Briuselis planuoja keisti taisykles: daugiau pabėgėlių tektų šiaurės šalims
2016-01-20 Rimvydas Ragauskas
Europos Komisija rengia migracijos reformą. Ketinama oficialiai atsisakyti Dublino konvencijos, numatančios migrantų prieglobsčio prašymo taisykles. Siekiama tolygiau paskirstyti pabėgėlių naštą tarp pietinių ir šiaurinių ES valstybių.
2016-01-20 Rimvydas Ragauskas
Europos Komisija rengia migracijos reformą. Ketinama oficialiai atsisakyti Dublino konvencijos, numatančios migrantų prieglobsčio prašymo taisykles. Siekiama tolygiau paskirstyti pabėgėlių naštą tarp pietinių ir šiaurinių ES valstybių.
Briuselyje rengiami ES migracijos politikos reformavimo planai. Pagrindinė naujovė – ketinama oficialiai atsisakyti taisyklės, kuria remiantis atvykėliai iš trečiųjų šalių turi prašyti prieglobsčio toje Bendrijos narėje į kurią atvykdami kirto ES sieną. Apie šiuos planus praneša „Financial Times“.
Minėta taisyklė, numatyta vadinamojoje Dublino konvencijoje. Ji praktiškai negalioja nuo praeitų metų rudenio, kai Vokietija atvėrė šalies sienas ir sutiko priimti pabėgėlius iš Sirijos, kurie į ES jie pateko per tokias šalis kaip Graikija ar Italija.
Visgi, taisyklės pakeitimas apsunkintų ES narėms, nenorinčioms priimti pabėgėlių, galimybę grąžinti juos į ES valstybes iš kurių jie atvyko.
Europos Komisija yra konstatavusi, kad dabartinis reglamentas yra „pasenęs“ ir nesąžiningas pietinių ES valstybių atžvilgiu. Dabar siekiama perskirstyti naštą nuo pietinių ES valstybių į turtingesnę Bendrijos šiaurę.
Manoma, kad Briuselio sumanymas padidins spaudimą ES narėms palaikyti nuolatinę pasiskirstymo kvotomis sistemą. Visgi politiškai tai bus labai didelis iššūkis. Tokios valstybės kaip Lenkija yra kategoriškai nurodžiusios, kad neketina prisiimti naujų įsipareigojimų. Juo labiau ir dabartinis susitarimas dėl pasiskirstymo kvotomis šiuo metu yra įgyvendinamas labai vangiai. Iš numatytų pasidalinti 160.000 migrantų, tik 322 buvo perkelti į kitas ES valstybes.
Pastebima, kad Dublino konvencijoje numatyta migrantų grąžinimo galimybė dar prieš migrantų krizę veikė labai ribotai. Pavyzdžiui 2013 m. iš 76.000 prašymų grąžinti migrantus į tas ES valstybes, kur jie pirmiausiai atvyko, įvykdyta tik 16.000.
Donaldas Tuskas, ES vadovų tarybos pirmininkas, antradienį ES pasiuntė įspėjimą bendrijos narėms. Pasak p. Tusko: „ES turi ne daugiau negu du mėnesius suvaldyti migrantų krizei“. Kitu atveju Šengeno zonos gali laukti žlugimas. Kovo 17-18 d. vyksiančioje ES Vadovų taryboje – ES migracijos politika bus pagrindinė tema.
Minėta taisyklė, numatyta vadinamojoje Dublino konvencijoje. Ji praktiškai negalioja nuo praeitų metų rudenio, kai Vokietija atvėrė šalies sienas ir sutiko priimti pabėgėlius iš Sirijos, kurie į ES jie pateko per tokias šalis kaip Graikija ar Italija.
Visgi, taisyklės pakeitimas apsunkintų ES narėms, nenorinčioms priimti pabėgėlių, galimybę grąžinti juos į ES valstybes iš kurių jie atvyko.
Europos Komisija yra konstatavusi, kad dabartinis reglamentas yra „pasenęs“ ir nesąžiningas pietinių ES valstybių atžvilgiu. Dabar siekiama perskirstyti naštą nuo pietinių ES valstybių į turtingesnę Bendrijos šiaurę.
Manoma, kad Briuselio sumanymas padidins spaudimą ES narėms palaikyti nuolatinę pasiskirstymo kvotomis sistemą. Visgi politiškai tai bus labai didelis iššūkis. Tokios valstybės kaip Lenkija yra kategoriškai nurodžiusios, kad neketina prisiimti naujų įsipareigojimų. Juo labiau ir dabartinis susitarimas dėl pasiskirstymo kvotomis šiuo metu yra įgyvendinamas labai vangiai. Iš numatytų pasidalinti 160.000 migrantų, tik 322 buvo perkelti į kitas ES valstybes.
Pastebima, kad Dublino konvencijoje numatyta migrantų grąžinimo galimybė dar prieš migrantų krizę veikė labai ribotai. Pavyzdžiui 2013 m. iš 76.000 prašymų grąžinti migrantus į tas ES valstybes, kur jie pirmiausiai atvyko, įvykdyta tik 16.000.
Donaldas Tuskas, ES vadovų tarybos pirmininkas, antradienį ES pasiuntė įspėjimą bendrijos narėms. Pasak p. Tusko: „ES turi ne daugiau negu du mėnesius suvaldyti migrantų krizei“. Kitu atveju Šengeno zonos gali laukti žlugimas. Kovo 17-18 d. vyksiančioje ES Vadovų taryboje – ES migracijos politika bus pagrindinė tema.
Šias pastabas p. Tuskas išsakė Europos Parlamento nariams, reaguodamas į augantį nepasitenkinimą ir nusivylimą Briuselyje ir Berlyne ES valstybių nesugebėjimo susitelkti sprendžiant didžiausią migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Reaguojant į ją keletas ES valstybių – tarp jų Vokietija, Švedija, Austrija ir kt. – atnaujino sienų kontrolę
Už išorinių ES sienų apsaugą atsakingos agentūros „Frontex“ duomenimis per pirmuosius 11 praeitų metų mėnesių fiksuoti 1,55 mln. nelegalūs ES sienos kitimo atvejai. Palyginimui 2014 m. – 283.000.
Už išorinių ES sienų apsaugą atsakingos agentūros „Frontex“ duomenimis per pirmuosius 11 praeitų metų mėnesių fiksuoti 1,55 mln. nelegalūs ES sienos kitimo atvejai. Palyginimui 2014 m. – 283.000.
* JT prognozuoja, kad iki 2016 m. pabaigos ES sienas kirs dar bent 850 tūkst. migrantų.
Šaltinis: „Frontex", JT vz.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą