lrytas.lt Data: 2016-12-09 12:08
Populistinės partijos Europoje didina savo populiarumą. Nors jų pažiūros neretai skiriasi, juos vienijantis dalykas – jų elektoratas, gyvenantis daugiausia kaimiškose vietovėse. Taip pat kaip JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas, Europoje populistai ieško savo rinkėjų kaimiškose vietovėse, pabrėždami, kad elitas nesupranta jų poreikių ir interesų, skelbia „The New York Times“.
Paralelės yra ryškios: D.Trumpas žaidė imigracijos, globalizacijos, prekybos kortomis kaltindamas elitą abejose partijose. Europos populistai nuolatos piktinasi dėl tų pačių dalykų kritikuodami Europos Sąjungą kaip pernelyg biurokratišką instituciją, varžančią nacionalinių valstybių suverenumą.
Populistams stiprinant savo pozicijas Europoje, atskirtis tarp miesto ir kaimiškų vietovių rinkėjų vis ryškesnė. Ji tapo akivaizdi Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Austrijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse.
Kaimiškose vietovėse gyvena mažiau pasiturintys, vyresnio amžiaus, turintys menkesnį išsilavinimą asmenys. Todėl jie lengviau įtiki populistų žinute, esą būtent jie yra tikrieji šalies kultūros ir tautinio paveldo sergėtojai.
Todėl balsavimas prieš didmiesčių elitą, kuris, jų manymu, juos menkina, suteikia pasitenkinimą. Kaimiškų vietovių gyventojai jaučiasi menkinami dėl savo pasirinkimo gyventi provincijoje.
„Mes gyvename tokį patį gyvenimą, turime tokius pat automobilius. Tačiau klausomės skirtingos muzikos. Kalbėdami vartojame skirtingus žodžius. Valgome visiškai skirtingą maistą“, – sako Varšuvos universiteto sociologas Pawelas Spiewakas.
Praėjusią savaitę Italijoje vykęs referendumas išvertė iš posto šalies premjerą Matteo Renzi taip pat parodydamas skirtumą tarp miesto ir kaimiškų vietovių elektorato. Kaimiškose vietovėse, tokiose kaip Apulija, premjero siūlymus atmetė daugiau nei du trečdaliai balsavusiųjų. Tuo metu Milane prieš M.Renzi siūlymus pasisakė kur kas mažiau – 49 proc. gyventojų.
Jungtinėje Karalystėje birželį vykęs referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos taip pat buvo nulemtas kaimiškų vietovių gyventojų. Mažesnes pajamas gaunantys, prastesnį išsilavinimą turintys britai buvo pasipiktinę kultūriniu ir ekonominiu Londono dominavimu.
Prancūzijoje savo pozicijas vis labiau stiprina kraštutiniųjų dešiniųjų atstovė Marine Le Pen – Nacionalinio fronto lyderė. Tačiau net ir centro dešiniųjų partijos šioje šalyje vis labiau atsisuka į provincijos rinkėjus. Praėjusį mėnesį François Fillonas, buvęs premjeras, laimėjęs pirminius prezidento rinkimus, savo kampaniją grindė nacionalizmu ir tradicinėmis vertybėmis ir daugiausia balsų gavo ne Paryžiuje, o būtent provincijoje.
Vieninteliu atokvėpiu Europoje tapo praėjusią savaitę vykę prezidento rinkimai Austrijoje. Juos Žaliųjų partijos kandidatas Alexanderis Van der Bellenas laimėjo prieš populistą, kraštutiniųjų dešiniųjų pažiūrų Norbertą Hoferį.
Pergalę jam padėjo užtikrinti ir tai, kad prieš pakartotinį balsavimą jis daug dėmesio skyrė kaimiškoms vietovėms.
Panaši padėtis yra ir Rumunijoje. Populistai socialdemokratai pralaimėjo rinkimus centro dešiniųjų nacionalliberalams po to, kai pastarieji pradėjo telkti provincijos rinkėjus, kalbėti apie jų problemas.
Kartais D.Trumpo sėkmės istorijos atsikartoja ir kitose šalyse. Čekijos milijardierius Andrejus Babisas, įkūręs savo partiją, įsiveržusią į populiariausių gretas, laikomas realiausiu kandidatu tapti šalies prezidentu.
Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis politikoje ne vieną dešimtmetį, tačiau taip pat prisistato kaip pašalietis, atstovaujantis provincijos interesams.
„D.Trumpas yra milijardierius, tačiau jis visiškai atstumtas elito ir tai jam suteikia pranašumą tarp rinkėjų kaimiškose vietovėse“, – teigė Jogailos universiteto Krokuvoje sociologas Jaroslawas Filsas.
Jis tikino, kad J.Kaczynskis Lenkijoje panaudojo tą pačią „kortą“.
„Nors iš tiesų jis vargiai galėtų būti neprivilegijuotų žmonių herojus, jį taip pat atstumia Lenkijos elitas, todėl kaimiškų vietovių gyventojams lengviau su juo susitapatinti“, – teigė J.Filsas.
Pasak J.Filso, išsilavinę, miestuose gyvenantys žmonės tik dar padidina provincijos gyventojų pasipiktinimą aiškindami, kad kaimiškos vietovės yra atsilikusios.
„Kaimiškų vietovių gyventojai, ko gero, yra vienintelė likusi socialinė grupė, iš kurios galima atvirai šaipytis. Politinis korektiškumas neleidžia pašiepti homoseksualių, nutukusių žmonių, tautinių mažumų atstovų. Tačiau niekas tau nieko nepasakys, jei pašiepsi kaimo gyventojus“, – sakė J.Filsas.
Europos populistai negali būti apibūdinti kaip griežtai kairieji ar dešinieji. Jų pažiūros skiriasi. Be to, dalis jų nori glaudesnių santykių su Rusija, kiti – su Vakarais.
Tačiau Rytų Europos šalyse tiek dešinieji, tiek ir kairieji populistai primena kaimiškų vietovių gyventojams tuos esą gerus laikus, kai šalis valdė griežta autoritarinio lyderio ranka.
Lietuvoje parlamento rinkimus laimėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Savo pergalę ji pasiekė populistine retorika, kaimo žmonių palaikymu ir baime, kad šalies miestus užplūs migrantai.
„Kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės nori, kad valstybė užtikrintų jiems stabilumo ir nuspėjamumo jausmą. Šalis, kuri nori priglausti tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų, tikrai neužtikrina nė vieno iš aukščiau išvardytų dalykų“, – tvirtino J.Filsas.
Populistinės partijos Europoje didina savo populiarumą. Nors jų pažiūros neretai skiriasi, juos vienijantis dalykas – jų elektoratas, gyvenantis daugiausia kaimiškose vietovėse. Taip pat kaip JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas, Europoje populistai ieško savo rinkėjų kaimiškose vietovėse, pabrėždami, kad elitas nesupranta jų poreikių ir interesų, skelbia „The New York Times“.
Paralelės yra ryškios: D.Trumpas žaidė imigracijos, globalizacijos, prekybos kortomis kaltindamas elitą abejose partijose. Europos populistai nuolatos piktinasi dėl tų pačių dalykų kritikuodami Europos Sąjungą kaip pernelyg biurokratišką instituciją, varžančią nacionalinių valstybių suverenumą.
Populistai įsigali visoje Europoje
Populistams stiprinant savo pozicijas Europoje, atskirtis tarp miesto ir kaimiškų vietovių rinkėjų vis ryškesnė. Ji tapo akivaizdi Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Austrijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse.
Kaimiškose vietovėse gyvena mažiau pasiturintys, vyresnio amžiaus, turintys menkesnį išsilavinimą asmenys. Todėl jie lengviau įtiki populistų žinute, esą būtent jie yra tikrieji šalies kultūros ir tautinio paveldo sergėtojai.
Todėl balsavimas prieš didmiesčių elitą, kuris, jų manymu, juos menkina, suteikia pasitenkinimą. Kaimiškų vietovių gyventojai jaučiasi menkinami dėl savo pasirinkimo gyventi provincijoje.
„Mes gyvename tokį patį gyvenimą, turime tokius pat automobilius. Tačiau klausomės skirtingos muzikos. Kalbėdami vartojame skirtingus žodžius. Valgome visiškai skirtingą maistą“, – sako Varšuvos universiteto sociologas Pawelas Spiewakas.
Praėjusią savaitę Italijoje vykęs referendumas išvertė iš posto šalies premjerą Matteo Renzi taip pat parodydamas skirtumą tarp miesto ir kaimiškų vietovių elektorato. Kaimiškose vietovėse, tokiose kaip Apulija, premjero siūlymus atmetė daugiau nei du trečdaliai balsavusiųjų. Tuo metu Milane prieš M.Renzi siūlymus pasisakė kur kas mažiau – 49 proc. gyventojų.
Jungtinėje Karalystėje birželį vykęs referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos taip pat buvo nulemtas kaimiškų vietovių gyventojų. Mažesnes pajamas gaunantys, prastesnį išsilavinimą turintys britai buvo pasipiktinę kultūriniu ir ekonominiu Londono dominavimu.
Prancūzijoje savo pozicijas vis labiau stiprina kraštutiniųjų dešiniųjų atstovė Marine Le Pen – Nacionalinio fronto lyderė. Tačiau net ir centro dešiniųjų partijos šioje šalyje vis labiau atsisuka į provincijos rinkėjus. Praėjusį mėnesį François Fillonas, buvęs premjeras, laimėjęs pirminius prezidento rinkimus, savo kampaniją grindė nacionalizmu ir tradicinėmis vertybėmis ir daugiausia balsų gavo ne Paryžiuje, o būtent provincijoje.
Renkasi atstumtojo vaidmenį
Vieninteliu atokvėpiu Europoje tapo praėjusią savaitę vykę prezidento rinkimai Austrijoje. Juos Žaliųjų partijos kandidatas Alexanderis Van der Bellenas laimėjo prieš populistą, kraštutiniųjų dešiniųjų pažiūrų Norbertą Hoferį.
Pergalę jam padėjo užtikrinti ir tai, kad prieš pakartotinį balsavimą jis daug dėmesio skyrė kaimiškoms vietovėms.
Panaši padėtis yra ir Rumunijoje. Populistai socialdemokratai pralaimėjo rinkimus centro dešiniųjų nacionalliberalams po to, kai pastarieji pradėjo telkti provincijos rinkėjus, kalbėti apie jų problemas.
Kartais D.Trumpo sėkmės istorijos atsikartoja ir kitose šalyse. Čekijos milijardierius Andrejus Babisas, įkūręs savo partiją, įsiveržusią į populiariausių gretas, laikomas realiausiu kandidatu tapti šalies prezidentu.
Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis politikoje ne vieną dešimtmetį, tačiau taip pat prisistato kaip pašalietis, atstovaujantis provincijos interesams.
„D.Trumpas yra milijardierius, tačiau jis visiškai atstumtas elito ir tai jam suteikia pranašumą tarp rinkėjų kaimiškose vietovėse“, – teigė Jogailos universiteto Krokuvoje sociologas Jaroslawas Filsas.
Jis tikino, kad J.Kaczynskis Lenkijoje panaudojo tą pačią „kortą“.
„Nors iš tiesų jis vargiai galėtų būti neprivilegijuotų žmonių herojus, jį taip pat atstumia Lenkijos elitas, todėl kaimiškų vietovių gyventojams lengviau su juo susitapatinti“, – teigė J.Filsas.
Pasak J.Filso, išsilavinę, miestuose gyvenantys žmonės tik dar padidina provincijos gyventojų pasipiktinimą aiškindami, kad kaimiškos vietovės yra atsilikusios.
„Kaimiškų vietovių gyventojai, ko gero, yra vienintelė likusi socialinė grupė, iš kurios galima atvirai šaipytis. Politinis korektiškumas neleidžia pašiepti homoseksualių, nutukusių žmonių, tautinių mažumų atstovų. Tačiau niekas tau nieko nepasakys, jei pašiepsi kaimo gyventojus“, – sakė J.Filsas.
Nori griežto valdymo
Europos populistai negali būti apibūdinti kaip griežtai kairieji ar dešinieji. Jų pažiūros skiriasi. Be to, dalis jų nori glaudesnių santykių su Rusija, kiti – su Vakarais.
Tačiau Rytų Europos šalyse tiek dešinieji, tiek ir kairieji populistai primena kaimiškų vietovių gyventojams tuos esą gerus laikus, kai šalis valdė griežta autoritarinio lyderio ranka.
Lietuvoje parlamento rinkimus laimėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Savo pergalę ji pasiekė populistine retorika, kaimo žmonių palaikymu ir baime, kad šalies miestus užplūs migrantai.
„Kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės nori, kad valstybė užtikrintų jiems stabilumo ir nuspėjamumo jausmą. Šalis, kuri nori priglausti tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų, tikrai neužtikrina nė vieno iš aukščiau išvardytų dalykų“, – tvirtino J.Filsas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą