Menininkai. M. K. Čiurlionio paveikslas „Rex“

 

„Karaliaus simbolis Čiurlioniui – viduje išnešiotas ir širdyje iškentėtas“: vieno paskutiniųjų tapytojo darbų istorija

LRT PLIUS laida „Dėmesio! Ieškome meno“, LRT.lt  2023.07.15 11:42

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. M. K. Čiurlionio paveikslas „Rex“ (1909 m.) / S. Fleury / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr. / LRT.lt koliažas

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinys „Rex“. Didžiausias lietuvių genijaus sukurtas paveikslas. Jį M. K. Čiurlionis nutapė tempera ant drobės 1909 m., likus vos dvejiems metams iki mirties, konkursui Sankt Peterburge, kur tikėjosi atkreipti į save dėmesį. 

„Tai vienas iš didžiausių Čiurlionio darbų, už kurį jis turi būti dėkingas peterburgiečiams, nes jie jį kalbino nutapyti didelio formato darbą. „Rex“ – išskirtinis darbas, o jo pavadinimas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „karalius, valdovas“. Šis simbolis Čiurlioniui buvo labai artimas, išnešiotas ir širdyje iškentėtas“, – pasakoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Rinkinių skyriaus muziejininkė Gabrielė Mačienė.

Tačiau laikas, praleistas Sankt Peterburge sėkmingas nebuvo, menininkas didesnio savo amžininkų pripažinimo nesulaukė. Mirė būdamas vos 35-erių. Šiandien Čiurlionis įdomus tuo, kad jo paveiksluose – kaip būdinga simbolistams – visada kažkas „užkoduota“, o tuos kodus galima mokytis skaityti ir suprasti.

„Paveiksle vaizduojamas dvigubas pasaulis, t. y. tamsus ir šviesus, klausiama, kuris svarbesnis. M. K. Čiurlionis šio klausimo atsakymą palieka spręsti mums patiems. Matome, kad šviesusis karalius apkabina planetą, o tamsusis apkabina šviesiojo apkabinimą. Paveiksle matome valstybę su kylančia saule, kalnus, vandenis, ugnį, kosmosą, keturias pagrindines stichijas, naktį, mėnulį, dieną, saulę. Girdime giedančius angelus. Apie tai mąstė Čiurlionis, tapydamas vieną iš paskutinių savo darbų. Nesakau, kad tai yra paskutinysis jo darbas, bet paskutinis, kuris yra baigtas. [Kolekcijoje] dar turime [nutapytus] laivus, bet jie nėra baigti, todėl retai eksponuojami“, – kalba G. Mačienė.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis „Rex“, 1909 m. / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

Šiandien M. K. Čiurlionį galime vadinti renesanso žmogumi. Talentingas kompozitorius, dailininkas, labai išsilavinęs, domėjęsis mokslu, išmanęs religiją, filosofiją, istoriją, astronomiją. Tinkamai neįvertintas amžininkų, nebuvęs populiarus ir sovietmečiu. Nes nelabai norėta, kad lietuviai turėtų pasaulinio lygio genijų.

„Čiurlionis tapė tik šešerius metus, jis, deja, labai jaunas paliko šį pasaulį – nesulaukęs 36-ojo gimtadienio. Bet dirbo labai greitai: per šešerius metus nutapė virš 220 tapybos darbų. Nekalbu apie eskizus, apie piešinius, nekalbu apie grafikos kūrinius, kurių taip pat yra labai daug. Čiurlionis taip pat fotografavo ir dar kūrė muziką. Jo pagrindinė specialybė – kompozitorius. Muzikos kelio [tapydamas] jis nebuvo pametęs. Čiurlionis – nepaprastai universalus kūrėjas, kuris dar rūpinosi ir Lietuvos kultūros lygio pakėlimu, atidavė jėgų šiai veiklai“, – pasakoja muziejininkė G. Mačienė.

Paroda „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ Dulwicho paveikslų galerijoje Londone / A. Tetzlaff / Lietuvos kultūros instituto archyvo nuotr.

M. K. Čiurlionis gyveno skurde, jo paveikslų niekas nepirko. Neturėdamas už ką nusipirkti dažų, piešdavo tiesiog angliuku, ištrauktu iš krosnies. Dėl pinigų stygiaus jo paveikslai dažnai nedidelio formato. Dėl technikos trapumo šiandien jo kūryba reta viešnia užsienio parodose.

„Pačios mylimiausios M. K. Čiurlionio technikos buvo pastelė ir tempera. Pastelėmis kurti darbai praktiškai niekur nevažiuoja, nes tai – kreidelės, kurios labai trupa. Tik labai išskirtiniu atveju duodame vieną ar kitą pastelę išsivežti į užsienio parodas, o su tempera dailininkui yra pakankamai sudėtinga dirbti, nes tempera greitai džiūsta. Kūrėjas turi labai greitai viską nutapyti, net neturi laiko pagalvoti“, – pasakoja G. Mačienė.

M. K. Čiurlionis / LRT stop kadras

Šiandien Čiurlionio kūrybinis palikimas priklauso Lietuvai. O su genijaus kūryba galima susipažinti Kaune.

„Didžiausia M. K. Čiurlionio palikimo dalis yra saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune. Kelis darbus turi Sankt Peterburgas, Varšuva, kelis darbus – jo šeima. Privačiose kolekcijoje Čiurlionis praktiškai nefigūruoja, aukcionuose nepasirodo, tad realios jo darbų sumos nežinome. Suprantame, kad tai – valstybės turtas, bet neaišku, kiek jie kainuotų rinkoje“, – kalba G. Mačienė.