bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“

 Autorius: Marytė Marcinkevičiūtė

Šeštadienį vidurdienį Vilniuje prasidėjo kasmetinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems 1991 metų Lietuvos laisvės gynėjams atminti.

XXV-ame bėgime – net 4500 dalyvių, vyriausiam – 85-eri metai. Lietuvius Laisvės gynėjų dieną palaiko ir gausus būrys kitų šalių komandų – bėgikai iš Japonijos, JAV, Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir kt. Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas padėjo gėlių prie žuvusiųjų Lietuvos laisvės gynėjų kapų Antakalnio kapinėse ir pasveikino pagarbos bėgimo dalyvius – karius ir šaulius, mokyklų, klubų, visuomeninių organizacijų, šeimų komandas, linkėdamas vienybės.

„Daugelis čia bėga, kai tais laikais dar nebuvo gimę. Aš manau, kad ši žinia pasauliui ir Lietuvai, kad mes dar tvirčiau pasirengę apginti mūsų laisvę ir nepriklausomybę, jeigu to reikės. Neškite šią žinią gyvybės keliu, neškite šią žinią draugams ir skleiskite visam pasauliui“, – sakė J.Olekas. 

Tą pačią dieną daugiau nei šimtas penkiasdešimt Belgijos lietuvių ir Lietuvos draugų iš užsienio valstybių dalyvavo jau trečią kartą Briuselyje organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. Taip bėgikai, kurių tarp kurių šįmet buvo rekordiškai didelis skaičius ES ir NATO institucijų atstovų, simboliškai prisijungė prie tuo pačiu metu Vilniuje vykusio pagarbos bėgimo. 

Berlyno lietuviai bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“ taip pat pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus. Bėgikai nubėgo 9 km. nuo obelisko Kovo 11-ajai Šarlotenburgo parke iki Brandenburgo vartų ir netoliese įsikūrusios Lietuvos ambasados. 

Madride pirmą kartą surengtame laisvės gynėjams skirtame bėgime dalyvavę lietuviai, ispanai ir Estijos ambasados komanda įveikė devynis kilometrus, atitinkančius šio bėgimo Vilniuje distanciją. 

Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuojami Dubline, Londone, Niujorke, Stokholme, Paryžiuje, San Paule. 

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

lietuvosdiena.lrytas.lt

15min.lt