Budrys: Lietuvos gyventojų parama Ukrainai darė spaudimą NATO sprendimams
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA 2023.07.13 10:16
Kęstutis Budrys / E.Blaževič/LRT nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikina, kad NATO viršūnių susitikimo metu Rusijai buvo pasiųsta aiški žinia, kad ši valstybė Aljansui išlieka pagrindine grėsme, kuri, esant poreikiui, mūšio lauke bus sustabdyta. Šalies vadovo patarėjas tikina renginio organizavimą vertinantis aukščiausiu pažymiu, o jo metu priimtus sprendimus – gerai.
„Žinia Rusijai iš NATO pusės (...), kad Rusija išlieka pagrindine, nuolatine ir tiesiogine grėsme NATO. Ir NATO vykdo planavimą tam, kad atgrasytų ir, jeigu reikės, sustabdytų mūšio lauke Rusiją“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė K. Budrys.
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad Rusijai taip pat buvo pasiųstas aiškus signalas, kad, nepaisant jos veiksmų, NATO pats spręs dėl savo santykių su Ukraina.
„(Deklaracijoje – ELTA) nesibijoma tų anksčiau buvusių net tabu temų kaip kad branduolinis atgrasymas. NATO yra branduolinis Aljansas ir naudos viską: branduolines, konvencines ir kitas pajėgas. Čia yra žinutė Rusijai – nebandykite testuoti, jeigu jūs dar įsivaizduojate, kad čia kažkur galite patikrinti NATO stabilumą, vienybę ar kietumą atsako“, – sakė K. Budrys.
„Nebandykite to daryti, nes tai bus kolosalios, fatališkos ir į pabaigą visiškai vedančios pasekmės“, – pridūrė jis.
Taigi, pasak jo, dėl Rusijos atgrasymo NATO viršūnių susitikimo metu buvo pasiekti milžiniški pokyčiai. Visgi, pripažįsta jis, derybos dėl viso deklaracijos teksto buvo sudėtingos.
K. Budrys taip pat pabrėžia, kad labai didelį vaidmenį NATO sprendimams dėl Ukrainos suvaidino ir Lietuvos gyventojų spaudimas.
„Lietuvos gyventojų parama, ji darė spaudimą. Į tas (Ukrainos – ELTA) vėliavas baksnojo savo žodžiuose, pasisakymuose kitų šalių lyderiai. Tai, žinoma, veikia. Lygiai taip pat veikia ir kažkieno nusivylimas ir tai yra labai gerai“, – sakė jis.
Pateikė įvertinimą NATO viršūnių susitikimui
Prezidento patarėjas tikina, kad Lietuva NATO viršūnių susitikimą suorganizavo maksimaliai gerai.
„Kiek yra susiję su Lietuvos darbu, organizavimu ir tuo, ko iš mūsų buvo tikimasi kaip iš priimančios šalies, tai aš galiu užtikrinti ir rašyti 10-tuką“, – teigė jis.
Tuo tarpu NATO viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus K. Budrys tikina galintis įvertinti „gerai“.
„Turbūt (vertinimas – ELTA) suktųsi apie žodį „gerai“ ir, jeigu vis tiek norite balų išraiškos, tai būtų apie 8“, – savo vertinimą pateikė šalies vadovo patarėjas.
„Šis 8-tukas yra dėl vieno iš klausimų – dėl Ukrainos ir NATO tolimesnių klausimų“, – sakė K. Budrys, pripažindamas, kad šis vertinimas gali būti siejamas ir su šiek tiek per aukštai iškeltais lūkesčiais.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos pačio renginio vertinimai yra turbūt skeptiškiausi iš visų NATO valstybių.
Antradienį NATO šalių lyderiai sutarė dėl esminio susitikimo dokumento – komunikato, kuriame numatyti sprendimai susiję su Ukrainos narystės Aljanse perspektyvomis.
Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Atvykęs į Vilnių V. Zelenskis NATO sprendimus dėl Ukrainos vertino pozityviau. Prezidentas tikino, kad nepaisant jo pareiškimų prieš atvykstant į Vilnių, Aljanso viršūnių susitikimo deklaracijoje aprašyti nutarimai jį džiugina.
„Nepakeičiau savo nuomonės. Svarbiausia yra bendras supratimas dėl sąlygų, kuriomis Ukraina gali tapti NATO nare. Nors ne visos detalės buvo paskelbtos viešai, man buvo labai svarbu, kad buvo pakartota, jog visa tai priklauso nuo saugumo situacijos ir nedviprasmiškai pareikšta, kad Ukraina taps NATO nare“, – baigiamųjų pasisakymų sesijoje Vilniaus NATO viršūnių susitikime žurnalistams trečiadienį pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad pastarąsias kelias dienas Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas priartino Kyjivą prie Aljanso. Nare, tikino prezidentas, Ukraina taps, kai nugalės agresorę Rusiją.
Prezidento patarėja apie kompromisus dėl NATO komunikato: nesusitarimo galimybė taip pat buvo
Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2023.07.12 22:19
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ teigė, kad Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime priimtas komunikatas dėl Ukrainos narystės NATO yra pats geriausias, kokį galima turėti šiandien. Anot A. Skaisgirytės, kai kurios valstybės kalbėjo gan emocingai, todėl vyravo nuotaika, kad arba toks komunikato variantas, arba nieko.
– Ponia Skaisgiryte, ką tik grįžote iš istorinės prezidento Bideno kalbos, kuri buvo pasakyta Vilniaus universitete. Sakykite, Jūsų akimis, kuri frazė bus dažniausiai minima, kurią frazę labiausiai atsiminsime dar daugelį metų?
– Smagu prisiminti, kad tokia JAV prezidento kalba Lietuvoje, Vilniuje, buvo sakoma praėjus 20 metų. Pastarąjį kartą tokią kalbą sakė 2002 m. tuometinis prezidentas Bushas. Na, 21-eri metai netgi, galima taip sakyti, jeigu labai tiksliai. Prezidento Bideno kalba buvo, sakyčiau, kiekvienam lietuviui labai suprantama. Ji prasidėjo nuo tam tikrų faktų apie mūsų laisvės kovą, labai tiksliai paminėta mūsų 1991-ųjų metų sausio 13-osios įvykiai, aukos, Aukščiausiosios Tarybos apgultis. Sakyčiau, puiki referencija į tuos įvykius. Buvo paminėtas Baltijos kelias, visų trijų Baltijos šalių išsivadavimo judėjimas. Vėlgi, žinant, kad tuo metu tai dar visai nebuvo išlošta laisvės kova. Paskui pereita prie Ukrainos, kad dabar Ukraina kovoja tą laisvės kovą ir mes turime visi padėti.
Dienos tema. Skaisgirytė apie Bideno kalbą: buvo suprantama kiekvienam lietuviui
Prezidentas Bidenas garsėja tuo, kad yra laisvės šauklys ir jo idėjos apie laisvę, demokratiją jo pagrindinėse kalbose visada būna leitmotyvai. Šitie leitmotyvai buvo ir jo Vilniaus kalboje. Man labai smagu, kad tai susisiejo su Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos kalba, kurią jis sakė prieš prezidentą Bideną, kad JAV yra Lietuvos Respublikos strateginė partnerė, kad mums transatlantinis ryšys yra labai brangus ir kad JAV yra labai svarbi valstybė, užtikrinant Lietuvos valstybingumą.
Joe Bideno kalba Vilniuje / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Turiu jus nutraukti ir pasakyti televizijos žiūrovams, kad savo ekranuose galite matyti tiesiogiai, kaip prezidento Joe Bideno lėktuvas ruošiasi kilti, jis paliks oro uostą. Garsusis orlaivis „Air Force 1“ ir prezidentas Bidenas pakils į Helsinkį, kur vyksta vizito į 32-ąją NATO narę. Šiuo metu galite tiesiogiai matyti vaizdus, kai lėktuvas ruošiasi pajudėti. Tiesa, du JAV lėktuvai, kuriais buvo į Lietuvą atvykę didžiulė delegacija iš JAV, vadovaujama prezidento Joe Bideno. Ponia Skaisgiryte, paminėjote, kad daug dėmesio skirta Ukrainai. Prezidentas kalbėjo, kad Ukraina lieka laisva, nepalaužta, kad ją palaikys tiek, kiek reikės, tačiau jis nepaminėjo apie galimybę Ukrainai tapti NATO nare.
– Tikrai akcentas buvo Ukrainos laisvė ir momentas, kad Ukraina turi laimėti šitą karą ir mes visi turime jai padėti. Tai nėra, tiesą sakant, labai didelė naujiena, JAV prezidentas ir per NATO viršūnių susitikimą yra išsakęs panašias mintis, jog dabar svarbiausias uždavinys yra Ukrainai padėti laimėti karą. Vėlgi, prezidentas iš JAV atvažiuoja ne tuščiomis rankomis, jis atsiveža dar vieną karinės paramos paketą Ukrainai, labai konkrečiai įvardindamas amuniciją, įvardindamas ginkluotę, kurią jis galės suteikti Ukrainai artimiausiomis jau turbūt dienomis. <...> Pirmas uždavinys yra laimėti karą, atkovoti tas Ukrainos teritorijas, kurias užgrobė Rusija, ir į tą tikslą turime susikoncentruoti visi.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Bendra šalių vadovų nuotrauka / E. Blaževič / LRT nuotr.
– Ponia Skaisgiryte, prezidentas Nausėda sako, kad Vilniaus susitikimas – istorinis, kiti gi sako, kad galbūt tai istorinė klaida, kad Ukraina neišgirdo tiesaus kvietimo į NATO, neišgirdo, kada jis galėtų būti. Ar galima paprasčiausiai pripažinti, kad dabar nėra politinės valios pakviesti Ukrainos į NATO ir nubrėžti jai aiškias gaires?
– Nesutikčiau. Atvirkščiai, sakyčiau, NATO šalys parodė, kad Ukraina tikrai yra laukiama NATO šeimoje. Taip, dabar dar yra tas momentas, kai vyksta karas, kai vyksta karštoji karo fazė, tačiau nė vienas vadovas, kalbėdamas naujai įsteigtoje NATO ir Ukrainos taryboje, sakė, ir tą sakė labai nuoširdžiai, kad Ukrainos vieta yra prie NATO šalių šeimos stalo. Tą pasakė ir mūsų prezidentas, tą pasakė ir daugelis kitų vadovų, kalbėjusių šitoje įsteigtoje taryboje.
NATO vadovai prezidentui Zelenskiui, kuris taip pat dalyvavo, davė aiškiai suprasti, jog jie Ukrainai padės tol, kol galės, padės iki pergalės ir kad Ukrainos kelias yra į transatlantinę saugumo architektūrą. Tai dėl šito nėra jokios abejonės.
NATO viršūnių susitikimas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Kaip Jūs pakomentuotumėte pasikeitusį prezidento Zelenskio toną? Dar vakar skrisdamas į Vilnių jis socialinėje erdvėje paskelbė žinutę, pavartojo tokius nediplomatiškus žodžius kaip absurdas ir kalbama, kad užkulisiuose kilo sąmyšis. Šiandien jis jau dėkoja JAV, dėkoja partneriams ir kalba, kad į Ukrainą grįžta su pergale, su dideliu laimėjimu.
– Yra toks dalykas kaip derybinė taktika. Prezidentas Zelenskis iki paskutinės minutės kaip geras derybininkas rodo visus savo argumentus, kuriuos reikia panaudoti norint pasiekti tikslą. Tačiau didysis tikslas yra, kaip jau minėjau, laimėti karą. Tam karui yra reikalinga NATO šalių parama ir žinoma, kad prezidentas Zelenskis tą supranta. Susitikęs su prezidentu Nausėda jis tą ir pasakė: „Ačiū už visą tą paramą, kurią Lietuva, lietuvių tauta ir Lietuvos Vyriausybė teikė Ukrainai.“ Tai yra svarbiausias dalykas, kuris turi būti padarytas šiandien.
– Ponia Skaisgiryte, didžiausia kritika, kuri išsakoma komunikatui, kad jis gana aptakus ir iš jo neaišku, kada ir kaip Ukraina taps NATO nare. Apžvalgininkai sako, jog galbūt čia yra pasakymas, kad galbūt niekada taip ir netaps, nes turi išpildyti sąlygas, o neaišku, kokių reikia, ir taip pat turi sulaukti visų NATO šalių pritarimo.
– NATO yra konsensusinė organizacija ir tam, kad nauja šalis taptų nare, reikia tikrai visų šalių pritarimo. Tą mes patyrėme labai neseniai, iki pat, sakyčiau, paskutinės NATO dienos su Švedija. Stojant Švedijai ir Suomijai matėme, kad procesas taip pat nebuvo vienos dienos reikalas, jis buvo gana ilgas, net vienerius metus truko, o Švedijos atveju dar užtrunka, nes ratifikavimo procedūras turi atlikti kiekviena šalis narė. Kol visos jos to neatliks, tol šalis netaps NATO nare. Tai ir dėl Ukrainos turime sutarti visi, kada ir kaip. Ir tai buvo pasakyta komunikate, kad Ukraina taps NATO nare, kai visos šalys sutars ir kai visos sąlygos bus įvykdytos ir aplinkybės leis.
Volodymyras Zelenskis / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
– Prezidentas Nausėda paragino pasidžiaugti, kad iš viso dėl komunikato susitarta. Jis sako, kad tai geriausia, kas galėjo nutikti. Gal galite išduoti, kiek grėsė nesusitarti?
– Taip, nesusitarimo galimybė taip pat buvo, nes kai kurios šalys sakė, kad jei netinka tokia formuluotė, tai tada gali iš viso nieko nebūti. Buvo tokių, sakyčiau, gan šiek tiek emocingų pareiškimų, bet labai gerai, kad emocijoms nuslūgus, šalys narės vis tiek priėmė tą komunikatą ir jis yra pats geriausias, kokį galima turėti šiandien.
– NATO susitikimas Vilniuje bent jau vienu aspektu tikrai bus istorinis, bent jau Turkija nusileido dėl Švedijos narystės. Tikėkimės, kad ji savo žodį tesės ir naujų reikalavimų neiškels. Ar išskirtumėte tai kaip pagrindinį NATO viršūnių susitikimo Vilniuje laimėjimą?
– Tai vienas iš laimėjimų ir tikrai labai džiugu, kad likus vienai dienai iki susitikimo, Turkijos prezidentas pasakė, kad teiks Švedijos narystės ratifikavimą Turkijos parlamentui. Tai buvo labai gera žinia, nes ir mūsų, ir viso NATO interesas, kad Švedija kuo greičiau taptų visateise NATO nare. Ne vienas vadovas sveikino ir Švediją, ir Turkiją priėmus šiuos sprendimus. Tačiau turime prisiminti, kad Švedijos procesas jau buvo pradėtas prieš gerus metus, Švedija pati išreiškė norą tapti NATO nare, pati norėjo [papildyti] NATO pajėgumus. Labai gerai. Tai yra mūsų regiono valstybė, tai yra tiesiogiai susijusi su Baltijos jūros saugumu valstybė, todėl tai atitinka Lietuvos Respublikos interesą. Švedijos narystė, žinoma, nebuvo vienintelis pasiekimas. NATO vadovai sutarė dėl 2 proc. BVP skyrimo gynybai. Labai svarbus nutarimas, kad tai būtų minimumas, galima ir daugiau, reiktų daugiau, norėtume daugiau, tačiau darykime bent 2 proc. Lietuvos atveju taip pat regioniniai gynybos planai ir jų patvirtinimas yra labai svarbus ir konkretus indėlis į Lietuvos saugumą.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje / AP nuotr.
– Ponia Skaisgiryte, NATO kelia reikalavimus, kuriuos įvykdžiusi Ukraina taptų NATO nare, tačiau ar Vakarai sutaria, kas būtų laikoma Ukrainos laimėjimu? Kaip turėtų pasibaigti karas?
– Yra išvardinta gana aiškiai kituose dokumentuose. Tai yra tam tikros reformos, susijusios su politiniu šalies vystymusi, tam tikros reformos, susijusios su gynybiniu ir saugumo vystymusi. Tai yra ginkluotųjų pajėgų reforma, perėjimas prie vakarietiškos ginkluotųjų pajėgų struktūros, tai yra ir ginkluotė ir tai, kas vadinama interoperability, t. y. sąveikumas. Ukrainiečiai jau dabar naudoja vakarietišką ginkluotę, tai šitas punktas turbūt jiems bus labai nesunkiai įgyvendinamas. Taip pat kalbama ir apie tai, kad reikia žvalgybinės informacijos pasidalijimo ir panašių dalykų. Dalis tų sąlygų yra jau vykdomos, sakyčiau, dalis dar laukia ateityje. Neabejoju, kad Ukraina tas sąlygas įvykdys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą