Andrius Užkalnis, DELFI.lt
2016 m. liepos 27 d. 15:31
Žinote tą žmogų, kurio namas jau dega? Jis turi arba gesinti, arba, griebęs vaikus ir artimuosius, bėgti lauk. Tačiau tas žmogus dėl įgimto kvailumo, kurio nepakeitė nei mokslai, nei patirtis, nei praeityje įsistatyti gumbai, elgiasi kitaip.
Jis bėga į virtuvę ir žiūri galiojimo datą ant pieno pakelio, ir svarsto, ar imti su savim pieną, ar ne (nes jei greitai galiojimo pabaiga, vis tiek suges). Dar jis rūpinasi išjungti televizorių ir skubiai užsirašo namų bevielio tinklo slaptažodį, nes, sudegus namui ir visai interneto įrangai, jam bus labai svarbu žinoti, koks tas slaptažodis buvo. Dar jis fotografuoja gaisrą išmaniuoju, ir, kol dar gali, įkelia nuotrauką į socialinius tinklus, kad pasitartų su draugais, ką čia galima būtų daryti. Ne, ne apie gesinimą klausinėja: jam įdomu, ar galima gesinti geriamu vandeniu iš čiaupo, ar tai bus pernelyg neekologiška. Ir paskui nueina pabarti kaimynų, kad šie per garsiai bilda, bėgdami laiptais iš degančio namo.
Visa tai mes matome dabar aplink save. Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose progresyviose šalyse jei diena prabėgo be viešų nužudymų ir šaudymu, gali manyti, kad diena praėjo veltui. Kokia čia diena, kai nėra kam užuojautos pareikšti. Tų šalių vadovus laidotuvėse ir gedulingose iškilmėse jau visi pažįsta, ir net žino, ką jie kalbės – kaip populiarius ir darbščius vestuvių ir krikštynų vedėjus pažįsta visuose kaimuose, nes juos jau matė ir Rimutės vestuvėse, ir Gražvydo jubiliejuje, ir kai poną Kęstutį laidojo, tai jie irgi buvo ten. Ir girdėjo visus jų juokus ir nuoširdžius liūdesio žodžius. Ir žino juos atmintinai.
Pas mus irgi neblogai šia tema reikalai klostosi: sostinės meras, amžiams palikęs pėdsaką pasaulio žiniasklaidoje, nes išrado žymą #smagu, dabar kiekvienąsyk siunčia stiprybės palinkėjimus į atitinkamą miestą ir reiškia daug originalių minčių: nugalėsim, nepasiduosim, mes galvojame apie jus. Tuose miestuose, kai tik perskaito mūsų mero palinkėjimus, visi lengviau atsidūsta. Ačiū Dievui, galvoja jie, lietuviai mumis tiki. Ir dar, galvoja jie, ačiū Dievui, kad Lietuvos premjeras nesinaudoja socialiniais tinklais, o tai ir jis ką nors palinkėtų.
Europiečiai dalyvauja žaidynėse, kuriose jie jau pasidavė, patys pripažino save nugalėtais, žino, kad juos jau muša ne tik stadiono prieigose, bet ir jo tribūnose – ir po vieną, ir po kelis – bet apie tai nelabai galvoja ir tiesiog tikisi, kad išeis iš šventės gyvi, nes vakarui turi užsisakę staliuką picerijoje ir gaila būtų tą rezervaciją prarasti.
Ir dar europiečiai užsiėmę svarbiausiu savo gyvenime dalyku: šaiposi iš Amerikos. Idiotizmas, kuris sunkiasi iš visų europietiškų skylių, angų ir kiaurymių, bandant sau patiems įrodyti, kad Donaldas Trumpas negali būti JAV prezidentu, kad jis kvailas, ekscentriškas, neatsakingas, iššaukiantis, isteriškas, rasistas. Nes, žinokite, mes čia savo šalyse neturime nei kvailų politikų, nei rasistų, nei gerai apie Vladimirą Putiną atsiliepiančių. Mums, lietuviams, su mūsų Broniumi Bradausku ir Birute Vėsaite Seime, apskritai reikėtų nuleidus akis patylėti, prieš ką nors kritikuojant. Čia jau net ne puodo ir katilo juokai, čia blogiau. Čia kaip telefoninių sukčių aukos, sėdinčios priešais televizorių, žiūrinčios lietuviškus serialus ir leipstančius – kokie anie kvaili tuose kvailuose filmuose, viskuo tiki.
Politinio korektiškumo raudotojos ir raudotojai abejose Atlanto pusėse, jau pavargę ieškoti kaltų žiniasklaidoje ir švietimo sistemoje dabar tiesiog kaltina rinkėjus, ir jau antrą kartą, po „Brexit“ referendumo Britanijoje, nedviprasmiškai kalba, kad žmonėms negalima leisti balsuoti, nes nubalsuoja ne taip. Anksčiau demokratija jiems buvo absoliuti vertybė, dabar jau nebe.
Kaip keista. Kai aš sakiau, kad negalima leisti balsuoti bedančiams nukvakėliams, kurie nesusivokia aplinkoje ir kurie nakvodavo pašto skyriuose, kad išsikeistų savo tūkstančius pagrabinių litų į eurus (nes jiems taip rekomendavo per radio sveikinimų koncertą), tai visi piktinosi, kad Užkalnis nori atimti balsavimo teisę iš žmonių, nors aš nieko neįstatymiško nesiūliau, tik sakiau, kad tie senoliai yra protiškai neįgalūs ir jų vieta yra saulėkaitoje priešais namą, o ne prie balsadėžės. Dabar tie patys, kurie tada taip rūstavo dėl mano pasisakymų (jie taip pat ir pyko, kad šaipiausi iš mamų ir nešė pareiškimus į policiją dėl mano juokų apie dvikovą tarp dviratininkų ir mano balto Fiato), jau sako, kad demokratijos gana – tik todėl, kad JAV kandidatas į prezidentus šukuojasi ne taip, kaip jiems patinka.
Kad ir koks būtų Donaldas Trumpas, mums galimai reikės gyventi su juo ir jo administracija ketverius metus, ir nuo jo priklausys daugelis dalykų, susijusių su mūsų klestėjimu, saugumu ir galimybe ramiai keliauti po pasaulį.
Kodėl tai priklausys nuo JAV prezidento, juk jis kitoje šalyje, klausiate jūs? O tai nuo ko priklausys, negi nuo Algirdo Butkevičiaus ar nuo kokių nors vokiečių ar prancūzų šiaudinių vadovų, kurių nebijo ir negerbia niekas? Nejuokaukite, nuo jų niekas nepriklauso. Viską tvarkys tie, kas gali ir nori tvarkyti.
Aš tik labai noriu, kad mus norėtų tvarkyti Amerika, bent jau taip, kaip tvarkė bejėgę Europą po Antrojo pasaulinio karo – pramonei skyrė įrangą, žemės ūkiui dovanojo arklius, rinkimams siuntė politinius technologus (kad nelaimėtų komunistai), bažnyčiai – paramą (kad agituotų prieš socialistų ir komunistų kandidatus), skyrė paskolas ir steigė karo bazes, kad neišsiplėstų raudonasis maras.
Islamo valstybė šiandien yra baisesnė už ligoto Josifo Stalino vadovaujamą karo nustekentą Sovietų Sąjungą po karo: ji jauna, pilna karių, decentralizuota ir labai gerai žino, už ką kovoja. Europos vadai yra baikštūs, bestuburiai, bejėgiai ir dar nesuvokė, kad jų šalys dega, pleška, sproginėja. Kaip tie idiotai iš degančio namo, apie kuriuos rašiau pradžioje.
Naujieji Europos šeimininkai bus arba islamistai, arba amerikiečiai, ir gal visi sukalbėkime po trumpą maldą, kad tai būtų amerikiečiai, ir paskui pažiūrėkime, ką mes galime padaryti, kad tai tikrai būtų jie.
Aš mėgstu istorines paraleles, ir žinote, ką man priminė pranešimai, kad Prancūzijos valdžia įslaptino informaciją apie baisius kankinimus ir žiaurumus, kuriuos islamo teroristai vykdė su įkaitais Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“ praėjusiais metais?
Prieš 30 metų, kai aš dar buvau paauglys, Ukrainoje įvyko Černobylio katastrofa. Kelias dienas neįgali, pasimetusi ir baili valdžia Kremliuje nežinojo, ką daryti, todėl pirmasis dalykas, ką jie padarė, buvo katastrofos įslaptinimas.
Tai buvo paskutiniojo nuolydžio pradžia ir ženklas, kad Sovietų Sąjunga atsidurs ten, kur ji tikrai atsidūrė vos po kelerių metų. Ar suprantate, ką šiandienos ženklai reiškia Europai, civilizuotam pasauliui ir mums visiems? Gal 2020 metų Olimpiada vyks nebe Tokijuje, kaip suplanuota, o Riade, Saudo Arabijoje, ir Rūta Meilutytė, kaip ir kitos plaukikės, turės varžytis apsivilkusios islamiškais apdarais.
Antra vertus, gal mes ir vėl būsime geriausi, bent jau Kalifato šiaurės-vakarų provincijoje. To nebus tik tuomet, jei Amerika nenumos į mus ranka, kaip mes numojome į save ranka patys.
DELFI.lt
2016 m. liepos 27 d. 15:31
Žinote tą žmogų, kurio namas jau dega? Jis turi arba gesinti, arba, griebęs vaikus ir artimuosius, bėgti lauk. Tačiau tas žmogus dėl įgimto kvailumo, kurio nepakeitė nei mokslai, nei patirtis, nei praeityje įsistatyti gumbai, elgiasi kitaip.
Jis bėga į virtuvę ir žiūri galiojimo datą ant pieno pakelio, ir svarsto, ar imti su savim pieną, ar ne (nes jei greitai galiojimo pabaiga, vis tiek suges). Dar jis rūpinasi išjungti televizorių ir skubiai užsirašo namų bevielio tinklo slaptažodį, nes, sudegus namui ir visai interneto įrangai, jam bus labai svarbu žinoti, koks tas slaptažodis buvo. Dar jis fotografuoja gaisrą išmaniuoju, ir, kol dar gali, įkelia nuotrauką į socialinius tinklus, kad pasitartų su draugais, ką čia galima būtų daryti. Ne, ne apie gesinimą klausinėja: jam įdomu, ar galima gesinti geriamu vandeniu iš čiaupo, ar tai bus pernelyg neekologiška. Ir paskui nueina pabarti kaimynų, kad šie per garsiai bilda, bėgdami laiptais iš degančio namo.
Visa tai mes matome dabar aplink save. Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose progresyviose šalyse jei diena prabėgo be viešų nužudymų ir šaudymu, gali manyti, kad diena praėjo veltui. Kokia čia diena, kai nėra kam užuojautos pareikšti. Tų šalių vadovus laidotuvėse ir gedulingose iškilmėse jau visi pažįsta, ir net žino, ką jie kalbės – kaip populiarius ir darbščius vestuvių ir krikštynų vedėjus pažįsta visuose kaimuose, nes juos jau matė ir Rimutės vestuvėse, ir Gražvydo jubiliejuje, ir kai poną Kęstutį laidojo, tai jie irgi buvo ten. Ir girdėjo visus jų juokus ir nuoširdžius liūdesio žodžius. Ir žino juos atmintinai.
Pas mus irgi neblogai šia tema reikalai klostosi: sostinės meras, amžiams palikęs pėdsaką pasaulio žiniasklaidoje, nes išrado žymą #smagu, dabar kiekvienąsyk siunčia stiprybės palinkėjimus į atitinkamą miestą ir reiškia daug originalių minčių: nugalėsim, nepasiduosim, mes galvojame apie jus. Tuose miestuose, kai tik perskaito mūsų mero palinkėjimus, visi lengviau atsidūsta. Ačiū Dievui, galvoja jie, lietuviai mumis tiki. Ir dar, galvoja jie, ačiū Dievui, kad Lietuvos premjeras nesinaudoja socialiniais tinklais, o tai ir jis ką nors palinkėtų.
Europiečiai užsiėmę svarbiausiu savo gyvenime dalyku: šaiposi iš Amerikos. Idiotizmas, kuris sunkiasi iš visų europietiškų skylių, angų ir kiaurymių, bandant sau patiems įrodyti, kad Donaldas Trumpas negali būti JAV prezidentu, kad jis kvailas, ekscentriškas, neatsakingas, iššaukiantis, isteriškas, rasistas. Nes, žinokite, mes čia savo šalyse neturime nei kvailų politikų, nei rasistų, nei gerai apie Vladimirą Putiną atsiliepiančių. Mums, lietuviams, su mūsų Broniumi Bradausku ir Birute Vėsaite Seime, apskritai reikėtų nuleidus akis patylėti, prieš ką nors kritikuojant.Man patinka tas europiečių tvirtinimas „nepasiduosim“: panašu, daug dešimtmečių, praleistų įtikinėjant netikusius, negabius, kvailus vaikus, kad „tu viską gali, tu nesi netikęs, tiesiog tavo sėkmė kitokia“, davė rezultatus. Jie tikrai galvoja, kad karas yra kaip kokia moksleivių spartakiada, kur nesvarbu laimėti, svarbu dalyvauti (beje, gal jau žinote – Rusija tuo tarpu rengs geros valios, ir gerų steroidų, žaidynes tiems savo atletams, kurių neleido į Olimpiadą, nes jų kraujyje yra per daug chemijos, arba tiesiog jų venomis tekančiame dopingo kokteilyje rasta šiek tiek kraujo ir dar duonos giros požymių; kai jau net šalių sportininkai nebesusitinka olimpinėse žaidynėse, žinok, kad greitu metu bus tankų įvedimas į Afganistaną ar kur nors kitur).
Andrius Užkalnis
Europiečiai dalyvauja žaidynėse, kuriose jie jau pasidavė, patys pripažino save nugalėtais, žino, kad juos jau muša ne tik stadiono prieigose, bet ir jo tribūnose – ir po vieną, ir po kelis – bet apie tai nelabai galvoja ir tiesiog tikisi, kad išeis iš šventės gyvi, nes vakarui turi užsisakę staliuką picerijoje ir gaila būtų tą rezervaciją prarasti.
Ir dar europiečiai užsiėmę svarbiausiu savo gyvenime dalyku: šaiposi iš Amerikos. Idiotizmas, kuris sunkiasi iš visų europietiškų skylių, angų ir kiaurymių, bandant sau patiems įrodyti, kad Donaldas Trumpas negali būti JAV prezidentu, kad jis kvailas, ekscentriškas, neatsakingas, iššaukiantis, isteriškas, rasistas. Nes, žinokite, mes čia savo šalyse neturime nei kvailų politikų, nei rasistų, nei gerai apie Vladimirą Putiną atsiliepiančių. Mums, lietuviams, su mūsų Broniumi Bradausku ir Birute Vėsaite Seime, apskritai reikėtų nuleidus akis patylėti, prieš ką nors kritikuojant. Čia jau net ne puodo ir katilo juokai, čia blogiau. Čia kaip telefoninių sukčių aukos, sėdinčios priešais televizorių, žiūrinčios lietuviškus serialus ir leipstančius – kokie anie kvaili tuose kvailuose filmuose, viskuo tiki.
Politinio korektiškumo raudotojos ir raudotojai abejose Atlanto pusėse, jau pavargę ieškoti kaltų žiniasklaidoje ir švietimo sistemoje dabar tiesiog kaltina rinkėjus, ir jau antrą kartą, po „Brexit“ referendumo Britanijoje, nedviprasmiškai kalba, kad žmonėms negalima leisti balsuoti, nes nubalsuoja ne taip. Anksčiau demokratija jiems buvo absoliuti vertybė, dabar jau nebe.
Kaip keista. Kai aš sakiau, kad negalima leisti balsuoti bedančiams nukvakėliams, kurie nesusivokia aplinkoje ir kurie nakvodavo pašto skyriuose, kad išsikeistų savo tūkstančius pagrabinių litų į eurus (nes jiems taip rekomendavo per radio sveikinimų koncertą), tai visi piktinosi, kad Užkalnis nori atimti balsavimo teisę iš žmonių, nors aš nieko neįstatymiško nesiūliau, tik sakiau, kad tie senoliai yra protiškai neįgalūs ir jų vieta yra saulėkaitoje priešais namą, o ne prie balsadėžės. Dabar tie patys, kurie tada taip rūstavo dėl mano pasisakymų (jie taip pat ir pyko, kad šaipiausi iš mamų ir nešė pareiškimus į policiją dėl mano juokų apie dvikovą tarp dviratininkų ir mano balto Fiato), jau sako, kad demokratijos gana – tik todėl, kad JAV kandidatas į prezidentus šukuojasi ne taip, kaip jiems patinka.
Islamo valstybė šiandien yra baisesnė už ligoto Josifo Stalino vadovaujamą karo nustekentą Sovietų Sąjungą po karo: ji jauna, pilna karių, decentralizuota ir labai gerai žino, už ką kovoja. Europos vadai yra baikštūs, bestuburiai, bejėgiai ir dar nesuvokė, kad jų šalys dega, pleška, sproginėja.Tos pretenzijos dėl šukuosenos man kai ką primena. Kai buvau vaikas, mokyklose buvo karinio rengimo pamokos. Ten dėstydavo sovietiniai kariškiai, kuriems gyvenime labai blogai iškrito karjeros korta: kai kiti gaudavo šaudyti raketomis arba bent jau statyti generolų vasarnamius, šie rodydavo mokiniams, kaip išnarstyti Kalašnikovo automatą ir žygiuoti koridoridoriuje. Tai štai, tie karinio rengimo pedagogai, kadangi apie pedagogiką neišmanė nieko (nagi, prisiminkime, ar kas nors sutikote karinio mokytoją, kuris jus mokykloje įkvepė, motyvavo ir nulėmė jūsų gyvenimo kelią?), tai siųsdavo vaikinus apsikirpti, jei jų plaukai buvo per ilgi. Aš įtariu, kad tie mokytojai dauginosi ir iš jų išsivystė dabartiniai bukagalviai kairieji.
Andrius Užkalnis
Kad ir koks būtų Donaldas Trumpas, mums galimai reikės gyventi su juo ir jo administracija ketverius metus, ir nuo jo priklausys daugelis dalykų, susijusių su mūsų klestėjimu, saugumu ir galimybe ramiai keliauti po pasaulį.
Kodėl tai priklausys nuo JAV prezidento, juk jis kitoje šalyje, klausiate jūs? O tai nuo ko priklausys, negi nuo Algirdo Butkevičiaus ar nuo kokių nors vokiečių ar prancūzų šiaudinių vadovų, kurių nebijo ir negerbia niekas? Nejuokaukite, nuo jų niekas nepriklauso. Viską tvarkys tie, kas gali ir nori tvarkyti.
Aš tik labai noriu, kad mus norėtų tvarkyti Amerika, bent jau taip, kaip tvarkė bejėgę Europą po Antrojo pasaulinio karo – pramonei skyrė įrangą, žemės ūkiui dovanojo arklius, rinkimams siuntė politinius technologus (kad nelaimėtų komunistai), bažnyčiai – paramą (kad agituotų prieš socialistų ir komunistų kandidatus), skyrė paskolas ir steigė karo bazes, kad neišsiplėstų raudonasis maras.
Islamo valstybė šiandien yra baisesnė už ligoto Josifo Stalino vadovaujamą karo nustekentą Sovietų Sąjungą po karo: ji jauna, pilna karių, decentralizuota ir labai gerai žino, už ką kovoja. Europos vadai yra baikštūs, bestuburiai, bejėgiai ir dar nesuvokė, kad jų šalys dega, pleška, sproginėja. Kaip tie idiotai iš degančio namo, apie kuriuos rašiau pradžioje.
Gal 2020 metų Olimpiada vyks nebe Tokijuje, kaip suplanuota, o Riade, Saudo Arabijoje, ir Rūta Meilutytė, kaip ir kitos plaukikės, turės varžytis apsivilkusios islamiškais apdarais.Todėl Europą – bent jau Vakarų Europą – tvarkys nebe europiečiai, nes jie negali ir nesugeba. Todėl ateis tie, kas sugeba, o europiečiams galbūt bus leista toliau rašyti savo tinklaraščius internete ir piktintis neteisybe.
Andrius Užkalnis
Naujieji Europos šeimininkai bus arba islamistai, arba amerikiečiai, ir gal visi sukalbėkime po trumpą maldą, kad tai būtų amerikiečiai, ir paskui pažiūrėkime, ką mes galime padaryti, kad tai tikrai būtų jie.
Aš mėgstu istorines paraleles, ir žinote, ką man priminė pranešimai, kad Prancūzijos valdžia įslaptino informaciją apie baisius kankinimus ir žiaurumus, kuriuos islamo teroristai vykdė su įkaitais Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“ praėjusiais metais?
Prieš 30 metų, kai aš dar buvau paauglys, Ukrainoje įvyko Černobylio katastrofa. Kelias dienas neįgali, pasimetusi ir baili valdžia Kremliuje nežinojo, ką daryti, todėl pirmasis dalykas, ką jie padarė, buvo katastrofos įslaptinimas.
Tai buvo paskutiniojo nuolydžio pradžia ir ženklas, kad Sovietų Sąjunga atsidurs ten, kur ji tikrai atsidūrė vos po kelerių metų. Ar suprantate, ką šiandienos ženklai reiškia Europai, civilizuotam pasauliui ir mums visiems? Gal 2020 metų Olimpiada vyks nebe Tokijuje, kaip suplanuota, o Riade, Saudo Arabijoje, ir Rūta Meilutytė, kaip ir kitos plaukikės, turės varžytis apsivilkusios islamiškais apdarais.
Antra vertus, gal mes ir vėl būsime geriausi, bent jau Kalifato šiaurės-vakarų provincijoje. To nebus tik tuomet, jei Amerika nenumos į mus ranka, kaip mes numojome į save ranka patys.
DELFI.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą