Juozas Erlickas: Kai per Kūčias gyvuliai kalbės arabiškai
Nuo tos dienos, kai raštininko Juozapo trobelėj apsigyveno trys broliai arabai, prabėgo mėnesiai. Juozapas glaudžiasi šuliny, daug rašo, ir kai kurios eilės – „Kampeli, širdžiai brangus...“, „Šaukiu aš tautą...“ – jau spėjo virsti liaudies dainomis. Tad Juozapas jaučiasi puikiai, nes populiarumas jam visados buvo svarbiau už prigimimą.
Juozas Erlickas: Kai per Kūčias gyvuliai kalbės arabiškai
Taip smagiai pasišnekėdami broliai nė nepastebėjo, kaip aukštai pakilo. Nuo Alpių viršūnės stebėjo Europos saulėlydį: arabų virtinės rėpliojo slėniais, ropštėsi per kalnus, rangėsi upėm...
– Nusivesiu jus egzotiškon vieton, – tarė Abdulas. – Yra šalis, kur upės teka. Tenykščiai dar nepasiekė bim bam lygio, bet jų tikėjimas jau pagadintas. „Geriau gyvensim, kai geriau dirbsim!“ – štai kuom jie tiki.