Адамкус, Грибаускайте, сигнатары призывают лидеров НАТО пригласить Украину в Альянс
BNS, LRT.lt 2023.07.10 14:03
В Вильнюсе прошел митинг в поддержку заявки Украины на членство в НАТО / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Экс-президенты Литвы, сигнатары Акта 11 марта призывают лидеров стран НАТО пригласить Украину вступить в Альянс.
"Собираясь в Вильнюсе на саммит НАТО, вы имеете возможность принять историческое решение и пригласить Украину вступить в НАТО, не откладывая и не дожидаясь окончания войны", - говорится в обращении к президенту Литвы Гитанасу Науседе и главам государств и правительств стран НАТО.
"Украина и ее народ, чьи жизни были отданы за свободу всех нас, заслуживают того, чтобы мы все защищали каждую пядь украинской земли. Ваше решение может остановить агрессию России против Украины", - говорится в нем.
Письмо подписали экс-президенты Валдас Адамкус и Даля Грибаускайте, и подписанты Акта 11 марта.
Prisimenant 2013-ųjų Vilniaus viršūnių susitikimą: pirmasis Ukrainos „kada, jei ne dabar“, kurio istorijos nenorima pakartoti
Jurga Bakaitė, LRT.lt 2023.07.10 05:30
Viktoras Janukovyčius Vilniuje 2013 metais / AP nuotr.
NATO viršūnių susitikimas vyksta praėjus 10 metų nuo kito įvykio Vilniuje, nulėmusio Ukrainos ir Europos istoriją.
Vilniaus Rytų partnerystės susitikimas 2013 metais buvo pažymėtas viltimi ir turėjo tapti svarbiausiu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metų pasiekimu. Vilniuje lapkričio 28 dieną turėjo būti pasirašyta istorinė asociacijos su ES sutartis, derinta dar nuo 2007-ųjų.
Tačiau Rusijos spaudimas lėmė, kad susitarimas nebuvo pasirašytas. Vilniuje viešėjęs tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad sutartis su ES suerzintų Rusiją, ji imtųsi sankcijų.
„Deja, kol kas atrodo, kad <...> argumentai nepasiekė Ukrainos prezidento nei ausies, nei minties, ir kol kas matome, kad pozicijos dar nėra pasikeitusios“, – po ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimo kalbėjo tuometė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Į Kyjivą grįžusį V. Janukovyčių jau pasitiko tūkstantiniai Euromaidano protestai. Vėliau, jau 2014 metų vasarį, jis pabėgo iš Ukrainos, o Rusija tada pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą, prijungdama Krymą ir dalį Rytų Ukrainos bei sukeldama iki šiol besitęsiantį karą. 2017 metais Ukraina galiausiai pasirašė Vilniuje numatytą sutartį, prezidentas Petro Porošenka padarė tai su iš Vilniaus atsivežtu rašikliu, dovanotu D. Grybauskaitės.
„Istoriniai įvykiai neišvengiami. <...> Tai ne tik politinis ir ekonominis dokumentas. Tai tikėjimo ir nepalaužiamos valios simbolis“, – kalbėjo jis.
2013 metų ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje. Iš kairės: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, EVT pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso / AP nuotr.
Rusija davė ne tik botago, bet ir meduolį
Po įvykių Vilniuje išaugo Ukrainos gyventojų pasitikėjimas ne tik Europos Sąjunga, bet ir NATO, atkreipia dėmesį analitikai.
2012 metais, valdžioje esant prorusiškam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, tik 13 proc. respondentų buvo už stojimą į NATO, 26 proc. – už sąjungą su Rusija, o 42 proc. neturėjo nuomonės. O šiandien net 82 proc. ukrainiečių palaikytų narystę NATO ir šis skaičius per plataus masto invazijos į Ukrainą metus tik augo. Daugiau nei 90 proc. Ukrainos gyventojų norėtų Europos Sąjungos narystės.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas kalbėdamas su LRT.lt sakė, kad pasikeitusi Ukrainos pozicija 2013 m. jį nustebino.
Šiandien prisimindamas įvykius jis tikras – būtent tai, kad Ukraina 2013 metais manė sugebėsianti balansuoti tarp Rusijos ir Europos, lėmė dabartines jos problemas.
„Ukrainos neryžtingumas iki 2013 metų <...> lėmė tai, kad kelias pasidarė labai sunkus ir sudėtingas“, – sakė jis.
Diplomatas prisiminė, kad buvo manoma, jog susitikimas Vilniuje bus istorinis.
Petras Vaitiekūnas / J. Petronio nuotr.
„Asociacijos sutartis <...> buvo paruošta jau 2012 metų pabaigoje, tačiau tada dar buvo taika, ramybė, korupcija, Janukovyčius... Rusai lyg ir turi viską iš Janukovyčiaus rankų, nėra ko labai jaudintis“, – tvyrojusias nuotaikas apibūdino ambasadorius.
O Europoje ir Lietuvoje, jo žodžiais, tuo metu vyravo „tam tikra ramybė“. Priekaištai Ukrainai buvo keliami tik dėl įkalintos politikės Julijos Tymošenko esą dėl viršytų įgaliojimų 2009-aisiais pasirašant dujų sutartį su Rusija. Ji pati tvirtino, kad tapo V. Janukovyčiaus politinio susidorojimo auka.
„Aš sakiau ambasadorių susitikime: ko laukti, jei jau paruošta, organizuokime pasirašymą pirmą pusmetį. Bet ir Lietuva nebuvo pakankamai suinteresuota, ir šiaip niekas per daug neskubėjo, nes Lietuva angažavosi pasirašyti“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Jo spėjimu, jau 2013 metų vasarą dėl iš Rusijos įtakos glėbio sprūstančios Ukrainos Kremlius apsisprendė.
Viktoras Janukovyčius / „Vida Press“ nuotr.
„Kad, velniai griebtų, mes prarandame Ukrainą. Asociacijos sutarties pasirašymas yra svarbiausias žingsnis į Europos Sąjungą, ji tikrai išeina iš imperijos“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuometis ambasadorius prisiminė, kad Rusijos ekonominis spaudimas plika akimi buvo pastebimas Ukrainos gatvėse.
„Užblokavo sienas. Kyjivas buvo užverstas tortais, kiekvienas kioskas juos pardavinėjo pusiau dykai, buvo sukrauti kalnai tortų, nes Rusija užblokavo ukrainietiškų tortų pirkimą, nebuvo kur dėti. Labai kentėjo P. Porošenkos gamyklos“, – detales prisiminė ambasadorius.
O prezidentui V. Janukovyčiui Rusija tuo metu siūlė dovanas: remti Ukrainą ir skolinti pinigus. Tuo metu Europa smerkė jį už J. Tymošenko įkalinimą.
„Jis nelabai suprato, kas vyksta. O Tymošenko įkalinimas buvo didžiausia klaida, kuri sugadino Ukrainos europinį kelią, sudraskė į gabalus. Man buvo didelis nusivylimas“, – kalbėjo buvęs ambasadorius.
Nors V. Janukovyčius iš Vilniaus grįžo kaip nugalėtojas su Rusijos pinigais, Ukrainoje kilo protestai dėl tokio poelgio, buvo reikalaujama sieti Ukrainą su Europa. Jis galiausiai pabėgo iš šalies.
„O Rusija nusprendė Maidaną išnaudoti savo tikslams, destabilizuoti situaciją šalyje ir galiausiai pasiimti Krymą“, – sakė buvęs ambasadorius Ukrainoje.
Krymas / AP nuotr.
Kaip pasikeitė Ukraina
Buvusios Ukrainos premjero pavaduotojos euroatlantinei integracijai Ivanos Klimpuš-Tsintsadzės teigimu, V. Janukovyčiaus gestas Ukrainoje sukėlė šoką. Ji pati tuo metu dirbo nevyriausybiniame sektoriuje.
„Visi žiūrėjome žinias, – prisiminė ji ir pabrėžė, kad proeuropietiškus ukrainiečius tuo metu nuvylė ir ES pozicija. – O kitą dieną išėjome į gatves protestuoti.“
Ji priminė ir tai, kad Ukrainos valdžia itin žiauriai susidorojo su protestuotojais.
„Situacija pasinaudojo Rusija, nes V. Janukovyčiui pabėgus, Ukraina nesugebėjo tvarkytis. <…> Būtent tada, kai Ukraina ruošėsi naujiems prezidento rinkimams, Rusija puolė Ukrainą“, – sakė I. Klimpuš-Tsintsadzė.
Anot jos, vangi Vakarų reakcija į Ukrainos suverenumo pažeidimą paskatino Rusiją plėsti savo veiksmus.
„Ankstyvaisiais karo metais mažai kas galvojo, kad Ukrainoje vyksta karas, buvo manoma, kad jis vyksta Rytuose. Dabar situacija visai kita, kai pagaliau dauguma žmonių suprato, kas yra tikrasis priešas, bandantis ištrinti mus iš pasaulio žemėlapio. Dabar yra supratimas, kad vienintelis kelias mums išlikti, vystytis, galvoti apie ateitį, yra būti nepriklausomiems, grįžti į Europos šeimą, kuriai priklausėme ilgus šimtmečius“, – sako pašnekovė.
Kyjivas / Asociatyvi / AP nuotr.
Tuometis prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, Vilniaus universiteto docentas Laurynas Jonavičius sako, kad po 2013–2014 metų įvykių Ukrainoje pati Rusija savo veiksmais atstumia ukrainiečių palaikymą.
„Tačiau tai, kas įvyko po 2014 metų, rodo, kad sėdėjimas ant tvoros, bandymas balansuoti nieko neduoda, jis palieka nuolatinėje pilkojoje zonoje. O kai pilkojoje zonoje yra toks žaidėjas kaip Rusija, kuris nepaiso priemonių, visada lieka nežinomybė, kas bus rytoj“, – kalbėjo politikos mokslininkas.
Laurynas Jonavičius / BNS nuotr.
Ar laidoti Rytų partnerystę?
Nepavykęs Ukrainos ir ES Asociacijos sutarties pasirašymas taip pat buvo suprantamas kaip smūgis ES Rytų partnerystės politikai. Ji rėmėsi tuo, kad Ukrainą, o taip pat ir Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Sakartvelą, Moldovą ES gali pritraukti ir nutolinti nuo Rusijos įtakos zonos, skirdama specialų dėmesį ir pamažu tvirtindama politinius ir ekonominius ryšius.
„Mano nuomone, jos neliko arba ji atidėta. Dabar vyksta karas ir jį reikia kariauti, užpulta visa Vakarų civilizacija, ji kovoja su diktatūrine, autokratine sistema“, – apie Rytų partnerystės politikos perspektyvas svarstė ambasadorius Petras Vaitiekūnas.
Tačiau L. Jonavičiaus teigimu, Rytų partnerystės idėją reikėtų ne laidoti, o pergalvoti.
„Tikslai lieka tie patys. Visada galima kažką palaidoti ir kažką tobulinti. Gal reikėtų sakyti ne laidoti, o adaptuoti prie situacijų ir ieškoti efektyvesnių poveikio priemonių. <...> Rytų partnerystė buvo paremta ankstesne ES plėtros patirtimi, kai šalys tikrai norėjo prisijungti prie Europos, daryti reformas, kad taptų jos dalimi. Buvo įvestas „more for more“ (liet. „daugiau mainais į daugiau“) mechanizmas, kuris mūsų [Lietuvos] atveju veikė efektyviai. Pasirodė, kad tai veikia mažiau efektyviai arba ne taip, kaip norėtųsi, mažiau motyvuotų ar daugiau problemų turinčių valstybių atveju“, – mano jis.
Maidano metinės / AP nuotr.
Jei ne dabar, tai kada?
Pasak buvusio prezidentės D. Grybauskaitės patarėjo, ir 2013 metais, ir dabar Lietuva save supranta kaip lyderę, turinčią suartinti Ukrainą su Vakarais. Tačiau Ukraina tada pati anaiptol nesignalizavo, kad nori demokratinių reformų, 2010 metais buvo perrinktas prorusiškas prezidentas V. Janukovyčius, nors vilčių teikė įvykusi Oranžinė revoliucija.
„Sakykime, buvo nemaži lūkesčiai ir suvokimas, kad yra daug problemų. Buvo supratimas, panašus kaip ir dabar: jei ne dabar, tai kada? Ukraina vykdė savo multivektorinę politiką, Rusija irgi aktyviai dirbo, todėl sėdėti ir laukti buvo neteisinga Europos taktika.
Lūkesčiai buvo, supratimas, kad lūkesčius įgyvendinti sunku, irgi buvo. Situacija buvo nevienareikšmė ir paprasta: iš vienos pusės, buvo supratimas, kad reikia daug dirbti su ukrainiečiais, kita vertus, kad reikia dirbti su vakariečiais, kurių supratimas buvo kitoks ir galbūt mažesnis nei mūsų“, – prisimena L. Jonavičius.
Viktoras Janukovyčius ir Vladimiras Putinas / AP nuotr.
Anot I. Klimpuš-Tsintsadzės, šiandien Ukrainoje ir politikai, ir paprasti žmonės seka NATO naujienas ir svarsto, kas bus priimta Vilniaus viršūnių susitikimo metu.
„Nebus stabilios taikos, jei Ukraina bus palikta pilkojoje zonoje, matau, kad tai akivaizdu jau po 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikimo. <…> Viltys didelės ir aš tikiuosi, kad net jei nebus sprendimo dėl Ukrainos narystės NATO, tai neužvers durų“, – kalbėjo ji.
Ambasadoriaus P. Vaitiekūno teigimu, jis iš NATO viršūnių susitikimo tikisi naujų gynybos planų ir kad bus pradėta Ukrainos prisijungimo prie NATO procedūra.
„Žinoma, jie kurį laiką neturės naujų resursų. Tikiuosi, kad bus pradėta Ukrainos prisijungimo procedūra, nes, mano ir kai kurių analitikų įsitikinimu, Ukrainos pakvietimas į NATO reikštų karo pabaigą“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, ryžtingas atsakas Rusijai sumažintų jos visuomenės „fašizaciją“, nes Vakarai turi įrodyti esantys pasiruošę karo eskalacijai.
„Apokaliptinis scenarijus dabar išvengiamas, bet jis išvengiamas ryžtingais veiksmais, kol karas vyksta Ukrainos teritorijoje.
Negalime manyti, kad taktiškai viską darome teisingai, kad Rusija silpnėja – tai yra saviapgaulė. Taktiškai atrodome gerai, bet strateginiu lygiu nėra sprendimo“, – sakė jis.
Грибаускайте: "Над нами смеялись, потом сказали, что мы правы, теперь нас снова не слушают"
Андрюс Бальчюнас, LRT.lt / 2023.07.04 11:42
Даля Грибаускайте / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
НАТО не удалось сдержать Россию, а Запад все еще живет в совершенно "другое время", чем Москва, которая мобилизовала все свое общество и промышленность для войны, считает бывший президент Литвы Даля Грибаускайте.
"Нам не удалось сдержать Россию, нам не удалось удержать ее от войны. Мы до сих пор не можем объяснить людям, что нужно делать. Мы до сих пор не смогли вооружить (украинцев), чтобы они могли нанести ответный удар", - сказала Грибаускайте на конференции в Вильнюсском университете.
Она напомнила, что после аннексии Москвой Крыма в 2014 году политики стран Балтии предупреждали западных лидеров об угрозе, исходящей от России, но ответа не последовало.
"Над нами смеялись, нас критиковали и не слышали. Сейчас, когда мы встречаемся с лидерами, бывшими лидерами, они жалуются и говорят, что мы были правы. Но почему нас не слушают сейчас, что будет завтра. Опять же, нас слушают, но не слышат", - подчеркнул бывший глава государства.
Она назвала мнение о том, что война в Украине - это далекая проблема, которая укоренилась в западном обществе, неспособностью лидеров стран сделать свою работу и прояснить экзистенциальную угрозу, которую война России против Украины представляет для всего Запада.
Даля Грибаускайте и Эгилс Левитс / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
"Мы все еще живем в мире, с определенной поддержкой Украины, но Россия живет в состоянии войны, все ее общество, ее промышленность, уже находится в состоянии войны, не только против Украины, но и против всего Запада. Но мы еще не там. Почему?" - задалась вопросом политик.
Она также раскритиковала настрой в отношении предстоящего саммита НАТО в Вильнюсе, где Украине не предложат членство в Альянсе "прямым текстом", а предложат поддержку в сложных, детальных заявлениях.
"Это снова будет ошибкой. Мы снова не сможем сдержать Россию", - заключила она.
Восемь лет назад Грибаускайте назвала Россию террористическим государством. Сегодня другие западные лидеры напоминают ей об этом в качестве комплимента.
"Но я вижу, что они не понимают, что произойдет завтра. Это разочаровывает, потому что показывает, что мы не способны учиться на своих ошибках, на том, что произошло в Крыму, в Грузии. (...) Путин всегда учит нас, показывает нам наши ошибки, наши слабости, учит нас, как бороться и готовиться к таким вызовам", - пояснила бывший президент Литвы.
Grybauskaitė – apie Putino žingsnį skelbti dalinę mobilizaciją: tai reiškia, kad karas atėjo į Rusijos teritoriją
Valdemaras Šukšta, LRT.lt / 2022.09.21 13:59 / atnaujinta 14.05
Dalia Grybauskaitė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija reiškia naują karo fazę. Taip pat ir tai, kad karas atėjo į Rusijos teritoriją. Anot jos, Vakarai į tai atsakyti turėtų tiekdami daugiau ginklų Ukrainai.
„Tai yra didžiulio karo Europoje eskalacija. Ir tai – nauja karo fazė. Taip ir vertinu“, – trečiadienį žurnalistams Kaune sakė D. Grybauskaitė.
„Mūsų, NATO, Vakarų žingsniai turi būti jungtinis atsakas. Turime reaguoti taip pat su ginkluotės tiekimo eskalacija Ukrainai“, – pridūrė ji.
Pasak D. Grybauskaitės, Rusijos užpultai Ukrainai reikėtų tiekti daugiau „tokių, kokių reikia“ ginklų.
„Toliašaudžių, sunkesnių – to, ko reikia atremti šitą naują Rusijos ordos mėginimą žengti toliau į Europą“, – komentavo ji.
Buvusios šalies vadovės teigimu, V. Putinas dalinę mobilizaciją paskelbė, nes nesusitvarkė su paslėpta mobilizacija, kuri, kaip sakė D. Grybauskaitė, vyko ne tik „iš rekrutų ar čečėnų, bet ir iš kriminalinio pasaulio.“
„Buvo visiškai aišku, kad bet kuriuo karo metu tokia kriminalų kariuomenė negali būt veiksminga. Taigi dabar rekrutuojami rusai ir šita dalinė mobilizacija reiškia, kad, deja, bet karas atėjo į Rusijos teritoriją. Ir šį karą prisišaukė pats prezidentas Putinas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Vladimiras Putinas / AP nuotr.
LRT.lt primena, kad V. Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje.
Kaip kalboje aiškino V. Putinas, dalinė mobilizacija reiškia, kad šaukimas yra taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. V. Putinas visoje kalboje taip pat pabrėžė, kad gins Rusijos žemes, rusus ir sritis, kur vyks „referendumai“.
Apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ rugsėjo 23–27 d. turėtų vykti „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos, tuo metu Ukraina pažadėjo pašalinti Rusijos grėsmę. Okupacinė administracija skelbia ketinanti surengi „referendumą“ ir rusų užimtoje Zaporižios srityje.
Rusijos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, numatantį griežtesnes bausmes už nusikaltimus, įvykdytus per karinę mobilizaciją ar kovines operacijas, įskaitant dezertyravimą, karinės technikos gadinimą ir nepaklusimą nurodymams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą