AP/Scanpix
Vis dėlto kai praėjusią savaitę „Insa-Consulere” paklausė žmonių, ar, jų nuomone, A. Merkel turėtų pasitraukti, net 40 proc. respondentų atsakė teigiamai.
„Prieš metus niekas net nebūtų išdrįsęs pateikti tokio pobūdžio klausimų“, – vasario 8 d. sakė „Insa-Consulere“ direktorius Hermannas Binkertas.
„Vis dėlto šiuo metu jos reitingai kritę daugiausia dėl jos pozicijos pabėgėlių klausimu. Šiuo metu nėra diskutuojama dėl išankstinių rinkimų, bet negalime pasakyti, kaip situacija pasikeis“, – tikino jis.
Situacija paaštrėjo praeitą savaitgalį, kai Sirijos režimas, remiamas Rusijos karinių oro pajėgų, pasiekė Šiaurės Sirijoje esantį Alepą. Dėl to dešimtys tūkstančių šios vietovės gyventojų vos ne per vieną naktį pabėgo iš čia ir išvyko į Europą.
Situacija taip pat buvo paaštrėjusi Naujųjų Metų vakarą Kelno mieste, kai migrantai vyrai masiškai priekabiavo prie vokiečių moterų Kelno mieste. Prokremliška žiniasklaida mėgino dar labiau sutirštinti spalvas paskleisdama klaidinančią istoriją apie migrantų neva išprievartautą 13-metę mergaitę.
„Alternatyva Vokietijai” – ultradešiniųjų partija, kaltinama slapta gaunanti finansavimą iš Kremliaus – savo ruožtu pastebimai populiarėja. Ši politinė jėga ėmė rengti gatvės protestus, prie kurių taip pat prisidėjo ir su Rusija siejamos nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių imigrantų iš Rusijos organizacija „Internationaler Kongress der Russlanddeutschen”.
A. Merkel vadovaujama Vokietijos valdančioji koalicija ardoma ir iš vidaus. Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su Bavarijos centro dešiniųjų lyderiu Horstu Seehoferiu.
Rusija savo ruožtu neigia visas savo piktadarystes Sirijoje ir Europoje. Vis dėlto daliai Europos Sąjungos (ES) diplomatų tai ima panašėti į apgalvotą kampaniją, skirtą pašalinti A. Merkel, kuri yra pagrindinė ES ekonominių Rusijai taikomų sankcijų ir Europos vienybės bendrąja prasme ašis.
„Jei pažvelgtumėte į tai, kas vyksta Sirijoje, pažvelgtumėte į situaciją Alepe, pamatytumėte, kad Rusija yra vienintelė, kontroliuojanti pabėgėlių krizės tvarkaraštį. Jos veiksmai skirti tam, kad pabėgėlių būtų kiek įmanoma daugiau, tikslas ganėtinai akivaizdus“, – tikino diplomatinis šaltinis iš ES.
Šaltinio teigimu, vasario 8 d. paskelbtas Rusijos sprendimas rengti karines pratybas šalia pasienio su Ukraina galimai reiškia, kad blogiausia dar laukia ateityje.
„Jei Ukrainoje bus atnaujintos aršios kovos, lauktų nauja pabėgėlių banga ir ji taptų puikia proga Rusijos interesams įgyvendinti“, – patikino jis. „Netikiu, kad visi šie dalykai tėra sutapimas“, – jam pritarė dar vienas šaltinis iš ES.
Atrodo dirbtinai?
Vis dėlto Vokietijos parlamento užsienio reikalų komitetui vadovaujantis N. Roettgenas iš A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos mano, kad V. Putino ir A. Merkel priešpriešos teorija atrodo dirbtinai. N. Roettgenas įsitikinęs, kad pagrindinis Rusijos tikslas Sirijoje yra geopolitinis.
„Jie nori išsaugoti savo pozicijas Artimųjų Rytų regione, sustiprinti savo karines bazes ir tapti tarptautinio sprendimo dalimi. Pabėgėlių skaičiaus didėjimas ir jų Europai keliamos problemos – tai pageidaujamas šalutinis poveikis“, – neabejojo jis.
Jo manymu, šis poveikis yra pageidaujamas, nes pabėgėlių krizė skaldo Europą.
„Vis dėlto šios problemos adresatas yra ES kaip visuma, ne viena šalis narė ar asmuo“, – sakė N. Roettgenas.
Vokietijos parlamento narys pabrėžė, kad net jei V. Putino Sirijoje mėtomos bombos būtų skirtos pakenkti A. Merkel, Alepo apsupties atveju tada buvo žengta per toli.
„Poveikis A. Merkel reputacijai nevienareikšmiškas. Atsižvelgiant į daugybę naujai į Turkijos ir Sirijos pasienį plūstančių pabėgėlių, darosi akivaizdžiau nei kada yra buvę anksčiau, kad tai nėra vien Vokietijos problema. Taigi susiklosčiusi situacija atitinka A. Merkel poziciją, kad problemai reikalingas tarptautinis arba bent jau europinis sprendimas“, – teigė N. Roettgenas.
Jo teigimu, Rusijos skleidžiama propaganda taip pat nuėjo per toli. Vokietijos policija atskleidė neva išprievartautos mergaitės istoriją, Berlyne pradėta byla prieš šią istoriją paskelbusį žurnalistą Ivaną Blagojų.
„Melagingas 13-metės pareiškimas buvo išpūstas, Rusija parodė, kokius metodus naudoja“, – patikino N. Roettgenas.
„Pasiektas naujas lygis, kai S. Lavrovas atvirai įsitraukė į manipuliaciją viešąja nuomone Vokietijoje“, – patikino jis, turėdamas galvoje Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymą sausio 26 d. apie tai, kad Vokietijos policija mėgino nuslėpti šį nusikaltimą.
Vokietijos parlamentaras taip pat sakė, kad Vokietijos valdžia jau ilgą laiką turi informacijos apie Rusijos vykdomą ultradešiniųjų ir ultrakairiųjų politinių grupių finansavimą Europoje.
„Nieko naujo“, – patikino jis.
Rusija besidomintis mokslininkas iš JAV Markas Galeotti linkęs pritarti N. Roettgeno pozicijai.
„Nemanau, kad Maskva tiki, kad naujas kancleris būtų palankesnis. A. Merkel yra žmogus, galintis iš dalies palengvinti Europos taikomų sankcijų naštą, jei pavyktų susitarti dėl Ukrainos“, – patikino jis.
„Maskva nori jai daryti spaudimą, priversti elgtis nuosaikiau, tačiau nemanau, kad siekia jos pasitraukimo“, – teigė M. Galeotti.
Pašvinkusių silkių metodas
Istorija apie išprievartautą mergaitę plačiai aptarta vokiečių žiniasklaidoje, nepraleido galimybės apie tai parašyti ir prokremliški leidiniai Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.
Šaltinio iš ES teigimu, pirmosiomis sausio savaitėmis Rusijos žiniasklaidos dėmesys buvo atitrauktas nuo Turkijos, kurios pajėgos praėjusiais metais numušė Rusijos karinį lėktuvą, prie pabėgėlių krizės temos.
Šaltinio teigimu, pagal dar vieną rusų sukurtą istoriją A. Merkel užkrečia pabėgėlius infekcinėmis ligomis ir deportuoja juos į Čekiją – taip ji neva keršija šiai šaliai už atsisakymą prisidėti prie ES migrantų perkėlimo schemos.
„Net jei šios istorijos atskleistos, lieka žymė. Tai vadinama pašvinkusių silkių technika, ji aprašoma FST vadovėliuose“, – patikino šaltinis, turėdamas galvoje Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FST).
Pašvinkusių silkių technika paremta idėja, kad net jei informacija paneigiama, ji lieka žmonių galvose, nes jie apie tai kalba. Silkių analogija susijusi su šios žuvies skleidžiamu kvapu, kuris lieka nepriklausomai nuo to, kaip šią žuvį dorojate ar ruošiate.
Reikalingas skaidrumas
ES šaltinis teigiamai įvertino veiksmus, kurių Vokietija ėmėsi prieš žurnalistą. Jo teigimu, britų žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Ofcom“ neseniai sukritikavo dar vieną prokremlišką transliuotoją „Russia Today“ už klaidinančias istorijas apie Ukrainą.
„Žodžio laisvė nereiškia, kad visuomenę galima gąsdinti suklastotomis istorijomis“, – patikino šaltinis. N. Roettgenas savo ruožtu tikina, kad egzistuoja ir kitokie būdai reaguoti į Rusijos kišimąsi į kitų reikalus.
„Kalbu ne apie papildomas priežiūros priemones, o apie didesnį skaidrumą; juk skaidrumas – tai geriausia demokratijos apsauga“, – neabejojo jis.
„Turime išsiaiškinti, kas yra daroma, ir publikuoti taip, kad visuomenė gautų visą vaizdą. Egzistuoja tiesioginės priemonės, skirtos atskleisti, ką daro rusai“, – patikino jis.
Į A. Merkel nutaikytas klastingas planas: Kremlius žengė per toli?
delfi.lt
A. Merkel sprendimas įsileisti didžiulį iš Sirijos į Vokietiją plūstančių pabėgėlių srautą per pastaruosius metus stipriai smogė jos populiarumo reitingams, o vėliausiai 2017 m. rugsėjo mėn. jai teiks stoti į kovą dėl perrinkimo, rašo „Euobserver“.
Angela Merkel © AP/Scanpix
Vis dėlto kai praėjusią savaitę „Insa-Consulere” paklausė žmonių, ar, jų nuomone, A. Merkel turėtų pasitraukti, net 40 proc. respondentų atsakė teigiamai.
„Prieš metus niekas net nebūtų išdrįsęs pateikti tokio pobūdžio klausimų“, – vasario 8 d. sakė „Insa-Consulere“ direktorius Hermannas Binkertas.
„Vis dėlto šiuo metu jos reitingai kritę daugiausia dėl jos pozicijos pabėgėlių klausimu. Šiuo metu nėra diskutuojama dėl išankstinių rinkimų, bet negalime pasakyti, kaip situacija pasikeis“, – tikino jis.
Situacija paaštrėjo praeitą savaitgalį, kai Sirijos režimas, remiamas Rusijos karinių oro pajėgų, pasiekė Šiaurės Sirijoje esantį Alepą. Dėl to dešimtys tūkstančių šios vietovės gyventojų vos ne per vieną naktį pabėgo iš čia ir išvyko į Europą.
Situacija taip pat buvo paaštrėjusi Naujųjų Metų vakarą Kelno mieste, kai migrantai vyrai masiškai priekabiavo prie vokiečių moterų Kelno mieste. Prokremliška žiniasklaida mėgino dar labiau sutirštinti spalvas paskleisdama klaidinančią istoriją apie migrantų neva išprievartautą 13-metę mergaitę.
„Alternatyva Vokietijai” – ultradešiniųjų partija, kaltinama slapta gaunanti finansavimą iš Kremliaus – savo ruožtu pastebimai populiarėja. Ši politinė jėga ėmė rengti gatvės protestus, prie kurių taip pat prisidėjo ir su Rusija siejamos nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių imigrantų iš Rusijos organizacija „Internationaler Kongress der Russlanddeutschen”.
A. Merkel vadovaujama Vokietijos valdančioji koalicija ardoma ir iš vidaus. Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su Bavarijos centro dešiniųjų lyderiu Horstu Seehoferiu.
Rusija savo ruožtu neigia visas savo piktadarystes Sirijoje ir Europoje. Vis dėlto daliai Europos Sąjungos (ES) diplomatų tai ima panašėti į apgalvotą kampaniją, skirtą pašalinti A. Merkel, kuri yra pagrindinė ES ekonominių Rusijai taikomų sankcijų ir Europos vienybės bendrąja prasme ašis.
„Jei pažvelgtumėte į tai, kas vyksta Sirijoje, pažvelgtumėte į situaciją Alepe, pamatytumėte, kad Rusija yra vienintelė, kontroliuojanti pabėgėlių krizės tvarkaraštį. Jos veiksmai skirti tam, kad pabėgėlių būtų kiek įmanoma daugiau, tikslas ganėtinai akivaizdus“, – tikino diplomatinis šaltinis iš ES.
Šaltinio teigimu, vasario 8 d. paskelbtas Rusijos sprendimas rengti karines pratybas šalia pasienio su Ukraina galimai reiškia, kad blogiausia dar laukia ateityje.
„Jei Ukrainoje bus atnaujintos aršios kovos, lauktų nauja pabėgėlių banga ir ji taptų puikia proga Rusijos interesams įgyvendinti“, – patikino jis. „Netikiu, kad visi šie dalykai tėra sutapimas“, – jam pritarė dar vienas šaltinis iš ES.
Atrodo dirbtinai?
Vis dėlto Vokietijos parlamento užsienio reikalų komitetui vadovaujantis N. Roettgenas iš A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos mano, kad V. Putino ir A. Merkel priešpriešos teorija atrodo dirbtinai. N. Roettgenas įsitikinęs, kad pagrindinis Rusijos tikslas Sirijoje yra geopolitinis.
„Jie nori išsaugoti savo pozicijas Artimųjų Rytų regione, sustiprinti savo karines bazes ir tapti tarptautinio sprendimo dalimi. Pabėgėlių skaičiaus didėjimas ir jų Europai keliamos problemos – tai pageidaujamas šalutinis poveikis“, – neabejojo jis.
Jo manymu, šis poveikis yra pageidaujamas, nes pabėgėlių krizė skaldo Europą.
„Vis dėlto šios problemos adresatas yra ES kaip visuma, ne viena šalis narė ar asmuo“, – sakė N. Roettgenas.
Vokietijos parlamento narys pabrėžė, kad net jei V. Putino Sirijoje mėtomos bombos būtų skirtos pakenkti A. Merkel, Alepo apsupties atveju tada buvo žengta per toli.
„Poveikis A. Merkel reputacijai nevienareikšmiškas. Atsižvelgiant į daugybę naujai į Turkijos ir Sirijos pasienį plūstančių pabėgėlių, darosi akivaizdžiau nei kada yra buvę anksčiau, kad tai nėra vien Vokietijos problema. Taigi susiklosčiusi situacija atitinka A. Merkel poziciją, kad problemai reikalingas tarptautinis arba bent jau europinis sprendimas“, – teigė N. Roettgenas.
Jo teigimu, Rusijos skleidžiama propaganda taip pat nuėjo per toli. Vokietijos policija atskleidė neva išprievartautos mergaitės istoriją, Berlyne pradėta byla prieš šią istoriją paskelbusį žurnalistą Ivaną Blagojų.
„Melagingas 13-metės pareiškimas buvo išpūstas, Rusija parodė, kokius metodus naudoja“, – patikino N. Roettgenas.
„Pasiektas naujas lygis, kai S. Lavrovas atvirai įsitraukė į manipuliaciją viešąja nuomone Vokietijoje“, – patikino jis, turėdamas galvoje Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymą sausio 26 d. apie tai, kad Vokietijos policija mėgino nuslėpti šį nusikaltimą.
Vokietijos parlamentaras taip pat sakė, kad Vokietijos valdžia jau ilgą laiką turi informacijos apie Rusijos vykdomą ultradešiniųjų ir ultrakairiųjų politinių grupių finansavimą Europoje.
„Nieko naujo“, – patikino jis.
Rusija besidomintis mokslininkas iš JAV Markas Galeotti linkęs pritarti N. Roettgeno pozicijai.
„Nemanau, kad Maskva tiki, kad naujas kancleris būtų palankesnis. A. Merkel yra žmogus, galintis iš dalies palengvinti Europos taikomų sankcijų naštą, jei pavyktų susitarti dėl Ukrainos“, – patikino jis.
„Maskva nori jai daryti spaudimą, priversti elgtis nuosaikiau, tačiau nemanau, kad siekia jos pasitraukimo“, – teigė M. Galeotti.
Pašvinkusių silkių metodas
Istorija apie išprievartautą mergaitę plačiai aptarta vokiečių žiniasklaidoje, nepraleido galimybės apie tai parašyti ir prokremliški leidiniai Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.
Šaltinio iš ES teigimu, pirmosiomis sausio savaitėmis Rusijos žiniasklaidos dėmesys buvo atitrauktas nuo Turkijos, kurios pajėgos praėjusiais metais numušė Rusijos karinį lėktuvą, prie pabėgėlių krizės temos.
Šaltinio teigimu, pagal dar vieną rusų sukurtą istoriją A. Merkel užkrečia pabėgėlius infekcinėmis ligomis ir deportuoja juos į Čekiją – taip ji neva keršija šiai šaliai už atsisakymą prisidėti prie ES migrantų perkėlimo schemos.
„Net jei šios istorijos atskleistos, lieka žymė. Tai vadinama pašvinkusių silkių technika, ji aprašoma FST vadovėliuose“, – patikino šaltinis, turėdamas galvoje Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FST).
Pašvinkusių silkių technika paremta idėja, kad net jei informacija paneigiama, ji lieka žmonių galvose, nes jie apie tai kalba. Silkių analogija susijusi su šios žuvies skleidžiamu kvapu, kuris lieka nepriklausomai nuo to, kaip šią žuvį dorojate ar ruošiate.
Reikalingas skaidrumas
ES šaltinis teigiamai įvertino veiksmus, kurių Vokietija ėmėsi prieš žurnalistą. Jo teigimu, britų žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Ofcom“ neseniai sukritikavo dar vieną prokremlišką transliuotoją „Russia Today“ už klaidinančias istorijas apie Ukrainą.
„Žodžio laisvė nereiškia, kad visuomenę galima gąsdinti suklastotomis istorijomis“, – patikino šaltinis. N. Roettgenas savo ruožtu tikina, kad egzistuoja ir kitokie būdai reaguoti į Rusijos kišimąsi į kitų reikalus.
„Kalbu ne apie papildomas priežiūros priemones, o apie didesnį skaidrumą; juk skaidrumas – tai geriausia demokratijos apsauga“, – neabejojo jis.
„Turime išsiaiškinti, kas yra daroma, ir publikuoti taip, kad visuomenė gautų visą vaizdą. Egzistuoja tiesioginės priemonės, skirtos atskleisti, ką daro rusai“, – patikino jis.
Į A. Merkel nutaikytas klastingas planas: Kremlius žengė per toli?
delfi.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą