DELFI.lt 2016 m. gruodžio 16 d. 14:38
Interviu Rusijos žiniasklaidai Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Vilnius Rusijos atžvilgiu naudojamoje retorikoje dažnai peržengia visuotinai priimtas normas. Jam taip pat nepatinka Lietuvos politikai, nuolat pasisakantys už sankcijų Rusijai pratęsimą.
Tokį požiūrį A. Udalcovas ketvirtadienį, gruodžio 15 dieną, išdėstė pokalbyje su TASS korespondentu. Šį interviu penktadienį Lietuvos žiniasklaidai išplatino pati Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje.
Diplomatas atkreipė dėmesį į poslinkius kelių Europos Sąjungos, „o ir ne tik ES“ šalių, politikoje. Šios šalys esą vis geriau suvokia, kad prieš Rusiją nukreiptos sankcijos neturi perspektyvų. „Vakaruose prasidėjo sveiko įprasminimo procesas. Lietuva rizikuoja atsidurti šio objektyvaus judėjimo ariergarde“, – pareiškė ambasadorius.
Pasak jo, vis dėlto pastebimi „kai kurie pozityvūs pokyčiai ir Lietuvos visuomenės sąmonėje, vis dažniau pasigirsta balsai, pasisakantys už bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimą“. A. Udalcovas išreiškė viltį, kad naujasis parlamentas ir naujoji vyriausybė, trečiadienį, gruodžio 14 dieną, susirinkusi į pirmąjį posėdį, atsižvelgs į šį faktą.
„Rusija visada buvo pasirengusi ir dabar yra pasiruošusi eiti link suartėjimo, ieškoti kompromisų, derėtis su bet kuriuo partneriu. Tai, be abejo, galioja ir Lietuvai“, – pažymėjo jis.
Diplomatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad su Rusija susijęs skyrius naujojo kabineto programoje yra „pamokomojo pobūdžio: Maskva, neva, turi „atsisakyti...“, „sugrįžti...“, „atlyginti...“, „laikytis...“ ir taip toliau. Tik tada, sakoma, bus „pratęsti pragmatiniai ryšiai su mūsų šalimi“. Toks požiūris, pasak ambasadoriaus, „stebina nekorektiškumu ir neperspektyvumu“.
A. Udalcovas mano, kad pradėti reikia ne nuo pamokymų, o nuo viešosios komunikacijos tono ir atmosferos, oficialiojo Vilniaus Rusijos atžvilgiu naudojamos retorikos keitimo. „Dažnai ji peržengia visuotinai priimtas normas“, – interviu Rusijos žiniasklaidai dėsto ambasadorius.
Pasak diplomato, dvišalių santykių normalizavimo resursai glūdi tarpregioninio bendradarbiavimo, tarpasmeninių kontaktų plėtimo plokštumoje. „Konstruktyvų dialogą paskatintų ekonominių ryšių, turizmo, švietimo, kultūros ir kitų mainų plėtra“, – sakė A. Udalcovas.
Įsiutino L. Linkevičiaus žodžiai
DELFI primena, kad pastaruoju metu Rusijos valdžios atstovai Lietuvai skiria dėmesio. Ketvirtadienį Rusiją įsiutino užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus žodžiai. Nepaisant tvyrančios įtampos, viltingai apie dvišalius santykius interviu DELFI kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas sulaukė tulžingos Kremliaus reakcijos, o portalas DELFI patyrė ir kibernetinę ataką.
„Tenka konstatuoti, jog konfrontacinis Lietuvos ministro tonas nepasikeitė. Deja, toks destruktyvus pagrindinio Lietuvos diplomato požiūris nuolatiniais negatyvo pliūpsniais nuodyti Lietuvos ir Rusijos santykių atmosferą faktiškai blokuoja santykių vystymą ir normalaus dialogo perspektyvą su mūsų lietuvių kaimynais“, – teigiama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Rusijai užkliuvo L. Linkevičiaus žodžiai, kad Lietuva nesieks kaitinti įtampos, tačiau tuo pat metu laikysis savo principų, kurie siejasi su žmogaus teisėmis, valstybėmis, jų sienomis.
„Tai nėra kažkas, į ką galima užmerkti akis. Nes tai vyksta mūsų žemyne, XXI amžiuje, mūsų kaimynystėje. Ir tai, žinoma, apsunkina padėtį. Ir kartu Krymo aneksijos nešvęsime. Abchazijos bei Pietų Osetijos aneksijos – taip pat. Kartu nieko nešvęsime, kai pažeidžiamos valstybių sienos, žmonių teisės. Bet mes visada kartu diskutuosime su demokratinėmis jėgomis. Aš tikiuosi, kad ateityje ir Rusija taps tokia šalimi, ne tik geografiškai, bet ir kitais principais bei kriterijais priklausanti Europai“, – teigė ministras.
Rusija nepripažįsta Krymo okupacijos bei aneksijos ir tvirtina, kad visiškai teisėtai atplėšė Ukrainos teritoriją, kurios gyventojai esą visiškai teisėtai nešališkame referendume pasisakė iš pradžių apie atsiskyrimą nuo Ukrainos, o vėliau ir už prisijungimą prie Rusijos.
Tuo tarpu tiesioginio interviu metu prieš DELFI buvo surengta informacinė ataką: po straipsniu su L. Linkevičiaus interviu pasipylė botų - netikrų komentarų su nerišliu raidžių kratiniu lavina. Tokia ataka truko kurį laiką ir galiausiai buvo išspręsta, užkertant kelią panašiam pasikartojimui ateityje.
DELFI.lt
Vaidas Saldžiūnas, DELFI.lt
2016 m. gruodžio 15 d. 16:21
Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada. Tokia patarlė tiktų Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus interviu DELFI, kur jis kalbėjo apie santykių su Rusija užmezgimo 25-metį. Nepaisant tvyrančios įtampos viltingai apie dvišalius santykius kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas sulaukė tulžingos Kremliaus reakcijos, o portalas DELFI patyrė ir kibernetinę ataką.
„Tenka konstatuoti, jog konfrontacinis Lietuvos ministro tonas nepasikeitė. Deja, toks destruktyvus pagrindinio Lietuvos diplomato požiūris nuolatiniais negatyvo pliūpsniais nuodyti Lietuvos ir Rusijos santykių atmosferą faktiškai blokuoja santykių vystymą ir normalaus dialogo perspektyvą su mūsų lietuvių kaimynais“, – teigiama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Tokią tulžingą Maskvos reakciją iššaukė praėjusią savaitę vykęs L. Linkevičiaus interviu portalui DELFI. Lietuvos Užsienio reikalų ministras vadovas iš pat pradžių pabrėžė teigiamus abiejų valstybių dvišalius momentus, pradėdamas nuo fakto, kad esą negalima pamiršti tos paramos, kurią 1991 metais Lietuvos nepriklausomybei parodė būtent rusų demokratinės jėgos.
„Būtent 1991 liepos 29-ąją buvo tas kertinis momentas, kai pasirašyta tarpvalstybinių santykių sutartis ir įtvirtinti geros kaimynystės principai bei nepriklausomybės pripažinimas.
Ir po 1991-ųjų Sausio įvykių mes visada minime tų dienų tragiškus momentus, nors, tikriausiai, blogai, kad ne visada prisimename tą didelę Rusijos demokratų paramą – šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Maskvos ir Sant Peterburgo gatves“, – teigė ministras, pabrėžęs, kad rusų parama buvo ypač svarbi būtent tuo metu, todėl Lietuva to niekada nepamirš.
Jis džiaugėsi dėl Lietuvoje jau trečią kartą vyksiančio Rusijos forumo, sutraukiančio intelektualus, rašytojus, poetus bei politikus į laisvas diskusijas. Anot L. Linkevičiaus, lietuviai ir rusai kartu gyvena Europoje, yra kaimynai, nepaisant kokioms organizacijoms abi šalys priklausytų.
Lietuvos diplomatijos vadovas pripažino, kad dvišalius santykius sunku būtų pavadinti normaliais, tačiau nepaisant įtemptos politinės situacijos – prekyba su Rusija smuko 30%, tačiau Rusija esą tebėra partnerė Nr.1.
Paminėjęs dvišalę sienų sutartį bei kitais metais pasibaigsiantį demarkacijos procesą pabrėžė, kad Lietuva niekada nesieks kaitinti įtampos, tačiau tuo pat metu laikysis savo principų, kurie siejasi su žmogaus teisėmis, valstybėmis, jų sienomis.
„Tai nėra kažkas, į ką galima užmerkti akis. Nes tai vyksta mūsų žemyne, XXI amžiuje, mūsų kaimynystėje. Ir tai, žinoma, apsunkina padėtį. Ir kartu Krymo aneksijos nešvęsime.
Abchazijos bei Pietų Osetijos aneksijos – taip pat. Kartu nieko nešvęsime, kai pažeidžiamos valstybių sienos, žmonių teisės. Bet mes visada kartu diskutuosime su demokratinėmis jėgomis. Aš tikiuosi, kad ateityje ir Rusija taps tokia šalimi, ne tik geografiškai, bet ir kitais principais bei kriterijais priklausanti Europai“, – pridūrė jis.
Būtent pastarosios citatos užkliuvo Rusijai, kuri nepripažįsta Krymo okupacijos bei aneksijos ir tvirtina, kad visiškai teisėtai atplėšė Ukrainos teritoriją, kurios gyventojai esą visiškai teisėtai nešališkame referendume pasisakė iš pradžių apie atsiskyrimą nuo Ukrainos, o vėliau ir už prisijungimą prie Rusijos.
Ir nors L. Linkevičius dar kalbėjo apie pozityvų abiejų šalių santykių vektorių, Kremliaus požiūriu, Krymo aneksijos nepripažinimas yra antirusiškos politikos apraiška.
Tuo tarpu tiesioginio interviu metu prieš DELFI buvo surengta informacinė ataką: po straipsniu su L. Linkevičiaus interviu pasipylė botų - netikrų komentarų su nerišliu raidžių kratiniu lavina. Tokia ataka truko kurį laiką ir galiausiai buvo išspręsta, užkertant kelią panašiam pasikartojimui ateityje.
© DELFI
DELFI.lt
Interviu Rusijos žiniasklaidai Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Vilnius Rusijos atžvilgiu naudojamoje retorikoje dažnai peržengia visuotinai priimtas normas. Jam taip pat nepatinka Lietuvos politikai, nuolat pasisakantys už sankcijų Rusijai pratęsimą.
Tokį požiūrį A. Udalcovas ketvirtadienį, gruodžio 15 dieną, išdėstė pokalbyje su TASS korespondentu. Šį interviu penktadienį Lietuvos žiniasklaidai išplatino pati Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje.
Diplomatas atkreipė dėmesį į poslinkius kelių Europos Sąjungos, „o ir ne tik ES“ šalių, politikoje. Šios šalys esą vis geriau suvokia, kad prieš Rusiją nukreiptos sankcijos neturi perspektyvų. „Vakaruose prasidėjo sveiko įprasminimo procesas. Lietuva rizikuoja atsidurti šio objektyvaus judėjimo ariergarde“, – pareiškė ambasadorius.
Pasak jo, vis dėlto pastebimi „kai kurie pozityvūs pokyčiai ir Lietuvos visuomenės sąmonėje, vis dažniau pasigirsta balsai, pasisakantys už bendradarbiavimo su Rusija atnaujinimą“. A. Udalcovas išreiškė viltį, kad naujasis parlamentas ir naujoji vyriausybė, trečiadienį, gruodžio 14 dieną, susirinkusi į pirmąjį posėdį, atsižvelgs į šį faktą.
„Rusija visada buvo pasirengusi ir dabar yra pasiruošusi eiti link suartėjimo, ieškoti kompromisų, derėtis su bet kuriuo partneriu. Tai, be abejo, galioja ir Lietuvai“, – pažymėjo jis.
Diplomatas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad su Rusija susijęs skyrius naujojo kabineto programoje yra „pamokomojo pobūdžio: Maskva, neva, turi „atsisakyti...“, „sugrįžti...“, „atlyginti...“, „laikytis...“ ir taip toliau. Tik tada, sakoma, bus „pratęsti pragmatiniai ryšiai su mūsų šalimi“. Toks požiūris, pasak ambasadoriaus, „stebina nekorektiškumu ir neperspektyvumu“.
A. Udalcovas mano, kad pradėti reikia ne nuo pamokymų, o nuo viešosios komunikacijos tono ir atmosferos, oficialiojo Vilniaus Rusijos atžvilgiu naudojamos retorikos keitimo. „Dažnai ji peržengia visuotinai priimtas normas“, – interviu Rusijos žiniasklaidai dėsto ambasadorius.
Pasak diplomato, dvišalių santykių normalizavimo resursai glūdi tarpregioninio bendradarbiavimo, tarpasmeninių kontaktų plėtimo plokštumoje. „Konstruktyvų dialogą paskatintų ekonominių ryšių, turizmo, švietimo, kultūros ir kitų mainų plėtra“, – sakė A. Udalcovas.
Įsiutino L. Linkevičiaus žodžiai
DELFI primena, kad pastaruoju metu Rusijos valdžios atstovai Lietuvai skiria dėmesio. Ketvirtadienį Rusiją įsiutino užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus žodžiai. Nepaisant tvyrančios įtampos, viltingai apie dvišalius santykius interviu DELFI kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas sulaukė tulžingos Kremliaus reakcijos, o portalas DELFI patyrė ir kibernetinę ataką.
„Tenka konstatuoti, jog konfrontacinis Lietuvos ministro tonas nepasikeitė. Deja, toks destruktyvus pagrindinio Lietuvos diplomato požiūris nuolatiniais negatyvo pliūpsniais nuodyti Lietuvos ir Rusijos santykių atmosferą faktiškai blokuoja santykių vystymą ir normalaus dialogo perspektyvą su mūsų lietuvių kaimynais“, – teigiama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Rusijai užkliuvo L. Linkevičiaus žodžiai, kad Lietuva nesieks kaitinti įtampos, tačiau tuo pat metu laikysis savo principų, kurie siejasi su žmogaus teisėmis, valstybėmis, jų sienomis.
„Tai nėra kažkas, į ką galima užmerkti akis. Nes tai vyksta mūsų žemyne, XXI amžiuje, mūsų kaimynystėje. Ir tai, žinoma, apsunkina padėtį. Ir kartu Krymo aneksijos nešvęsime. Abchazijos bei Pietų Osetijos aneksijos – taip pat. Kartu nieko nešvęsime, kai pažeidžiamos valstybių sienos, žmonių teisės. Bet mes visada kartu diskutuosime su demokratinėmis jėgomis. Aš tikiuosi, kad ateityje ir Rusija taps tokia šalimi, ne tik geografiškai, bet ir kitais principais bei kriterijais priklausanti Europai“, – teigė ministras.
Rusija nepripažįsta Krymo okupacijos bei aneksijos ir tvirtina, kad visiškai teisėtai atplėšė Ukrainos teritoriją, kurios gyventojai esą visiškai teisėtai nešališkame referendume pasisakė iš pradžių apie atsiskyrimą nuo Ukrainos, o vėliau ir už prisijungimą prie Rusijos.
Tuo tarpu tiesioginio interviu metu prieš DELFI buvo surengta informacinė ataką: po straipsniu su L. Linkevičiaus interviu pasipylė botų - netikrų komentarų su nerišliu raidžių kratiniu lavina. Tokia ataka truko kurį laiką ir galiausiai buvo išspręsta, užkertant kelią panašiam pasikartojimui ateityje.
DELFI.lt
Rusiją įsiutino L. Linkevičiaus žodžiai
Vaidas Saldžiūnas, DELFI.lt
2016 m. gruodžio 15 d. 16:21
Norėjo kaip geriau, išėjo kaip visada. Tokia patarlė tiktų Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus interviu DELFI, kur jis kalbėjo apie santykių su Rusija užmezgimo 25-metį. Nepaisant tvyrančios įtampos viltingai apie dvišalius santykius kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas sulaukė tulžingos Kremliaus reakcijos, o portalas DELFI patyrė ir kibernetinę ataką.
„Tenka konstatuoti, jog konfrontacinis Lietuvos ministro tonas nepasikeitė. Deja, toks destruktyvus pagrindinio Lietuvos diplomato požiūris nuolatiniais negatyvo pliūpsniais nuodyti Lietuvos ir Rusijos santykių atmosferą faktiškai blokuoja santykių vystymą ir normalaus dialogo perspektyvą su mūsų lietuvių kaimynais“, – teigiama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Tokią tulžingą Maskvos reakciją iššaukė praėjusią savaitę vykęs L. Linkevičiaus interviu portalui DELFI. Lietuvos Užsienio reikalų ministras vadovas iš pat pradžių pabrėžė teigiamus abiejų valstybių dvišalius momentus, pradėdamas nuo fakto, kad esą negalima pamiršti tos paramos, kurią 1991 metais Lietuvos nepriklausomybei parodė būtent rusų demokratinės jėgos.
Глава МИД Литвы: праздновать вместе с Россией аннексию Крыма мы не будем http://www.delfi.lt/a/73118190
„Būtent 1991 liepos 29-ąją buvo tas kertinis momentas, kai pasirašyta tarpvalstybinių santykių sutartis ir įtvirtinti geros kaimynystės principai bei nepriklausomybės pripažinimas.
Ir po 1991-ųjų Sausio įvykių mes visada minime tų dienų tragiškus momentus, nors, tikriausiai, blogai, kad ne visada prisimename tą didelę Rusijos demokratų paramą – šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Maskvos ir Sant Peterburgo gatves“, – teigė ministras, pabrėžęs, kad rusų parama buvo ypač svarbi būtent tuo metu, todėl Lietuva to niekada nepamirš.
Jis džiaugėsi dėl Lietuvoje jau trečią kartą vyksiančio Rusijos forumo, sutraukiančio intelektualus, rašytojus, poetus bei politikus į laisvas diskusijas. Anot L. Linkevičiaus, lietuviai ir rusai kartu gyvena Europoje, yra kaimynai, nepaisant kokioms organizacijoms abi šalys priklausytų.
Lietuvos diplomatijos vadovas pripažino, kad dvišalius santykius sunku būtų pavadinti normaliais, tačiau nepaisant įtemptos politinės situacijos – prekyba su Rusija smuko 30%, tačiau Rusija esą tebėra partnerė Nr.1.
Paminėjęs dvišalę sienų sutartį bei kitais metais pasibaigsiantį demarkacijos procesą pabrėžė, kad Lietuva niekada nesieks kaitinti įtampos, tačiau tuo pat metu laikysis savo principų, kurie siejasi su žmogaus teisėmis, valstybėmis, jų sienomis.
„Tai nėra kažkas, į ką galima užmerkti akis. Nes tai vyksta mūsų žemyne, XXI amžiuje, mūsų kaimynystėje. Ir tai, žinoma, apsunkina padėtį. Ir kartu Krymo aneksijos nešvęsime.
Abchazijos bei Pietų Osetijos aneksijos – taip pat. Kartu nieko nešvęsime, kai pažeidžiamos valstybių sienos, žmonių teisės. Bet mes visada kartu diskutuosime su demokratinėmis jėgomis. Aš tikiuosi, kad ateityje ir Rusija taps tokia šalimi, ne tik geografiškai, bet ir kitais principais bei kriterijais priklausanti Europai“, – pridūrė jis.
Būtent pastarosios citatos užkliuvo Rusijai, kuri nepripažįsta Krymo okupacijos bei aneksijos ir tvirtina, kad visiškai teisėtai atplėšė Ukrainos teritoriją, kurios gyventojai esą visiškai teisėtai nešališkame referendume pasisakė iš pradžių apie atsiskyrimą nuo Ukrainos, o vėliau ir už prisijungimą prie Rusijos.
Ir nors L. Linkevičius dar kalbėjo apie pozityvų abiejų šalių santykių vektorių, Kremliaus požiūriu, Krymo aneksijos nepripažinimas yra antirusiškos politikos apraiška.
Tuo tarpu tiesioginio interviu metu prieš DELFI buvo surengta informacinė ataką: po straipsniu su L. Linkevičiaus interviu pasipylė botų - netikrų komentarų su nerišliu raidžių kratiniu lavina. Tokia ataka truko kurį laiką ir galiausiai buvo išspręsta, užkertant kelią panašiam pasikartojimui ateityje.
© DELFI
DELFI.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą