На площади перед парламентом в Берне рассыпали монетами 400 тысяч франков. Монеты привезли в кузове грузовика. Общий вес кучи потянул на 15 тонн.
Акция была в поддержку инициативы о гарантированном доходе в 2500 франков ($2800 USD) ежемесячно для каждого гражданина Швейцарии.
vrutmilife
Šveicarijoje – garantuoti pinigai už nieką
Daugiau kaip 2 tūkst. eurų kas mėnesį į kišenę – argi ne pasakiška svajonė?
Apie pusė šveicarų mano, kad automatiškai gaudami iš valstybės tokias pajamas žmonės tiesiog nustos dirbti. Idėjos šalininkai teigia priešingai.
Turtinga Šveicarija, garsėjanti labai aukštu gyvenimo lygiu, žada būti pirma pasaulyje šalimi, kurioje kiekvienam žmogui, nesvarbu, dirba jis ar ne, valstybė kas mėnesį mokėtų po 2500 frankų (maždaug 2250 eurų). Tokia suma laikoma pakankama „kukliam“ gyvenimui Šveicarijoje.
Jei toks planas būtų įgyvendintas, vyriausybei tai kainuotų maždaug 208 mlrd. Šveicarijos frankų per metus. Šalis jau yra pirmoji, kurioje, siekiant įvesti šias bazines besąlygiškas mėnesio pajamas kiekvienam piliečiui, vyks referendumas – federalinė vyriausybė paskyrė balsavimą birželio 5 dieną.
Tokią mintį iškėlė grupė, save vadinanti intelektualais, vadovaujama Ciuriche įsikūrusios reperės Big Zis. Ši grupė teigia, kad net ir gaudami garantuotas pajamas žmonės vis tiek norės dirbti ir sieks gauti darbą. Politikai, kairieji ir dešinieji, didelio entuziazmo nerodo.
Pasiūlymas grindžiamas tyrimu, kurį atliko Demoscopes institutas ir kuris parodė, jog dauguma Šveicarijos gyventojų ir toliau dirbs, net ir turėdami garantuotas bazines pajamas. Tik 2 proc. žmonių mestų darbą, o 8 proc. svarstytų tokią galimybę atsižvelgdami į aplinkybes.
Šie duomenys prieštarauja pasiūlymo oponentų argumentui, kad garantuotos pajamos atims iš žmonių iniciatyvą dirbti.
Vis dėlto trečdalis iš 1076 apklaustųjų mano, kad tokiai tvarkai įsigaliojus kiti liausis dirbę. 56 proc. sakė, kad toks pasiūlymas niekada nebus įgyvendintas.
Išmokas gautų ir vaikai, bet mažesnes – po 625 frankus.
Iš kur šalis gaus 208 mlrd. frankų kasmet šioms garantuotoms pajamoms mokėti? Pagal vyriausybės planą, 150 mlrd. frankų teks surinkti iš mokesčių, o dar 55 mlrd. frankų paimti iš socialinio draudimo ir socialinės paramos fondų.
Politikai perspėja
Šveicarija garsėja kaip šalis, kurioje vyksta labai daug referendumų. Per juos sprendžiami vietos, regionų ir nacionaliniai reikalai. Nuo 1848 metų surengta daugiau kaip 500 plebiscitų. Tačiau norint įgyvendinti pasiūlymą nacionaliniu mastu, reikia dvigubos daugumos – kad „už“ pasisakytų daugiau nei 50 proc. rinkėjų visoje šalyje ir kiekviename kantone atskirai.
Liberalų partija sako, kad toks planas išdraskys į gabalus visą sistemą. Centro partijos atstovas Sebastianas Frehneris jį pavadino pavojingiausia ir žalingiausia iniciatyva iš visų, kada nors pateiktų.
Tačiau politikai nelabai ką gali padaryti – surinkus 100 tūkst. rinkėjų parašų referendumą privalu rengti. Taigi dabar viskas tik Šveicarijos rinkėjų rankose. Viena interneto apklausa parodė, kad 49 proc. šveicarų balsuos už šią iniciatyvą, 43 proc. jai nepritars, o 8 proc. dar nenusprendė.
Būtų įdomu, jei šveicarai balsuotų prieš tai, kad veltui gautų pinigų.
Suomija imsis eksperimento
Panaši iniciatyva neseniai gimė ir Suomijoje, nors ten garantuotos pajamos siūlomos mažesnės nei Europos Sąjungai nepriklausančioje Šveicarijoje – tik 800 eurų per mėnesį. Norint gauti bazines mėnesio pajamas, reikės atsisakyti visų kitų socialinių lengvatų. Suomija planuoja pradėti šį eksperimentą nuo 2017 metų.
Nedarbas Suomijoje siekia 10 proc., visuomenė sparčiai sensta, todėl politikai ir ekonomistai mano, jog bazinės garantuotos pajamos gali būti išeitis šaliai. Ekonomistai sako, kad dabartinė socialinės gerovės sistema neskatina žmonių dirbti, nes vos tik susiradus darbą visos pašalpos atimamos.
Guy Standingas, Londono universiteto plėtros studijų profesorius, yra vienas tų ekonomistų, kurie jau seniai atkakliai gina garantuotų bazinių pajamų naudą. „Bazinės pajamos padės žmonėms būti racionalesniems, labiau orientuotis į ilgalaikes perspektyvas ir nebijoti imtis verslo sumanymų“, – įsitikinęs G. Standingas. Jis teigia, kad milijonai amerikiečių dirba darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijos, bet jų nemeta, nes nuolat yra susirūpinę, kaip išgyventi. Šio profesoriaus manymu, minimalų saugumą turintys žmonės dirba daugiau ir našiau, o ne mažiau. Be to, bazinės pajamos šiek tiek sumažintų pajamų nelygybę ir suteiktų daugiau galimybių kvalifikuotiems darbuotojams.
Parašė Lietuvos Žinios Antradienis, 2016 vasario 02
Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ forex.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą