Ukrainos civilius karui ruošęs lietuvis – apie žūtimis paženklintas dienas ir realybę, kuri lauktų Lietuvos: „Nuostoliai būtų didžiuliai“
2023.12.21 05:30 Vilius Narkūnas, LRT.lt
Lietuvos kariai pratybose / K. Kavolėlio / BNS nuotr.
„Kas būtų karo atveju su civiliais, pašauktais ginti šalį? Kokios lauktų procedūros? Ar Lietuva tam pasiruošusi?“ – tokie klausimai pradėti kelti dar karo Ukrainoje pradžioje, o prasidėjus diskusijoms apie civilinę gyventojų saugą minimi vis dažniau. Instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas neslepia –„tai tiesiog neišvengiama realybė“, ir teigia, kad bet kokiu atveju civiliai į mūšius eitų ir savo noru. Savo ruožtu LRT.lt kalbintas atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis akcentuoja – kviesti civilius kariauti būtų aplaidu, todėl reikia išnaudoti jau dabar turimą potencialą.
Instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovo S. Maliausko teigimu, neišvengiama, kad karo atveju civiliai eitų kariauti. Tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, kai Rusijos okupacinės pajėgos žygiavo Ukrainos žemėmis.
„Tai tiesiog neišvengiama realybė. Ir čia nereikia kalbėti apie šaukimą. Civiliai tiesiog ateitų prie karinių dalinių, komisariatų, policijos ar karinių, ar prie savivaldybių ir sakytų: „Duokite ginklus“, – kalbėjo jis.
Paklausus, ar Lietuva būtų pasiruošusi apmokyti, pvz., 1 000 tokių savanorių net ir vieno regiono mastu, šis atsakė, kad nesvarbu, ar būtų pasiruošusi, ar ne – tai reikėtų daryti bet kokiu atveju.
Šauktiniai / Lietuvos kariuomenės nuotr.
Ukrainos karo patirtis
S. Maliauskas pasidalijo patirtimi pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis, kai jis ir kiti instruktoriai per keturis mėnesius iš viso paruošė 8 tūkst. šalį ginti panorusių ukrainiečių, vėliau tapusių Ukrainos kariuomenės dalimi. Pats paruošimas truko 12 dienų, o po to – siuntimas į fronto liniją ginti pozicijų.
„Pas mus dirbo 17 lietuvių plius užsieniečiai, tai iš viso buvo 27 ar 28 žmonės. Vienam instruktoriui per dieną tekdavo daugmaž 100 žmonių. Tai yra katastrofa“, – apie pirmųjų karo dienų realijas kalbėjo S. Maliauskas.
Nuostoliai buvo didžiuliai, sakė jis. Per vieną tokį išėjimą iš į frontą išėjusių 120 žmonių žuvo 70.
„[Situacija Lietuvoje, – LRT] būtų lygiai tokia pati. Tiesiog nėra kitų variantų“, – sakė jis.
Pasak S. Maliausko, Ukrainoje nebuvo jokios medicinos patikros, tad realu, kad Lietuvoje tokie numatyti mechanizmai taip pat nesuveiktų.
„Tiesiog to neįmanoma fiziškai atlikti. Per dideli skaičiai. Ligoninės bus perkrautos sužeistųjų“, – teigė pašnekovas.
Rusijos karas Ukrainoje / AP nuotr.
Bet Lietuva gali pasiruošti, kad karas nebūtų staigmena, tvirtino S. Maliauskas. Visas apginklavimo, paruošimo procesas Lietuvoje turės įvykti daug greičiau nei Ukrainoje, nes Lietuva neturi tokio teritorinio gylio, kokį turi Ukraina.
„Vien Sumų apskritis yra Lietuvos dydžio. Rusai Sumus tiesiog pravažiavo. <...> Dvi paros, trečią parą jau buvo rusų blokpostai“, – konstatavo S. Maliauskas.
Malinionis: kviesti civilius į tarnybą karo atveju – karo nusikaltimas
V. Malinionis LRT.lt akcentavo, kad pats blogiausias sprendimas karo metu, nors to ir gali reikėti, yra mobilizuoti žmones, neturinčius jokio karinio parengimo.
„Čia yra nusikaltimas. Neparuoštą žmogų išstumti į mūšio lauką yra karo nusikaltimas. Ir tą karo nusikaltimą, jeigu neruošime rezervistų, padarys mūsų valstybė“, – sakė jis.
Anot V. Malinionio, tai būtų aplaidumas. Šaukti visus, kurie neturi jokių pagrindų, pareikalautų daug kraujo ir nuostolių.
„Jei norime mobilizuoti žmones į karą, jie turi būti parengti. Ir ne tik individualiai, jie turi būti suorganizuoti į komandas: skyrius, būrius, batalionus, brigadas. Turi būti komandos ir jos turi žinoti vienos kitas“, – sakė atsargos pulkininkas.
Vaidotas Malinionis / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
V. Malinionio manymu, kalbėti, kad karo atveju visi atsistosime ir ginsimės, yra ne tik naivu, bet ir kenkėjiška.
Net ir civilio gyventojo turimi profesiniai įgūdžiai nesudarytų skirtumo, sakė jis.
Turimas potencialas – neišnaudojamas
Pirmiausia, sakė V. Malinionis, reikia išnaudoti potencialą, kurį jau dabar turime, – 120 tūkst. rezervistų. Tačiau tam reikia geros organizacijos, kurios šiuo metu nėra. Tiesa, jis paminėjo, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) į pašnekovo išsakytas pastabas šiuo klausimu atsižvelgė.
„Ką reiškia organizuotas [rezervas, – LRT]? Tai reiškia, kad jis nėra palaidas, t. y. jis priklauso vienetui – vadas turi pavaldinius, pavaldiniai žino vadą, vieni kitus žino, bent kas kurį laiką turi bendras pratybas. <...> Kariuomenė gebėtų regeneruotis. Jeigu yra praradimų, paima batalioną iš rezervo ir atiduoda, pavyzdžiui, brigadai „Geležinis vilkas“, ir toliau kariaujama“, – sakė jis ir pridūrė, kad gebėjimas regeneruotis yra esminis, tačiau šią dieną neužtektinai išvystytas.
Iš minėtų 120 tūkst. rezervistų tik 34 tūkst. yra priskirti kariniams vienetams, teigė V. Malinionis, tačiau ir ten žodžio „organizuotas“ nėra. Pasak jo, organizuoti gali būti ne tik aktyvūs rezervistai, bet ir parengtieji, t. y. tie, kurie nedalyvauja mokymuose kokius septynerius metus.
Šauktiniai / Asociatyvi nuotr. / P. Peleckio / BNS nuotr.
Be to, sakė jis, reikia didinti rezervą. Tačiau kaip? Galbūt visuotinis šaukimas būtų vienas sprendimo būdas, tačiau reikia nepamiršti ir finansavimo jau dabar esančioms brigadoms ir batalionams, kad šie pasiektų visapusišką operacinį pajėgumą.
„Jie nėra aprūpinti technika ir ginkluote pakankamai, galbūt personalas nėra užpildytas iki galo. Tokių problemų yra. Bet kad visa tai įvyktų, reikia vizijos, komunikacijos <...>. O vizija, mano manymu, turėtų būti, kad Lietuvos gynybos sistema turėtų būti pajėgi kariauti, regeneruoti ir laimėti karus. Per ketverius metus reikia pasiekti, ką įmanoma padaryti“, – sakė jis.
S. Maliauskas antrino V. Malinioniui ir teigė, kad reikia sustyguoti tai, ką turime, tačiau neužmiršti, kad vis tiek civiliai savo noru eis ginti šalies. Paklaustas, ar įmanoma pasiruošti tokiam dalykui, S. Maliauskas atsakė, kad tokiu atveju būtų galima paskirti žmones iš rezervo, turinčius instruktoriaus patirties.
„Tai jau turi būti numatyta sistema. Turi būti planas, išdėstytas aiškiai ant popieriaus, kaip tai bus daroma. <...> Gal jis yra kažkur slaptas, kažkas apie jį galbūt žino. Galiu kalbėti tik už save – 21-erius metus tarnavau Lietuvos kariuomenėje, esu atsargos seržantas, bet ką turėčiau daryti karo atveju... Galiu daryti tik prielaidas, kad turiu prisistatyti kažkur. Būčiau tas, kuris važiuotų ir sakytų: ką dabar man daryti? Kas aš dabar būsiu? Ar mokysiu rezervistus, ar būsiu kuopos vadas, kokį ruožą ginsiu? Ar man tiesiog iš kažkur susiveikti ginklą? Na, suprantate, dabartinė situacija yra tokia“, – sakė jis.
Karys pratybose / Asociatyvi nuotr. / I. Budzeikaitės / LK nuotr.
Gaižauskas: NSGK turi konfliktą su KAM
Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas LRT.lt teigė, kad šią dieną kovai parengta yra 20 tūkst. asmenų – kiek daugiau nei 11 tūkst. iš jų yra profesionalios kariuomenės kariai, beveik 6 tūkst. savanorių ir apie 3 tūkst. šauktinių.
„Iš viso 20 tūkst., kurie sukasi ir nuolatos yra parengti. Dar turime 30 tūkst. aktyvaus rezervo, kuris yra parengtas, atlieka pratybas per 10 metų. Taip pat turime trečią dėmenį – daugiau nei 106 tūkst. parengtąjį rezervą, kuris vis tiek turi tam tikrus įgūdžius, turi tam ginklą ir t. t.“, – teigė D. Gaižauskas.
Dalis parengtojo rezervo gintųsi kariuomenės sudėtyje, kita dalis karo atveju galėtų stoti į gynybą. Vis dėlto šiuo atveju atsiranda trintis tarp NSGK ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM), tvirtino D. Gaižauskas.
NSGK pritaria idėjai, kad reikia susikoncentruoti pirmiausia į turimą potencialą. Anot jo, NSGK kaip išeitį mato komendantūras, kurios galėtų veikti taikos metu, ir gyventojams, tiek turintiems patirties su ginklu, tiek neturintiems, būtų aišku, ką daryti karo atveju.
Dainius Gaižauskas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Mes sakome, kad ir taikos laikotarpiu komendantūros turi veikti, turi turėti aiškų algoritmą, nes mes dabar mokomės ir turime pavyzdį iš Ukrainos. <...> Sukurti struktūras jiems užtruko tris mėnesius. Ko mes turime laukti? Sakome, taikos metu paruoškime komendantūras, komendantūrose galės rinktis žmonės. Jos gali būti rajono, kaimo, miesto principu. Gali būti [įtrauktos, – LRT] įvairios specialybės – inžinieriai, medikai, žvalgai, medžiotojai“, – sakė jis.
Kitas dalykas, kurį pabrėžė D. Gaižauskas, yra puskarininkiai ir karininkai ir jų sukūrimo elementas, nes dabar turimas jų skaičius leistų paruošti tik 4 tūkst. karo prievolininkų. Visuotinis šaukimas, teigė politikas, tik apsunkintų parengimo procesą.
„Mes sakome, kad geriau investuokime lėšas į puskarininkių ir karininkų rengimą“, – tikino D. Gaižauskas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad komendantūroms priešinasi KAM, kuri mano, kad komendantūros yra elementas, veikiantis karo metu, o taikos metu jis neturėtų veikti.
„O mes sakome, kad turi veikti ir dabar, taikos metu, galėtų vykdyti pratybas, ir kur sutaupytume [laiko, – LRT] <...>. Jau dabar gali pasirengti iniciatyvūs žmonės, bet dabar jie visi sėdi namuose, žiūri televizorių ir nežino, klausia: „O kur mes galime bent paskambinti paklausti?“ – tvirtino D. Gaižauskas.
Karinės pratybos / D. Umbraso / LRT nuotr.
Mobilizacijos skelbimas: kaip viskas vyktų?
Kaip LRT.lt informavo Lietuvos kariuomenės (LK) strateginės komunikacijos departamentas, paskelbus mobilizaciją, į karo tarnybą šaukiami karo prievolininkai – prievolę turintys Lietuvos Respublikos pilnamečiai piliečiai.
Į šią kategoriją neįeina asmenys, kurie yra nustatyti kaip neveiksnūs arba riboto veiksnumo, neįgalieji, dėl sveikatos būklės pripažinti kaip netinkami tarnybai. Taip pat neįeina asmenys, tarnavę Krašto apsaugos sistemoje ir buvę rezerve iki 60 m., tačiau dabar esantys atleisti nuo karo tarnybos; asmenys, kurie neįgijo pradinio karinio parengtumo iki 60 m., ir moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (arba) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.
Mobilizacija pradedama vykdyti vos tik įsigalioja Seimo nutarimas arba Respublikos prezidento dekretas dėl mobilizacijos skelbimo.
Tarnybos atlikimo sąlygos paskelbus mobilizaciją
Paskelbus mobilizaciją, neparengtajame kariuomenės personalo rezerve esantys karo prievolininkai šaukiami į karinius mokymus įgyti pagrindinį karinį parengtumą. Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę karo prievolininkai paskiriami į pareigas kariniame vienete. Kariniai mokymai vykdomi mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.
Šauktiniai / KAM nuotr.
Karo prievolininkams, pašauktiems į tarnybą Lietuvos kariuomenėje paskelbus mobilizaciją, atsižvelgiant į turimą ir suteiktą kario laipsnį, mokamas atlyginimas, atitinkantis pirmų metų profesionalaus kario atlyginimą.
Pranešimas apie šaukimo pradžią skelbiamas per visuomenės informavimo priemones, taip pat per krašto apsaugos institucijų informavimo priemones. Karo prievolininkai taip pat gali būti informuojami asmeniškai.
Paskelbus visuotinę ar dalinę mobilizaciją, rezerve esantys karo prievolininkai nustatytu laiku atvyksta į šaukimo punktus, karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas.
Atlikti tarnybą jie skiriami tik patikrinus jų sveikatą ir nustačius jų tinkamumą.
Medicinos ekspertizė
Karo prievolininkų medicinos ekspertizę atlieka speciali komisija. Šie komisijai privalo pateikti užpildytą krašto apsaugos ministro patvirtintą Karo prievolininko sveikatos būklės deklaraciją. Kartu su deklaracija karo prievolininkas gali pateikti ir turimus medicininius dokumentus, pagrindžiančius deklaracijoje nurodytas aplinkybes.
Sveikatos patikra / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Komisija, gavusi karo prievolininko deklaraciją, įvertina jo sveikatos būklę pagal deklaracijoje ir pridėtuose medicininiuose dokumentuose pateiktus duomenis bei duomenis, gautus iš Valstybinės ligonių kasos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir kitų įstaigų.
Pašauktas asmuo privalo nurodytais terminais atvykti į komisiją, atvykęs į komisiją pateikti nurodytus dokumentus ir vykdyti komisijos nurodymus, kad būtų laiku ir tinkamai atliktas jo sveikatos būklės įvertinimas tinkamumui karo tarnybai mobilizacijos metu nustatyti.
Jeigu karo prievolininką reikia gydyti ir dėl šios priežasties jis tuo metu negali tarnauti, priimamas ekspertinis nutarimas, kad karo prievolininkas netinkamas karo tarnybai mobilizacijos metu, skiriamas pakartotinis sveikatos tikrinimas.
Parengto rezervo ir neparengto rezervo kariams kariniai mokymai vykdomi mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas. Prievolininkų rengimo programos, tvarka ir trukmė yra jautri informacija, kuri nėra viešinama.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą