Kas liko NATO viršūnių susitikimo užkulisiuose: specialios užuolaidos, 120 kg braškių ir lietuviškas akcentas
Modesta Gauchaite-Znutienė, LRT.lt / 2023.07.14 10:54
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
Dvi dienas visas pasaulio dėmesys buvo prikaustytas Vilniui, tiksliau – parodų ir kongresų centrui „Litexpo“. Prieš dieną čia vaikščiojo NATO šalių vadovai, o šiandien dirba darbininkai. LRT.lt kviečia iš arčiau pažvelgti į patalpas, kuriose Aljanso šalių vadovai priėmė mūsų visų saugumui svarbius sprendimus.
Knygų, edukacinės, baldų ir kitos mugės – galbūt asociacijos, kurios iškyla kone kiekvienam Lietuvos gyventojui išgirdus parodų centro „Litexpo“ pavadinimą.
Tačiau vos prieš kelias dienas čia įvyko įvykis, kurio dar nematė nei 1960 metais atsidaręs centras, nei visa Lietuva.
O reikalavimai NATO viršūnių susitikimui buvo išskirtiniai – nuo itin griežtų saugumo reikalavimų iki kilimo spalvos ar patiekalų į Lietuvą atvykusioms delegacijoms.
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
Pasibaigus viršūnių susitikimui, Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento direktorius Petras Zapolskas, nuvežęs žurnalistus į „Litexpo“ patalpas, papasakojo, kaip vyksta pasiruošimas svarbiausiam metų renginiui, sužinojo, koks gėrimas labiausiai tinka. populiarus tarp viršūnių susitikimo dalyvių.
Šimtai automobilių ir 1200 amerikiečių
Pasirengimas NATO viršūnių susitikimui truko savaites ir net mėnesius. Vilnius turėjo sulaukti apie 5000 svečių, tarp kurių buvo ir valstybių vadovai bei juos lydintys sutuoktiniai.
P. Zapolskas pažymi, kad vien iš JAV lėktuvu atvyko apie 1200 žmonių, dalis jų turėjo būti apgyvendinti Kauno viešbučiuose.
Beveik visi valstybių vadovai gyveno viešbučiuose Vilniaus centre, o Japonijos ir Pietų Korėjos delegacijos buvo apgyvendintos visai netoli sostinės esančiame „Vilnius Grand Resort“.
Viršūnių susitikimo svečiams buvo išnuomoti 178 automobiliai, 145 mikroautobusai ir 10 autobusų, kurių laisvas judėjimas buvo užtikrintas kai kuriose Vilniaus vietose blokuojant eismą.
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
Po susitikimo „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius socialiniame tinkle pasidalijo, kad parodų centras gegužės pradžioje virto statybų aikštele. Ir visa tai siekiant realizuoti principą „namas name“.
„Tik po to, kai labai atidžiai išstudijavome visus reikalavimus, parengus 100 planų variantų, po dešimčių valandų diskusijų ir derinimų su NATO sekretoriatu gimė projektas ir labai detalus grafikas. <...> Pagal 2014 m. pagal sutartą projektą pradėjome montuoti sienų pertvaras, statybines konstrukcijas, turėjo būti pateikti visi inžineriniai ir technologiniai sprendimai“, – sako Bortkevičius.
.jpg)
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
Reikalavimai galiojo luboms, baldams ir net kilimams – visos parodų centro grindys buvo išklotos mėlynais ir pilkais kilimais. Mėlynos užuolaidos uždengė ir visas „Litexpo“ vidaus sienas.
„Vienas sienas užuolaidomis papuošusių rangovų atstovų juokavo: po šio projekto pusryčiauti iškėlę rankas bus net lengviau“ – NATO viršūnių susitikimui „Litexpo“ sienas užklojo 14 tūkst. m nedegios užuolaidos. Apie pusę tonos sveriančius vartus vežė galingiausi krautuvai, kaip reikalavo apsaugos specialistai. Medžiagas pertvaroms gabeno dešimtys sunkvežimių, statybos darbuose dalyvavo tik 30 aukštos kvalifikacijos statybininkų. Nutiesta 150 km interneto kabelių, įrengta tūkstančiai jungčių, daugiau nei 16 000 kv. m kilimo“, – sakė Bortkevičius.
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
P. Zapolskas, rodydamas žurnalistams „Litexpo“, ne kartą pabrėžė, kad visi viršūnių susitikimui naudojami baldai pagaminti Lietuvoje. Anot jo, nebuvo nei vieno baldo, kuris būtų pagamintas ne Lietuvoje. Pasibaigus viršūnių susitikimui, tai, ką bus galima pervesti, bus pervesta į Turto banką.
Pastate buvo įrengtos atskiros patalpos spaudos konferencijoms ir posėdžiams rengti. Pasak P. Zapolsko, NATO šioms patalpoms taip pat kelia griežtus reikalavimus, tad visos yra identiškos.
"Buvo židinio kambariai ir posėdžių salės. <...> Galima buvo tiekti tik vandenį, o visas vanduo taip pat buvo lietuviškas. <...> Buvo nedidelis atskiras kambarys JAV prezidentui. Po projektavimo buvo sutarta, visose vietose buvo identiška. Nėra skirtumo tarp Lietuvos, Amerikos ar bet kurio kito prezidento posėdžių salės“, – sakė jis.
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
Kaip reikalaujama, NATO viršūnių susitikimo vieta turi būtiturėjo būti rūkomasis. Organizatoriai nepranešė, ar valstybių vadovai juo pasinaudojo.
Nuo Trakų pilies iki Kazio Varnelio paveikslų
Apžiūrėjęs patalpas P.Zapolskas vedė žurnalistus į VIP kambarį, kur buvo įleidžiami tik valstybės vadovai, užsienio reikalų ir gynybos ministrai, taip pat vienas vyresnysis valstybės vadovės patarėjas.
„Viską apstatyti buvo pasamdyti dizaineriai, pasirinkta Lietuvos miško tema“, – sakė P. Zapolskas.
Išties visa VIP zona buvo nudažyta žaliomis spalvomis, valstybės vadovai sėdėjo ant žalių kėdžių, o sienas puošė Trakų pilies ir miško vaizdai. Pagrindinis erdvės akcentas buvo floristo Manto Petruškevičiaus sukurta kompozicija.
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Turbūt suprantate, kad negalima dėti daug gėlių, nes beveik visos gėlės turi arba politinę atspalvį, arba alerginę, todėl čia pasirinkome visiškai lietuvišką, bet ne alergizuojantį mišką, čia kreipėmės į M. Petruškevičius, turbūt vienas geriausių mūsų floristų, sukūrė miško įvaizdį, kurį visi pamėgo“, – pasakojo Zapolskas. Anot jo, tai antra saugiausia vieta po pagrindinės viršūnių susitikimo platformos.
Vaikštant po įvairius posėdžių kambarius ir valstybių vadovams bei delegacijoms rengiamus seminarus, mūsų dėmesį patraukė Kazio Varnelio darbai. Jo paveikslai kaip dekoracijos ir akcentai NATO viršūnių susitikimui buvo pasirinkti visai atsitiktinai.
"Kadangi kambariai įrengti techno stiliumi, buvo pasirinktas lietuvių menininkas K. Varnelis, jo paveikslai išdėlioti keliose vietose. Jie visiems labai patiko. Panašu, kad tai yra viena pagrindinių šiandienos Europos dizaino tendencijų", – sakė jis. P. Zapolskas.
Dalyviai gavo atšvaitą, užrašų knygelę, liofilizuotų ledų stiklainius ir uogas.
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
Dovanas valstybės vadovams ir jų sutuoktiniams įteikė prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausienė.
Populiariausias gėrimas – kola be cukraus
Vadovaudamasi NATO reikalavimais, valstybė, kurioje gyvena valstybių vadovai, privalo juos pamaitinti ir maitinti. Pirmąją susitikimo dieną Prezidentūroje vyko iškilminga vakarienė, tačiau tiek prieš vakarienę, tiek po jos delegacijos vaišinosi „Litexpo“.
"Buvo paskelbtas atviras konkursas, kurį laimėjo kelios susijungusios įmonės. Ir per dvi dienas buvo parūpintas maistas. <...> Nepasakysiu, koks buvo vienos vakarienės meniu, bet buvo 18 specialių reikalavimų, kuriuos įgyvendinome. Tai buvo daug specialių mitybos reikalavimų.Pavyzdžiui, vieni nevalgo jautienos, vieni nevartoja alkoholio, kiti geria dietinę kokakolą. O beje, dietinė kokakola yra vienas mėgstamiausių gėrimų tokiuose renginiuose, kuriuos geria aikštelė“, – sako P. Zapolskas.
Litexpo po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
Dalyvius aptarnaujanti įmonė renginiui nupirko 120 kg braškių ir 10 litrų braškių: kai kurie delegatai teiravosi, kokios tai uogos, nes daugelyje šalių jų nėra.
"Tokiuose renginiuose reikėtų vengti nesveiko maisto, o kiauliena apskritai nėra sveikintina. Aš tai vadinu politiniu maistu, kuris tinka visiems", – pridūrė protokolo vadovas ir pridūrė, kad atrenkant maistą taip pat reikia neįtraukti maisto produktų, kuriems dalyviai gali būti alergiški, pavyzdžiui, riešutams. . Prie kiekvieno patiekalo buvo pridėtas aprašymas anglų ir prancūzų kalbomis.
Žvilgsnis į NATO susitikimo užkulisius – nuo ginkluotos sargybos pasienyje iki kovų „Litexpo“ koridoriuose
2023.07.14 13:00
Ginkluotiems pareigūnams ir šauliams budint prie sienos ir tuščiose Vilniaus gatvėse, NATO vadovai susirinko į aukščiausiojo lygio susitikimą, jis, kaip daugelis tikėjosi, turėjo tapti lemtingu momentu Ukrainai.
Galiausiai įkarščio kupinos dienos baigėsi kruopščiai parengta deklaracija, dėl kurios buvo kovojama sostinės „Litexpo“ koridoriuose ir už uždarų durų. Visa tai įamžino LRT.lt fotožurnalistai Benas Gerdžiūnas, Domantas Umbrasas, Edvard Blaževič ir Justinas Stacevičius. <...>
Kas ta paslaptinga ataka prieš Lietuvą, kuria giriasi Rusija: rimtas įsilaužimas ar blefas?
Jurga Bakaitė, LRT.lt, BNS 2023.07.13 19:50
„Litexpo“ po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
NATO viršūnių susitikimą Vilniuje aptemdė įtarimas, kad buvo nutekinti nevieši duomenys apie jo organizavimo detales.
Institucijos nekomentuoja
Nutikimo nepakomentavo nei Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos, nei Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), atsakinga už delegacijų saugumą, nei Valstybės saugumo departamentas.
Dėl incidento tyrimą pradėjo ir Lietuvos kriminalinė policija, tačiau ji to, kas nutiko, plačiau nekomentuoja. Policija taip pat nenurodė LRT.lt, koks galimas pažeidimas tiriamas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ trečiadienį vakare skelbta, kad įsilaužėliai, pasivadinę „Iš Rusijos su meile“, esą pasiekė neviešus NATO viršūnių susitikimo organizatorių duomenis apie renginio apsaugą, sužinojo už tai atsakingų pareigūnų pavardes, delegacijų judėjimo maršrutus, naudojamas saugumo sistemas.
Apie 30 paskelbtų dokumentų, kurių autentiškumo tarnybos kol kas nepatvirtino, nurodomi konkretūs viešbučiai, kur apsistojo valstybių vadovai ir delegacijos, atvykimo į oro uostus laikai, vadovų apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų ginklų tipai, ryšio priemonių specifikacijos.
Paviešintos ir policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ snaiperių pavardės, skelbiami saugumo grupės posėdžių rengiantis viršūnių susitikimui protokolai, tuo metu planuoti sprendimai dėl oro erdvės, eismo, Rusijos ir Baltarusijos tranzito ribojimų.
Incidentą pakomentavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nutekinimas renginio nesutrukdė, o paviešinti duomenys nėra slapta NATO informacija.
Kibernetinis saugumas (asociatyvi nuotr.) / BNS nuotr.
Ko siekė nusikaltėliai?
LRT.lt kalbinti ekspertai vertina incidentą kaip informacinę operaciją, siekiančią paveikti Lietuvos gyventojus, tačiau atkreipia dėmesį, kad nors paviešinti duomenys skamba įspūdingai, iš tiesų tai nėra didelė kenkėjų pergalė.
Kibernetinio saugumo ekspertas Vilius Benetis sako, kad tikėtina, jog duomenys buvo nutekinti Ukrainoje. Jau prieš mėnesį „Microsoft“ skelbė apie Rusijos mėginimus įsilaužti į Ukrainos informacines sistemas. Tai su Rusijos GRU siejama operacija. V. Benetis mano, kad galbūt tai buvo informacija, kuria Lietuva dalinosi su NATO viršūnių susitikime dalyvavusia Ukraina.
Kad ir kaip informacija buvo paviešinta, pašnekovas pabrėžia, kad ji nesustabdė ir negalėjo sustabdyti renginio.
„Litexpo“ po NATO viršūnių susitikimo / D. Umbraso / LRT nuotr.
Anot kibernetinio saugumo eksperto, jei prieš mėnesį buvo nutekinta informacija, apie įsilaužimą tikrai žinojo ir NATO, ir Lietuvos institucijos.
„Žvalgybos organizacijos dažniausiai vienaip ar kitaip žino tokią informaciją. Kad paviešinta, nelabai gerai, bet ar tie maršrutai yra aktualūs? Sakoma, kad informacija paimta prieš mėnesį, jie galėjo ir keistis. Rizikos lygis gal pakilo, bet ar kas nors sprogo, nusitaikė? To nėra, viskas yra tiesiog informacinė kampanija. Visa tai yra chuliganizmo lygio metodai“, – kalbėjo V. Benetis.
Jis priminė, kad vykstant Kopenhagos klimato kaitos konferencijai 2009 m., kaip tikima, Rusija nutekino paskelbė svarbius elektroninius laiškus, kad esą buvo klastojami tyrimai apie klimato kaitą.
„Tada jau nebeįmanomas susitarimas, ir taip Kopenhagoje negalėjo susitarti dėl tikslų. Tai matyti poveikis, bet ar čia yra poveikis NATO diskusijoms?“ – atkreipia dėmesį V. Benetis.
.jpg)
Kibernetinis saugumas (asociatyvi) / AP nuotr.
Gali būti gudri provokacija
Dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas atkreipia dėmesį, kad informaciją paskelbęs kanalas yra žinomas prorusiškas kanalas, priklausantis Borisui Rožinui. Jį Ukraina yra įtraukusi į sankcijų sąrašą. Taip pat skelbiama, kad operaciją atliko Kremliui artima kibernetinio šnipinėjimo, įsilaužimo grupuotė, tačiau ji pati to nepatvirtino.
„Tai tiesiog žinomas propagandistas“, – kalbėjo V. Daukšas.
Jis atkreipia dėmesį į laiką, kada buvo paskelbti nutekinti duomenys.
„Kol kas jokių oficialių duomenų iš programišių grupės „From Russia with Love“ (liet. „Su meile iš Rusijos“), kuri čia įvardyta, nėra <...>. Nematome, kad jie būtų paskelbę atsakomybės prisiėmimą, o įsilaužėliai tai mėgsta daryti“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Jis siūlo ir nutekintus duomenis, ir patį pranešimą vertinti atsargiai ir laukti pasirodant kitų tyrimų. Šiuo metu neaišku, ar paskelbti dokumentai autentiški.
„Kas įdomu dėl žalos, jau [susitikimo] laikas buvo į pabaigą, šaukštai po pietų. Jie gana stipriai vėlavo. Buvo kitas atvejis, kai kinai laužėsi į „Microsoft“ paskyras, jis atrodo labai rimtas, buvo įsilaužta į aukšto lygio paskyras“, – lygina ekspertas.
Mobilusis telefonas / J. Stacevičius / LRT
Žinant šias detales negalima atmesti ir tikimybės, kad informacija apie Vilniaus pasirengimą NATO viršūnių susitikimui yra visai ne įsilaužėlių darbas, o iš atvirų šaltinių gauta informacija arba seni dokumentai, pavyzdžiui, iš ankstesnių renginių.
„Hakeriai visada ieško silpnųjų grandžių <...>. Įmanoma, kad taip įvyko, bet ar įvyko, per anksti spręsti. Manau, svarbu, kad Lietuvoje formuotume praktiką nepulti komentuoti nutekintų dokumentų, nes komentavimas gali apsunkinti darbą tyrėjams ir propagandistams duoti daugiau kortų“, – įspėja V. Daukšas.
Galimybės ištirti, kas iš tiesų nutiko, pašnekovo vertinimu, yra didelės, bus atliekamas skaitmeninių įkalčių rinkimas.
„Po kiekvieno įsilaužimo lieka skaitmeninių pėdsakų: IP adresai, nuorodos, duomenų viliojimo (angl. phishing) kodai, juos analizuojant dažnai pavyksta atsekti, kokia tai grupuotė. Jie lyginami su kitų kibernetinių incidentų duomenų bazėmis“, – sakė V. Daukšas.
Šnipinėjimas / AP nuotr.
Sustabdė šnipus ir įtakos operacijas
Trečiadienį Nacionalinio kibernetinio saugumo centras informavo LRT.lt, kad vykstant NATO viršūnių susitikimui Lietuva patyrė trijų rūšių atakas: klaidingos informacijos skleidimą, vadinamąsias paskirstyto paslaugų trikdymo atakas ir bandymus paveikti kritinę infrastruktūrą.
Plačiausiai nuskambėjo atvejai, kai buvo įsilaužta į prekybos centro „Panorama“ informacines sistemas, Šiaulių radijo stotį ir pradėjo skambėti dirbtinio intelekto skaitomas tekstas, nukreiptas prieš NATO. Reklaminis stendas prie restorano Vilniuje rodė pašaipų vaizdo klipą apie Jungtinių Valstijų prezidentą Joe Bideną, kai jis suklupo ant scenos.
Keli interneto puslapiai patyrė paskirstyto paslaugų trikdymo atakas: tai buvo ir naujienų portalas, ir svetainė su viešojo transporto tvarkaraščiais. Policija du kartus perspėjo apie siunčiamas SMS žinutes, viena jų kvietė į protesto akciją, kita kėlė paniką, esą sostinėje istorinio įvykio metu didelė riaušių ir neramumų tikimybė.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Liudas Ališauskas trečiadienį įvertino, kad Lietuvos įmonės ir institucijos prieš atakas atsilaikė sėkmingai. Nesutriko aviacija, energetika, bankai, kita kritinė valstybės infrastruktūra.
„Buvo bandymų, ir žvalgyba daryta, bet tvarkingai viskas sutvarkyta, pasibaigė niekuo. Tai labiausiai džiugina. <...> Viešojoje erdvėje kalbėjome apie kelis incidentus, bet kritinė infrastruktūra puikiai funkcionavo, buvo sveika, nors į jas buvo bandoma taikytis“, – trečiadienį, dar prieš pasirodant informacijai apie neva nutekintus duomenis, komentavo L. Ališauskas.
Jo teigimu, techninė analizė dažnai leidžia nustatyti, kas yra programišiai, tačiau kaltiimai konkrečios šalies Vyriausybei, pavyzdžiui, Rusijos, yra „politiniai sprendimai“.
V. Daukšo teigimu, NATO viršūnių susitikimas parodė, kad Lietuva yra atspari atakoms, tai parodė ši savaitė. Kenkėjai anksčiau sėkmingai įsilauždavo į Lietuvos naujienų portalus ir skelbdavo melagingas naujienas, o šiandien gali nebent trumpam sutrikdyti portalų darbą.
Jis atkreipia dėmesį, kad SMS žinutės, siųstos policijos vardu, yra siųstos iš kiniško telefono numerio. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvą atakavo kinai, nes tokią paslaugą galima nusipirkti bet kur pasaulyje, naudojamos greičiausiai nutekintų duomenų bazės su telefono numerių sąrašais.
Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba informavo LRT, kad instuticijos turi priemones tokią kenkėjišką veiklą sustabdyti, tačiau ne rasti piktavalius.
Kibernetinis saugumas / E. Blaževič / LRT nuotr.
O žinutė, kad Vilniuje esą organizuojamas mitingas su Lietuvos vėliavomis, kurstė kitą judėjimą, kuris tvirtino, esą Lietuvoje per daug paramos Ukrainai, viešosiose erdvėse – per daug Ukrainos vėliavų. Ją feisbuke paskelbė netikras Lietuvos šeimų sąjūdžio puslapis, o kad pasklistų plačiau, buvo užsakyta reklama.
„Tradiciniai ir pasislėpę kenkėjai stengiasi sukelti chaosą, suklaidinti žmones, skleisti paniką, pagąsdinti ir sukurti atmosferą, kuri gadintų šį istoriškai reikšmingą renginį. Jie bando daryti įvairias provokacijas daugybe skirtingų frontų, tai visai įdomu.
Jie visą laiką ieško silpnųjų grandžių. Kritinės infrastruktūros srityje tų silpnųjų grandžių labai sumažėjo, nepavyksta jų atrasti, galiausiai leidžiamasi žemyn, tada atrandama naujų taikinių, o tie taikiniai net neįsivaizdavo, kad jie gali būti taikiniai“, – apie tarptautinį renginį lydėjusius incidentus sakė V. Daukšas.
„Kempinski“, kuriame buvo apsistojęs Bidenas, fiksavo didžiausias dienines pajamas viešbučio istorijoje
Žygimantas Šilobritas, ELTA, Irma Janauskaitė, Goda Malinauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt / 2023.07.13 17:20 atnaujinta 19.10
.jpg)
„Kempinski“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
Liepos 11–12 dienomis vykusio NATO viršūnių susitikimo metu daugelis Vilniaus senamiesčio viešbučių buvo pilni – juose apsistojo užsienio valstybių delegacijos. Visgi, nors viešbučių atstovai sutaria, kad šis suvažiavimas pritrauks daug turizmo ateityje, nuomonės dėl paties suvažiavimo atneštos finansinės naudos skiriasi.
„Grand Hotel Kempinski Vilnius“, kuriame susitikimo metu apsigyveno JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo palyda, generalinis direktorius Kai Schukowski teigė, kad šalies vadovo vizitas užtikrino didžiausias dienines pajamas viešbučio istorijoje. Taip pat, jis tikisi, šis apsilankymas padarys viešbutį patrauklesniu pasauliniu mastu.
„NATO viršūnių suvažiavimas buvo finansiškai labai naudingas – vienos dienos pajamos buvo didžiausios per visą viešbučio veikimo istoriją. Taip pat, be abejonės, manome, kad JAV prezidento vizitas teigiamai paveiks viešbučio ir paties prekės ženklo įvaizdį pasauliniu mastu. Turėjome panašų atvejį, kada pas mus buvo apsistojęs Japonijos ministras pirmininkas – po jo vizito pastebėjome ženklų turistų iš Japonijos pagausėjimą”, – Eltai teigė K. Schukowski.
Pamatyti apartamentų, kuriuose gyveno JAV prezidentas, 24 valandas po J. Bideno išvykimo negalima dėl saugumo. Tačiau jau yra norinčių juose pagyventi.
„Gavome nemažai skambučių iš norinčiųjų rezervuoti kambarį. Kai kas tai jau ir padarė. Tarp jų – ir lietuviai. Žmonės nori apsistoti ten, kur gyveno prezidentas. Aišku, šis numeris viešbutyje buvo ir iki dabar, bet dabar jis įgauna daugiau patrauklumo“, – LRT TELEVIZIJAI sako K. Schukowski.
Kaina apartamentus rezervavusių žmonių neatbaidė.
„Kaina priklauso nuo dienos. Kai viešėjo prezidentas, buvo kita. Nuo kito mėnesio ji bus apie 2,5–3 tūkstančius eurų už naktį. Manome, tai padori kaina už galimybę miegoti lovoje, kurioje miegojo prezidentas“, – komentuoja „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ generalinis direktorius.
Į Lietuvą atvyko JAV prezidentas Joe Bidenas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Tuo metu viešbučio „Stikliai“, kur porą naktų praleido Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pardavimų ir renginių vadybininkė Mantė Valotkaitė sakė, kad nors negali atskleisti duomenų apie viešbučio pajamas, restorano, kuriame apsilankė šalies vadovas su savo žmona, pajamos nesiskyrė nuo įprastų.
„Žinokite, labai, labai sėkmingos, viskas praėjo labai sklandžiai, delegacija buvo mandagi, maloni ir jiems patiko tiek maistas, tiek aplinka, tiek aptarnavimas. (...) Galime pasakyti, kad buvome pilnai rezervuoti viešbučio prasme. Restorano prasme pajamos nebuvo didesnės nei įprastai, bet šiaip džiaugiamės sklandžiai praėjusiu vizitu”, – Eltai sakė M. Valotkaitė.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Viešbučio „Pacai“, kurį išsirinko Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pardavimų direktorius Donatas Mekionis aiškino, kad nors šios dvi dienos buvo ypač pelningos, turistų srautai prieš ir po renginio buvo mažesni. Tad, anot jo, gali būti pastebimas pajamų išsilyginimas, bet ne didžiulis vidurkių viršijimas.
„Žinote, jie atvyko ne poilsiauti, o dirbti, tai matydavome tik vakare, kai po ilgos dienos grįždavo į kambarį nakvynei. Tai čia tos dvi dienos praėjo labai greitai. Ir čia labai sunku vertinti, nes iš tikrųjų tos dvi dienos ir dvi naktys buvo aukštesnėmis kainomis, bet tiek prieš, tie apskritai ši savaitė, yra ramesnė, nes žymiai mažiau turistų, kurie žinojo, kad yra tam tikri apribojimai”, – aiškino D. Mekionis.
„Turbūt visa tai išsilygina, bet didelio praturtėjimo iš to nebuvo. Nes viešbutis buvo visiškai „exclusive“ (angl. išimtinai) uždarytas, tad nelabai galėjome priimti svečių į restoraną ar į SPA”, – pridėjo jis.
Rishis Sunakas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Pacų“ atstovas taip pat paminėjo, kad apsilankymas svarbus Lietuvos turizmui ir viešbučiams ne tik tuo, kad juose viešėjo pasaulio vadovai, bet ir tuo, jog valstybėje apsilankė tūkstančiai žurnalistų, kurie savo reportažais netiesiogiai reklamavo Lietuvą pasauliui.
„Aš manau, kad tikrai išaugs Lietuvos populiarumas turizme, nes matant žurnalistų kiekį gatvėse ir kiek jie darė tiesioginių reportažų NATO tema, visur buvo ta informacija, kokia ta Lietuva, koks Vilnius. Sunku būtų net milijonais eurų užsisakyti teik reklaminės sklaidos, kiek per šias dienas gavo Lietuva ir Vilnius”, – sakė jis.
Delfi diena. Zelenskio padėka NATO ir „Litexpo“ užkulisiai
Delfi 2023-07+13
Lietuvos oro uostai išlaikė neeilinį egzaminą: daugiau nei 50 specialių orlaivių priėmimas ir tūkstančiai svarbių svečių
LRT.lt 2023.07.13 11:59
Vilniaus oro uostas; NATO viršūnų susitikimas / M. Jaugelavičiaus / Lietuvos oro uostų nuotr.
Per NATO viršūnių susitikimą Vilniaus oro uostas tapo turbūt saugiausiu civiliniu oro uostu pasaulyje. Jungtinės Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų specialistų pajėgos, o iš viso – daugiau nei tūkstantis profesionalų iš įvairių institucijų ir šalių – pasirūpino, kad būtų užtikrintas saugus ir sklandus daugiau nei 50 specialių orlaivių nusileidimas bei kilimas, kelių tūkstančių svarbių svečių priėmimas bei išlydėtuvės, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime.
Lietuvos oro uostai skaičiuoja, orlaivių judėjimo piko metu lėktuvai (komerciniai ir delegacijų) Vilniaus oro uoste kilo ir leidosi kas 3-4 minutes.
Kauno oro uostas taip pat priėmė daugiau lėktuvų nei įprastai, nes greta įprastai vykstančių komercinių skrydžių nepertraukiamai vyko ir delegacijų orlaivių pasitikimai, pakilimai. Be to, Kauno oro uoste nebuvo uždaryta oro erdvė, todėl visi procesai vyko nepertraukiamai visas dienas.
Nemaža dalis NATO svečių lėktuvų buvo didieji orlaiviai, oro uostuose priskiriami E ir F kodo raidėms, kurie įprastai mūsų oro uostuose lankosi rečiau. Pavyzdžiui, tokie skraidantys prezidentų rūmai, kaip JAV vadovą gabenantis „Air Force One“ (ir jį lydintys specialūs orlaiviai) arba dar didesnis „Boeing 747-8I“, kuriuo atskrido Pietų Korėjos prezidentas. Kauno oro uoste vienas iš labiausiai išskirtinių priimtų orlaivių buvo Japonijos delegacijos „Boeing 777”.
Didžiausias Korėjos lėktuvas nusileido Vilniaus oro uoste / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Aktyviai daugiau negu pusmetį ruošiantis renginiui buvo apgalvotas kiekvienas žingsnis ir detalė, sustyguota ir suderinta gausybė procesų, kad būtų užtikrintas aukščiausio lygmens saugumas ir operacijų efektyvumas. Vilniaus oro uostas priėmė visus numatytus orlaivius, tarp kurių buvo net patys didžiausi. Negana to, tiek Vilniuje, tiek Kaune iki planuoto laikino oro erdvės uždarymo vykdyti komerciniai skrydžiai. Išlydėję paskutines delegacijas, galime konstatuoti, kad jokių reikšmingų problemų nekilo ir bendradarbiaudami išlaikėme šį svarbiausią egzaminą“, – sako Vidas Kšanas, laikinai pareigas einantis Lietuvos oro uostų vadovas.
Vilniaus oro uostas; NATO viršūnų susitikimas / M. Jaugelavičiaus / Lietuvos oro uostų nuotr.
Dar gerokai prieš renginį, atsižvengiant į intensyvų srautą ir specialių lėktuvų parametrus, oro uostuose buvo tvarkomi aerodromų takai, paruošta vietos keliems šimtams limuzinų ir kitų transporto priemonių, sustyguoti kiti techniniai procesai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Joe Bidenas išvyko iš Lietuvos / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Nors pasitinkant ir išlydint NATO delegacijas pagrindinis krūvis teko Vilniaus ir Kauno oro uostams, tačiau į procesą aktyviai įsitraukė ir Palangos oro uosto komanda. Su mumis bendradarbiavę valstybių partnerių saugumo ekspertai teigė, kad pastebėjo ir kiekviename žingsnyje jautė aukščiausią profesionalumo lygį“, – sako V. Kšanas.
Vilniaus oro uostas; NATO viršūnų susitikimas / M. Jaugelavičiaus / Lietuvos oro uostų nuotr.
Pirmą kartą Lietuvoje surengtas NATO viršūnių susitikimas vyko liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai buvo didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame dalyvavo kelios dešimtys užsienio valstybių delegacijų (iki 3 000 svečių) bei maždaug 2 000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Vilniaus oro uostas; NATO viršūnų susitikimas / M. Jaugelavičiaus / Lietuvos oro uostų nuotr.
Vilniaus oro uoste renginio metu buvo įsteigtas specialus centralizuotas procesų valdymo centras, kuriame tiesiogiai dalyvavo oro uostų specialistai, orlaivių antžeminio aptarnavimo tarnybos „Litcargus“ ir „Baltic Ground Services“ (BGS), Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos, užsienio šalių saugumo specialistai, Oro navigacijos atstovai. Iš anksto buvo parengti ir aptarti įvairūs veiklos scenarijai. Vilniaus ir Kauno oro uostuose veikė specialios oro gynybos sistemos, dronų sekimo ir neutralizavimo įranga, snaiperiai, veikė ir kitos saugumo priemonės.
Žvitri akis: moksleivis iš Vilniaus užfiksavo įspūdingus į NATO viršūnių susitikimą atvykusių orlaivių vaizdus
Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę orlaiviai
Pastarosiomis dienomis Vilniuje leidosi pasaulio galingiausių šalių atstovų orlaiviai. Juos savo fotografijose užfiksavęs vilnietis Mykolas Šutkus sako visada jautęs aistrą aviacinei fotografijai. Minėtomis nuotraukomis jis pasidalijo ir su LRT.lt skaitytojais.
Stebėkite tiesiogiai: į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvyksta pasaulio lyderiai
Delfi 2023-07-10 Tiesioginė transliacija
Į Lietuvą NATO viršūnių susitikimo išvakarėse pradės rinktis pasaulio lyderiai. Pirmadienio popietę į Vilniaus oro uostą atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas su delegacija
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą