Kai tą rytą važiavau į darbą, tai mačiau grupę vyrų su spec. drabužiais prie "Žaliojo tilto" skulptūrų, jie kažką valė. Tada nieko blogo ir nepagalvojau, o dieną pasklido žinia, kad skulptūros buvo apipiltos raudonais dažais. Mano darbo vietoje visi šventė pergalės dieną, sveikino vieni kitus. Įbėgęs vairuotojas visus išbučiavo, manę irgi... Mano jausmai buvo sumišę. Vyresnės moterys net norėjo eiti į kažkokį ten organizuojamą paradą Vilniaus gatvėmis. Gal ir praėjo kokia grupė veteranų, tada pagalvojau aš, o pasirodo buvo daug, pagal
"Vilniaus diena"Nr.104 2008m. gegužės 10 d., šeštadienis.
Viena jauna mergina išgirdusi apie tepliones įbėgusi, isteriškai paklausė, tai ką, jeigu taip, tai vadinasi Lietuva yra pralaimėjusiųjų pusėje. Manau, kad tekstas buvo skirtas kelioms čia dirbančioms lietuvėms. Bet, dvi iš jų nešioja rusišką ar lenkišką pavardę, taigi, likau viena. Viena Vilniaus centre pralaimėjusi. Tylėjau ir galvojau, nes buvo daug darbo. Paskui sugalvojau, kad Lietuva su nieku nekovojo ir niekam karo neskelbė, kova prasidėjo tik po Pergalės dienos, kai visi suprato, kad esame okupuoti, bet dar nesuprato, kad taip ilgam. Todėl gražiausi Lietuvos vyrai išėjo į miškus ir ten sudėjo galvas, gal dėl to dabar lietuvaitės taip noriai teka už užsieniečių?
O karą mes laimėjome, net jo nepaskelbę, nes atsiėmėme anksčiau prarastas Vilniaus krašto ir Klaipėdos teritorijas, ne visas, bet vis gi. Po ilgo laiko, bet galutinai pagaliau laimėjome ir tapome laisvi. Mūsų pergalės diena yra Kovo 11.
