„Foreign Policy“ apžvalgininkas: „Kitas Rusijos žingsnis – Baltijos šalys“
2016-11-17 20:38 Lrytas.lt
Prieš ketverius metus numatęs Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, dabar „Foreign Policy“ apžvalgininkas Paulas D.Milleris perspėja – laukia Baltijos šalių eilė. Tai taip pat gali tapti pirmuoju ir didžiausiu naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo išbandymu.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi aiškų tikslą ir didžią strategiją. Kai kurie tikina, kad jis veikia vedamas racionalių, gynybinių tikslų: NATO plėtra kelia grėsmę Rusijai, todėl būtina gintis. Štai kodėl Ukrainos krizė yra Vakarų kaltė“, – P.D.Milleris cituoja kitą apžvalgininką Johna Mearsheimerą.
Tačiau P.D.Milleris su tuo griežtai nesutinka. „V.Putinas veikia ne vedamas racionalaus savo apskaičiavimo, nes žmonės taip nesielgia. Mes veikiame vedami savanaudiškų interesų, kuriuos nulemia įsitikinimai – ideologija, religija“, – tikino P.D.Milleris.
Pasak jo, V.Putinas tiki, kad Rusijos saugumui būtinas šalies dominavimas kaimyninėse valstybėse.
„V.Putinas nėra nacionalistas. Veikti Kremlių skatina savita nacionalizmo forma, sumaišyta su religija, fatalizmu ir mesianizmu. Taip Rusija tampa stačiatikių gynėja, kurios misija – apsaugoti ir skleisti tikėjimą“, – tvirtino P.D.Milleris.
„Racionaliai mąstanti Rusija nesuvoktų NATO bei Europos Sąjungos plėtros kaip grėsmės, nes liberali tvarka yra atvira ir atvirkščiai tik sustiprintų Rusijos saugumą ir gerovę. Tačiau V.Putinui ir kitiems rusams, kuri į pasaulį žvelgia per rusiškąjį religinį nacionalizmą, Vakarai yra grėsmė dėl globalizacijos ir išsigimimo“, – tęsė apžvalgininkas.
Būtent todėl esą Rusija suvokia NATO kaip grėsmę, o ne liberalios tvarkos Europoje saugotoją. NATO V.Putinui yra priešiškas Vakarų agentas, keliantis grėsmę jos didybei.
„Didžioji V.Putino strategija – sužlugdyti NATO. Jis siekia, kad Penktasis straipsnis, turintis užtikrinti saugumą, netektų prasmės“, – teigė P.D.Milleris.
Pasak jo, V.Putinui jau pavyko suduoti smūgį NATO patikimumui. Nors Gruzija ir Ukraina nėra NATO narės, šalys atvirai reiškė norą ateityje prisijungti prie Aljanso. Tuo metu Rusijos kariniai veiksmai tam užkirto kelią.
Dėl Rusijos veiksmų Gruzijoje ir Ukrainoje atsirado nepripažintos teritorijos – Pietų Osetija, Abchazija ir okupuotas Krymas. Kaip žinia, nė viena šalis negalėtų tapti NATO nare, kai dalį jos teritorijos yra okupavusi kita valstybė.
„V.Putinas turi palankiausią geopolitinę situaciją nuo Šaltojo karo pabaigos tęsti savo grobuonišką politiką. Europos vienybę yra suskaldyta. Aljanso narės abejoja Penktuoju straipsniu. Maža to, naujasis JAV prezidentas, panašu, atvirai simpatizuoja Rusijai ir yra pasiruošęs pateisinti jos veiksmus“, – tikino P.D.Milleris.
„Kitas V.Putino žingsnis yra dar pavojingesnis, nei ankstesnieji, nes yra tikimybė, kad jis žengs į Baltijos šalis – NATO nares. Jis nesiųs savo karių per sieną, nes to neignoruotų kitos NATO narės.
Vietoje to V.Putinas per ateinančius dvejus metus inicijuos karinę krizę Baltijos šalyse, pasinaudodamas kitais keliais.
Galbūt Latvijos ir Estijos rusai ims protestuoti ir kelti riaušes dėl esą pažeidžiamų savo teisių, prašydami „tarptautinės apsaugos“. Tuomet pasirodys įtartini ir gerai ginkluoti Baltijos šalių rusų išvadavimo kariai. Užteks kelių aukšto rango asmenų nužudymų, sprogdinimų ir Baltijos šalys atsidurs ant pilietinio karo slenksčio“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Pasak jo, Rusija blokuos bet kokius Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, tačiau siūlys savo pagalbą kaip taikos sergėtoja. Susirinks NATO taryba, Lenkija siūlys panaudoti Penktąjį straipsnį, tačiau tam priešinsis Vokietija ir Prancūzija. Visi žvalgysis į JAV ir lauks sprendimo.
„Jeigu Aljansas nepanaudos Penktojo straipsnio, tai reikš, kad susitarimas dėl kolektyvinės gynybos visiškai praras prasmę. Geopolitinė padėtis panašės į 1939-ųjų. Kai kurios Rytų šalys gali pasirinkti grįžimą Rusijos pusėn. Kitos, pradedant Lenkija, ginkluosis iki dantų, o V.Putino svajonė suskaldyti Vakarus bus realizuota“, – teigė P.D.Milleris.
Kita galimybė, pasak jo, yra panaudoti Penktąjį straipsnį, tačiau tai reikštų karą tarp Rusijos ir Vakarų. „Tai bus momentas, kai D.Trumpas turės nuspręsti, ar dėl siekio apginti Latviją verta rizikuoti pradėti Trečiąjį pasaulinį karą.
Prieš ketverius metus numatęs Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, dabar „Foreign Policy“ apžvalgininkas Paulas D.Milleris perspėja – laukia Baltijos šalių eilė. Tai taip pat gali tapti pirmuoju ir didžiausiu naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo išbandymu.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi aiškų tikslą ir didžią strategiją. Kai kurie tikina, kad jis veikia vedamas racionalių, gynybinių tikslų: NATO plėtra kelia grėsmę Rusijai, todėl būtina gintis. Štai kodėl Ukrainos krizė yra Vakarų kaltė“, – P.D.Milleris cituoja kitą apžvalgininką Johna Mearsheimerą.
Tačiau P.D.Milleris su tuo griežtai nesutinka. „V.Putinas veikia ne vedamas racionalaus savo apskaičiavimo, nes žmonės taip nesielgia. Mes veikiame vedami savanaudiškų interesų, kuriuos nulemia įsitikinimai – ideologija, religija“, – tikino P.D.Milleris.
Pasak jo, V.Putinas tiki, kad Rusijos saugumui būtinas šalies dominavimas kaimyninėse valstybėse.
„V.Putinas nėra nacionalistas. Veikti Kremlių skatina savita nacionalizmo forma, sumaišyta su religija, fatalizmu ir mesianizmu. Taip Rusija tampa stačiatikių gynėja, kurios misija – apsaugoti ir skleisti tikėjimą“, – tvirtino P.D.Milleris.
„Racionaliai mąstanti Rusija nesuvoktų NATO bei Europos Sąjungos plėtros kaip grėsmės, nes liberali tvarka yra atvira ir atvirkščiai tik sustiprintų Rusijos saugumą ir gerovę. Tačiau V.Putinui ir kitiems rusams, kuri į pasaulį žvelgia per rusiškąjį religinį nacionalizmą, Vakarai yra grėsmė dėl globalizacijos ir išsigimimo“, – tęsė apžvalgininkas.
Būtent todėl esą Rusija suvokia NATO kaip grėsmę, o ne liberalios tvarkos Europoje saugotoją. NATO V.Putinui yra priešiškas Vakarų agentas, keliantis grėsmę jos didybei.
„Didžioji V.Putino strategija – sužlugdyti NATO. Jis siekia, kad Penktasis straipsnis, turintis užtikrinti saugumą, netektų prasmės“, – teigė P.D.Milleris.
Pasak jo, V.Putinui jau pavyko suduoti smūgį NATO patikimumui. Nors Gruzija ir Ukraina nėra NATO narės, šalys atvirai reiškė norą ateityje prisijungti prie Aljanso. Tuo metu Rusijos kariniai veiksmai tam užkirto kelią.
Dėl Rusijos veiksmų Gruzijoje ir Ukrainoje atsirado nepripažintos teritorijos – Pietų Osetija, Abchazija ir okupuotas Krymas. Kaip žinia, nė viena šalis negalėtų tapti NATO nare, kai dalį jos teritorijos yra okupavusi kita valstybė.
„V.Putinas turi palankiausią geopolitinę situaciją nuo Šaltojo karo pabaigos tęsti savo grobuonišką politiką. Europos vienybę yra suskaldyta. Aljanso narės abejoja Penktuoju straipsniu. Maža to, naujasis JAV prezidentas, panašu, atvirai simpatizuoja Rusijai ir yra pasiruošęs pateisinti jos veiksmus“, – tikino P.D.Milleris.
„Kitas V.Putino žingsnis yra dar pavojingesnis, nei ankstesnieji, nes yra tikimybė, kad jis žengs į Baltijos šalis – NATO nares. Jis nesiųs savo karių per sieną, nes to neignoruotų kitos NATO narės.
Vietoje to V.Putinas per ateinančius dvejus metus inicijuos karinę krizę Baltijos šalyse, pasinaudodamas kitais keliais.
Galbūt Latvijos ir Estijos rusai ims protestuoti ir kelti riaušes dėl esą pažeidžiamų savo teisių, prašydami „tarptautinės apsaugos“. Tuomet pasirodys įtartini ir gerai ginkluoti Baltijos šalių rusų išvadavimo kariai. Užteks kelių aukšto rango asmenų nužudymų, sprogdinimų ir Baltijos šalys atsidurs ant pilietinio karo slenksčio“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Pasak jo, Rusija blokuos bet kokius Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, tačiau siūlys savo pagalbą kaip taikos sergėtoja. Susirinks NATO taryba, Lenkija siūlys panaudoti Penktąjį straipsnį, tačiau tam priešinsis Vokietija ir Prancūzija. Visi žvalgysis į JAV ir lauks sprendimo.
„Jeigu Aljansas nepanaudos Penktojo straipsnio, tai reikš, kad susitarimas dėl kolektyvinės gynybos visiškai praras prasmę. Geopolitinė padėtis panašės į 1939-ųjų. Kai kurios Rytų šalys gali pasirinkti grįžimą Rusijos pusėn. Kitos, pradedant Lenkija, ginkluosis iki dantų, o V.Putino svajonė suskaldyti Vakarus bus realizuota“, – teigė P.D.Milleris.
Kita galimybė, pasak jo, yra panaudoti Penktąjį straipsnį, tačiau tai reikštų karą tarp Rusijos ir Vakarų. „Tai bus momentas, kai D.Trumpas turės nuspręsti, ar dėl siekio apginti Latviją verta rizikuoti pradėti Trečiąjį pasaulinį karą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą