sako, kad iš Vokietijos tai kainuoja labai mažus pinigus, na, nenusimanau, nes skambina man. Skambina mano bendraamžė giminaitė, turinti panašių problemų, nusprendusi jas išspręsti pagyvenusių žmonių priežiūros pagalba. Atlygis, padaugintas iš litų atrodė nuostabiai ir Lietuvos sąlygomis galėjo išspręsti daug problemų, bent jau padėti išlipti iš skolų. Bet reikėjo pereiti į kitą socialinį statusą, t.y. patarnauti žmogui, kuris tave vis taikosi pažeminti, gal dėl asmeninių problemų, gal iš keršto ant savo vaikų už tokią savo senatvę. Nenoriu apibendrinti, gal tiesiog taip papuolė, kad reikėjo būti žadinamai kelis kart per naktį, kad pasižiūrėti, koks už lango oras, nes gal pradėjo lyti...
Kai turi asmeninių problemų, tai esi budėjimo režime ir visada pasiruošęs šuoliui. Jau buvau pradėjusi galvoti apie kokį jaukų kaimelį Vokietijos kalnuose, nes juk viską galima suderinti, yra galimybė pažinti senųjų europiečių gyvenimą iš vidaus. Staiga girdžiu, kad yra pilnas etatas su mane tenkinančiu atlyginimu visai netoli manęs ir aš apsisprendžiau. Apsisprendžiau per sekundę, net nesvarsčiusi savo galimybių, nors reikėjo išmokti dirbti man visai nepažįstamą darbą. Man reikėjo pakeisti paros ritmą, mobilizuoti visas fizines jėgas ir pradėti gerti kokias nors profilaktines tabletes atminties gerinimui, nes patys suprantate - senatvė :) Ir štai aš jau dirbu, jau dirbu savarankiškai! Dirbu sunkiai, bet gana malonioje aplinkoje ir miegu nuosavoje lovoje. Norėčiau čia išdirbti bent metus, todėl nusprendžiau, tegul tai būna mano Airija, juk svetur išvažiavę žmonės ištveria ne tokius dalykus, manau, kad namuose tai padaryti bus lengviau.
Kai turi asmeninių problemų, tai esi budėjimo režime ir visada pasiruošęs šuoliui. Jau buvau pradėjusi galvoti apie kokį jaukų kaimelį Vokietijos kalnuose, nes juk viską galima suderinti, yra galimybė pažinti senųjų europiečių gyvenimą iš vidaus. Staiga girdžiu, kad yra pilnas etatas su mane tenkinančiu atlyginimu visai netoli manęs ir aš apsisprendžiau. Apsisprendžiau per sekundę, net nesvarsčiusi savo galimybių, nors reikėjo išmokti dirbti man visai nepažįstamą darbą. Man reikėjo pakeisti paros ritmą, mobilizuoti visas fizines jėgas ir pradėti gerti kokias nors profilaktines tabletes atminties gerinimui, nes patys suprantate - senatvė :) Ir štai aš jau dirbu, jau dirbu savarankiškai! Dirbu sunkiai, bet gana malonioje aplinkoje ir miegu nuosavoje lovoje. Norėčiau čia išdirbti bent metus, todėl nusprendžiau, tegul tai būna mano Airija, juk svetur išvažiavę žmonės ištveria ne tokius dalykus, manau, kad namuose tai padaryti bus lengviau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą