DELFI.lt 2016 m. liepos 19 d. 19:52 Delfi.lt
Kol pasaulis pratinasi prie naujo veido Didžiosios Britanijos ministrų kabinete, gimtojoje šalyje atidžiai stebimas kiekvienas naujosios ministrės pirmininkės Theresos May žingsnis, siekiant suprasi jos veiksmų taktiką, rašoma „The Independent“.
Th. May ramiai agitavo balsuoti už pasilikimą Europos Sąjungoje, bet yra iki šiol kritikuojama, kad eidama vidaus reikalų sekretorės pareigas pernelyg santūriai reagavo į Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vykdytą kampaniją.
Be to, imigrantų atžvilgių nepalankių pozicijų ji laikėsi gerokai seniau, nei tapo aišku, kad referendumas tikrai įvyks.
Naujoji imigracijos suvaldymo politika yra vienas iš klausimų, kuriems Th. May skiria ypatingą dėmesį. Numatoma, kad visi dirbantieji ne ES šalių piliečiai, norintys likti Jungtinėje Karalystėje, turi uždirbti ne mažiau kaip 42 tūkst. eurų per metus.
Laikantis naujojo reglamento (pirmą kartą jis paskelbtas 2012-aisiais), ilgiau nei penkerius metus JK gyvenantys darbuotojai, atvykę iš ES nepriklausančių šalių, turės įrodyti, kad gauna minimalų uždarbį, kitaip jų laukia deportacija.
Po balandį įvykusio šio reglamento pristatymo Th. May buvo raginama permąstyti naująsias „diskriminacinio“ pobūdžio priemones.
Anot kritikų, įsigaliojus naujajam reglamentui bus pasmerktos mažiau pelno uždirbančios įmonės, kils chaosas Valstybinėje sveikatos tarnyboje (NHS), o iš užsienio atvykę studentai, baigę studijas, bus priversti išvykti.
Reikalavimas gauti minimalų uždarbį, gerokai viršijantį vidutinį Jungtinės Karalystės atlyginimą (apie 32 tūkst. eurų), yra pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje taikoma ekonominė sąlyga, kurią būtina įvykdyti norint gyventi šalyje.
Anksčiau tokia teisė buvo suteikiama atsižvelgiant į šeimyninę padėti ir kiek laiko asmuo gyvena šalyje.
Į didžiausią rizikos grupę patenka toliau išvardytų profesijų atstovai.
Profesoriams ir lektoriams įstatymas netaikomas, o štai studentai, atvykę iš Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių ir sumokantys apie 36 tūkst. eurų metinį mokestį už studijas Jungtinės Karalystės universitete, kurį baigę dažnai būna puikūs mokslo ir technologijų sričių specialistai, turės palikti šalį.
Štai ką Liberalų demokratų partijos atstovas ir parlamento narys Alistairas Carmichaelis pasakė „The Independent“:
„Vykdant pajamomis pagrįstą diskriminaciją bus užkirstas kelias pritraukti talentų ir išplėtoti veiklą naujose srityse, pvz., nebus steigiama technologijų srityje dirbančių įmonių, nes jų darbuotojų alga gali nesiekti 42 tūkst. eurų per metus, o tai yra labai svarbu siekiant išlaikyti pirmaujančias Jungtinės Karalystės pozicijas pasaulio ekonomikos kontekste.“
Darbas nevyriausybinėse organizacijose (NVO) yra mažiau apmokamas nei darbas privačiajame sektoriuje. Įsigaliojus minimalaus uždarbio reikalavimui, savanoriškos veiklos sektoriuje dirbantiems gabiausiems aukštos kvalifikacijos specialistams kyla deportacijos grėsmė.
Mokyklų direktorių asociacija NAHT taip pat stebisi sprendimu išsiųsti iš šalies puikiai parengtus darbuotojus, ypač dabar, kai labai sunku rasti tinkamų specialistų.
Šiuo metu slaugytojoms naujasis reglamentas netaikomas, bet jei ateityje jų profesija bus išbraukta iš paklausių profesijų sąrašo, slaugytojos taip pat atsidurs rizikos grupėje.
Manoma, kad įsigaliojus naujajam reglamentui šalyje gyvenančių ne Europos šalių piliečių ir jų artimųjų kasmet sumažės po 60–20 tūkst.
Šiuo metu rengiama peticija, kurios tikslas – paskatinti Parlamentą surengti debatus ir apsvarstyti minimalaus būtinojo uždarbio sumažinimo galimybę.
Peticijos rengimą inicijavęs Joshua Harbordas interviu „The Independent“ pasakė:
„Noriu, kad [Vidaus reikalų ministerija] ir plačioji visuomenė suprastų, jog akimirksniu racionalizuoti proceso nepavyks. Tiesiog noriu, kad mano draugams ir tūkstančiams kitų, kuriems gresia deportacija, būtų leista likti savo namuose ir dirbti savo darbus.“
DELFI.lt
Kol pasaulis pratinasi prie naujo veido Didžiosios Britanijos ministrų kabinete, gimtojoje šalyje atidžiai stebimas kiekvienas naujosios ministrės pirmininkės Theresos May žingsnis, siekiant suprasi jos veiksmų taktiką, rašoma „The Independent“.
Th. May ramiai agitavo balsuoti už pasilikimą Europos Sąjungoje, bet yra iki šiol kritikuojama, kad eidama vidaus reikalų sekretorės pareigas pernelyg santūriai reagavo į Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vykdytą kampaniją.
Be to, imigrantų atžvilgių nepalankių pozicijų ji laikėsi gerokai seniau, nei tapo aišku, kad referendumas tikrai įvyks.
Naujoji imigracijos suvaldymo politika yra vienas iš klausimų, kuriems Th. May skiria ypatingą dėmesį. Numatoma, kad visi dirbantieji ne ES šalių piliečiai, norintys likti Jungtinėje Karalystėje, turi uždirbti ne mažiau kaip 42 tūkst. eurų per metus.
Laikantis naujojo reglamento (pirmą kartą jis paskelbtas 2012-aisiais), ilgiau nei penkerius metus JK gyvenantys darbuotojai, atvykę iš ES nepriklausančių šalių, turės įrodyti, kad gauna minimalų uždarbį, kitaip jų laukia deportacija.
Po balandį įvykusio šio reglamento pristatymo Th. May buvo raginama permąstyti naująsias „diskriminacinio“ pobūdžio priemones.
Anot kritikų, įsigaliojus naujajam reglamentui bus pasmerktos mažiau pelno uždirbančios įmonės, kils chaosas Valstybinėje sveikatos tarnyboje (NHS), o iš užsienio atvykę studentai, baigę studijas, bus priversti išvykti.
Reikalavimas gauti minimalų uždarbį, gerokai viršijantį vidutinį Jungtinės Karalystės atlyginimą (apie 32 tūkst. eurų), yra pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje taikoma ekonominė sąlyga, kurią būtina įvykdyti norint gyventi šalyje.
Anksčiau tokia teisė buvo suteikiama atsižvelgiant į šeimyninę padėti ir kiek laiko asmuo gyvena šalyje.
Į didžiausią rizikos grupę patenka toliau išvardytų profesijų atstovai.
Studentai
Profesoriams ir lektoriams įstatymas netaikomas, o štai studentai, atvykę iš Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių ir sumokantys apie 36 tūkst. eurų metinį mokestį už studijas Jungtinės Karalystės universitete, kurį baigę dažnai būna puikūs mokslo ir technologijų sričių specialistai, turės palikti šalį.
Startuoliai
Štai ką Liberalų demokratų partijos atstovas ir parlamento narys Alistairas Carmichaelis pasakė „The Independent“:
„Vykdant pajamomis pagrįstą diskriminaciją bus užkirstas kelias pritraukti talentų ir išplėtoti veiklą naujose srityse, pvz., nebus steigiama technologijų srityje dirbančių įmonių, nes jų darbuotojų alga gali nesiekti 42 tūkst. eurų per metus, o tai yra labai svarbu siekiant išlaikyti pirmaujančias Jungtinės Karalystės pozicijas pasaulio ekonomikos kontekste.“
Labdaros organizacijų darbuotojai
Darbas nevyriausybinėse organizacijose (NVO) yra mažiau apmokamas nei darbas privačiajame sektoriuje. Įsigaliojus minimalaus uždarbio reikalavimui, savanoriškos veiklos sektoriuje dirbantiems gabiausiems aukštos kvalifikacijos specialistams kyla deportacijos grėsmė.
Mokytojai
Mokyklų direktorių asociacija NAHT taip pat stebisi sprendimu išsiųsti iš šalies puikiai parengtus darbuotojus, ypač dabar, kai labai sunku rasti tinkamų specialistų.
Slaugytojos
Šiuo metu slaugytojoms naujasis reglamentas netaikomas, bet jei ateityje jų profesija bus išbraukta iš paklausių profesijų sąrašo, slaugytojos taip pat atsidurs rizikos grupėje.
Manoma, kad įsigaliojus naujajam reglamentui šalyje gyvenančių ne Europos šalių piliečių ir jų artimųjų kasmet sumažės po 60–20 tūkst.
Šiuo metu rengiama peticija, kurios tikslas – paskatinti Parlamentą surengti debatus ir apsvarstyti minimalaus būtinojo uždarbio sumažinimo galimybę.
Peticijos rengimą inicijavęs Joshua Harbordas interviu „The Independent“ pasakė:
„Noriu, kad [Vidaus reikalų ministerija] ir plačioji visuomenė suprastų, jog akimirksniu racionalizuoti proceso nepavyks. Tiesiog noriu, kad mano draugams ir tūkstančiams kitų, kuriems gresia deportacija, būtų leista likti savo namuose ir dirbti savo darbus.“
DELFI.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą