Rusiją įsiutino NATO filmas apie Baltijos šalių istoriją: partizanus išvadino paniekinamais žodžiais
Po to, kai NATO per socialinių tinklų kanalus parodė trumpą vaizdo įrašą, pasakojantį apie sovietų okupacijai besipriešinusius Baltijos šalių „miško brolius“ – latvių, lietuvių ir estų partizanus, itin piktai sureagavo oficialioji Maskva. Komentuodama NATO platinamą filmą, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova nesusivaldė ir iškonveikė laisvės kovotojų atminimą.
Dar liepos 11 dieną oficialioje NATO „Twitter“ paskyroje pasirodė trumpametražinis 8 min. trukmės dokumentinis filmas „Miško broliai – kova už Baltijos šalis“. Šiame įraše pasakojama latvių, estų ir lietuvių partizanų kovos su sovietiniais okupantais istorija, kurią pasakoja keli partizanai. Vienas jų – 1946 metais mūšyje su NKVD pajėgomis dalyvavęs buvęs latvių pasienietis Arvidas Erikas Bluzmanis.
„Mūsų buvo kelios dešimtys, o rusų karių – apie 200. Tad ką mes galėjome padaryti? Pabėgti? Mus būtų persekioję ir nušovę. Todėl kovojome iki pabaigos“, – sakė A. E. Bluzmanis. Filme pabrėžiama, kad sovietinio režimo okupacijai Baltijos šalyse priešinosi apie 50 tūkst. laisvės kovotojų. Estė Ilme Urik, kuriai 1944 m. tebuvo 13 metų, pasakojo, kaip ji padėjo estų partizanams: ruošė jiems valgį, davė šiltus drabužius.
„Žmonės norėjo jiems padėti, būtent todėl jie išgyveno tiek ilgai“, – sakė estė. Filme taip pat pabrėžiama, kad geriausiai organizuotas antisovietinis pasipriešinimas veikė Lietuvoje. Čia partizanai turėjo savo organizaciją, vilkėjo uniformas, o partizanų tradicijų iki šiol semiasi ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių specialiosios pajėgos.
„Mūsų istorija kildinama iš „miško brolių“. Jų taktika išsiskleidžiant mažomis grupėmis miške ir paskui susijungiant prieš mūšį su didesniu priešininku – tai yra, kam mes ruošiamės kasdien“, – NATO kanalui pasakojo Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karys, vilkintis antsiuvą „žaliukas“.
„Žaliukas ir reiškia miško brolį. Kai kauniesi miške, viską, ko tau reikia, turi gabentis su savimi. Tad gyveni kaip miško brolis, niekas tau neduos amunicijos, vandens, maisto, viską turi rasti miške“, – pasakojo Lietuvos karys.
Kremliaus pareigūnai nesusivaldė
Toks filmas kaip reikiant įsiutino Rusiją, kurios Užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova kaip mat išsakė viską, ką galvoja apie tokio įrašo publikavimą ir apie Baltijos šalių partizanus.
„Šita organizacija, sukurta nepribaigtų fašistų pagrindu (iš esmės tų, kurie buvo nacių okupacinės valdžios pusėje: policininkai, administracijos pareigūnai, SS formuočių kariai ir karininkai) surengė daugiau, nei 3 tūkst. diversijų, kurių aukomis tapo tūkstančiai taikių gyventojų“, – apie latvių miško brolius pasakojo M. Zacharova.
Jos teigimu, už „Miško brolių“ šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje stovėjo „Vakarų spec. tarnybos“, – tai esą įrodo daugybė dokumentų, tarp jų ir išslaptintų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) duomenų.
Beje, DELFI primena, kad Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas šių metų gegužę padėjo gėlių vainiką ant paminklo Vilniaus Antakalnio kapinėse. Skulptoriaus Kazio Venclovos sukurtas ir 2015 metais atidengtas paminklas skirtas visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimui.
Užrašas ant jo skelbia: „Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui.“ Kitaip sakant, A. Udalcovas ne tik padėjo vainiką, bet ir pagarbiai nusilenkė prieš paminklą, kuris pirmiausia skirtas prieš Sovietų Sąjungą kovojusiems Lietuvos partizanams.
Dar liepos 11 dieną oficialioje NATO „Twitter“ paskyroje pasirodė trumpametražinis 8 min. trukmės dokumentinis filmas „Miško broliai – kova už Baltijos šalis“. Šiame įraše pasakojama latvių, estų ir lietuvių partizanų kovos su sovietiniais okupantais istorija, kurią pasakoja keli partizanai. Vienas jų – 1946 metais mūšyje su NKVD pajėgomis dalyvavęs buvęs latvių pasienietis Arvidas Erikas Bluzmanis.
„Mūsų buvo kelios dešimtys, o rusų karių – apie 200. Tad ką mes galėjome padaryti? Pabėgti? Mus būtų persekioję ir nušovę. Todėl kovojome iki pabaigos“, – sakė A. E. Bluzmanis. Filme pabrėžiama, kad sovietinio režimo okupacijai Baltijos šalyse priešinosi apie 50 tūkst. laisvės kovotojų. Estė Ilme Urik, kuriai 1944 m. tebuvo 13 metų, pasakojo, kaip ji padėjo estų partizanams: ruošė jiems valgį, davė šiltus drabužius.
„Žmonės norėjo jiems padėti, būtent todėl jie išgyveno tiek ilgai“, – sakė estė. Filme taip pat pabrėžiama, kad geriausiai organizuotas antisovietinis pasipriešinimas veikė Lietuvoje. Čia partizanai turėjo savo organizaciją, vilkėjo uniformas, o partizanų tradicijų iki šiol semiasi ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių specialiosios pajėgos.
„Mūsų istorija kildinama iš „miško brolių“. Jų taktika išsiskleidžiant mažomis grupėmis miške ir paskui susijungiant prieš mūšį su didesniu priešininku – tai yra, kam mes ruošiamės kasdien“, – NATO kanalui pasakojo Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karys, vilkintis antsiuvą „žaliukas“.
„Žaliukas ir reiškia miško brolį. Kai kauniesi miške, viską, ko tau reikia, turi gabentis su savimi. Tad gyveni kaip miško brolis, niekas tau neduos amunicijos, vandens, maisto, viską turi rasti miške“, – pasakojo Lietuvos karys.
Kremliaus pareigūnai nesusivaldė
Toks filmas kaip reikiant įsiutino Rusiją, kurios Užsienio reikalų ministerijos atstovė M. Zacharova kaip mat išsakė viską, ką galvoja apie tokio įrašo publikavimą ir apie Baltijos šalių partizanus.
„Šita organizacija, sukurta nepribaigtų fašistų pagrindu (iš esmės tų, kurie buvo nacių okupacinės valdžios pusėje: policininkai, administracijos pareigūnai, SS formuočių kariai ir karininkai) surengė daugiau, nei 3 tūkst. diversijų, kurių aukomis tapo tūkstančiai taikių gyventojų“, – apie latvių miško brolius pasakojo M. Zacharova.
Jos teigimu, už „Miško brolių“ šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje stovėjo „Vakarų spec. tarnybos“, – tai esą įrodo daugybė dokumentų, tarp jų ir išslaptintų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) duomenų.
Šaipydamasi iš „latvių patriotų“, kurie esą kovėsi su „tariamais sovietais“, M. Zacharova „nežinantiems istorijos ir Vakarų propagandos aukoms“ priminė, kad „sovietai“ tebuvo taikūs gyventojai, tarp jų ir latviai. Tuomet kylančia Rusijos diplomatijos žvaigžde ir galbūt net būsimąja Užsienio reikalų ministre vadinama M. Zacharova kreipėsi į karinės istorijos visuomenę, antifašistines organizacijas, istorikus, visuomenės veikėjus, politologus, žurnalistus ir ieškotojus.
„Nelikite abejingi šitam istoriniam iškrypimui, kurį sąmoningai skleidžia NATO, siekdama paminti Niurnbergo tribunolo išvadas, – ragino M. Zacharova, nors Niurnbergo tribunolo išvadose nė žodeliu neužsimenama apie Baltijos šalių partizanus, kaip nacių pakalikus, – juos reikia užkardyti! Jeigu šiandien Bandera – herojus, o „Miško broliai“ – partizanai, išgelbėję Baltiją, tai kas bus rytoj?“. Ji taip pat priminė, kad būtent partizanai dalyvavo Holokauste.
Filmą savo „Twitter“ paskyroje taip pat pakomentavo ir prieš Baltijos šalis tradiciškai priešiškai nusiteikęs Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas.
„NATO filmukas apie „miško brolius“ kurie žudė mūsų karius, patvirtina, kad NATO mes turime reikalų su nepribaigtų hitlerininkų pasekėjais“, – rėžė D. Rogozinas.
Ролик @NATO про "лесных братьев", убивающих наших солдат, подтверждает, что в лице НАТО мы имеем дело с наследниками гитлеровских недобитков https://t.co/jbZddWA0J7 — Дмитрий Рогозин (@Rogozin) July 13, 2017
Ir nors Rusijos žiniasklaidoje neretai pasirodydavo istorikų, politologų, analitikų bei pavienių politikų pareiškimai, leidžiantys suprasti, kad Baltijos šalių pasipriešinimo judėjimai esą yra „fašistų kova prieš teisėtą sovietinę valdžią“, tai bene pirmas kartas, kai Kremlius oficialiai bei visiškai atvirai paniekina partizanų atminimą.
Į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės replikas sureagavo ir Lietuvos diplomatai. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos strateginės komunikacijos "Twitter" paskyroje pasirodė atsakymas Kremliui.
Žinutėje priminta, kad Kremliaus interpretacija, esą Baltijos šalių partizanai kovojo nacių pusėje yra klaidinga.
"Naciai buvo nugalėti 1945 metais, pasipriešinimas baigėsi 1953-siais", - pabrėžė Lietuvos diplomatai. Be to, žinutėje taip pat įgelta ir pačiai Rusijai, mat priminta, jog būtent Sovietų sąjunga kovojo vienoje pusėje su naciais, užpuldama Lenkiją 1939 metais.
#RU MFA: Partisans in Baltics fought on Nazi side.2 notes: 1)Nazis defeated in 1945,resistance ended in 1953; 2) Soviets fought on Nazi side pic.twitter.com/I5AkttGyaA— LT MFA STRATCOM (@LT_MFA_Stratcom) July 13, 2017
Beje, DELFI primena, kad Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas šių metų gegužę padėjo gėlių vainiką ant paminklo Vilniaus Antakalnio kapinėse. Skulptoriaus Kazio Venclovos sukurtas ir 2015 metais atidengtas paminklas skirtas visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimui.
Užrašas ant jo skelbia: „Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui.“ Kitaip sakant, A. Udalcovas ne tik padėjo vainiką, bet ir pagarbiai nusilenkė prieš paminklą, kuris pirmiausia skirtas prieš Sovietų Sąjungą kovojusiems Lietuvos partizanams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą