Prezidento pusryčiai: Taika ir karas. Atmintinė Lietuvos gynėjams

šeštadienis, gruodžio 19, 2015

Taika ir karas. Atmintinė Lietuvos gynėjams

Taika ir karas. Atmintinė Lietuvos gynėjams #1

Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui? Šitaip pavadinta ir Krašto apsaugos ministerijos išleista knygelė plačiai nuskambėjo ne tik Lietuvoje. Apie ją girdėjo daugelis, bet skaitė vos vienas kitas specialistas.

Portalas lrytas.lt šimtams tūkstančių savo skaitytojų siūlo patiems susipažinti su šiais gynybos ekspertų paruoštais patarimais. Net ir gyvenant taikoje naudinga žinoti, ką daryti nutikus rimtai stichinei nelaimei, kilus neramumams ar kieme pamačius priešiškos valstybės karius.

Čia rasite ir daugiau naudingų patarimų – nuo maisto atsargų ruošimo, iki to, kaip civiliams elgtis realaus ginkluoto konflikto atveju.

Pirmojoje dalyje – apie tai, kas yra ekstremalioji, nepaprastoji ir karo padėtis, ką daryti mobilizacijos metu, kokios yra gyventojų teisės ir pareigos šių situacijų metu.

Valstybė taikos ir karo metu

Kiekviena valstybė gali susidurti su įvairiais iššūkiais, keliančiais pavojų ir grėsmę jos tolesniam veikimui ir piliečių sveikatai, saugumui ir gyvybei.

Kadangi iššūkiai yra labai skirtingi, jiems atremti reikia nevienodų priemonių. Taikos metu, kol nėra paskelbta karo padėtis, atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Lietuva gali imtis trijų atsako būdų: skelbti ekstremalią situaciją, įvesti nepaprastąją padėtį ar paskelbti mobilizaciją.

Ekstremalioji situacija

Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio, ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius.

Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė.

Tik paskelbus ekstremaliąją situaciją galima pasitelkti trūkstamus materialinius išteklius iš valstybės rezervo bei ūkio subjektų, taip pat – į pagalbą kariuomenę, evakuoti gyventojus ar pasitelkti juos privalomiems darbams bei suteikti materialinę paramą gyventojams, ūkio subjektams, įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalos.

Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, veiksmai joms gresiant ir jų likvidavimas yra įvardinami kaip civilinė sauga.

Nepaprastoji padėtis

Nepaprastoji padėtis – tai ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama ne ilgiau nei 6 mėnesiams visoje valstybėje ar jos dalyje, kai dėl valstybėje ar kitose valstybėse susidariusios ekstremaliosios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių (minėti laikini apribojimai).

Taika ir karas. Atmintinė Lietuvos gynėjams #2

Sužinokite, kaip mūsų šalyje yra perspėjama apie gresiantį pavojų, ką daryti paskelbus evakuaciją, kas yra slėptuvės ir kaip šeimai susiplanuoti veiksmų planą nutikus nelaimei.

Pirmoje dalyje sužinojote kas yra ekstremalioji, nepaprastoji ir karo padėtis.

Perspėjimas ir informavimas

Perspėjimo sistema, civilinės saugos signalai

Žmonės visuomet nori žinoti, kas atsitiko, ką jiems daryti, kas yra daroma situacijai suvaldyti, padėtis gerėja ar blogėja.

Informuoti visuomenę apie artėjančias grėsmes ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas yra labai svarbu. Informacija apie artėjantį pavojų mažina pavojaus laukimo baimę, o informacijos stoka kelia nerimą ir sudaro sąlygas formuotis klaidingoms nuomonėms ir plisti gandams.

Gyventojų perspėjimo informacija turi būti gausi ir kuo iš įvairesnių šaltinių, tuomet tikėtina, kad ją išgirs daugiau žmonių ir kad žmonės labiau paisys perspėjimų. Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Per ją galima informuoti gyventojus apie artėjančias ar gresiančias pavojingas situacijas, nesvarbu, kur jie gyvena – mieste ar kaime, nesvarbu, kur jie yra – namie, darbe ar kelyje.

Perspėjimas visuomenės informavimo priemonėmis

Gyventojų perspėjimas ir informavimas yra vienas iš pirmiausiai atliekamų veiksmų. Dažnai pirminė informacija apie įvykius gaunama iš visuomenės informavimo priemonių (žiniasklaidos).

Tai yra normalu – be jų neįmanoma tinkamai perspėti ir informuoti, be to, viešosios informacijos teikėjai yra civilinės saugos sistemos dalis. Jų pareiga yra pranešti visuomenei apie tai, kas vyksta. Lietuvos įstatymuose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimai ir perspėjimai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius bei priemones jai pašalinti ir apie apsisaugojimo nuo jos būdus perduodami per įvairias visuomenės informavimo priemones (televiziją, radiją, spaudą, interneto portalus, naujienų agentūras ir kitas priemones).

Taip pat numatyta, kad gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įstatymų ir (ar) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo būdai:

• Pranešimai ir perspėjimai per įvairias visuomenės informavimo priemones;

• Trumpieji pranešimai į gyventojų mobiliuosius telefonus;

Taika ir karas. Atmintinė Lietuvos gynėjams #3

Sužinokite, kas nutinka valstybėje karo metu ir kaip šaukiami karo prievolininkai.

Pirmoje dalyje sužinojote kas yra ekstremalioji, nepaprastoji ir karo padėtis.

Antroje dalyje rašėme, kaip mūsų šalyje yra perspėjama apie gresiantį pavojų, ką daryti paskelbus evakuaciją, kas yra slėptuvės ir kaip šeimai pasiruošti ekstremaliai situacijai.

Pokyčiai valstybėje mobilizacijos ir karo metu

Mobilizacija ir karo padėtis Lietuvoje skelbiama, kai būtina ginti tėvynę arba vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Norint užtikrinti, kad būtų atliekamos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, ginkluotos agresijos atveju, kai valstybei ir jos gyventojams kyla grėsmė, būtina pertvarkyti valstybės veikimą.

Kad bus pertvarkoma valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veikla, o karo prievolininkai pašaukti į privalomąją karo tarnybą, užtikrina mobilizacija.

Mobilizacijos paskelbimas ir mobilizacijos sistemos veikimas

Seimui paskelbus mobilizaciją prezidento siūlymu ar prezidentui paskelbus mobilizaciją (esant ginkluotam valstybės užpuolimui), apie tai nedelsiant pranešama per visuomenės informavimo priemones.

Visuotinės mobilizacijos atveju nurodomas jos skelbimo pagrindas, o paskelbus dalinę mobilizaciją, – ne tik jos pagrindas, bet ir tai, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija skelbiama, kokios institucijos dalyvauja ir kokios priemonės turi būti įgyvendinamos.

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai). Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai atlieka mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).

Ūkio subjektai atlieka mobilizacinius užsakymus ir vykdo priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus1. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams. Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, dirba toliau – tęsia savo veiklą kaip įprasta.

Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimas

Skelbiant mobilizaciją siekiama pertvarkyti valstybės veiklą, ruošiantis atremti ginkluotą agresiją ar vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Tai darant būtina užtikrinti visuomenės saugumą ir stabilumą valstybėje.

Šiems siekiams įgyvendinti yra apibrėžtos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, kurios bus užtikrinamos mobilizacijos ir karo metu:

Taika ir karas. Atmintinė Lietuvos gynėjams #4

Skaitykite, kas yra ginkluotas pasipriešinimas, pilietinė gynyba ir kaip kiekvienas Lietuvos pilietis civilis gali prisidėti prie šalies gynybos.

Pirmoje dalyje sužinojote kas yra ekstremalioji, nepaprastoji ir karo padėtis.

Antroje dalyje rašėme, kaip mūsų šalyje yra perspėjama apie gresiantį pavojų, ką daryti paskelbus evakuaciją, kas yra slėptuvės ir kaip šeimai pasiruošti ekstremaliai situacijai.

Trečioji dalis – apie tai, kas nutinka valstybėje karo atveju ir ką daryti karo prievolininkams.

Piliečių vaidmuo ginant šalį

Teisė priešintis bei teisė ir pareiga ginti

Kiekvieno šalies piliečio santykį su Lietuvos valstybe jos gynybos klausimu apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri skelbia, kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką (3 straipsnio 2 dalis), ir kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga (139 straipsnis).

Piliečiai, ruošdamiesi ginti savo valstybę, turi žinoti, kad Lietuvos gynyba organizuojama laikantis visuotinės ir besąlyginės gynybos principo.

Gynybos visuotinumas reiškia, kad Lietuvą ginklu gina valstybės ir NATO sąjungininkų ginkluotosios pajėgos, gynybai naudojami visi valstybės ištekliai, o kiekvienas pilietis ir tauta priešinasi visais pagal tarptautinę teisę leistinais būdais.

Gynybos besąlyginumas

Tai reiškia, kad Lietuvos gynyba nėra saistoma jokių sąlygų, vadinasi, niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta ar kitais neteisėtais būdais kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Taigi Lietuva ir jos piliečiai pradės gintis nuo to momento, kai šalis bus užpulta, nelaukdami NATO sąjungininkų pagalbos (ji bus suteikta).

Lietuvos piliečio teisės ir pareigos ginti valstybę negali suvaržyti jokia valstybės institucija ar pareigūnas, priimdamas sprendimą arba duodamas įsakymą, draudžiantį ginti Lietuvos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką.

Toks sprendimas ar įsakymas būtų niekinis, o jo nevykdymas neužtrauktų jokios atsakomybės.

Taika ir karas. Atmintinė Lietuvos gynėjams #5

Sužinokite praktinius patarimus kaip elgtis nelaimių ir karo atveju, ką daryti, jeigu jūsų gyvenvietėje pasirodė priešiški kareiviai, ką daryti, jeigu nepavyko evakuotis, jeigu jus paėmė įkaitu arba patekote po nuolaužomis.

Portalas lrytas.lt šimtams tūkstančių savo skaitytojų siūlo patiems susipažinti su gynybos ekspertų paruoštais patarimais. Net ir gyvenant taikoje naudinga žinoti ką daryti nutikus rimtai stichinei nelaimei, kilus neramumams ar kieme pamačius priešiškos valstybės karius.

Pirmoje dalyje sužinojote kas yra ekstremalioji, nepaprastoji ir karo padėtis.

Antroje dalyje rašėme, kaip mūsų šalyje yra perspėjama apie gresiantį pavojų, ką daryti paskelbus evakuaciją, kas yra slėptuvės ir kaip šeimai pasiruošti ekstremaliai situacijai.

Trečioji dalis – apie tai, kas nutinka valstybėje karo atveju ir ką daryti karo prievolininkams.

Ketvirtoje dalyje sužinojote kas yra ginkluotas pasipriešinimas, pilietinė gynyba ir kaip kiekvienas Lietuvos pilietis civilis gali prisidėti prie šalies gynybos.

Patarimai kaip elgtis nelaimių ir karo atveju

Ką daryti išgirdus kaukiančią sireną?

„Dėmesio visiems“

Tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo – 6 sekundės pauzė).

Juo pranešama apie artėjančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos grėsmę, perspėjimo sistemos patikrinimą ar civilinės saugos pratybas.

Išgirdę sirenos kaukimą:

• Įjunkite radiją arba televizorių ir išklausykite informaciją bei rekomendacijas;

• Griežtai laikykitės rekomendacijų;

• Būkite įsijungę LRT radijo ir (arba) LRT televizijos programas;

• Laukite tolesnių nurodymų.

„Cheminis pavojus“

Tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie realų ar gresiantį cheminės taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje.

Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo „Dėmesio visiems“ perdavimo pradžios.

Išgirdę šį signalą:

• Nedelsdami pasišalinkite iš užterštos teritorijos. Judėkite statmenai vėjo krypčiai, kad vėjas pūstų į šoną;

• Jei nėra galimybės skubiai pasitraukti iš taršos zonos, likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų;

• Išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, užsandarinkite būsto langus ir duris;

• Be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, saugokite kvėpavimo takus: užsiriškite sudrėkintą vatos ir marlės raištį arba nosį ir burną prisidenkite drėgnu rankšluosčiu. Jei turite, naudokite respiratorių. Būtina saugoti odą, tam geriausiai tinka vandens nepraleidžiantys drabužiai ir avalynė. Grįžę būtinai nusiprauskite po dušu, apsirenkite švariais drabužiais, o užterštuosius sudėkite į polietileninį maišą ir išneškite iš gyvenamųjų patalpų;

• Ruoškitės galimam evakavimui.

„Radiacinis pavojus“

Tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie realų ar gresiantį radioaktyviosios taršos pavojų atitinkamoje teritorijoje. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.

Išgirdę šį signalą:

• Likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų;

• Be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, saugokite kvėpavimo takus: užsidenkite vienkartine kauke, nosine ar rankšluosčiu. Jei turite, lauke naudokite dujokaukę ar respiratorių;

• Suvarykite netoli esančius gyvulius ir naminius gyvūnus į tvartus, uždarykite šiltnamius, uždenkite šulinius;

• Grįžę būtinai nusiprauskite po dušu, apsirenkite švariais drabužiais, o užterštuosius sudėkite į polietileninį maišą ir išneškite iš gyvenamųjų patalpų;

• Ruoškitės galimam evakavimui;

• Nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.

„Oro pavojus“

Tai balsu skelbiamas signalas-pranešimas, įspėjantis apie tiesioginę priešo užpuolimo grėsmę. Jis transliuojamas per radiją ir (arba) televiziją, garsines avarinio signalizavimo sistemas, elektronines sirenas ne vėliau kaip per 3 min. nuo įspėjamojo garsinio signalo perdavimo pradžios.

Išgirdę šį signalą:

• Privalote išjungti iš elektros tinklo nenaudojamus elektros prietaisus, dujas ir vandenį;

• Pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto produktų, vandens, turimas asmeninės apsaugos ir medicinos pagalbos priemones, būtiniausių vaistų, apsirenkite ir skubėkite į artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį ar kitą priedangą;

• Jei liekate namuose, užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje;

• Nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus.

Kaip elgtis įvykus nelaimei?

Išgirdus pranešimą, kad įvyko nelaimė ar artinasi pavojus, patariama elgtis ramiai:

• Nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite.

• Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingo reikalo.

• Išklausę pranešimą apie įvykusią ar artėjančią nelaimę, toliau vadovaukitės nurodymais.

• Jeigu jūs vis dėlto privalote vykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

• Automobilyje įsijunkite radiją. Klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.

• Išgirdę informaciją apie pavojų, neperkraukite ryšio linijos.

• Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiesiems mobiliojo ar fiksuotojo ryšio telefonais, nes tuomet ryšio linijos gali būti perkrautos ir užblokuotos. Gelbėjimo darbų pajėgoms bus ypač reikalingas laisvas ryšys, kad galėtų gauti pranešimus, kokie gyvenamieji rajonai nukentėjo, kiek ten yra nukentėjusiųjų, kur siųsti pagalbą.

• Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistus asmenis ar apie kokį nors netikėtą pavojų.

Nelaimei praėjus:

• Būkite atsargūs sugrįžę į vietovę, kur įvyko nelaimė;

• Atsargiai apžiūrėkite pastatus. Jie gali būti apgadinti arba net ir suniokoti, todėl ypač pavojingi, nes gali bet kada sugriūti;

• Įeidami į pastatą jokiu būdu nešvieskite sau kelio fakelu ar žvake. Nerūkykite, nes gali kilti gaisras arba įvykti sprogimas. Tai gali atsitikti dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia – dėl išsiveržusių dujų, išsiliejusių degiųjų medžiagų;

• Laikykitės toliau nuo nutrūkusių laidų (taip pat telefono). Bet kuris laidas – mirtino pavojaus šaltinis; • Nejunkite elektros jungiklių, kol neįsitikinote, kad laidai tvarkingi ir nepažeisti;

• Patikrinkite, ar name arba šalia jo nėra dujų, kitų cheminių medžiagų kvapo;

• Neskubėkite vartoti namie likusių maisto produktų. Pirmiausia patikrinkite. Jie gali būti pažeisti cheminių medžiagų, pelėsių arba sugedę;

• Neskubėkite vartoti vandentiekio ar šulinio vandens. Įsitikinkite, ar jis švarus;

• Jeigu atsidūrėte netoli vietos, kur vyksta gelbėjimo darbai, o jūsų pagalbos ten nereikia, be reikalo netrukdykite gelbėtojams;

• Niekur nevažiuokite iš namų. Keliai gali būti sugadinti arba užversti. Ypač pavojingi po nelaimių nedideli mediniai tiltai. Jeigu vis dėlto privalote vykti, būkite itin atsargūs – važiuokite saugiu greičiu. Susidūrę su kokia nors kliūtimi, pavojinga eismo dalyviams, kaip galima greičiau praneškite apie tai civilinės saugos tarnyboms.

Būtinieji reikmenys nelaimės atveju

Kilus nelaimei, kiekviena minutė yra labai svarbi, ir jeigu iš anksto turime sudėtus visus reikalingus daiktus, tai gali padėti išsaugoti ir sveikatą, ir gyvybę. Daugelio daiktų gali prireikti ne tik skubiai evakuojantis, bet ir liekant nelaimės atveju namie. Todėl geriausia juos laikyti supakuotus, kad prireikus būtų galima greitai paimti. Be to, visi šeimos nariai turi tiksliai žinoti, kur jie yra.

Pagrindiniai nelaimės atveju būtinai reikalingi daiktai:

• Nešiojamasis radijo ar televizijos imtuvas su atsarginiais elementais;

• Nešiojamasis žibintas su atsarginiais elementais;

• Pirmosios medicinos pagalbos reikmenys;

• Nuolat vartojamų vaistų atsargos;

• Pinigai (grynieji ir kreditinės kortelės);

• Dokumentai (pasas, asmens tapatybės kortelė, socialinio draudimo pažymėjimas, draudimo polisai, gimimo ir mirties liudijimai, nuosavybės dokumentai);

• Atsarginis automobilio raktų komplektas;

• Degtukai (įpakuoti į vandeniui atsparią pakuotę), žiebtu-vėliai;

• Signalinės priemonės;

• Žemėlapis ir telefonų numeriai tos vietovės, į kurią numatote išvykti;

• Specialios individualios priemonės (pvz., vatos ir marlės raištis, nuolat vartojamų vaistų receptai ar jų kopijos, klausos aparato ar invalido vežimėlio atsarginės baterijos, atsarginiai akiniai ir kt.).

Evakuojantis prireiks papildomų daiktų. Reikia atsižvelgti į visų šeimos narių poreikius, ypač kūdikių, vyresnio amžiaus ar ne-galės žmonių, kuriems reikės specifinių reikmenų.

Rekomenduojami pasiimti daiktai:

• Vanduo (ne mažiau kaip 12 litrų vandens kiekvienam šeimos nariui);

• Negendančios maisto atsargos trims dienoms;

• Maistas kūdikiams, senyvo amžiaus arba turintiems laikytis specialios dietos žmonėms;

• Virtuviniai reikmenys (skardinių atidarytuvas, vienkartinės stiklinės, lėkštės, universalus peiliukas, šiukšlių maišai);

• Komplektas atsarginių drabužių kiekvienam šeimos nariui (avalynė, neperšlampamos striukės, kepurės ir pirštinės, šilti drabužiai, akiniai);

• Antklodė ar miegmaišis kiekvienam šeimos nariui;

• Sanitarinės ir higienos priemonės (tualetinis popierius, šiukšlių maišai, vienkartinės servetėlės, rankšluosčiai, muilas, dezinfekavimo priemonės, šampūnas, dezodorantas, dantų pasta ir dantų šepetėlis, šukos, lūpų balzamas ir kt.);

• Priemonės praleisti laikui laukiant (knygos, žaidimai, žaislai vaikams);

• Šeimyninės relikvijos, kelios šeimos nuotraukos;

• Kiti reikmenys: popierius, rašiklis, siūlai ir adatos, kastuvėlis, replės, veržliaraktis, švilpukas, palapinė, kompasas, virvė, lipni juosta ir pan.

Kaip elgtis įvykus sprogimui

• Kriskite ant žemės ir rankomis užsidenkite galvą. Jei yra galimybė, būtinai pasinaudokite bet kokia priedanga – tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bortas, patalpos viduje – spintelė, stalas, siena;

• Neskubėkite palikti priedangos. Kai kurios skeveldros skrenda bumerango principu ir apsukusios ratą nukrenta netoli sprogimo vietos;

• Jeigu nenukentėjote, o skeveldros daugiau nekrenta, pasitraukite iš sprogimo vietos. Žinokite, kad sprogimas gali pasikartoti – tokią taktiką labai dažnai naudoja teroristai: įvykdę gana nedidelį sprogimą, jie laukia, kol atvyksta specialiosios tarnybos, ir tada įvykdo tikrąjį teroro aktą, taip sutrikdydami specialiųjų tarnybų darbą;

• Jeigu sprogimas įvyko pastate, išeidami naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais ir kitais elektriniais įrenginiais griežtai draudžiama;

• Padėkite sužeistiesiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją pagalbą. Rinkdamiesi saugią vietą, venkite apgriuvusių pastatų, nes jie ar jų dalis gali visiškai sugriūti;

• Apie įvykį praneškite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Kaip elgtis, patekus po nuolaužomis

• Svarbiausia – neprarasti vilties. Kvėpuokite giliai, įvertinkite situaciją ir stenkitės bet kokia kaina išgyventi;

• Atlaisvinkite prispaustas rankas ir kojas. Tai daryti reikia atsargiai, iš lėto judinant prispaustas galūnes žemyn ir į šonus, stengiantis nesujudinti virš jūsų kabančių nuolaužų, kad jos nesugriūtų ant jūsų;

• Rūpinkitės savimi. Apsižiūrėkite žaizdas, jeigu stipriai kraujuojate, prispauskite žaizdos vietą. Jeigu lauke šalta, reikia gultis ant šono, susiriesti į kamuoliuką ir pakišti po savimi ranką, kad sąlytis su šalta žeme būtų kuo mažesnis. Galima ir sėdėti – kelius pritraukus prie krūtinės, pasilenkus ir galvą pridengus rankomis. Jeigu šalia yra kokių nors drabužių, antklodžių, laikraščių, kartono ir pan., reikia tai panaudoti kaip patiesalus ir antklodes;

• Stenkitės kaip nors pranešti apie savo buvimo vietą. Šaukite, belskite, ypač jeigu girdite, kad vyksta gelbėjimo darbai. Žinokite, kad gelbėtojai kiekvieną paieškos valandą išjungs veikiančią techniką ir suorganizuos bent 10 minučių tylos, kad galėtų išgirsti pagalbos šaukiančių žmonių balsus. Efektyviausias garsas bus beldžiant kokiu nors gelžgaliu, akmeniu per kokį nors nutrūkusį vamzdį. Jeigu turite mobilųjį telefoną – skambinkite ir praneškite apie save;

• Bandykite rasti galimą išėjimą. Tik nereikia beatodairiškai bandyti išjudinti sugriuvusių balkių, plytų ir kitokių nuolaužų, nes gali būti, kad būtent jie laiko virš jūsų kabančias pastato nuolaužas. Neatsargiai ištraukę laikančią „detalę“, galite būti prispausti viso kalno kitų nuolaužų;

• Bandykite išsiaiškinti, ar šalia nėra daugiau žmonių, patekusių į tokią situaciją.

Ką daryti, jeigu jus paėmė įkaitu

• Prisiminkite, kad turite tik vieną tikslą – išgyventi;

• Susitaikykite su situacija ir būkite pasiruošę laukti. Pasistenkite nusiraminti ir neleiskite panikuoti kitiems įkaitams;

• Žinokite, kad bijoti yra normalu. Pirmosios 15–45 min. yra pačios pavojingiausios, todėl vykdykite visas grobėjų instrukcijas. Kuo ilgiau būsite kartu, tuo mažesnė tikimybė, kad grobėjas jus sužalos;

• Nekalbėkite be reikalo, tik jei būtina, stenkitės būti draugiškas, bet nesukčiaukite;

• Nemaldaukite, nesiteisinkite ir neverkite;

• Nesakykite pastabų ir neduokite pasiūlymų grobėjams;

• Nesiginčykite su grobėjais ir kitais įkaitais, išreikškite bendrą požiūrį;

• Neatsukite į grobėjus nugaros, jeigu negausite iš jų tokio nurodymo. Akių kontaktas gali būti geras dalykas, žmonės linkę mažiau žudyti, jei į juos žiūrima, bet nespoksokite į pagrobėjus be perstojo;

• Jeigu jums siūlo pavalgyti, neatsisakykite, net jeigu nenorite. Tai jums suteiks jėgų, o atsisakymas supriešins;

• Pabandykite pailsėti, atsisėskite, jeigu galite. Jeigu situacija ilgai užsitęstų, pabandykite pamiegoti;

• Nebandykite bėgti, kol nebūsite visiškai tikras, kad pasiseks, ir netgi jei esate tikras, pagalvokite dar kartą prieš bandydamas;

• Jei kam nors iš įkaitų reikalinga medicinos pagalba, praneškite tai grobėjams, kalbėkite trumpai ir ramiai, nieko nedarykite, kol negausite leidimo;

• Jei tikite, kad gelbėjimo operacija tuoj įvyks arba girdite triukšmą ir susišaudymą, raskite saugią vietą, gulkite ant grindų, galvą uždenkite rankomis ir nedarykite jokių staigių judesių. Jokiu būdu nebėkite pareigūnų, kurie vykdo išlaisvinimo operaciją, link, nes galite būti palaikyti grobėjais.

Kaip saugiai elgtis minioje

• Eidami į masinį renginį, neimkite naminių gyvūnų, didelių daiktų (kuprinės, lagamino), vaizdo kamerų, fotoaparatų;

• Vilkėkite lengvus, patogius drabužius, kruopščiai užsisekite sagas, užtrauktukus. Jeigu įmanoma, nesiriškite šaliko, kaklaraiščio, skarelės, nesijuoskite diržo;

• Avėkite patogią, žemakulnę avalynę, gerai užsiriškite batraiščius;

• Nelaikykite kišenėse aštrių, smailių daiktų;

• Būdami minioje, būkite kuo toliau nuo scenos, tribūnų;

• Jeigu renginys vyksta uždaroje erdvėje, stenkitės nebūti minios centre ar pačiame pakraštyje;

• Nesiartinkite prie neblaivių, agresyviai nusiteikusių ar ginkluotų žmonių;

• Jeigu renginys vyksta atviroje vietoje, saugiausia būti minios pakraštyje;

• Judant miniai, eikite su minia, nesikabinkite už jokių objektų;

• Jeigu patekote į didelę spūstį, laikykite rankas ties diafragma arba šonuose, sulenktas per alkūnes – minioje didesnė tikimybė ne suklupti, o būti suspaustam;

• Nelaikykite rankų kišenėse;

• Nesistenkite kelti nuo žemės nukritusių daiktų, netgi labai brangaus daikto – gyvybė brangesnė;

• Būdami panikos apimtoje minioje, išmeskite visus duriančius, aštrius daiktus, kurie gali sužeisti jus ir aplinkinius, jei nešiojate akinius, juos nusiimkite (geriau be akinių negu likti be akių), taip pat išsisekite auskarus, nusisekite grandinėles, karolius, nusiriškite šalikus, skareles – tokios detalės minioje gali būti mirtinai pavojingos;

• Minioje, kuri veržiasi iš uždaros patalpos, pasitraukite kuo toliau nuo pakraščio ir stenkitės išlaikyti pusiausvyrą;

• Jei minia spaudžia, pamėginkite apsisukti ir sustoti su dviem šalia stovinčiais žmonėmis suremdami pečius trikampio forma. Tai minimaliai padėtų padaryti vietos judėti krūtinės ląstai (kvėpuoti);

• Pargriuvus svarbiausia apsaugoti galvą ir atsistoti. Jeigu atsistoti nepavyksta, susirieskite, kelius priglauskite prie pilvo ir rankomis užsidenkite galvą, stengdamiesi apsaugoti gyvybiškai svarbius organus.

Kaip suteikti psichologinę paramą šalia esantiems žmonėms

• Rūpinkitės ir saugokite juos nuo pavojų. Stebėkite, kad žmonės negrįžtų į pavojingas vietas ir nenukentėtų nuo įvykio poveikio, kurio neįvertina dėl psichinės būklės;

• Būkite tolerantiški galimoms stresinėms reakcijoms. Žmonės jaučia nerimą, baimę, pyktį, gali sutrikti atmintis, tapti sunku orientuotis, blaiviai mąstyti, gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimo simptomų. Net pačios netikėčiausios reakcijos yra normalios ir turbūt neišvengiamos;

• Padėkite parūpindami maisto ir gėrimų, drabužių, apklotų, gultų, pasirūpinkite minimaliomis sanitarinėmis sąlygomis;

• Pasirūpinkite nukentėjusiųjų fizine būkle, prireikus suteikite pirmąją medicinos pagalbą (sutvarstykite žaizdas, duokite vaistų);

• Pasiteiraukite dėl žmonių specialiųjų poreikių: neįgaliųjų vežimėlio, akinių, klausos aparato, vaikštynės, specialios medicinos įrangos. Jeigu galite, parūpinkite juos;

• Kalbėkitės apie tai, kas įvyko, kas vyksta. Paneikite jaudinančius gandus, paaiškinkite, kaip yra iš tikrųjų; • Paaiškinkite apie pagalbą. Nemeluokite netgi norėdami padrąsinti;

• Būkite kantrūs. Jeigu tarp nukentėjusiųjų yra senyvo amžiaus žmonių, gali tekti keletą kartų kartoti atsakymus į tuos pačius klausimus – kas atsitiko, kas jiems padės, kur jie nakvos ir pan. Su stresą patyrusiais žmonėmis kalbėkitės aiškiai, glaustai, suprantamais žodžiais, nevartokite specifinių terminų;

• Nepalikite nė vieno žmogaus vienišo. Leiskite jiems suprasti, kad domitės, kad suprantate jų būseną ir gerbiate jų jausmus. Nekritikuokite, nekaltinkite;

• Užjauskite nukentėjusius žmones, paskatinkite juos kalbėti ir išklausykite. Padrąsinkite ir nuraminkite. Suteikite vilties ir tikėjimo, kad sunkumai bus įveikti;

• Nesakykite „viskas bus gerai“ – nukentėjusiems taip neatrodo, geriau sakykite „taip, buvo baisu“, „taip, buvo liūdna“, bet „pavojus jau praėjęs“, „mes esame saugūs“;

• Skatinkite žmones pasitikėti savimi. Žmonės jaučiasi blogai, kai yra bejėgiai ir labai priklausomi nuo tų, kurie juos globoja. Suraskite visiems kokios nors veiklos;

• Skatinkite bendrauti tarpusavyje. Adekvačiau į situaciją reaguojančius žmones galima paskatinti pasikalbėti su aštriai į situaciją reaguojančiais žmonėmis;

• Padėkite susisiekti su šeimos nariais. Nežinoma šeimos narių buvimo vieta, nežinia, ar jie saugūs, didina nerimą ir sunkina psichologinę būklę. Darykite viską, kas įmanoma, siekdami išsiaiškinti šeimos narių kontaktus ir su jais susisiekti;

• Norėdami pagelbėti tiems, kurių artimieji žuvo, elkitės pagarbiai ir užjaučiamai. Neverskite kalbėti, nekamantinėkite, leiskite pabūti vieniems.

Kaip elgtis prasidėjus karui ar pasirodžius priešiškiems kariams jūsų mieste

Pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad jūs – civilis gyventojas, kuriam rūpi išlikti gyvam ir saugiai pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Jūs nesate pareigūnas, karys, rezervistas ar savanoris – jie turi elgtis pagal iš anksto numatytą planą ir organizuotai. Kol kas jūs neturite specialių žinių ir įgūdžių, kaip kariauti. Jūsų tikslas – pasiekti saugią zoną ir ten apsispręsti, kaip elgtis toliau.

Civiliai gyventojai konflikto metu turi suprasti, kad namai, kuriuose gyvena, nėra svarbiau už jų gyvybę, todėl nereikia stengtis bet kokia kaina būstą ginti ir saugoti.

Jei tikimasi, kad jūsų gyvenamajame rajone vyks susirėmimai, patartina evakuotis į kaimo vietoves, kuriose galima iš anksto sukaupti atsargų išgyventi. Labai tikėtina, kad konflikto ar karo metu pinigai turės mažai vertės, todėl kur kas svarbiau kaupti potencialiai paklausius produktus ir daiktus (pvz., cigaretes, baterijas, akumuliatorius, degtukus, negendančius maisto produktus, stiprų alkoholį), kurie taps mainų objektu.

Prasidėjus karui ar pasirodžius priešiškiems kariams jūsų mieste ar gyvenvietėje, itin svarbu (bandant evakuotis):

1. Išsaugoti šaltą protą

Nepanikuokite ir nepraraskite sveikos nuovokos. Šūviai už lango dar nėra pasaulio pabaiga. Net jeigu jūsų laiptinėje įsikūrė sužeistųjų priėmimo punktas, o kaimyniniame bute įsitvirtino kulkosvaidininkai, tai dar nereiškia, kad turite bėgti, kur akys mato. Toks sprendimas jums gali kainuoti gyvybę. Įvertinkite, kas į ką šaudo ir kodėl.

2. Laikytis atokiau nuo karių

Jeigu jūsų būstas atsidūrė aktyvių karinių veiksmų zonoje – turite trauktis. Ypač, jei šalia jūsų įsitvirtino vienos ar kitos pusės kariai. Anksčiau ar vėliau jie pradės susišaudymą, o, būdamas beginklis civilis, jūs galite tapti atsitiktine auka.

3. Pasirūpinti atsargomis

Didmiesčių problema – juose labai trūksta maisto. Kaime atsargų galima rasti daugiau, o didžiuosiuose miestuose gauti maisto gali tapti didele problema jau praėjus parai nuo karinių veiksmų pradžios. Pirkti maisto atsargas įmanoma tik iš anksto. Nuaidėjus pirmiesiems šūviams ir atsiradus realiai grėsmei žūti, parduotuvės bus uždaromos, jos gali tapti plėšikų taikiniu. Tikėtina, kad maisto sandėlius, produktų bazes ar didesnius prekybos centrus perims pasipriešinimo ir šalies gynybos veiksmus vykdantys kariškiai, nes jie privalo užsitikrinti maisto atsargas.

4. Apsirūpinti vandeniu

Vanduo – itin didelė problema. Vykstant aktyviems kariniams veiksmams dažniausiai jis tiesiog išjungiamas. Be to, gali būti ir dėl diversijos aktų, ir atsitiktinai pažeisti vandentiekio vamzdžiai. Nereikia panikuoti. Yra vietų, kuriose vanduo kaupiasi. Viena jų – tualeto bakelis. Prisipilkite šio vandens į indus. Jo vienam žmogui pakaks savaitei. Vandens gali būti ir tirpstančiame šaldytuve. Be to, daugelis mūsų namuose laikome skysčių ir maisto atsargų. Prieš pasitraukdami iš būsto pasiimkite tai, kas būtiniausia.

5. Nelaikyti visko vienoje vietoje

Jei rengiatės pasitraukti iš konflikto ar karo zonos, susidėkite atsargas į krepšius, kuriuos galėsite panešti. Jei aplinkui šaudo, į automobilį nesėskite – jis taps lengvu taikiniu ir nė viena kariaujanti pusė jums laisvai judėti neleis. Karo zonoje galimas pavojaus šaltinis yra likviduojamas. Juo labiau kad prasidėjus karui keliai sugadinami arba uždaromi. Būtinai susidėkite vieną mažesnę kuprinę, kurioje būtų maisto ir vandens. Jos niekada nenusiimkite. Kuprinę neškite tik ant nugaros. Ant pilvo neturi būti jokių daiktų, nes nuaidėjus šūviams jūs turėsite kristi ant žemės. Jei nešuliai neleis jums priglusti prie žemės, tapsite lengvu taikiniu.

6. Aiškiai parodyti, kad esate civilis

Pasiimkite baltą antklodę ar paklodę ir apvyniokite ja kuprinę. Jokių maskuojamųjų spalvų ar kariškų simbolių negali būti jūsų aprangoje, jokių specialių pirštinių, matomoje vietoje pakabintų medžioklinių peilių ar gertuvių. Jūs esate civilis ir turite tai iš karto parodyti. Karo lauke kas atrodo kaip karys, tas ir kariauja. Jei esate civilis ir tai aiškiai parodote, vargu ar kas nors skubės jus žudyti. Aišku, tai nereiškia, kad galite laisvai vaikščioti miesto gatvėmis visiškai nesisaugodami. Atsitiktinė kulka gali atlėkti bet kuriuo metu.

7. Neaukoti gyvybės dėl nuosavybės

Prisiminkite, kad jokie pasaulio turtai neverti jūsų gyvybės. Jeigu į jūsų butą atėję ginkluoti kariai ėmė kraustyti spintas, jokiu būdu neprovokuokite konflikto. Gerai, jei pavyks ramiai išeiti pro duris. Kiekvienas bandymas pasipriešinti, apginti bet kokį savo turtą (būstą, automobilį, vertingus daiktus ir pan.), įrodinėti savo teises tik iššauks agresiją. Tai būtina atsiminti, ypač jei šalia yra jūsų vaikai.

Dažniausiai jokie prašymai ir maldavimai, kad keliaujate su vaikais, nepadės. Jau aptarėme, kad reikia dėtis dvi kuprines – didesnę ir mažesnę. Didelė tikimybė, kad, atėmus didesniąją kuprinę, mažesnioji liks jums, jei parodysite, kad joje yra tokie patys daiktai, kaip ir didžiojoje, – vanduo, maistas, šilti rūbai (jei lauke šalta). Prisiminkite, kad karo veiksmai ne vien jus paskatins palikti namus. Keliaudami didesnėmis grupėmis, žmonės paprastai padeda vieni kitiems, padidėja jų galimybės apsiginti nuo plėšikų.

8. Pamiršti smalsumą

Jūsų tikslas – ištrūkti iš miesto ar kovos veiksmų zonos. Jokių nukrypimų nuo kurso, kad pasižiūrėtumėte, kas vyksta. Per mūšius miestuose abi kariaujančios grupės plačiai naudoja diversantų grupes, todėl bet koks susitikimas su jais gali būti lemtingas – galite būti palaikytas priešu, šnipu ar panašiai ir sunaikintas.

9. Keliauti tik dieną

Vykstant karo veiksmams su nešuliais per parą nueiti 10–15 kilometrų yra normalu. Nesitikėkite ištrūkti greitai, ypač jei keliaujate su vaikais. Vaikams tokia kelionė yra rimtas išbandymas, todėl itin venkite judėti tamsoje. Dėl savo saugumo jūs turite būti gerai matomi. Naktį civilį nuo kario atskirti labai sunku, todėl tikimybė sulaukti kulkos išauga kelis kartus. Pasirinkite tinkamą vietą nakvynei. Nedekite ugnies. Pamirškite cigaretes – jų kvapas ir liepsna lengvai patrauks nereikalingą dėmesį.

10. Neiti bet kur – ieškoti kontrolės punkto

Šiuolaikiniai miestai dažnai supami žiedinių kelių. Tai leidžia miestą apsupti labai greitai. Retai kada prasidėjus karo veiksmams vykdoma visiška miesto blokada. Dažniausiai bėgantys civiliai išleidžiami pro tam skirtus punktus. Būtent jų ir ieškokite, neikite bet kur. Kontroliniai punktai tam ir įrengti, kad iš apsupties civiliai galėtų saugiai išeiti. Nenustebkite, jei punkte iš jūsų bus atimta viskas, ką nešatės vertinga. Jūs – priešiškos valstybės gyventojas. Kariams jūsų mantos tampytis nereiks, todėl jie gali paimti viską ir tai sandėliuoti. Jums svarbiausia pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Apsuptį palikti be jokių asmeninių daiktų yra normalu. Net jei manote, kad papuošalus paslėpėte labai gerai, patikėkite, būtent ten kariai ieškos pirmiausia. Ištrūkę iš karo veiksmų zonos aiškiai nusibrėžkite tolimesnį maršrutą.

Galbūt pasiekiamu atstumu yra jūsų sodas, kur turite maisto ir šiltų drabužių. Galbūt žinote artimiausią kaimo sodybą, kur galima gauti geriamojo vandens. Eiti žinomu maršrutu bus patogiau ir saugiau. Stenkitės nepasiklysti. Atgavę jėgas turėsite priimti sprendimą. Jei norite toliau trauktis – jūsų galutinis tikslas turi būti artimiausios draugiškos valstybės siena. Jei jūsų valstybė apsupta priešų, be dokumentų ir pinigų trauktis į užsienį bus beveik neįmanoma. Turėsite likti šalyje ir įsitraukti į pasipriešinimo judėjimą: būti pasiuntiniais, maisto tiekėjais, o gal ir tiesiogiai su ginklu ginti savo šalį arba tiesiog stengtis išgyventi ten, kur karo veiksmai nėra tokie aktyvūs.

Jeigu evakuotis nepavyko, būtina:

1. Pasirūpinti maistu

Išgyvens tie, kurie turės ką valgyti, ką gerti, ką mainyti į tai, ko trūksta (arba, pavyzdžiui, turės ką išmainyti į teisę pereiti pro saugomą sargybos postą). Jeigu einate į parduotuvę – pasikvieskite draugų. Taip galėsite parsinešti daugiau produktų, mažesnė tikimybė, kad grįžtantį jus apiplėš.

2. Įsigyti ginklą

Tai priemonė apsisaugoti nuo banditų. Atkreipiame dėmesį, kad ginklą naudoti galima tik savigynos tikslu.

3. Įvertinti, ar jūsų būstas:

Yra šalia minosvaidžio pozicijos, ar ant jūsų namo stogo įsitaisė snaiperis, taip pat ar jūsų būstas gali patekti į „valymo“ zoną Priešininkai stengsis sunaikinti minosvaidžio poziciją, o snaiperių pozicijos gali būti apšaudomos netgi tankų. Namai dažniausiai „valomi“ labai grubiai (metamos ir granatos). Jei jūsų būstui gresia toks pavojus, būtina greitai iš jo pasitraukti.

4. Neliesti žuvusiųjų

Po lavonu gali būti granatų, todėl, norėdami paimti žuvusiojo ginklą ar šovinius, padarykite tai jo neapversdami ir jo kruopščiai neapieškodami.

5. Susirasti likimo draugų

Jeigu jau likote mieste, stenkitės telktis drauge su pažįstamaisiais, draugais, giminaičiais – kartu bus daug lengviau apsiginti nuo banditų ir marodierių.

6. Įsirengti slėptuves

Visuose daugiabučiuose yra sandėliukų. Juose galima slėptis nuo bombardavimų, kartu tai gera vieta produktų, kuro, medikamentų paprastoms atsargoms saugoti. Jeigu neturite sandėliuko, tokiu atveju galite įsirengti saugų kambarį. Labiausiai tinka mūrinio namo apatinis aukštas. Pasirinkite kambarį, kuriame mažiausiai langų, nes juos privaloma užtaisyti. Tačiau nepamirškite, kad langas yra tinkamiausias atsarginis išėjimas, nes jeigu aklai užsibarikaduosite, užgriuvus perdangoms, būsite įkalinti.

Kaip rūsį paversti slėptuve?

• Geriausiai tinka rūsiai betoniniais perdengimais, tvirtomis sienomis;

• Sukalkite tvirtas plačias lentynas ir pastatykite jas palei sieną. Prireikus lentynos daiktams sudėti gali būti panaudotos kaip suolai ar gultai;

• Iš anksto numatykite antrą išėjimą iš rūsio, jeigu yra galimybė, jį įsirenkite;

• Rūsyje iš anksto turi būti įrengta ventiliacijos anga. Numatykite ir papildomą ventiliaciją – tinka apie 150 mm skersmens vamzdis. Pagalvokite, kaip greitai galėsite jį pritaikyti;

• Jeigu rūsyje turite krosnelę, jos dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką, o grindys po krosnele apsaugotos nuo galimo gaisro (išklotos plytomis, uždengtos betonine plokšte ir pan.);

• Rūsio grindis išklokite lentomis ar medžio plokštėmis šilumai sulaikyti;

• Jeigu rūsys su langais, turėkite maišų. Rūsio langai iš išorės turi būti uždengti smėlio pripiltais maišais, kad į vidų nepatektų skeveldrų;

• Atsineškite į rūsį portatyvinę viryklę (dujinę), žibalinę lempą;

• Rūsyje laikykite dalį atsargų (vandens, maisto), šiltų drabužių, būtinųjų reikmenų;

• Vandeniui laikyti turėkite 40 l talpos bidoną ar kitą talpyklą;

• Iš anksto nuspręskite, kurioje vietoje įrengsite tualetą (galima naudoti kibirą su dangčiu);

• Jeigu gyvenate daugiabutyje, tikėtina, kad rūsyje slėpsitės ne vieni, todėl galėsite telktis drauge su kaimynais:

• Užteks kelių krosnelių visam rūsiui – jas reikėtų pastatyti šalia rūsio langų, o dūmtraukius išvesti pro langus; krosnelės atliks ir apšvietimo funkciją;

• Galėsite skirti vieną patalpą maistui, atskirą patalpą tualetui; bendrai gaminti valgį, bendromis pastangomis papildyti maisto produktų ir vandens atsargas.

plus.lrytas.lt