Labai laukiau BLOGIN konferencijos, atsipirkau iš darbo, užsimokėjau už tą dieną žmonėms, kurie pavadavo mane. Ta proga sužinojau, kokia yra mano vienos dienos kaina :). Bet viskas baigėsi, baigėsi gerai. Darbo nebesapnuoju. Kaip ir nebėra ko laukti. Šitą ekstrymą buvo lengviau kęsti, kai laukiau renginio, o dabar ko. Dabar vėl liko tik darbas ir miegas, nebent atsidarytų koks antras kvėpavimas ir aš perjungčiau kitą greitį. Viena bendradarbė pajuokavo, kad aš dar turiu laiko, nes miegu... ir tikrai, vakare apie 21.00 "lūžtu". Pareinu, pavalgau ir krentu, tik stengiuosi nusirengti, nes kitaip gali atsitikti, kad taip ir miegosiu su rūbais. Žinoma, labiausiai dabar laukiamas - PAVASARIS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą