2016-12-19 06:00 Tomas Dapkus | „Alfa“ savaitė“
Tarptautinių santykių ekspertai vis kartoja, kad Rusija jau vykdo hibridinį karą su Vakarais. Kremliaus nurodymu Rusijos žvalgybos tarnybos kišosi į prezidento rinkimus JAV, tą patį bando daryti Vokietijos federalinio parlamento ir Prancūzijos prezidento rinkimuose, neseniai prezidento rinkimus Bulgarijoje ir Moldovoje taip pat laimėjo prorusiški kandidatai. Su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejamos ir kibernetinės atakos prieš visą JAV politinę sistemą, taip pat ir prieš kitas valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Nors grėsmės yra realios, atpažinimas, pasirengimas ir užkardymas neatrodo aktualu nei šalies valdžiai, nei institucijoms, kurios turėtų užtikrinti nacionalinį saugumą.
Taip Rusija aktyviai įgyvendina naują karinę doktriną, kuri vadinama generolo Valerijaus Gerasimovo vardu. Generolo V. Gerasimovo teigimu, karo taisyklės pasikeitė, nekarinės priemonės tapo veiksmingesnės už ginklus. Rusijos strateginė bendruomenė naujas taisykles vadina ne hibridiniu karu, o naujos kartos karu. Tai reiškia, kad naudojamos koordinuotos, sutelktos diplomatinio, ekonominio, informacinio ir kitokio spaudimo priemonės išvien su tiesioginiais kariniais veiksmais.
Nekarinių ir karinių priemonių santykis yra net keturi ir vienas. Karas prasideda jo nepaskelbus ir dažnai net nesuvokiant, kad jis jau vyksta. Maskva veikia ir per įtakingus politikus.
Tačiau Lietuvoje Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo ataskaitose tesugeba pranešti apie marginalių politinių jėgų ar atskirų veikėjų prorusišką veiklą.
„Man atrodo, kad jie dažnai naudojami kaip dėmesio atitraukimas. Kad ir Algirdas (Paleckis – Alfa.lt) – jis toks dažnai matomas, bent lietuviams, kad, sufokusuojant dėmesį į A. Paleckį, atrodo, kad jau daugiau į nieką kitą neverta kreipti dėmesio. O tos įtakos yra žymiai gilesnės, dažniausiai veikiama per su pajamas iš verslo Rusijoje turinčius žmones, jie aktyviai dalyvauja politikoje. Nežinau nė vieno su Vakarais verslą vykdančio žmogaus, kuris į eitų politiką, o čia turėjom daug – ir Viktorą Uspaskichą, ir Rolandą Paksą, ir kitus, ir visada tos sąsajos tų pačių socialdemokratų gelmėse yra žmonių“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.
Keliami klausimai ir dėl naujos valdančiosios koalicijos lyderio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko ir frakcijos Seime seniūno Ramūno Karbauskio šeimos verslo ryšių su Kremliui itin artimu oligarchu.
„Ir „Acron“, kur Večiaslavas Kantoras yra pagrindinis savininkas, taip pat „Rostselmash“, kur 2013 metais kaip tik Ramūno Karbauskio įmonės gavo teisę pardavinėti rusiškus traktorius ir kombainus, ir nereikia jokių pažymų (vien iš viešų šaltinių – Alfa.lt), kad tai su (Rusijos Vyriausybės pirmininko pavaduotoju, kuruojančiu gynybos pramonę, – Alfa.lt) D. Rogozinu susijusi įmonė, kad jie galėjo finansuoti ir su Krymu susijusius reikalus. Iš esmės tos visos įmonės nėra privačios, kaip mes įsivaizduojam, tai yra Vladimiro Putino politinės sistemos dalis, biudžeto netgi dalis, jie ten atitinkamai moka. Įmonės, kurios yra apraizgiusios santykiais Europą su organizuotu nusikalstamumu, apie tai kalba šveicarų pažymos ir daug kitų dalykų“, – sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė.
Pats R. Karbauskis teigia, kad tai tik verslas, tačiau Rusijoje po naftos koncerno „Jukos“ akcininko Michailo Chodorkovskio įkalinimo verslo magnatai neveikia kaip savarankiški veikėjai. Oligarchų turtas naudojamas ir Rusijos strateginiams tikslams užtikrinti. Viačeslavas Moshe Kantoras talkino režimui sunaikinti M. Chodorkovskio verslo imperiją, tarpininkavo Iranui parduodant draudžiamas strategines sparnuotąsias raketas, gebančias nešti branduolines galvutes, kurios buvo laikomos Ukrainoje. 2014 metais M. Kantoras vadovavo neoficialioms Rusijos ir Ukrainos bankininkų deryboms dėl verslo klausimų, susijusių su Rusijos okupuotomis Ukrainos teritorijomis. Šios derybos vyko su Kremliaus leidimu.
„Acron“ grupė bendradarbiauja ir su Rusijos gynybos pramone. Rusijos prezidentui V. Putinui artimas oligarchas M. Kantoras vadovauja Europos žydų kongresui. Neoficialiomis, bet patvirtintomis žiniomis, Ukrainos žvalgyba įtaria, kad M. Kantoras gali būti Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) neetatinis pareigūnas.
Naujojo Seimo pirmininko pavaduotoju išrinktas socialdemokratas Mindaugas Bastys. Šis politikas taip pat susitepęs ryšiais su Rusijos strategine pramone. Prieš kelerius metus M. Bastys apsišvietė, kai pas tuometį Seimo pirmininką Vydą Gedvilą atvedė Rusijos atominės energetikos valstybinės korporacijos „Rosatom“ bendrovės, vykdančios eksportą, „Rosatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandrą Merteną ir su Rusijos žvalgybos interesais Lietuvoje siejamą Jevgenijų Kostiną.
„Buvo iškeltos tam tikros problemos man iš vienų kelių susitikimų su A. Mertinu, kuris yra, beje, kijevietis, gyvenantis Ukrainoje, ir viena iš temų, kuri buvo aktuali, buvo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, be abejo, ir kiti klausimai yra įdomūs, ką ši kompanija vykdo kitose valstybėse, tai Vengrijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, kokie planai buvo numatyti Kaliningrado srityje“, – gynėsi Seimo vicepirmininkas M. Bastys.
Tai, kaip ginasi M. Bastys, tėra įžūlus melas. Iš tiesų A. Mertenas nėra joks Ukrainos verslininkas, o Rusijos strateginėje pramonėje kuruoja Rytų Europos regioną, taip pat ir Lietuvą su Ukraina.
Kitas skandalingo vizito herojus J. Kostinas yra kilęs iš Sovietų Sąjungos ir Rusijos žvalgybininkų šeimos. Jo tėvas tarnavo LTSR Valstybės saugumo komitete (KGB), o brolis – Rusijos federalinio saugumo tarnyboje. J. Kostiną itin globojo Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriaus pavaduotojas Jurijus Zubakovas. J. Kostinas yra nuolatinis Lietuvos slaptųjų tarnybų objektas, į akiratį pakliuvęs kaip nelegaliai Lietuvoje veikusio Baltijos humanitarinio centro, vėliau pervadinto Tarptautine Baltijos akademija, vadovas.
Tokios įstaigos yra grėsmė nacionaliniam saugumui, mat užfiksuota, kad juose buvo verbuojami policijos, pasienio ir kiti šalies pareigūnai.
Socialdemokrato M. Basčio paskyrimu piktinasi ir opozicija.
„Žmogų, kurio veikla 2013 metais vieno epizodo, mes nežinom visų epizodų, nes vienas tik atsiskleidė, veikla buvo labai tamsi, labai neaiški, labai užkulisinė, susijusi su Kremliui labai reikalingu laikotarpiu dėl Baltarusijos Astravo ir dėl Rusijos Kaliningrado atominių elektrinių. Baltarusijoje atominę stato būtent Rusijos („Rosatom“ korporacijos – Alfa.lt) įmonės, ir kaip tik tai, ta neskaidri veikla, pasirodo, yra teigiamas dalykas. Už tai yra paaukštinama, ir ne tik tai, kad neįvertinta buvo nė partijos, bet, atėjus naujai valdžiai, su „valstiečių“ pagalba. Prisiėmė jie atsakomybę, jiems nieko tokio, kad toks žmogus su tokiu šešėliu gali tapti net Seimo pirmininko pavaduotoju“, – piktinosi Seimo NSGK vicepirmininkė R. Juknevičienė.
„Nėra priimtina, kai mes turime kažkokių keistų ryšių ar susitikimų su „Rosatom“, kuris, kaip žinom puikiai, energetika Rusijoje ne tik energetikos, bet ir saugumo ir gynybos sistemos dalis. Pavyzdžiui, neseniai „Rosatom“ atstovas buvo paskirtas labai aukštu Kremliaus pareigūnu, atsakingu už vidaus saugumą. Bet kokie kontaktai tiesiog būtų ne tik kad žalingi, bet ir gėdingi“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis.
Seimo vicepirmininko M. Basčio bičiulis A. Mertenas, vienas „Rosatom“ vadovų, kuruoja ir Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje statybą. Ne kartą Lietuvos nerimą dėl šio branduolinio objekto saugumo A. Mertenas yra pašiepęs kaip politines insinuacijas, o patį objektą vadina pavyzdiniu.
Seimo narys ir buvęs Lietuvos ambasadorius Vašingtone Ž. Pavilionis taip pat stebisi, kodėl naujoji valdžia nededa pastangų vystyti santykius su JAV ir į prioritetus neįtraukia Astravo elektrinės stabdymo įstatymo.
„Galėsim atšvęsti šios daugumos metus po 2–3 metų su nukirptomis juostelėmis Astravo AE, ir tada šie vaikinai emisarai, tiek baltarusiai, tiek Kremliaus žmonės per visas duris čia veršis ir su tokiais basčiais ir kitais piliečiais dar ne taip bendraus, kad jie atidarytų visas duris eksportui Astravo AE per mus į Europą“, – piktinosi Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Ž. Pavilionis.
Lietuva neseniai nusprendė neįsileisti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie turi atvykti į Vilniuje rengiamą pasaulinį kongresą. Taip nuspręsta dėl to, kad Rusijos Konstitucinis Teismas pritarė nuo Ukrainos jėga atplėšto Krymo pusiasalio aneksijai. Rusijos veiksmus pasmerkė ir Lietuvos Konstitucinis Teismas.
„Jeigu mes ne deklaracijomis, o iš tikrųjų esam ištikimi teisės viršenybės vertybėms, tai mes nė už ką negalim pritarti tam, kad Konstitucinis Teismas būtų panaudotas kaip Rusijos Konstitucinis Teismas – nusikaltimams vykdyti. O kadangi visi puikiausiai žino, kad Krymo aneksija yra tarptautinis nusikaltimas, tai šitoje vietoje turbūt pirmą kartą istorijoje, kada visas Konstitucinis Teismas sudalyvavo darant tą nusikaltimą ir puikiausiai teisininkai profesionalai žinojo apie nusikalstamo savo sprendimo pobūdį, tai tas ir paskatino mus bent jau paskelbti savo poziciją“, – sakė KT pirmininkas prof. Dainius Žalimas.
KT pirmininko inicijuotą rezoliuciją taip pat parėmė ir Lenkijos, Kipro, Gruzijos, Azerbaidžano, Moldovos, Moldovos konstitucinių teismų pirmininkai.
Dėl Lietuvos sprendimo neįsileisti teisėjų Rusijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas netrukus atvyko pasiskųsti tiesiai Rusijos prezidentui V. Putinui Kremliuje, kuris tai viešai ir griežtai pasmerkė.
Neabejojama, kad Kremlius planuoja keršto atsaką Lietuvai ir gal net Konstitucinio Teismo pirmininkui prof. D. Žalimui.
Viena iš tokio atsako formų gali būti kibernetinės atakos, kurias Lietuva jau ne kartą patyrė. Pavyzdžiui, kai Lietuvoje lankėsi okupuoto Krymo totorių lyderiai.
Ta pati su Rusijos žvalgyba siejama programišių grupė, kuri įtariama atakavusi buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton prezidento rinkimų kampaniją, atakavo ir mažiausiai 4000 sprendimų priėmėjų ir žurnalistų Rytų Europoje. Tai įvyko tarp 2015 metų spalio ir 2016 metų gegužės.
Dalis vadinamosios „Įmantrios meškos“ („Fancy bear“ – angl.) taikinių – ir Lietuvoje, tarp jų – žurnalistai. Nors amerikiečiai įsitikinę, kad tai Federalinė saugumo tarnyba, Izraelio žvalgyba teigia, kad ši grupė sietina su Rusijos karine žvalgyba GRU.
Tuo metu VSD Vilniuje tai tik bejėgiškai stebi. Nereaguojama net į prezidentės Dalios Grybauskaitės viešą kritiką į tai, kad valstybės institucijos naudoja net rusišką programinę įrangą, tarp jų Policijos departamentas ir Lietuvos bankas. Programos toliau naudojamos, projektai vystomi.
„Praėjusi valdžia beveik nieko nepadarė, ką reikėtų daryti prieš hibridines grėsmes, čia ir prezidentė sako, kad esame puolami, t. y. karas, hibridinis karas, informacinis karas, tai mums reikia ir elgtis kaip karo atveju, turi būti kažkokia koordinuojanti organizacija hibridinių grėsmių, tai turėtų būti ar vyriausybinė, ar nevyriausybinė, ar mišri organizacija, kuri turėtų įgaliojimus, kuri koordinuotų visų vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų veiksmus, kuri turėtų resursus, kuri galėtų daryti sprendimus, kuri turėtų informuoti visuomenę apie tokius dalykus“, – sakė Pulkininkų asociacijos valdybos narys Vaidotas Malinionis.
Atsargos pulkininkas pabrėžia ir tai, kad hibridinio karo formų yra labai daug, – tarp jų ne paskutinėje vietoje ir įtakos svarbiems politikams darymas.
„Alfa“ savaitė“
Tarptautinių santykių ekspertai vis kartoja, kad Rusija jau vykdo hibridinį karą su Vakarais. Kremliaus nurodymu Rusijos žvalgybos tarnybos kišosi į prezidento rinkimus JAV, tą patį bando daryti Vokietijos federalinio parlamento ir Prancūzijos prezidento rinkimuose, neseniai prezidento rinkimus Bulgarijoje ir Moldovoje taip pat laimėjo prorusiški kandidatai. Su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejamos ir kibernetinės atakos prieš visą JAV politinę sistemą, taip pat ir prieš kitas valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Nors grėsmės yra realios, atpažinimas, pasirengimas ir užkardymas neatrodo aktualu nei šalies valdžiai, nei institucijoms, kurios turėtų užtikrinti nacionalinį saugumą.
Generolo Gerasimovo doktrina
Taip Rusija aktyviai įgyvendina naują karinę doktriną, kuri vadinama generolo Valerijaus Gerasimovo vardu. Generolo V. Gerasimovo teigimu, karo taisyklės pasikeitė, nekarinės priemonės tapo veiksmingesnės už ginklus. Rusijos strateginė bendruomenė naujas taisykles vadina ne hibridiniu karu, o naujos kartos karu. Tai reiškia, kad naudojamos koordinuotos, sutelktos diplomatinio, ekonominio, informacinio ir kitokio spaudimo priemonės išvien su tiesioginiais kariniais veiksmais.
Nekarinių ir karinių priemonių santykis yra net keturi ir vienas. Karas prasideda jo nepaskelbus ir dažnai net nesuvokiant, kad jis jau vyksta. Maskva veikia ir per įtakingus politikus.
Kaip giliai veikia Rusija Lietuvoje?
Tačiau Lietuvoje Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo ataskaitose tesugeba pranešti apie marginalių politinių jėgų ar atskirų veikėjų prorusišką veiklą.
„Man atrodo, kad jie dažnai naudojami kaip dėmesio atitraukimas. Kad ir Algirdas (Paleckis – Alfa.lt) – jis toks dažnai matomas, bent lietuviams, kad, sufokusuojant dėmesį į A. Paleckį, atrodo, kad jau daugiau į nieką kitą neverta kreipti dėmesio. O tos įtakos yra žymiai gilesnės, dažniausiai veikiama per su pajamas iš verslo Rusijoje turinčius žmones, jie aktyviai dalyvauja politikoje. Nežinau nė vieno su Vakarais verslą vykdančio žmogaus, kuris į eitų politiką, o čia turėjom daug – ir Viktorą Uspaskichą, ir Rolandą Paksą, ir kitus, ir visada tos sąsajos tų pačių socialdemokratų gelmėse yra žmonių“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.
Karbauskio verslo sąsajos su Putino oligarchu
Keliami klausimai ir dėl naujos valdančiosios koalicijos lyderio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko ir frakcijos Seime seniūno Ramūno Karbauskio šeimos verslo ryšių su Kremliui itin artimu oligarchu.
„Ir „Acron“, kur Večiaslavas Kantoras yra pagrindinis savininkas, taip pat „Rostselmash“, kur 2013 metais kaip tik Ramūno Karbauskio įmonės gavo teisę pardavinėti rusiškus traktorius ir kombainus, ir nereikia jokių pažymų (vien iš viešų šaltinių – Alfa.lt), kad tai su (Rusijos Vyriausybės pirmininko pavaduotoju, kuruojančiu gynybos pramonę, – Alfa.lt) D. Rogozinu susijusi įmonė, kad jie galėjo finansuoti ir su Krymu susijusius reikalus. Iš esmės tos visos įmonės nėra privačios, kaip mes įsivaizduojam, tai yra Vladimiro Putino politinės sistemos dalis, biudžeto netgi dalis, jie ten atitinkamai moka. Įmonės, kurios yra apraizgiusios santykiais Europą su organizuotu nusikalstamumu, apie tai kalba šveicarų pažymos ir daug kitų dalykų“, – sakė Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja R. Juknevičienė.
Pats R. Karbauskis teigia, kad tai tik verslas, tačiau Rusijoje po naftos koncerno „Jukos“ akcininko Michailo Chodorkovskio įkalinimo verslo magnatai neveikia kaip savarankiški veikėjai. Oligarchų turtas naudojamas ir Rusijos strateginiams tikslams užtikrinti. Viačeslavas Moshe Kantoras talkino režimui sunaikinti M. Chodorkovskio verslo imperiją, tarpininkavo Iranui parduodant draudžiamas strategines sparnuotąsias raketas, gebančias nešti branduolines galvutes, kurios buvo laikomos Ukrainoje. 2014 metais M. Kantoras vadovavo neoficialioms Rusijos ir Ukrainos bankininkų deryboms dėl verslo klausimų, susijusių su Rusijos okupuotomis Ukrainos teritorijomis. Šios derybos vyko su Kremliaus leidimu.
„Acron“ grupė bendradarbiauja ir su Rusijos gynybos pramone. Rusijos prezidentui V. Putinui artimas oligarchas M. Kantoras vadovauja Europos žydų kongresui. Neoficialiomis, bet patvirtintomis žiniomis, Ukrainos žvalgyba įtaria, kad M. Kantoras gali būti Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) neetatinis pareigūnas.
Seimo vadovybėje – ir „Rosatom“ ryšininkas
Naujojo Seimo pirmininko pavaduotoju išrinktas socialdemokratas Mindaugas Bastys. Šis politikas taip pat susitepęs ryšiais su Rusijos strategine pramone. Prieš kelerius metus M. Bastys apsišvietė, kai pas tuometį Seimo pirmininką Vydą Gedvilą atvedė Rusijos atominės energetikos valstybinės korporacijos „Rosatom“ bendrovės, vykdančios eksportą, „Rosatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandrą Merteną ir su Rusijos žvalgybos interesais Lietuvoje siejamą Jevgenijų Kostiną.
„Buvo iškeltos tam tikros problemos man iš vienų kelių susitikimų su A. Mertinu, kuris yra, beje, kijevietis, gyvenantis Ukrainoje, ir viena iš temų, kuri buvo aktuali, buvo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, be abejo, ir kiti klausimai yra įdomūs, ką ši kompanija vykdo kitose valstybėse, tai Vengrijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, kokie planai buvo numatyti Kaliningrado srityje“, – gynėsi Seimo vicepirmininkas M. Bastys.
Tai, kaip ginasi M. Bastys, tėra įžūlus melas. Iš tiesų A. Mertenas nėra joks Ukrainos verslininkas, o Rusijos strateginėje pramonėje kuruoja Rytų Europos regioną, taip pat ir Lietuvą su Ukraina.
Ryšys ir su kitu Rusijos interesams atstovaujančiu veikėju
Kitas skandalingo vizito herojus J. Kostinas yra kilęs iš Sovietų Sąjungos ir Rusijos žvalgybininkų šeimos. Jo tėvas tarnavo LTSR Valstybės saugumo komitete (KGB), o brolis – Rusijos federalinio saugumo tarnyboje. J. Kostiną itin globojo Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriaus pavaduotojas Jurijus Zubakovas. J. Kostinas yra nuolatinis Lietuvos slaptųjų tarnybų objektas, į akiratį pakliuvęs kaip nelegaliai Lietuvoje veikusio Baltijos humanitarinio centro, vėliau pervadinto Tarptautine Baltijos akademija, vadovas.
Tokios įstaigos yra grėsmė nacionaliniam saugumui, mat užfiksuota, kad juose buvo verbuojami policijos, pasienio ir kiti šalies pareigūnai.
Socialdemokrato M. Basčio paskyrimu piktinasi ir opozicija.
„Žmogų, kurio veikla 2013 metais vieno epizodo, mes nežinom visų epizodų, nes vienas tik atsiskleidė, veikla buvo labai tamsi, labai neaiški, labai užkulisinė, susijusi su Kremliui labai reikalingu laikotarpiu dėl Baltarusijos Astravo ir dėl Rusijos Kaliningrado atominių elektrinių. Baltarusijoje atominę stato būtent Rusijos („Rosatom“ korporacijos – Alfa.lt) įmonės, ir kaip tik tai, ta neskaidri veikla, pasirodo, yra teigiamas dalykas. Už tai yra paaukštinama, ir ne tik tai, kad neįvertinta buvo nė partijos, bet, atėjus naujai valdžiai, su „valstiečių“ pagalba. Prisiėmė jie atsakomybę, jiems nieko tokio, kad toks žmogus su tokiu šešėliu gali tapti net Seimo pirmininko pavaduotoju“, – piktinosi Seimo NSGK vicepirmininkė R. Juknevičienė.
„Nėra priimtina, kai mes turime kažkokių keistų ryšių ar susitikimų su „Rosatom“, kuris, kaip žinom puikiai, energetika Rusijoje ne tik energetikos, bet ir saugumo ir gynybos sistemos dalis. Pavyzdžiui, neseniai „Rosatom“ atstovas buvo paskirtas labai aukštu Kremliaus pareigūnu, atsakingu už vidaus saugumą. Bet kokie kontaktai tiesiog būtų ne tik kad žalingi, bet ir gėdingi“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis.
Rūpinasi Astravo AE projektu
Seimo vicepirmininko M. Basčio bičiulis A. Mertenas, vienas „Rosatom“ vadovų, kuruoja ir Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje statybą. Ne kartą Lietuvos nerimą dėl šio branduolinio objekto saugumo A. Mertenas yra pašiepęs kaip politines insinuacijas, o patį objektą vadina pavyzdiniu.
Seimo narys ir buvęs Lietuvos ambasadorius Vašingtone Ž. Pavilionis taip pat stebisi, kodėl naujoji valdžia nededa pastangų vystyti santykius su JAV ir į prioritetus neįtraukia Astravo elektrinės stabdymo įstatymo.
„Galėsim atšvęsti šios daugumos metus po 2–3 metų su nukirptomis juostelėmis Astravo AE, ir tada šie vaikinai emisarai, tiek baltarusiai, tiek Kremliaus žmonės per visas duris čia veršis ir su tokiais basčiais ir kitais piliečiais dar ne taip bendraus, kad jie atidarytų visas duris eksportui Astravo AE per mus į Europą“, – piktinosi Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Ž. Pavilionis.
Pasmerkė Rusijos įvykdytą tarptautinį nusikaltimą
Lietuva neseniai nusprendė neįsileisti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų, kurie turi atvykti į Vilniuje rengiamą pasaulinį kongresą. Taip nuspręsta dėl to, kad Rusijos Konstitucinis Teismas pritarė nuo Ukrainos jėga atplėšto Krymo pusiasalio aneksijai. Rusijos veiksmus pasmerkė ir Lietuvos Konstitucinis Teismas.
„Jeigu mes ne deklaracijomis, o iš tikrųjų esam ištikimi teisės viršenybės vertybėms, tai mes nė už ką negalim pritarti tam, kad Konstitucinis Teismas būtų panaudotas kaip Rusijos Konstitucinis Teismas – nusikaltimams vykdyti. O kadangi visi puikiausiai žino, kad Krymo aneksija yra tarptautinis nusikaltimas, tai šitoje vietoje turbūt pirmą kartą istorijoje, kada visas Konstitucinis Teismas sudalyvavo darant tą nusikaltimą ir puikiausiai teisininkai profesionalai žinojo apie nusikalstamo savo sprendimo pobūdį, tai tas ir paskatino mus bent jau paskelbti savo poziciją“, – sakė KT pirmininkas prof. Dainius Žalimas.
KT pirmininko inicijuotą rezoliuciją taip pat parėmė ir Lenkijos, Kipro, Gruzijos, Azerbaidžano, Moldovos, Moldovos konstitucinių teismų pirmininkai.
Kremlius ruošia keršto atsaką
Dėl Lietuvos sprendimo neįsileisti teisėjų Rusijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Valerijus Zorkinas netrukus atvyko pasiskųsti tiesiai Rusijos prezidentui V. Putinui Kremliuje, kuris tai viešai ir griežtai pasmerkė.
Neabejojama, kad Kremlius planuoja keršto atsaką Lietuvai ir gal net Konstitucinio Teismo pirmininkui prof. D. Žalimui.
Viena iš tokio atsako formų gali būti kibernetinės atakos, kurias Lietuva jau ne kartą patyrė. Pavyzdžiui, kai Lietuvoje lankėsi okupuoto Krymo totorių lyderiai.
Ta pati grupė smogė ir Amerikai, ir Lietuvai
Ta pati su Rusijos žvalgyba siejama programišių grupė, kuri įtariama atakavusi buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton prezidento rinkimų kampaniją, atakavo ir mažiausiai 4000 sprendimų priėmėjų ir žurnalistų Rytų Europoje. Tai įvyko tarp 2015 metų spalio ir 2016 metų gegužės.
Dalis vadinamosios „Įmantrios meškos“ („Fancy bear“ – angl.) taikinių – ir Lietuvoje, tarp jų – žurnalistai. Nors amerikiečiai įsitikinę, kad tai Federalinė saugumo tarnyba, Izraelio žvalgyba teigia, kad ši grupė sietina su Rusijos karine žvalgyba GRU.
Tuo metu VSD Vilniuje tai tik bejėgiškai stebi. Nereaguojama net į prezidentės Dalios Grybauskaitės viešą kritiką į tai, kad valstybės institucijos naudoja net rusišką programinę įrangą, tarp jų Policijos departamentas ir Lietuvos bankas. Programos toliau naudojamos, projektai vystomi.
„Praėjusi valdžia beveik nieko nepadarė, ką reikėtų daryti prieš hibridines grėsmes, čia ir prezidentė sako, kad esame puolami, t. y. karas, hibridinis karas, informacinis karas, tai mums reikia ir elgtis kaip karo atveju, turi būti kažkokia koordinuojanti organizacija hibridinių grėsmių, tai turėtų būti ar vyriausybinė, ar nevyriausybinė, ar mišri organizacija, kuri turėtų įgaliojimus, kuri koordinuotų visų vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų veiksmus, kuri turėtų resursus, kuri galėtų daryti sprendimus, kuri turėtų informuoti visuomenę apie tokius dalykus“, – sakė Pulkininkų asociacijos valdybos narys Vaidotas Malinionis.
Atsargos pulkininkas pabrėžia ir tai, kad hibridinio karo formų yra labai daug, – tarp jų ne paskutinėje vietoje ir įtakos svarbiems politikams darymas.
„Alfa“ savaitė“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą