Šimonytė: krizės Lietuvoje nėra, ekonomiką ištiks „trumpalaikis kristelėjimas“
Saulius Jakučionis, BNS / LRT 2023.06.20 05:30
Ingrida Šimonytė / D. Umbraso/LRT nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai rodo, jog krizės šalyje nėra.
„Jeigu tos prognozės, kurios yra aktualios šiuo metu, įskaitant Lietuvos banko prognozę, kuri paskelbta šiandien (pirmadienį – BNS), (...) laikysis, nemanau, kad mums reikia kalbėti apie krizę“, – interviu BNS sakė premjerė.
Taip ji kalbėjo Lietuvos bankui pirmadienį paskelbus prognozę, kad šių metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1,3 proc., o 2024 metais augs 2,7 procento. Tai buvo blogesnė prognozė nei banko skelbta kovą, kai teigta, kad šiemet BVP augs 1,3 procento.
Pasak I. Šimonytės, nors prognozės pablogėjusios, jos rodo, kad ekonomiką ištiks „trumpalaikis kristelėjimas“.
„Panašu, kad to paties tikisi ir ekonomikos dalyviai, todėl jeigu žiūrime į darbo rinką, darbo užmokesčio dinamiką, kur prognozės yra iš esmės Lietuvos banko pagerintos, tarsi atrodo, kad įmonės mąsto taip: reikia laikyti darbuotojus, nes jų greitai prireiks, o tada, vėliau už tuos pačius atlyginimus jų bus greičiausiai sunku rasti“, – teigė ministrė pirmininkė.
Anot jos, dalis įmonių per pastaruosius kelerius metus sukaupė rezervų, pramonė, nepaisant smukimo, auga greičiau nei kitur Europoje, gerėja investicijų perspektyvos.
Šimkus apie Lietuvos ekonomikos būklę: situacija nėra nei įprasta, nei paprasta / 2023.06.19 11:15
I. Šimonytės teigimu, žmonių perkamoji galia taip pat turėtų ūgtelti, o metinė infliacija toliau mažės ir birželį pasieks vienaženklę ribą.
Gegužę suderinta metinė infliacija siekė 10,7 procento.
Vyriausybės vadovė BNS sakė, kad kitų metų valstybės biudžetas bus turbūt sudėtingiausias per visą kadenciją, nes 2024-aisiais nustos galioti Europos Sąjungos (ES) fiskalinės politikos atlaisvinimai, dėl ko Lietuvai ilgainiui teks stabilizuoti biudžeto balansą.
Ji tvirtino, kad formuojant šį biudžetą Vyriausybės prioritetai bus strateginiai infrastruktūros projektai ir nacionalinių susitarimų dėl švietimo bei gynybos įgyvendinimas, įskaitant įsipareigojimą, kad pedagogų atlyginimai Lietuvoje pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Kalbėdama apie kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus I. Šimonytė dar palieka intrigą, ar sieks konservatorių nominacijos būti partijos kandidate.
INTERVIU TRUMPAI
- Premjerė sako labai išgyvenusi dėl trijų raginimų trauktis sulaukusių ministrų: „Man tikrai skaudėjo šita situacija“;
- I. Šimonytė ragina Seimą taip pat atsisakyti kanceliarinių išlaidų ir padidinti parlamentarų algas;
- Premjerė turi kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus, prieš viešindama kandidatūrą aptars su prezidentu;
- I. Šimonytė turi pastabų krašto apsaugos ministrui dėl komunikacijos socialiniuose tinkluose;
- Vyriausybė šiemet skolinsis mažiau, nei planavo;
- Matant Lietuvos pastangas vystyti infrastruktūrą, Vokietijos požiūris dėl brigados dislokavimo keičiasi;
- Ukrainai siekiant įstoti į NATO, jai nereikalingas narystės veiksmų planas, o viršūnių susitikimas Vilniuje turi parodyti, kad ne Rusija diktuoja Aljanso plėtrą.
– Kai Seimas atmetė pirmalaikių rinkimų idėją, jūs tą pačią dieną teigėte, kad galbūt pasakėte per daug žadėdama atsistatydinti, tada partijos prezidiumas pareiškė jums pasitikėjimą, jūs paskelbėte, jog Vyriausybė lieka dirbti ir atsiprašėte. Kieno?
– Visų, kam mano pareiškimas sukėlė kokių nors papildomų įtampų. Aš tikrai neturėjau taip sakyti.
Aišku, emocinis fonas buvo turbūt ne pats geriausias, bet man atrodo, kad aiškiai suvokiu, kad aš nesu Vyriausybė tiktai pati sau. Nėra būdo priversti žmogų būti premjeru, bet žmogus vis dėlto turi įvertinti truputėlį platesnį paveikslą, ir aš neturėjau (pasiduoti – BNS) tai tokiai momentinei emocijai, kai man atrodė, kad tai, kas vyksta, yra labai neteisinga. Reikėjo cituoti prezidiumo sprendimą, nes vis dėlto turėjome šitą klausimą aptarti prezidiume, ką ir padarėme.
Ingrida Šimonytė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
– Jūs atsiprašėte už žmogišką reakciją. Į ką reagavote?
– Aš turbūt esu iš tų žmonių, kurie nedaro dalykų, kuriais netiki, pirmiausia, ir vertina dalykus ne pagal tuo metu susiklosčiusį supratimą apie kokį nors teisingumą arba tai, kas yra darytina, o taip, kaip man situacija atrodo. Ir man atrodė be galo neteisinga, kad (...) trys ministrai turėjo tapti kažkokiais atpirkimo ožiais už tai, kas vyko daugelyje savivaldybių labai seniai, buvo netinkamai reglamentuota. Ir man tas bandymas nustumti visos politinės bendruomenės atsakomybę (nes čia nėra nei šventesnių partijų už kitas partijas, nei kokių nors labai šventų savivaldybių prieš kitas savivaldybes), atrodė tiesiog be galo neteisingas.
Kažkuria prasme tai buvo mano protestas, kad Vyriausybės nariai ne už darbą Vyriausybėje, (...) ne už tai, ką padarė, o už nevykusį reglamentą Kauno miesto savivaldybės, tarsi turėtų likti vieni kalti ir patys kalčiausi... Tai tokia buvo mano reakcija.
– Tai, kaip pasakytų klasikai, tokia forma pasakėte, kad „jeigu jau šitaip, tai tada...“?
– Taip aš nesakiau, bet man norėjosi pasakyti, (...) kad derėtų visiems pasižiūrėti labai atsakingai į veidrodį ir pasižiūrėti, kiek iš tikrųjų tame yra individualios trijų politikų, esančių šiuo metu Vyriausybėje, kaltės, o kiek vis dėlto tai yra politinės bendruomenės tam tikri nelabai skaidrūs ar nelabai tvarkingi dalykai, kuriuos reikia tiesiog pirmiausia išspręsti, ką Seimas ir padarė, ir padarė gana vieningai, ir dėl to aš labai džiaugiuosi. (...)
Dabar yra situacija tokia, kad tokios kolektyvinės atsakomybės epizodas yra užbaigtas. Tai nereiškia, kad atskiri politikai neturi atsakyti už tai, kas bus kvalifikuota kaip nusikaltimas, (...) bet visi tie dalykai, kurie yra etikos, moralės, prastos atminties, kokių nors nereikalaujamų apskaitos dokumentų nekaupimo ir panašiai, aš manau, kad tuos klausimus turėtų kiekvienas politikas, jeigu mato reikalą, spręsti individualiai.
Konservatorių prezidiumo žinia – nepritaria Šimonytės atsistatydinimui ir pasitiki Landsbergiu / 2023.06.09 18:37
(...) Man atrodo, kas yra geresnė opcija, kas jau savivaldos atžvilgiu padaryta, ir Seimui linkėčiau kada nors tai padaryti, tiesiog padidinti ta suma atlyginimą, kuris būtų apmokestinamas, (...) ir tada jau tegu kiekvienas sprendžia, ar jam reikia gėlių, ar jam reikia saldainių, ar jam reikia kuro, ar jam reikia dar ko nors. Man atrodo, kad dabar, kai tie pinigai yra kažkuria prasme tavo, bet ir svetimi, tai tas savisaugos instinktas, kad reikia tikrai gerai įsivertinti, ar tos išlaidos yra būtinos, jis nebūtinai veikia. Ir čia nėra specifiška vienai partijai, vienai frakcijai ar vienam Seimo nariui. (...)
– Vyriausybės krizės vadinamajame čekių skandale nematėte, bet ar nesijaučiate ją pati sukūrusi, kai pasakėte, kad atsistatydinsite?
– Ne. Aš išvis nemanau, kad buvo kokia nors Vyriausybės krizė. Manau, kad bandyta tą pateikti kaip Vyriausybės krizę, bet, tiesą sakant, su Vyriausybės darbu nieko bendra tai neturėjo. (...) Tuo metu, nepaisant nieko, vis dėlto Vyriausybės darbas vyko, buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, viena esminių Vyriausybei reformų. Aš nemačiau Vyriausybės krizės ir dabar jos nematau ir džiaugiuosi, kad mes šitą temą, galima sakyti, pabaigėme.
– Bet tas darbas nevyko pilnavertiškai pastarąsias kelias savaites tarp to, kai pasakėte, kad atsistatydinsite, ir kai pasakėte, kad nebe.
– Darbas vyko. Visi darbai vyko taip, kaip suplanuota. Visi projektai buvo teikiami taip, kaip buvome susiplanavę Vyriausybėje, ką pateikti Seimui, ką priimti Seime, visas darbas vyko. Gal truputėlį kolegoms mano buvo tokio neaiškumo, bet aš savo kolegoms nuo pat pirmos dienos paaiškinau, kaip man atrodo situacija ir kad, jeigu mes prieisime prie tokio sprendinio, kuris man atrodys neteisingas, su kuriuo aš pati, kaip žmogus, kaip politikas, norintis žiūrėti į save veidrodyje, kad nepykintų, tai aš, tiesą sakant, tokį sprendimą esu pasirengusi priimti (atsistatydinti – BNS).
Tai nuskambėjo viešojoje erdvėje kaip grasinimas, kai aš tai pasakiau, bet tikrai neketinau niekam grasinti. Norėjau, kad mane suprastų teisingai, gal ne visiems pavyko, bet, žinoma, būtų buvę atsakingiausia tiesiog komentuoti pagal preizidumo sprendimą.
– Jūs atrodėte tiesiog kaip praradusi kantrybę, elementariai pavargusi.
– Man atrodo, apie mane labai dažnai žmonės pakalba, kad šiokia tokia, gal pikta, gal pavargusi, gal tas, gal anas, bet žmonės, kurie mane pažįsta, labai gerai žino, kad esu žmogus, kuris yra tokio, vis tiek ne melancholiško charakterio. Aš kitą kartą galiu ir stipriau sureaguoti, ir kartais ką nors stipriau pasakyti, ir tikrai tai niekada nebūna iš piktumo, tiesiog gal iš tokio galbūt didelio vidinio skausmo.
Man tikrai skaudėjo šita situacija, labai išgyvenau ir dėl savo kolegų, kuriuos labai gerbiu ir kurie puikiai dirba, man atrodė tiesiog, kad jeigu jau reikia, jog kas nors prisiimtų atsakomybę, tai prisiimkime visi, o ne tai, kad va, jūs išsirinkote tris Vyriausybės narius ir visi kiti už jų pasislepiate.
– Tuo laikotarpiu taip pat pasakėte, kad nesitikrintumėte pasitikėjimo „šitame Seime“, kuris turi centro dešiniųjų jėgų daugumą. Šito nesigailite?
– Tikrai neketinau tikrintis pasitikėjimo, ir jeigu Seimas nori patikrinti pasitikėjimą, tai gali pats visada inicijuoti.
– Bet turbūt suprantate, kaip nuskambėjo pasakymas „šitame Seime“. Kuo čia tas „šitas Seimas“ taip netiko, kad jame taip nenorėjote pasitikrinti pasitikėjimo?
– Tai būtent buvo tas laikas, kai Seimas bandė pasakyti, kad čia yra kažkokia trijų ministrų problema. Ir tą, beje, kalbėjo ne vienas žmogus, daug buvo tokių bėgančių pasakyti, kad „jeigu aš būčiau ministras, tai aš jau atsistatydinčiau, jau būčiau seniai atsistatydinęs“. Truputį tai skamba nerimtai, didžiausia nuoskauda man buvo ta, kad suaugę žmonės, atsakingi politikai, ne visada galintys į visus klausimus atsakyti patys, sugalvojo, kad jiems patogiausia yra tiesiog pasislėpti už trijų ministrų.
Seimas / E.Blaževič/LRT nuotr.
– Pakalbėkime apie atskirus ministrus. Kada pateiksite švietimo ministro kandidatūrą?
– Tikiuosi, kad pavyks iki Seimo sesijos pabaigos tą klausimą išspręsti. Pirmiausia norėčiau aptarti su prezidentu kandidatūrą, kad nereikėtų vėliau aptarinėti kandidatų viešumoje, ir tada jau pateikčiau.
– Jau turite tą vieną kandidatą?
– Turiu kandidatą, kurį norėčiau pateikti, bet dar norėčiau pirmiausia aptarti su prezidentu.
– Ar tai partinis žmogus?
– Žiūrėkite, jūs dabar užduosite man daug klausimų kaip tame vaikiškame žaidime, kol sužinosite pavardę. Aš tikrai nekomentuosiu šitų klausimų, nes pirmiausia norėčiau vis dėlto pakalbėti su Ekscelencija prezidentu.
Premjerė tikisi pateikti kandidatą į švietimo ministrus jau kitą savaitę / 2023.06.15 08:50
– Paklausiu kitaip: kas jums buvo svarbu renkantis?
– Man buvo svarbu tai, (...) ką ir pats prezidentas, beje, sakė, kad Vyriausybei iki kadencijos pabaigos liko pusantrų metų, nėra kada mokytis, nėra kada pradėti nuo nulio, nėra kada aiškintis, reikia tiesiog imti ir daryti. Tai turbūt toks būtų pagrindinis lūkestis.
Yra labai daug reformų, kurios yra švietimo srityje pradėtos. Dalis jų pradėta mūsų, dalis jų pradėta anksčiau, kaip, pavyzdžiui, bendrojo ugdymo programų klausimas, (...) plius Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, kurie priimti, tinklo klausimai, Tūkstantmečio gimnazijų projektas. Nėra kada ateiti su savo atskirąja nuomone ir bandyti apversti švietimo režimą, kuris gana inertiškai rieda.
– Tai bus vienas iš viceministrų?
– Aš nekomentuosiu pavardžių.
– Kalbant apie kitus ministrus – kartais susidaro įspūdis, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dirba krašto apsaugos ministro darbą, be to, ir akivaizdžiai nesutaria su Arvydu Anušausku. Ar kaip nors tai sprendžiate?
– Aš nesakyčiau, kad (...) yra koks nors akivaizdus nesutarimas. Yra kartais galbūt tokių situacijų, kai nuomonės nebūtinai sutampa šimtu procentų, bet Vyriausybėje tokių atvejų yra ir kitais atvejais, na, tarkime, dėl tos pačios mokesčių reformos ar dėl kitų klausimų (...). Tai aš čia nieko labai dramatiško nematau, Vyriausybė yra kolegialus organas, ir vis dėlto sprendimai, kurie yra svarbiausia, yra priimami Vyriausybėje. Paprastai net jeigu diskusijų tarp ministrų būna iki sprendimų priėmimo, na, mes kažkaip sugebame tuos dalykus išsiaiškinti.
Tai, kad ministrų būdas yra skirtingas, raiška skirtinga, retorika skirtinga, tai čia, man atrodo, nėra jokios didelės problemos.
– Nejaučiate savaime pareigos, kad ministrai svarbiais Lietuvai klausimais kalbėtų vienu balsu?
– Matote, mano nuomone, jie ir kalba vienu balsu, galbūt skiriasi, kaip pasakyti, kalbėjimo stiprumas. Negirdėjau, kad vienas kalbėtų, kad ko nors reikia, o kitas – jog nereikia. Turbūt visi kalba tą patį, kad reikia....
Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
– Apie Vokietijos brigadą kalbame, neslėpkime to dramblio kambaryje.
– (...) Reikia brigados, juolab, kad yra labai aiškus Valstybės gynimo tarybos sprendimas, ir nėra ką čia labai improvizuoti. Tai, kad kolega Arvydas pagal savo būdą yra mažiau (...) linkęs į kietesnę ar griežtesnę retoriką, tai čia yra tokios žmogaus savybės, bet aš nematau išsiskyrimo esminiais interesų klausimais.
– Krašto apsaugos ministras nuo pat Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios sulaukia klausimų dėl savo komunikacijos socialiniuose tinkluose iš dalies stebėtojų, nes, kaip žinia, pats neslepia, komunikuoja remdamasis viešai prieinamais šaltiniais – „Telegram“ kanalais, tviteriu, kitais socialiniais tinklais.
Mūsų informacinėje erdvėje, Vakarų informacinėje erdvėje įprasta, kad pareigūnai, turintys prieigą prie informacijos iš žvalgybos, iš tiesioginių kontaktų, daro iš jų išvadas ir patvirtina faktus arba prielaidas, remdamiesi turima, patikima, tarnybine informacija. Ar šiuo klausimu turite pastabų ministrui?
– Esu turėjusi pastabų ministrui per darbo laiką, kai kartais tikrai galima, (...) būtent tam, kad nebūtų (...) tų skirtingų interpretacijų, galbūt ir neturėjo būti tokių įrašų. Ministras yra aktyvus socialiniame tinkle, džiaugiuosi, kad jis turi tam laiko ir jėgų, nes aš pati tai tikrai neatrandu laiko ir svarbių dalykų parašyti. Bet manau, kad čia yra vienas iš dalykų, kur daugiau nebūtinai yra geriau.
– Jūs tikrai turite laiko parašyti feisbuke, ir komentaruose sureaguoti...
– Na, komentarą parašyti tikrai yra trumpas laikas, gali sėdėdamas mašinoje ir kur važiuodamas parašyti (juokiasi).
Arvydas Anušauskas / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Neseniai Konstitucinis Teismas pripažino, kad prieš kelerius metus, kai kilo nelegalios migracijos krizė, hibridinė ataka, kaip bepavadinsi, priimta migrantų apgyvendinimo centruose tvarka prieštaravo Konstitucijai, bet vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tą pačią dieną pasakė, kad elgtųsi taip pat net tai žinodama. Jums tai normalu?
– Čia vėl turbūt interpretacijos klausimas, kad elgtųsi taip pat. Tame pačiame teiginyje tikrai nematau kokio nors netinkamo teiginio, bet jeigu tuomet žinotume, kad kuri nors nuostata prieštarauja Konstitucijai, tai, žinoma, nei Vyriausybėje, nei tuo labiau Seime toks įstatymas tiesiog nebūtų buvęs priimtas. Manau, kad ji kalbėjo bendriau apie... ne apie šį konkretų įstatymą. (...)
– Man pasirodė, kad ministrė pernelyg nesigraužė po to Konstitucinio Teismo verdikto.
– Na, žiūrėkite, Konstitucinio Teismo verdiktų tokio pobūdžio Lietuvos istorijoje yra buvęs ne vienas. Neseniai toks pat verdiktas buvo dėl Švietimo įstatymo. Nemačiau, kad kas nors labai graužtųsi, nors tokia įstatymo nuostata dėl mokyklų tinklo galioja nuo 20 amžiaus pabaigos. (...) Tas įstatymas priimtas labai seniai, ir jau turbūt niekas neatsimena, kieno iniciatyva tokia įstatymo nuostata apskritai atsirado.
KT: neteisėtai sieną kirtusių migrantų uždarymas užsieniečių centruose prieštarauja Konstitucijai / 2023.06.07 14:16
Man atrodo, kad čia reikėtų atskirti du dalykus: kai šita situacija susiklostė, kai prasidėjo didžiulis migrantų srautas, kuris buvo orkestruotas (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos, ir manau, kad to niekas neneigia, toks didžiausias lūkestis buvo ir tą puikiai turbūt atsimenate: Vyriausybe, kodėl tu nieko nedarai? Tada pasiūlymų, ką turėtų daryti Vyriausybė, turinti plikas sienas, jokių stebėjimo kamerų, ten porą tvorų vienoje kitoje vietoje, ne per daug pareigūnų ir taip toliau ir panašiai, tada Vyriausybei buvo svarbiausia tai, kad apskritai šitas migracijos srautas prasidėjo.
Pasienis (asociatyvi) / T. Biliūno / BNS nuotr.
Aišku, į tai galima buvo pasižiūrėti labai filosofiškai ir pasakyti: kadangi mes žinome, kad greičiausiai žmonės vyksta į Vakarų Europos valstybes, apsimeskime, kad mes jų nematome. Ir tada ką? Va tokia mūsų ir problema. Mes jų nematome, jie kažkur praeina, nei mums problema, nei jiems problema. Bet vis dėlto valstybė turi sienas, ką derėjo prisiminti, ir turi tas sienas apsaugoti.
Įrankių neturėjome, nors dar 2020 ar 2019 metais buvo stalo pratybos, o tada tuometinė Vyriausybė pasakė, kad ramiai galime 20 tūkst. migrantų priimti apgyvendinti ir nieko neatsitiks. Staiga atėjo keli šimtai ir atrodė, kad iš esmės valstybės institucijos sugriuvo.
Taip, man atrodo, kad ir ministerijos, ir pasienio tarnybų, ir kitų institucijų, kurios padėjo, ir Vyriausybės, ir Seimo reakcija buvo greita ir tinkama. Tai, kad buvo įstatymuose nustatyta nuostatų antikonstitucinių...
Dabar mes kalbame apsibendrintai. Toks vaizdas, kad viskas yra antikonstituciška.
Agnė Bilotaitė / E.Blaževič/LRT nuotr.
– Taip, teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad antikonstituciška nuostata pripažinta ta, kad migrantai nebuvo vertinami individualiai.
– Tas vienas aspektas. Nes apskritai dėl būtinybės Vyriausybei užtikrinti sienų apsaugą ir visuomenės rimtį pats Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Vyriausybė privalėjo tą daryti. Taip, tuo metu buvo daug diskusijų tarp teisininkų ir Vyriausybės lygmeniu, ir Teisingumo ministerijoje, ir Seimo lygmeniu. Nebuvo jokios tokios griežtos nuomonės, kad mes čia galime turėti konstitucinę problemą. Tokių išvadų nėra ir Seimo Teisės departamento išvadoje. Niekur kitur.
– Dainius Žalimas sakė tai.
– Dainius Žalimas kartais... Jis yra laisvas žmogus, jis kartais gali prisakyti visokiausių dalykų. Buvo teisininkų, kurie sakė (...) priešingai.
(...) Ministrė su savo komanda ir institucijomis padarė tikrai didelį darbą, vien tai, kad mes pastatėme fizinį barjerą laiku, už numatytus pinigus, kad buvo sustatytos kameros per visą pasienį, kad buvo tinkamas rūpestis pareigūnais, kurių darbo krūvis padidėjo milžiniškai, kad dabar pradėjome tvarkyti patrulio taką, kurios niekas netvarkė nežinia kiek laiko... Esu ministrei dėkinga, už tai, ką ji padarė. Nepasant, kad šitą Konstitucinio Teismo nurodytą spragą reikės ištaisyti.
– Kritikos pavasarį sulaukusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ateitį susiejote su antradienį pasibaigsiančiu pasėlių deklaravimu. Kaip manote, kaip jam šitame procese sekėsi?
– Manau, kad ministerija tikrai dėjo labai daug pastangų, kad procesas būtų kaip įmanoma sklandesnis. (...) Mačiau dideles pastangas iš ministerijos organizuoti ir įvairius seminarus, atsakymus į klausimus ir tokį intensyvų darbą per deklaravimo laikotarpį, bet, žinoma, kai procesas baigsis, tada geriausiai ir galėsime viską įsivertinti.
– Kol kas nenorite dalytis įžvalgomis dėl ministro ateities ar tas klausimas jau uždarytas?
– Kol kas nematau kokių nors labai aštrių kampų. Tikrai turėsime šiokių tokių diskusijų su sektoriumi dėl tos pačios gamtos, kuri šią vasarą yra negailestinga daliai Lietuvos. Bet visa tai yra tiesiog darbinės diskusijos. Man atrodo, kiekvieną kartą reikalauti ministro galvos yra populiaru, bet gal galima ir kitais būdais problemą spręsti.
Kęstutis Navickas / P. Peleckio / BNS nuotr.
– Pakalbėkime apie ekonomiką. Rodikliai rodo gana prieštaringą ekonomikos padėtį ir pasirinkus, kuriuos interpretuoti, galima daryti skirtingas išvadas apie situaciją. Kas skaičiuose turėtų nutikti, kad pasakytumėte, jog Lietuvoje yra ekonominė krizė?
– Jeigu tos prognozės, kurios yra aktualios šiuo metu, įskaitant Lietuvos banko prognozę, kuri paskelbta šiandien, (...) laikysis, nemanau, kad mums reikia kalbėti apie krizę todėl, kad kaip teisingai pasakėte, vaizdelis...
– Yra visoks...
– Na, jis net ne visoks. Iš jo galima labai aiškiai išsikonstruoti, kokia yra pagrindinė linija. Pagrindinė linija yra tokia, kad tai yra trumpalaikis kristelėjimas ir, panašu, kad to paties tikisi ir ekonomikos dalyviai, todėl jeigu žiūrime į darbo rinką, darbo užmokesčio dinamiką, kur prognozės yra iš esmės Lietuvos banko pagerintos, tarsi atrodo, kad įmonės mąsto taip: reikia laikyti darbuotojus, nes jų greitai prireiks, o tada, vėliau už tuos pačius atlyginimus jų bus greičiausiai sunku rasti.
2021–2022 metai buvo labiau išskirtiniai ir 2020-ieji, kovido metai, kada nemaža dalis mūsų pramonės, ta, kuri labiau susijusi su namais, baldų ir panaši pramonė, turėjo didelę paklausą eksportuojamai produkcijai. Per visą šį laiką matėme, kad pelnai buvo tikrai įspūdingi, įmonių santaupos, indėliai bankuose augo įspūdingais tempais, vadinasi, finansinė įmonių padėtis kaip ir leidžia tuos darbuotojus išlaikyti, nepaisant to, kad dabar atrodo, jog eksporto sulėtėjimas ar kritimas yra gana gilus.
Čia, aišku, susidėjo Europos centrinio banko pinigų politika, ji labai sugriežtėjo, palūkanos per trumpą laiką paaugo labai stipriai. Viskas, kas susiję su nekilnojamuoju turtu, naujo būsto įsigijimu ir taip toliau, turi antrinius efektus, (...) bet, kita vertus, matome sparčiai lėtėjančią infliaciją. Manau, birželį metinė infliacija bus vienženklė ir lėtės toliau. Tuo metu darbo užmokesčio prognozė yra pagerinta. Vadinasi, realios vartotojų pajamos didės ir vartojimas didės. Taip pat matome daug geresnę investicijų perspektyvą, iš dalies dėl valstybės finansuojamų investicijų, tų, kurios finansuojamos Europos Sąjungos, RRF lėšomis.
Sakyčiau, kad šiuo metu galime kalbėti, jog į šių metų pirmą pusmetį tiesiog sukrito daug veiksnių, kurie susikoncentravo, ir dėl to turime tą rezultatą tokį, kokį turime. Lietuvos bankas šiandien (pirmadienį – BNS) paskelbė, kad, kaip bežiūrėsi, vis dėlto mūsų pramonės augimas net ir su sumažėjimu yra gerokai aukščiau negu ikikovidiniais laikais. Kitų šalių pramonėje to stebėti negalime. Turėjome keletą išskirtinių dalykų, kas sukūrė vadinamąjį bazės efektą, pavyzdžiui, kovido vakcinų komponentų gamyba ir mūsų chemijos pramonės labai įspūdingi rezultatai 2021–2022 metais. Tai nuo tos aukštos bazės nukristi, kada tavo produkcijai jau tokios didelės paklausos nėra, šiaip yra gana nesudėtinga.
Prognozė yra, kad į antrą metų pusę turėtų tiek vidaus vartojimo situacija tapti geresnė, tiek mūsų pramonei turėtų perspektyvos pragiedrėti. Nematau, kodėl taip neturėtų būti. Aišku, dar vienas energetikos kainų šokas dėl kokios nors priežasties, koks tiekimo grandinių didžiulis sutrūkimas ar kokie kiti dalykai, staigus naftos kainų didžiulis šuolis, nežinau dėl ko, nes pasaulinėje ekonomikoje tam priežasčių nesimato, galbūt ir galėtų tą trajektoriją pabloginti, bet kol kas pagrindo nematau abejoti ta istorija, kurią pasakoja Lietuvos bankas. Manau, kad Finansų ministerijos prognozė (birželį – BNS) bus labai panaši.
– Jūsų nuomone, neapibrėžtumo laikotarpis ekonomikoje baigėsi?
– Tikrai ne. Todėl, kad tie veiksniai, kurie neapibrėžti, nė vienas iš jų nėra pasibaigęs. Karas nepasibaigęs, ir mes jau matėme, kaip karas gali sukelti tokių gana sunkiai net įsivaizduojamų pasekmių žaliavų rinkoms, kas buvo labiau praėjusių metų istorija. Kinijos ekonomika, dėl kurios atsigavimo buvo labai daug nuomonių, dabar, matome, kad jos atsigavimas yra gerokai lėtesnis. Tai, viena vertus, gerai, nes prognozuojamos naftos kainos tikrai nebus tokios, kaip atrodė anksčiau, nebus tikriausiai didesnės paklausos ir suskystintoms dujoms, kas mums yra gerai, kaip vartotojams.
Bet, kita vertus, tai daro įtaką visiems mūsų prekybos partneriams. Nes mūsų komponentė, kuri yra pramonė ir grynasis eksportas, tai jos situacija tiesiogiai yra susijusi su situacija tokių šalių, kaip Vokietija ir Vokietijos pramonė. Jeigu Vokietijos pramonė praėjo žiemos sezoną be rusiškų dujų, dėl ko mes visi džiaugiamės, reikia prisiminti, kad tai atsitiko iš dalies dėl to, kad buvo sumažinti gamybos mastai. Tai čia jau blogesnė istorijos dalis.
Tebevyksta karas, jis veikia Europos ir viso pasaulio ekonomiką. Kada jis baigsis, niekas negali atsakyti, ir aišku, kad tas neapibrėžtumas kabos visiems vartotojams, ir visiems gamintojams, ir ekonomikos dalyviams, taip pat ir Vyriausybei virš galvos.
Europos Centrinis Bankas / AP nuotr.
– Šių metų skolinimosi programoje numatyta, kad Lietuva užsienio rinkose pasiskolins 4 mlrd. eurų. Dabar jau yra pasiskolinusi 1,25 mlrd. eurų. Skolinsitės ir likusią sumą ar šie planai keičiasi?
– Kai buvo tvirtinamas biudžetas ir skaičiuojamas deficitas, vertinta, kad palaikymo priemonėms gyventojams ir verslui dėl energetikos kainų šoko mums reikės labai ženklios sumos, ta suma viršijo milijardą ir buvo arčiau 1,5 mlrd. eurų. Bet kai energetikos kainos susinormalizavo, nuo liepos 1 dienos reguliuojamos kainos vartotojams bus net mažesnės negu buvo nuo sausio 1 dienos, verslo kompensacijoms iš esmės tų lėšų neprireikė. Vyriausybė taip pat buvo skaičiavusi dalį deficito dėl mokestinių atidėjimų, kurių kreipsis įmonės, kad jos galėtų mokesčių sąskaita šiek tiek pasilengvinti tą naštą, bet tokių prašymų praktiškai nesulaukėme, jų buvo labai mažai. Tad realiai faktinis deficitas nuo planuoto tvirtinant biudžetą skirsis gana smarkiai. Atitinkamai skirsis ir skolinimosi poreikis.
– Kai Vyriausybė pristatė mokesčių reformos projektą, siūlė, kad dalis pokyčių įsigaliotų nuo 2024 metų sausį. Akivaizdu, kad situacija tokia, jog jeigu nebandysite priimti tų pakeitimų kartu su kitų metų biudžetu, jie neįsigalios sausį, nes mokesčių įsigaliojimui reikalingas pusmetis. Ar dabar siūlysite, kad pakeitimai, kurie planuoti įsigalioti sausį, kelsis į kitų metų liepą?
– Kai kurie galės keltis, ir nematau didelės problemos. Tie dalykai, kurie susiję su dabar galiojančių investicinių lengvatų pratęsimu, bus siūloma, jog įsigaliotų nuo ateinančio mokestinio laikotarpio. Bet kadangi tai palankios mokesčių mokėtojams nuostatos, labai nustebčiau, jeigu dėl to kas nors nuspręstų skųstis.
– LRT kolegoms praėjusią savaitę sakėte, kad jūsų tolesnis likimas pareigose priklausys nuo to, kaip Vyriausybei seksis vykdyti programą. Programos punktų, aišku, yra daug, ir akivaizdu, kad Vyriausybė turi savo prioritetus. Ką visuomenė turėtų stebėti dabar, kad darytų išvadą, jog Vyriausybei įgyvendinti savo programą sekasi gerai?
– Žvelgiant į tai, kas, man atrodo, dar yra padaroma per likusius pusantrų metų, tai sakyčiau, yra keli tokie kertiniai dalykai. Pirmiausia tai yra mūsų infrastruktūriniai projektai ir energetika (...). Nepaisant visų šitų sudėtingumų ir sunkumų kadencijos pabaigoje, mes tikrai turime būti absoliučiai pasiruošę visiems elektros sistemos desinchronizavimo veiksmams (atsijungimui nuo Rusijos valdomo BRELL žiedo – BNS) ir tai yra labai svarbu.
Taip pat yra švietimo projektai. Čia aš galbūt išskirčiau nacionalinį susitarimą (dėl švietimo politikos – BNS), kurio įgyvendinimas kitąmet bus nemažas iššūkis todėl, kad (...) numatyta, jog kitų metų pabaigoje pedagogų atlyginimas turėtų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra toks pats, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, ir tai bus nemažas iššūkis. Tikiuosi, kad pavyks jį įgyvendinti.
Taip pat krašto apsaugos susitarimo įgyvendinimas – kas be ko. Ir dabar turbūt vienas iš svarbiausių darbų yra Valstybės tarnybos įstatymą, kuris priimtas ir prezidento pasirašytas, paleisti į gyvenimą taip, kad jis galėtų pradėti realiai veikti.
Seimas, Vyriausybė / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
– Teisingai suprantu, kad kitų metų valstybės biudžete bus numatytos lėšos, jog mokytojų atlyginimai 2024-ųjų pabaigoje pasiektų 130 proc. VDU?
– Toks yra nacionalinis susitarimas. (...) Kitų metų biudžetas bus turbūt sudėtingiausias iš visų biudžetų, kurie buvo, nes (...) jau mums reikia grįžti į tokias struktūrines vėžes, kur tos pajamų ir išlaidų žirklės turi pradėti glaustis ir susiglausti kažkuriuo vidutiniu laikotarpiu, o ekonomika tokiais pumpuruojančiais, taip sakant, fontanais, kaip čia atrodė pastaruoju metu, pajamų tikrai neaugins ir pajamų augimas bus gerokai nuosaikesnis.
Bet tai yra partijų susitarimas. Nacionaliniai susitarimai, padėjus visas įstatymų higienas, ką mes privalome pagal įstatymus daryti, tam tikrus dydžius indeksuoti tam tikru dydžiu, visa tai žinoma, kad turės būti padaryta. Man atrodo, kad jeigu jau partijos yra susitarusios dėl dviejų nacionalinių susitarimų, tai iš esmės esant ribotiems ištekliams, šitiems susitarimams turės būti teikiamas prioritetas. O jeigu ištekliai daugiau neleis kokių nors dalykų daryti, tai jau tie kiti, papildomi dalykai turės būti atidėti geresniems laikams.
– Kaip vertinate prezidento siūlymą jau rudenį prokurorų algas padidinti beveik dvigubai?
– Diskusija apie prokurorų algas buvo tuomet, kai svarstytas valstybės tarnybos paketas, prokurorai labai siekė taip pat būti to pirmojo etapo dalimi (kaip ir teisėjai, jiems algos keliamos nuo šių metų liepos, prokurorams – nuo kitų metų sausio – BNS). Bet kadangi, na, buvo daugiau toks noras būti, bet mažiau įdirbio į, sakykime, argumentaciją ir paieškas, taip pat ir vidinių rezervų sistemoje, tai šitai buvo atidėta vėlesniam laikotarpiui.
Nausėda siūlo prokurorams algas didinti nuo šių metų spalio / 2023.06.15 11:57
Žinau, kad Ekscelencija prezidentas pateikė tą pasiūlymą, bet, matote, jeigu žiūrėsime į teismus, tai teismuose įvyko ne tik darbo užmokesčio padidinimas, bet taip pat vyksta ir pačių teismų reforma, dėl ko Seimas turėtų apsispręsti artimiausiu metu. (...) Tai rodo tokį atsakingą institucijos ir sistemos požiūrį, kad mes ne tik prašome didesnių algų, bet ir darome tai, kas nuo mūsų priklauso, ką galime viduje pasiekti efektyvumo prasme, kad tai nebūtų vien papildomas reikalavimas iš biudžeto. Tad turėčiau lūkestį, jog ką nors panašaus mums pavyks nuveikti ir su prokuratūros sistema. Tada manau, kad sutarimą tikrai galėsime rasti.
– Ar teisingai suprantu, kad prezidento iniciatyvai jūs nepritarsite?
– Manau, kad prezidento iniciatyva bet kuriuo atveju, kadangi ji reikalauja papildomų lėšų, jeigu bus pateikta Seime, atkeliaus į Vyriausybę išvadai, ir tada mes jau galėsime ruošdami išvadą visus tuos dalykus įsivertinti. Nes jeigu ne prezidentas, tai tuomet Vyriausybė būtų turėjusi pateikti kažkokį pasiūlymą rudenį. Čia yra iš esmės trijų mėnesių klausimas, ir apsisprendimo ar įsivertinimo, kiek yra vidinių rezervų pačioje sistemoje.
Ko nesinorėtų, kad visi vadovai norėtų būti labai geri savo darbuotojams, norėtų juos visus labai gerai įvertinti ir paskui tikėtųsi, jog Finansų ministerija yra bedugnis šulinys, iš kurio galima tiesiog paprašyti, ateiti ir pareikalauti tų pinigų. Tokių precedentų yra buvę ir tokių precedentų, deja, yra buvę ir pačioje prokuratūroje. Tai vis dėlto čia taip pat ir vadovo atsakomybė, tuos biudžeto išteklius, kurie bus suplanuoti darbo užmokesčiui, naudoti taip, kad geriausiai dirbantys darbuotojai būtų geriausiai vertinami, o mažiausiai motyvuoti galbūt ir nedirbtų išvis.
– Pereikime prie saugumo klausimų. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje kolegoms iš portalo „15min“ pasakė, kad lūkestis, kalbant apie brigadą, Lietuvoje konkrečiais metais dislokuoti konkretų skaičių pajėgų nėra nei rimtas, nei solidus. Suprantu, kad jums tokia pozicija nėra priimtina?
– Man atrodo, kad čia yra ta diskusija, kuri tęsiasi kurį laiką ir nebūtinai visada geriausia savo išraiška, kur turbūt yra truputį derybų elementų ir tas derybų elementas, deja, bet pasidaro viešas. Galbūt to neturėtų būti, bet demokratinėse visuomenėse, matyt, to neįmanoma išvengti.
Galiu pasakyti labai paprastai: nenorėčiau, kad Vyriausybė ir Lietuva atsidurtų tokioje situacijoje, kai kas nors galėtų pasakyti, kad mes jums neatsiųsime papildomų karių, nes jūs kažko nepadarėte. Manau, kad pagrindinis mūsų uždavinys yra vis dėlto dabar maksimaliai greitai daryti tai, kad galėtume priimti sąjungininkus. Turint infrastruktūrą, man atrodo, truputėlį optika ir tų žmonių, kurie turi priimti sprendimus dėl dislokavimo, taip pat keičiasi, bent jau mano kuklūs stebėjimai šito proceso leistų daryti tokią gana drąsią prielaidą.
Vokietijos kariai / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Aš vis tiek nesitrauksiu nuo to, ką Vyriausybė yra suplanavusi. (...) Šiandien kaip tik atidarėme dar vieną atkarpą Marijampolės–Suvalkų kelio atkarpos, kuri yra labai svarbi kariniam mobilumui ir kur yra pusės milijardo vertės investicija. Visa tai darysime ir toliau ir toliau argumentuosime kolegoms Vokietijoje, kad turėtų būti karių dislokuota maksimaliai daug Lietuvoje. (...)
– Praėjusią savaitę atgimė diskusijos, ar reikia, ar nereikia Ukrainai suteikti narystės veiksmų planą pakeliui į NATO. Iš Jungtinių Valstijų prezidento administracijos taip pat buvo prieštaringų signalų, Europoje irgi nuomonė – nevienareikšmė. Kokia yra Lietuvos pozicija?
– Atrodo, kad po to, ką Ukraina išgyveno ir išgyvena, narystės planas skamba galbūt nevisiškai kaip adekvatus reikalavimas. Tas narystės planas būtų skambėjęs adekvačiai 2008-aisiais, kada jis, beje, turėjo būti pasiūlytas, bet nebuvo. Dabar, turint mintyje, kur yra Ukraina, ką daro Ukraina, su kokia ginkluote kovoja Ukraina, kokį parengtumo lygį yra pasiekusi Ukrainos kariuomenė, koks čia narystės planas galėtų būti?
Jau atrodo, kad čia yra kariuomenė ir valstybė, kuri yra pasiruošusi daug geriau negu kai kurios kitos valstybės ir jų kariuomenės. Man atrodo, kad ne toks klausimas turi būti, nes narystės planas yra ar nėra, tai jau toks antras sprendimas. (...) Čia turbūt yra platesnis klausimas apskritai, kokia perspektyva Ukrainai dėl pačios narystės. Ne dėl plano, o dėl pačios narystės artimiausiu metu. Ir čia, kaip sakote, nuomonės, deja, bet yra nekonsensuse.
– Ką turėtų NATO viršūnių susitikimas Vilniuje pasakyti Ukrainai, kad jūs po jo galėtumėte konstatuoti, jog tas susitikimas buvo istorinis?
– Man atrodo, kad mes kartais sau keliame daug lūkesčių. Norime, kad visi susitikimai, ypač tie, kurie vyksta pas mus, būtinai būtų istoriniai. Bet mano patirtis rodo, jog istoriniu politikai sugeba paskelbti bet ką, jeigu labai nori. Ir rekordiniai biudžetai visada būna ir taip toliau, ir panašiai, nors jie visada yra didesni už prieš tai buvusius, tad tiek to rekordiškumo. Man atrodo, istorija įvertins, kiek tas susitikimas bus istorinis. Koks nors Bukarešto susitikimas – nors kolegos Rumunijoje nemėgsta, kai taip vertinama, – bet turbūt iš istorijos perspektyvų irgi buvo istorinis, nebūtinai gerąja prasme.
Man atrodo, kas yra svarbu, turint mintyje, kad išties to konsensuso dėl Ukrainos perspektyvų nėra, (...) absoliučiai nepageidautinas rezultatas būtų bet koks, kuris atrodytų kaip Rusijos galimybė diktuoti NATO plėtrą. O kokius žodžius ir tas praktikalijas mūsų diplomatai sugebės rasti deklaracijoje, tai yra sunkus darbas, kai iš tikrųjų stengiesi akomoduoti 31 valstybę ir atrasti žodžius, po kuriais gali pasirašyti visi, nes konsensusas yra labai svarbu.
Svarbi yra ir perspektyva, kad ne Rusija sprendžia tuos klausimus, bet ir konsensusas, nes konsensuso nebuvimas jau reiškia, kad Rusija greičiausiai gali kažką spręsti.
– Kalbant apie perspektyvą, akivaizdu, kad Ukraina per viršūnių susitikimą nebus pakviesta tapti NATO nare. Taip pat tikėtina, kad jai nebus nupieštas koks nors aiškus žemėlapis kelyje į narystę NATO. Jeigu nei to, nei to nebus, laikysite susitikimą nuviliančiu?
– Susitikime yra keletas aspektų: yra mūsų pačių saugumo dalykai, yra Švedijos narystė NATO (...). Tai tokie suabsoliutinimai nebūtų gerai, nes turėtumėme vertinti visą paveikslą.
Stoltenbergas: Ukraina taps NATO nare, bet Vilniuje ji nebus pakviesta į Aljansą / 2023.06.19 14:01
Bet kalbant apie Ukrainą, bus labai apmaudu, jeigu bus tik atkartojimas to, ką mes visi žinome. Kad NATO durys neuždarytos, tai mes visi žinome. Teoriškai jos yra neuždarytos, bet iki šiol buvo veikėjai, kurie yra ne NATO, kurie sugebėdavo tas duris pridaryti. Mano nuomone, tai būtų labai blogas rezultatas. Bet ar dėl to pats viršūnių susitikimas taptų blogas? Tikrai taip nereikėtų vertinti, nes vis tiek tos diskusijos taip nesibaigs. Bus kitas viršūnių susitikimas, bus Vašingtone viršūnių susitikimas, niekur nedings Ukraina, niekur nedings klausimas. Jeigu dabar nepavyks pasiekti konsensuso, vis tiek to konsensuso bus siekiama toliau.
NATO viršūnių susitikimas (asociatyvi) / BNS nuotr.
– Rugpjūtį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyriai pradės kelti pretendentus vidiniam partijos balsavimui, kas turėtų tapti partijos kandidatu į prezidentus. Ar jūs pati esate apsisprendusi, ar dalyvausite?
– Laukiau šito klausimo. Gal manęs niekas neiškels, tai nereikės šito klausimo svarstyti.
– O jeigu iškels?
– Kaip ir sakiau jau ne kartą, nesakau ne. Bet šiaip kol kas tai yra toks labiau intrigos palaikymas, o jau spręsiu tada, kai reikės spręsti, o jeigu nereikės spręsti, tai ir nebus ką spręsti.
– O kam tą intrigą laikyti?
– O kodėl turėčiau sakyti, kad nedalyvausiu? Gal man pasirodys kažkuriuo metu, kad reikia dalyvauti.
– Ačiū už pokalbį.
JTI
LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą
Anksčiau žadėjusi atsistatydinti, dabar Šimonytė kalba atsargiau: leidau sau per daug
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt 2023.06.06 12:45
Ingrida Šimonytė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Prieš dvi savaites teigusi, kad jei Seimas nepritars pirmalaikiams rinkimams, ji trauksis iš pareigų, dabar premjerė Ingrida Šimonytė, panašu, nuo tokios pozicijos atsitraukia ir teigia, kad jos, kaip ministrės pirmininkės, likimą lems konservatorių prezidiumas.
„Turbūt pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, nes aš nesu Vyriausybėje pati sau. Bet prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šitą klausimą, tai prezidiumas šitą klausimą svarstys“, – antradienį Seime sakė ministrė pirmininkė.
Portalas LRT.lt primena, kad gegužės 21-ąją, viešėdama Klaipėdoje, I. Šimonytė teigė, kad jei Seimas nepritars pirmalaikių rinkimų iniciatyvai, ji atsistatydins. Antradienį parlamentas balsų dauguma siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų atmetė jau pirmajame balsavime.
Po balsavimo ministrė pirmininkė pabrėžė, kad sprendimą dabar turi priimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas. Kada įvyks kitas prezidiumo posėdis – neaišku.
„Aš nesu asmeniškai Vyriausybėje, aš esu deleguota partijos. Mano sprendimai, kokie jie bebūtų, vis tiek turės būti aptarti prezidiume. Kai prezidiume aptarsime, tada aš ir informuosiu“, – sakė I. Šimonytė.
Paklausta, ar ji dar nori dirbti ministre pirmininke, premjerė atsakė trumpai: „Aš dirbu.“
Ingrida Šimonytė, konservatoriai / P. Peleckio / BNS nuotr.
Tapinas viešina naujus faktus: Ignalinoje pasiektas skirtingų mokėjimo kortelių „rekordas“
Irtautė Gutauskaitė, Augustė Lyberytė, ELTA, Delfi 2023 m. birželio 5 d. 14:55
Andrius Tapinas© DELFI / Dainius Labutis
Visuomenininkas Andrius Tapinas, kartu su apžvalgininku Rytu Staseliu išnagrinėjęs Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų ataskaitas, paskelbė, kad buvo pasiektas skirtingų mokėjimo kortelių „rekordas“. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Baltakis, pagrįsdamas savo išlaidas, pateikė kuro čekius, apmokėtus 112 skirtingų mokėjimo kortelių.
„Rytas Staselis nukeliavo į Ignaliną ir parsivežė naują rekordą. Per kadenciją LVŽS atstovas Jonas Baltakis pateikė kuro čekius, apmokėtus 112 skirtingų mokėjimo kortelių“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė A. Tapinas.
„112 skirtingų kortelių. Tas momentas, kai tikrai reikia paskambinti 112“, – pridūrė visuomenininkas.
Anot jo, buvęs Ignalinos meras ir Lietuvos socialdemokratų partijos skyriaus vadovas Justas Rasikas pateikė kuro čekius, apmokėtus iš 70 skirtingų kortelių.
„Buvęs Ignalinos meras ir LSDP skyriaus vadovas Justas Rasikas pateikė 70 kortelių, vicemeras Juozas Rokas – 64 skirtingas korteles“, – feisbuke rašė A. Tapinas.
„Ir visi čekiai yra vardiniai, nes to reikalavo Ignalinos rajono administracija“, – pridūrė visuomenininkas.
Pasak jo, R. Staselis pastebėjo, kad skirtingi politikai pateikdavo čekius, apmokėtus su tomis pačiomis kortelėmis.
„Dar Rytas labai įdomiai atranda pas skirtingus politikus pasitaikančias tais pačiais numeriais besibaigiančias korteles, tad jeigu kas nors dažnai pildavotės kurą Ignalinos Alaušoje arba Viadoje ir turite korteles, kurios baigiasi 3481, 1271 arba 1268 – parašykite“, – rašė A. Tapinas.
Ignalinos savivaldybės administracija labai griežtai tikrino, kad čekiai būtų vardiniai, bet kad buvo atsiskaitoma 112 ir 70 skirtingų kortelių – nepastebėjo“, – reziumavo jis.
ELTA primena, kad visuomenininko A. Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Po įtarimų piktnaudžiavimu, buvęs Ignalinos meras J. Rasikas į biudžetą grąžino beveik 14 tūkst. eurų
Ignalinos tarybos narys, socialdemokratas Justas Rasikas grąžino į savivaldybės biudžetą daugiau kaip 14 tūkst. eurų.
Apie pastarąjį sprendimą politikas paskelbė po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino Ignalinos savivaldybės tarybos narių išlaidų ataskaitas. Žurnalisto Ryto Staselio atliktame tyrime teigiama, kad buvęs Ignalinos meras savivaldos administracijai pateikė kuro čekius, apmokėtus iš 70 skirtingų kortelių.
„Pirmiausia, atsiprašau visų Ignalinos krašto gyventojų. Prisiimu atsakomybę dėl panaudotų lėšų susijusių su darbu Ignalinos savivaldybės taryboje. Apgailestauju dėl susiklosčiusios situacijos.
Įvertinęs situaciją, dar praeitą savaitę į savivaldybės biudžetą grąžinau visus 2019 – 2023 m. tarybos nario veiklos kompensavimui skirtus pinigus 13 887,80 eur.“ – pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė J. Rasikas.
„Tokį patį veiksmą raginu atlikti ir kitus tarybos narius“, – akcentavo socialdemokratas.
J. Rasikas tikino, kad partijos Ignalinos skyrius artimiausiu metu aptars ydingą kanceliarinių lėšų panaudojimo praktiką.
„Artimiausiu metu situaciją dėl tarybos narių kanceliarinių išlaidų įvertinsime ir LSDP Ignalinos skyriuje“, – pridūrė Ignalinos socialdemokratas.
ELTA primena, kad visuomenininko A. Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Prezidentas: politinę krizę galima spręsti ir išankstiniais rinkimais, tiek Vyriausybės atnaujinimu
Augustė Lyberytė, ELTA / Delfi 2023 m. gegužės 30 d. 17:39
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad valstybėje kilusią politinę krizę galima spręsti ir pirmalaikiais Seimo rinkimais, ir Vyriausybės atsistatydinimu.
Gitanas Nausėda / © ELTA / Julius Kalinskas
„Nėra padėties be išeities. Manau, kad tiek išankstinių rinkimų idėja, tiek ir, kaip dabar mėgstama sakyti, Vyriausybės perkrovimas – aš tiesiog vadinčiau atnaujinimas – yra įmanomos alternatyvos. Ir turbūt šituo keliu mes eisime“, – antradienį lankydamasis Pabradėje sakė G. Nausėda.
Daukanto aikštės lyderis – kitaip nei daugelis apžvalgininkų ir politologų – neatmetė galimybės, kad Seimas gali nutarti šaukti naujus parlamento rinkimus. Pasak jo, tai yra vienas iš galimų valdžios perkrovimo scenarijų.
„Neatmesčiau varianto, kad Seimas gali teigiamai apsispręsti ir dėl išankstinių rinkimų. Tačiau nenoriu užbėgti įvykiams už akių ir prognozuoti, kaip bus“, – dėstė jis.
„Nesutikčiau, kad visi jau labai kritikuoja tuos išankstinius rinkimus. Galbūt daugiau abejojama dėl to, ar apskritai įmanoma juos surengti, ar Seimas yra pasirengęs priimti sprendimą dėl išankstinių rinkimų. Aš manau, kad tikrai tai neturėtų būti a priori atmestina alternatyva, sprendžiant tokią politinę situaciją, kurioje atsidūrėme – iš dalies patys dėl savo kaltės ir dėl tam tikrų ne iki galo apgalvotų kai kurių politikų pareiškimų“, – aiškino valstybės vadovas.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę Gintarė Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
S. Malinauskas išanalizavo I. Šimonytės ir G. Landsbergio laišką konservatoriams: tonas keičiasi Priminė, kaip baigėsi identiški S. Skvernelio grasinimai
Ignas Grinevičius „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Nauja diena“ 2023-05-26 19:23
Premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienį laišku kreipėsi į partijos bendražygius, kuriame argumentavo siekį inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o nepavykus – atsistatydinti Vyriausybei, tuo pačiu partiečius ragino šį jų sumanymą palaikyti, veikti vieningai.
Buvęs ekspremjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, turinio kūrėjas Skirmantas Malinauskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pastebėjo, kad konservatorių partijos lyderių tonas laiške pasikeitė.
Priminė, kaip baigėsi S.Skvernelio pareiškimas
„Šis laiškas įdomus tuo, kad jame keičiasi tonas. Įdomiausia vieta laiške yra tai, kad bus siūlomi pirmalaikiai Seimo rinkimai, o jeigu ne, tai bus siūloma svarstyti Vyriausybės pasitraukimą.
ATSISTATYDINUS VYRIAUSYBEI KALBA APIE DILEMĄ: SEIME NIEKAS NEŽINO, KAIP SKLANDŽIAI JĄ PAKEISTI
Visai neseniai I.Šimonytė sakė, kad tikrai trauksis, garantuotai. Panašu, kad tas tonas švelnėja, emocijos šiek tiek atvėsta, ir galbūt iš tiesų viskas bus paprasčiau, nei mes dabar galvojame, dėliodami būsimus premjerus ar premjeres“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Apskritai jis pastebėjo, kad valdantieji ir toliau bendrauja viešais laiškais, koalicijos partneriai santykius aiškinasi laidų metu.
„Garantuoju, kad visų galvose sukasi viena ir ta pati mintis – pakalbėsime, viskas nurims. Turbūt nei opozicija labai spaus I.Šimonytę, J.Razma jau pasisakė, kad norėtų, jog I.Šimonytė liktų. Matyt, po truputį, atvėsusi, I.Šimonytė priims sprendimą likti“, – prognozavo S.Malinauskas.
S.Malinauskas pasakojo jaučiantis „mažą deja vu“, nes 2019 metais to meto premjeras Saulius Skvernelis buvo pareiškęs, kad atsistatydins iš premjero pareigų, jeigu nelaimės prezidento rinkimų.
„Mes lygiai tą pačią situaciją, tik kitame kontekste, turėjome, kai S.Skvernelis turėjo trauktis. Visi spėliojo, kas bus, kai jis pasitrauks. Jis nepasitraukė, bet įvyko vienas labai didelis dalykas, lūžis – buvo suformuota jau kitokia Vyriausybė, į ją atėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Ten visai kitokį svorį įgijo koalicijos partneriai, prasidėjo skandalų virtinė, įskaitant ir premjero gatvę. S.Skvernelio Vyriausybę vertinčiau iki perkrovimo ir po jo, nes tai yra du skirtingi dalykai“, – svarstė S.Malinauskas.
Tuo metu dabartinės Vyriausybės atveju, anot jo, jeigu I.Šimonytė liktų premjere, bent dalis Vyriausybės narių būtų keičiami.
„Atsimenu, jau kažkada laukėme iki išnaktų, ką pasakys premjerė apie du ministrus, ir ji galiausiai išėjusi pasakė, kad „pasikalbėjau, išsisprendėme viską ir judame toliau“.
Visi tada sakė, kad tai blogai, kad atsakomybės išvengta, bet užsimiršo. Manau, kad dabar gali būti panašus scenarijus, bet neužsimirš. Iki rinkimų bus apie tai kalbama, burnojama“, – spėjo jis.
Buvęs patarėjas prisiminė, kad ir S.Skvernelio persigalvojimas rinkėjams nepasimiršo.
„Buvo sakoma „va, žodžio žmogus – pasakė, kad pasitrauks ir nepasitraukė“. Dabar I.Šimonytė yra aiškiai pasakiusi, kad pasitrauks. Jeigu nepasitrauks… Ji tą situaciją puikiai supranta“, – kalbėjo jis.
Kaip keisis konservatorių partija?
S.Malinauskas taip pat neatmetė, kad šio skandalo ir pasiūlytų iniciatyvų fone sprendžiasi ir konservatorių partijos, ir paties partijos pirmininko likimas.
„Akivaizdu, kad Tėvynės sąjungoje sprendžiasi didžiuliai, globalūs klausimai, pirmiausiai – kas vadovaus partijai.
Antras dalykas yra žmonės, kurie dabar labiau kritikuoja. Pažiūrėkime į A.Anušauską, A.Ažubalį. Vargu, ar A.Ažubalis žino, kokia bus jo vieta (konservatorių partijos Seimo rinkimų – aut.past.) sąraše – kiek žinau, jis buvo nureitinguotas į apačią, jis nežino, ar laimės vienmandatę.
Ir dabar staiga jam sakoma – „eik, pusantrų metų iki kadencijos pabaigos, nubalsuok už savo darbo pabaigą, ir žiūrėsime, kas bus po to“. Gal paskui bus 15 konservatorių Seime.
Tai yra vidinės kovos. Daug kas kalba, kad I.Šimonytę norima pasaugoti tam, kad ji galėtų laimėti rinkimus ir užimti G.Landsbergio postą. Pamatysime.
G.Landsbergiui daug kas prognozuoja eurokomisaro kėdę. Vėlgi, tokioms aistroms verdant, ar tai bus realu, ar ne – pamatysime“, – sakė S.Malinauskas.
Šimonytė: jei Seimas neras valios perkrauti save, aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą
Radvilė Rumšienė, LRT.lt / 2023.05.21 13:01
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė lankosi Klaipėdoje / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Jeigu Seimas nepritartų pirmalaikių rinkimų siūlymui, premjerė Ingrida Šimonytė teiks prašymą atsistatydinti iš pareigų, o tai reikštų visos Vyriausybės atsistatydinimą po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Ateinančią savaitę ministrė pirmininkė taip pat žada priimti sprendimą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės prašymo palikti postą.
Sekmadienį Klaipėdoje viešinti premjerė I. Šimonytė žurnalistams teigė pritarusi ir palaikanti penktadienį paskelbtą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo sprendimą inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jeigu toks siūlymas palaikymo nesulauktų – svarstyti dėl visos Vyriausybės pasitraukimo.
Pasak premjerės daugiau žinių apie Vyriausybės krizę ir sprendimas dėl į tarybos nario lėšų naudojimo skandalą įklimpusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis.
„Koalicijos partijos buvo susitikusios. Manau, kad išsamesnis pranešimas apie tai bus rytoj. Tie sprendimai, kurie priklauso nuo manęs, dabar čia artimiausiu metu bus padaryti nustatytu laiku. Dėl ministrės Šiugždinienės pareiškimo aš turiu 5 darbo dienas, per kurias turiu priimti sprendimą ir tą sprendimą priimsiu. Sprendimus dėl Vyriausybės taip pat įgarsinsiu kitą savaitę, nors iš esmės, jie yra įgarsinti prezidiumo sprendime“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė lankosi Klaipėdoje / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Premjerė teigė esanti pasirengusi teikti prašymą dėl atsistatydinimo, jeigu Seimas nepalaikytų pirmalaikių rinkimų siūlymo.
„Jeigu Seimas neras savyje valios perkrauti save, turint minty, kad labai sunku, matyt, kad šitoje istorijoje rasti baltų, pūkuotų ir teisiųjų, kurie galėtų teisti kitus. Tokiu atveju, tiesiog aš teiksiu savo atsistatydinimo prašymą, kas reiškia, kad Vyriausybė atsistatydins po NATO summito“, – dėstė I. Šimonytė.
Seimas / D. Umbraso/LRT nuotr.
LRT.lt jau skelbė, kad TS-LKD prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Toks siūlymas penktadienį priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę.
TS-LKD prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė J. Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.
Jurgita Šiugždinienė ir Ingrida Šimonytė / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį savo ruožtu paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, dar kultūros ir finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.
Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.
Seimo opozicija nebeturi vilčių susitarti dėl opozicijos lyderio: dėl žlugusių derybų kaltina vieni kitus
Augustė Lyberytė, ELTA / 2023 m. gegužės 21 d. 08:36
Vos atsiradusi viltis Seimo opozicijai sutarti dėl bendro darbo ir turėti parlamento mažumos lyderį žlugo. Dėl bendradarbiavimo diskutavę „darbiečiai“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai sako, kad tarppartiniai pokalbiai sustojo, todėl vilčių sugrįžti prie šio klausimo nebepuoselėja.
Saulius SkvernelisSaulius Skvernelis© DELFI / Andrius Ufartas
Visgi, klausiami, kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, partijų atstovai beda pirštu į skirtingas puses – „darbiečiai“ leidžia suprasti, kad derybas sugadino Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė, per anksti prakalbusi apie susitarimus spaudos atstovams. Pastaroji sako atvirkščiai – pasak jos, Darbo partija persigalvojo ir susitarti nebepavyks.
Tuo metu ekspremjeras Saulius Skvernelis mano, kad susitarimas žlugo dėl artėjančio rinkiminio maratono.
A. Mazuronis: idėja palaidota, opozicija susiskaldžiusi ir silpna
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis Eltai nurodė, kad tarp opozicinių frakcijų diskusijos dėl bendros veiklos nebevyksta. Jis svarsto, kad kai kuriems politikams, dalyvavusiems derybose, reikėjo ne paties susitarimo dėl opozicijos lyderio, bet, anot jo, „skambaus proceso“.
„Man atrodo, kad kai kam buvo reikalingas procesas, bet ne galutinis rezultatas. Ir dabar nevyksta jokios šnekos. Aš nežinau, nesu įsitikinęs, ar nuo pat pradžių tam tikri žmonės, kurie dalyvavo šiame procese – ar siekė rezultato, ar siekė tiesiog skambaus proceso“, – sakė jis.
„Pasižiūrėkite, kas nulėkė į spaudą ir kas pradėjo šmėžuoti spaudoje, džiugiai pranešinėti žinią apie susitarimą tarp opozicijos, kai tuo susitarimu net nekvepėjo. Pamatysite pagrindinius spykerius“, – nurodė Seimo narys, leisdamas suprasti, kad omenyje turi Mišrios grupės seniūnę A. Širinskienę, kurią dėl pasisakymų žiniasklaidoje kritikavo jau anksčiau.
Todėl vertindamas susiklosčiusią situaciją, A. Mazuronis nurodė nebeturįs vilčių, kad dar šioje Seimo kadencijoje opozicijai pavyktų susitarti dėl bendro darbo ir lyderio. Pasak jo, koją kiša ir artėjantys rinkimai, mat, Seimo nario teigimu, partijos siekia telkti palaikymą.
„Idėja palaidota, opozicija susiskaldžiusi, silpna ir sugebanti labai sunkiai ir tik išimtinais atvejais rasti bendrą vardiklį“, – konstatavo politikas.
„Artėja rinkiminiai metai ir tai suponuoja tai, kad tas tarimasis bus dar sudėtingesnis, visi bandys sau kažkokį politinį identitetą susikurti ir rinktis politinius balus. Galimybė susitarti bus praktiškai lygi nuliui“, – pažymėjo „darbiečių“ lyderis.
A. Širinskienė: iniciatyvą sužlugdė persigalvojusi Darbo partija
Tuo metu kitoje Seimo mažumos frakcijoje – Mišrioje grupėje – dėl žlugusios opozicijos lyderio iniciatyvos kaltinama Darbo partija. Pasak A. Širinskienės, partijos jau buvo bene sukirtę rankomis ir finalizavę susitarimus, tačiau „darbiečiai“, jos teigimu, persigalvojo.
„Kaip suprantu, Darbo partija persigalvodama ji tą idėją palaidojo. Šiuo atveju, tai yra jų apsisprendimas, kuris gerokai nustebino. Ir pradžių mes buvome kaip ir skubinami priimti sprendimą, paskui buvo to sprendimo išsižadėta. Bet, matyt, kaip suprantu, tai tam tikrų vidinių Darbo partijos perturbacijų išdava – kas pas juos frakcijoje vyksta ir kokie sprendimai priimami“, – Eltai situaciją komentavo A. Širinskienė.
Todėl ji, kaip ir A. Mazuronis, nebemato kitokių galimybių ar kelių rasti bendrą sutarimą. Seimo narė akcentuoja, kad ieškoti kitų partnerių „valstiečių“ ar socialdemokratų gretose taip pat nėra prasmės. Kaip numato Seimo statutas, opozicijos lyderis gali būti renkamas tada, kai mažumos frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių parlamentarų.
Be to, A. Širinskienės manymu, derybas su kitomis frakcijomis komplikuotų ir tam tikros pavienių politikų trintys.
„Žinant tai, kad su Skverneliu yra tam tikri konfliktai „valstiečių“ lyderio ir pačios frakcijos, tai, matyt, frakcijos abi kartu negalėtų dirbti“, – svarstė opozicijos atstovė.
„Tiesiog yra tokia liūdna padėtis, kada vienos frakcijos staiga sugalvoja ir persigalvoja, o kitos frakcijos ar partijos yra tarpusavyje tiek susirieję, kad dirbti kartu negali. Tokia realybė Seime“, – apgailestavo ji.
S. Skvernelis: vilčių susitarti nėra nei daugiau, nei mažiau
Nors ir nesutiko su A. Mazuronio bei A. Širinskienės mintimis, kad iniciatyvą dėl opozicijos lyderio jau būtų galima pamiršti, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis pripažino, kad pokalbiai su potencialiais koalicijos partneriais nevyksta.
„Aš nesakyčiau, kad laidojama (iniciatyva – ELTA), bet nieko naujo. Progreso nėra“, – apgailestavo jis.
„Manau, kad vilčių nėra nei daugiau, nei mažiau, nei kad buvo prieš kokius tris mėnesius“, – derybas įvertino Seimo narys.
Digital Matter icon
Kitaip nei kolegos, ekspremjeras nebuvo linkęs šioje situacijoje ieškoti kaltininkų. Anot jo, artėjantys rinkimai skatina partijas ieškoti kitokių veikimo strategijų.
„Nenoriu kaltinti. Matyt, kiekviena politinė jėga ir frakcija dabar galvoja apie savo strategiją, susijusią su artėjančiais rinkimais“, – aiškino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Seimo mažumos frakcijos ėmė derėtis dėl bendro darbo ir ketino išsirinkti opozicijos lyderį. Tai portalui delfi.lt patvirtino Mišrios Seimo narių grupės seniūnė A. Širinskienė, nurodžiusi, kad bendradarbiauti ketina jos vadovaujama frakcija, „darbiečiai“ bei Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Visgi, A. Širinskienės perduotas naujienas Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis įvertino kritiškai. Politikas pyktelėjo ant kolegės parlamente, nes ši, jo teigimu, viešumoje paskleidė realybės neatitinkančias naujienas.
2021-ųjų kovą Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos frakcijos buvo pasirašiusios opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Opozicijos lyderio pareigas pirmasis eiti pradėjo tuo metu „valstiečių“ frakcijai priklausęs S. Skvernelis.
Visgi, ekspremjerui su dar devyniais parlamentarais pasitraukus iš „valstiečių“ frakcijos, Seimas liko be opozicijos lyderio.
Kaip numato Seimo statutas, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių parlamentarų, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Tapinas apie konservatorių inicijuojamus pirmalaikius rinkimus: nesitikėjau, kad jiems taip išmuš saugiklius
LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt / 2023.05.19 19:19
Andrius Tapinas / E.Blaževič/LRT nuotr.
Penktadienį posėdžiavusiam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumui nusprendus, kad inicijuos pirmalaikius rinkimus, visuomenininkas, iniciatyvos „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas teigia, kad tokios konservatorių reakcijos nesitikėjo.
„Ar tikėjausi, kad konservatoriams taip išmuš saugiklius? Tikrai ne. Kažkaip galvojau, kad jie yra labiau adekvačiai situaciją vertinanti politinė jėga. Turbūt, ieškoti kažkur kaltų, kas atvedė juos į šitą situaciją, jiems nereikėtų“, – specialiai LRT RADIJO laidai „60 minučių“ sakė A. Tapinas.
Pasak A. Tapino, konservatoriai patys save atvedė į tokią situaciją, iš kurios nemato išeities.
„Ta akcija, kuri vyksta ir vyks toliau, <...> nelabai yra susijusi su šituo konservatorių sprendimu, bet jie priėmė tokį sprendimą. Kaip sakė ponas Landsbergis, šiandien negalėdami pakelti tų neįtikėtinų skaidrumo standartų, kuris turbūt apsiriboja tuo, kad mielieji, neimkime pinigų, kurie mums nepriklauso – neįveikiamas standartas“, – ironizuoja pašnekovas.
Gabrielius Landsbergis / D. Umbraso / LRT nuotr.
A. Tapinas teigia, kad neaišku, kuo pasibaigs susidariusi situacija, o priimto sprendimo pasekmių nežino, jo žodžiais, ko gero nežino ir patys konservatoriai.
„Aš manau, kad mes tiesiog pamatysime tokį labai pragmatišką skaičiavimą, kuriai politinei jėgai tai yra palankiausia, jeigu tie pirmalaikiai rinkimai įvyks. Lyg ir lyderiai yra socdemai pagal reitingus ir jie čia turėtų būti ant balto žirgo, bet iš kitos pusės, jie turbūt ruošiasi 2024-ųjų metų Seimo rinkimams ir ar jiems šita skuba yra naudinga – neaišku“, – svarsto A. Tapinas.
Jis priduria, kas socdemams kortas gali sumaišyti ir tolimesni „Skaidrinam“ tyrimai.
„Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis „Skaidrinam“ aiškinsis labai stiprių ir svarbių socialdemokratams savivaldybių reikalus. Aš kalbu apie Marijampolę, Kauno rajoną, ypatingai Jonavą, kur meras yra potencialus premjeras, <...> ir ten situacija yra tokia kritinė, kad jie kategoriškai atsisako pateikti dokumentus. <...> Jei žmonės galės pamatyti socialdemokratų darbus savivaldoje, ar tai jiems nepakenks – sunku pasakyti“, – dėsto pašnekovas.
Paluckas apie konservatorių sprendimą: kažkokia sumaištis, į kurią mus įtraukė karštakošiškas Landsbergio būdas
LRT RADIJAS, LRT.lt, ELTA / 2023.05.19 17:24, atnaujinta 18.18
Gintautas Paluckas / E.Blaževič/LRT nuotr.
Penktadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas nutarė, kad inicijuos pirmalaikius rinkimus, o jei Seimas tam nepritars, svarstyti Vyriausybės atsistatydinimą. Kaip LRT RADIJUI sako socialdemokratas Gintautas Paluckas, tokiais veiksmais konservatoriai įtraukia visus į savotišką sumaištį.
„Vertinu tai kaip keistokas manipuliacijas ir mėginimus perkelti atsakomybę kitiems, nes partijos lyderis, organizuodamas arba burdamas prezidiumą kalbėjo apie Vyriausybės planus arba ketinimą atsistatydinti, dabar mes matome aibę sąlygų, kur pirmiausia balsuokime dėl pirmalaikių rinkimų, tada žiūrėsime, tada galvosime.
Tai tuomet man tampa nebeaišku, ar ši Vyriausybė apskritai nori prisiimti kažkokią atsakomybę, ar ji dar jaučiasi atsakinga už valstybės valdymą. Ir iš tikrųjų girdėdamas, ką sako pirmiausia mažieji valdančiųjų koalicijos partneriai, susidaro įspūdis, kad čia dabar opozicija turi tuos balsus surinkti pirmalaikiams rinkimams. Na, kažkokia sumaištis, į kurią mus įtraukė karštakošiškas, matyt, pirmiausia, Gabrieliaus Landsbergio būdas, na, ir emocinis nesitvardymas konservatorių, papuolus į įtemptą situaciją“, – dėsto jis.
Karbauskis: nesimaivykite, rinkimus turi skelbti prezidentas
Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad pirmalaikius Seimo rinkimus turėtų skelbti prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe. Tiesa, politikas neslėpė, kad LVŽS atstovai palaikytų idėją skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei toks siūlymas pasiektų parlamento posėdžių salę.
Apie tai LVŽS lyderis R. Karbauskis prabilo, paklaustas, kaip vertina penktadienį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo priimto sprendimo inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus.
R. Karbauskio vertinimu, konservatoriai žaidžia tam tikrą žaidimą, esą žinodami, kad tokiai iniciatyvai nebus pritarta parlamente.
„Jie mus visus kvailiais laiko. Prezidentas gali neeilinius Seimo rinkimus paskelbti, jei Seimas išreiškia nepasitikėjimą Vyriausybe. Tai yra tas kelias, kuriuo reikia eiti. Jie tiesiog vaidina, kad jie tą nori padaryti, bet Seimas gali nepritarti, tada jie sakys, kad galbūt jų pačių kolegos nebalsavo dėl sprendimų rengti pirmalaikius rinkimus. Čia nereikia žaisti“, – Eltai komentavo LVŽS lyderis.
Jis kartojo, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai galėtų būti surengti kitu būdu, tai yra išreiškus nepasitikėjimą Vyriausybe.
„Jeigu jūs iš tikrųjų norite neeilinių rinkimų, tai tokiu atveju nesimaivykite, o padaryti veiksmus, kurie užtikrina, kad prezidentas paskelbtų rinkimus. O tai dabar yra juokinga viso to klausyti“, – į konservatorius kreipėsi „valstiečių“ lyderis.
R. Karbauskio teigimu, scenarijus, Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe ir pirmalaikius parlamento rinkimus paskelbus prezidentui, yra esą paprastesnis ir sąžiningesnis nei siūlo konservatoriai, tai yra sprendimą dėl pirmalaikių rinkimų patikėti Seimui.
Nors R. Karbauskis kritikavo TS-LKD siūlymą pačiam Seimui skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, „valstiečių“ atstovai Seime, anot jo, tokiai idėjai pritartų.
Ramūnas Karbauskis / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Taip, be abejonės (LVŽS pritars pirmalaikiams Seimo rinkimams – ELTA). Tik kad konservatoriai tyčiojasi. Suprantu, kad jie šioje vietoje įtraukia opoziciją į šį klausimą, nes čia reikia trijų penktadalių Seimo narių balsų (kad būtų pritarta pirmalaikiams Seimo rinkimams – ELTA)“, – svarstė R. Karbauskis.
Penktadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Priešingu atveju, jeigu siūlymas nesulauktų palaikymo, TS-LKD vadovybė numato svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Taip pat konservatoriai nurodo partijos frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Kaip ELTA anksčiau skelbė, prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą. Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
Įsisiūbavus buvusių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių lėšų panaudojimo skandalui, apie pasitraukimą iš pareigų pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Anksčiau Kauno vicemeru dirbęs P. Mačiulis teigė negalinti naudojęsis tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, tačiau dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, neturi.
Prezidentas ragino į skandalą įsivėlusius ministrus sekti jo patarėjo pavyzdžiu.
Mazuronis: siūlydami rengti pirmalaikius rinkimus, konservatoriai šantažuoja mažuosius koalicijos partnerius
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis mano, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), siūlydami surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, šantažuoja mažuosius valdančiosios koalicijos partnerius. Pasak politiko, parlamento daugumos santykiai jau ilgą laiką aižėjo, todėl, jo manymu, konservatoriai tokiu būdu bando
„Situacija valdančiojoje daugumoje yra kunkuliuojanti iki virimo temperatūros ir man toks jausmas, kad pirmalaikių rinkimų idėja yra gąsdinimas ir šantažas mažiesiems koalicijos partneriams“, – Eltai sakė „darbietis“.
„Man atrodo, kad priešlaikinių rinkimų idėja yra žinutė valdančiosios koalicijos partneriams, kad žiūrėkite – mes galime padaryti (paleisti Vyriausybę – ELTA) ir jums tai bus ženkliai skausmingiau nei mums. Galbūt Laisvės partijai taip norima parodyti“, – aiškino jis.
Andrius Mazuronis / D. Umbraso/LRT nuotr.
Be to, A. Mazuronis TS-LKD iniciatyvoje pasigenda logikos – anot jo, pirmiausiai Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti, o rinkimų imtis reikėtų jau po to. Todėl, tęsė jis, tokia įvykių seka tik įrodo, kad vyksta „politinis žaidimas ir galios demonstravimas“.
„Aš esu įsitikinęs, kad vien tai, jog pasirinkta tokia procedūra – pirmiau siūlyti priešlaikinius rinkimus, paskui, jeigu nepavyks, Vyriausybei atsistatydinti... Man atrodo, normaliai situaciją suvokiantys politikai visų pirma atstatydintų visą Vyriausybę ir tuomet eitų į parlamentą su pirmalaikių rinkimų idėja“, – svarstė Darbo partijos lyderis.
„Veiksmų seka aiškiai indikuoja, kad vyksta labiau politinis žaidimas ar galios demonstravimas, šantažas, bet ne kažkoks realių sprendimų modeliavimas“, – pridūrė politikas.
Visgi, klausiamas, ar „darbiečiai“ palaikys TS-LKD siūlymą, A. Mazuronis neskubėjo atsakyti ir nurodė, kad partija šiuo klausimu turės padiskutuoti.
„Tai per rimtas klausimas, kad galėčiau atsakyti visos frakcijos ar partijos vardu. Bet neatmetu galimybės, kad svarstytume palaikyti tokią idėją“, – sakė Seimo narys.
Grybauskaitė apie Šiugždinienės situaciją: prie manęs to nebūtų buvę
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt / 2023.05.18 11:17, atnaujinta 11.31
Dalia Grybauskaitė / I. Gelūno / BNS nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad problema dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų yra sisteminė, todėl būtina kuo greičiau ją spręsti.
Ketvirtadienį Seime apsilankiusi D. Grybauskaitė, paklausta, ar jei ji valdytų šiuo metu, į išlaidų skandalą įsivėlusi ministrė Jurgita Šiugždinienė dar dirbtų, teigė, kad tai hipotetinis klausimas, tačiau sakė: „Prie manęs tokių situacijų nebūtų buvę.“
Buvusi šalies vadovė teigė, kad pasimatė, jog tarybų narių išlaidų problema yra ilgametė ir sisteminė. Pasak jos, praktiškai visas politinis elitas prisidurdavo prie atlyginimo įvairiais neskaidriais būdais.
„Ir ta sistema buvo tokia sukurta, nes tai buvo galima daryti. Manau, dabar svarbiausia ne pradėti gaudyti po vieną, nes tai būtų vos ne didesnė pusė politikų tiek savivaldoje, tiek Seime, tiek visur kitur.
Būtina kuo skubiau teikti įstatymo pataisas, pasiūlymus ir, kiek girdžiu, jau Seime tai yra aptarinėjama. Reikia spręsti, kad tokių sąlygų šitaip piktnaudžiauti nebūtų, nes dabartinė situacija iš tiesų atrodo labai blogai būtent dėl demokratinės, politinės sistemos degradacijos. Taip aš vertinu tai, kas dabar vyksta“, – tvirtino prezidentė.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad susidariusi situacija yra labai bloga, o dėl to menksta pasitikėjimas valstybe ir jos politikais. Todėl, pasak kadenciją baigusios prezidentės, problemą reikia spręsti sistemiškai ir labai greitai.
„Tai visų politinių partijų atsakomybė. <...> Yra juridinė situacija ir yra politinės etikos ar moralės situacija. Politinės moralės situacija pirmiausia prasideda nuo asmens, tai yra nuo paties ministro apsisprendimo“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Anot jos, didelių juridinių pažeidimų šitoje situacijoje gal ir nėra, bet yra moralinė atsakomybė, o kuo aukštesnes pareigas eina politikas, tuo didesnė moralinė atsakomybė jam tenka.
„Ne tik politinė, ne tik partinė, bet ir asmeninė taip pat“, – sakė kadenciją baigusi prezidentė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą