Tai vienintelis šventinis vaizdelis, kuris pavyko, dar ne visai valdau kamerą, bet pastebėjau, kad labiausiai fotogeniškas gatvės žibinto kotas. Mačiau ne tiek jau daug, bet gal ir gerai, nes išvengiau susitikimo su fašistuojančiu jaunimu. Pakeliui į darbą apžiūrėjau į šventinį priėjimą atvykusias ambasadorių mašinas. Priešais akademinį dramos teatrą tuščioje gatvėje iš abiejų pusių ilgomis eilėmis stovėjo juodos tuščios mašinos su vėliavėlėmis ir tik prie Turkijos mašinos vairuotojas flirtavo su panelėmis, bet jos atrodė irgi kaip turkės.Paskui prasidėjo ilgoji darbo naktis. Nebijau aš darbo ir patinka jis man, manau, kad pritinka mano charakteriui, bet naktis kaip ir per trumpa, nes per tas laisvas dienas prisikaupė labai daug darbo. Dabar supratau, ką turėjo omeny bendradarbės, kada pasakojo, jog visai nesidžiaugia ilgom šventėm. Bet nieko, viskas baigėsi gerai, susitvarkiau, nu, ne visai pati, biški padėjo :), sako, kad dar reikia praktikos...
O čia rytinis pavasario vaizdelis prie namų. Pumpurėliai išpampę ir jau sprogsta, bet pagalvokit ant kiek vėliau pas mus apsilanko pavasaris. Manau, kad atšiaurus mūsų klimatas yra viena iš emigracijos priežasčių. Gyvenimas šiltesnio klimato šalyse patrauklus gali būti jau vien dėl to. Kasdienybė primenanti kurortą, gal ir man patiktų, bet sako, žmonės pasiilgsta sniego...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą