Jurga Tvaskienė, Dalia Plikūnė, Politikos aktualijų žurnalistė
Delfi.lt 2018 m. gegužės 7 d. 16:42
DELFI gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Dauguma pavardžių, institucijų ir partijų pažymoje lieka įslaptintos, bet iš konteksto galima suprasti, kaip plačiai driekėsi „MG Baltic“ koncerno ryšiai.
Pažymoje pateikiama apibendrinta VSD informacija apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ (toliau - MG) atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti.
VSD tyrimų metu gauta informacija 2006-2017 m. buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Pateiktoje medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo duomenų, teigiama pažymoje.
VSD pažymi, kad esant poreikiui NSGK yra pasirengęs pateikti papildomą informaciją.
„Tarp šiuo metu Lietuvoje veikiančių interesų (verslo) grupių išsiskiria koncernas MG, kurio išskirtinę padėtį, palyginti su kitomis verslo grupėmis, įrodo šie požymiai bei veiklos aspektai: pirma, jų valdomo turto dydis; antra, platus verslo interesų spektras; trečia, įtakingos žiniasklaidos kontrolė; ketvirta, artimi ryšiai su politine sistema bei bandymai išnaudoti politinius sprendimus verslo plėtrai“, - rašoma pažymoje.
Joje minima, kad MG vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, kurio iki šiol buvo kryptingai įgyvendinama.
Pagal pažymą, koncerno strategijoje buvo įvardyti šie pagrindiniai tikslai:
sumažinti valstybinės valdžios valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį (įtaka teisės aktams ir taikomų sankcijų sumažinimas);
sukurti ir palaikyti pastovius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš svarbių institucijų (Seimas, Vyriausybė);
lobistinė veikla, kurios rezultatai vertinami pagal įtakai paklūstančių struktūrų skaičių.
Pažymoje nurodoma, kad strategija įgyvendinama veikiant visuose į MG interesų lauką patenkančiuose sektoriuose. Koncerno veiklos pradžia – 1992 metai. Šiuo metu MG koncentruoja veiklą tokiuose pažymoje nurodytuose sektoriuose:
statyba (įskaitant projektus strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose); nekilnojamojo turto valdymas ir plėtra;
IT ir telekomunikacijų verslas;
plataus vartojimo prekių gamyba bei paskirstymas;
mažmeninė prekyba;
žiniasklaida
VSD teigimu, strategijos ilgalaikį sisteminį įgyvendinimą, atsižvelgiant į MG atstovų veikimo mąstą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.
Strategijai įgyvendinti pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija, teigiama pažymoje.
Pagal ją, daugeliu atvejų panaudojamos MG (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas „spaudimas“ ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos. Taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuoti MG verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa valstybinių institucijų ir politinių partijų atstovai.
Į MG interesų lauką pateko Seimas bei šios ministerijos: Aplinkos, Finansų, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo („Lietuvos Geležinkeliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcija), Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio.
Taip pat – šios institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.
Pagal pažymą, naudojant visą minėtą poveikio priemonių arsenalą, buvo siekiama koncernui palankių teisės aktų (Alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kitų teisės aktų) bei užsakymų valstybės įgyvendinamuose projektuose (daugeliu atvejų tai buvo statybos (rangos) darbai bei projektų viešinimo paslaugos).
VSD pateikė informaciją pateikė informaciją apie konkrečius MG atstovų veiksmus, kuriais buvo siekiama neteisėtai paveikti ne tik pavienius politikus bei daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms. Informacija apie 2005-2018 m. laikotarpį.
2006 m. įsteigus koncerno MG vadovų pilnai kontroliuojamą partiją (pavadinimas dokumente užtušuotas) per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo įtakos grupe: kitos verslo grupės nesukūrė analogiškų ryšių politiniuose sluoksniuose, tiesiogiai nekontroliavo įtakingų žiniasklaidos priemonių, daugelių vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi.
Pažymima, kad MG atstovų modus operandi (veikimas) buvo taikomas ne tik konkurentų, bet ir koncernui nepalankių politikų, valstybės tarnautojų atžvilgiu. MG atstovų veiksmai buvo tikslingai orientuoti į koncerno vadovų įtakos valstybėje stiprinimą.
Pagal pažymą, siekdami įgyvendinti savo neteisėtus interesus, MG vadovai pasitelkė tarpininkus, kurie palaikė ryšius su politikais bei pareigūnais, koncerno verslo partneriais ir konkurentais, gaudavo ir perduodavo MG naudingą informaciją.
VSD vertinimu, MG veikla yra pavojinga dėl ypač artimų santykių su visų valdžios institucijų atstovais bei bandymų daryti įtaką jų priimamiems sprendimams. Šie santykiai yra pagrįsti baime ir/ar abipuse nauda, rašoma pažymoje.
Kursyvu pažymima, kad koncernas MG, kurio vadovai pelningiausia veikla visada laikė valstybinius užsakymus, investavo į politiką bei žiniasklaidą.
Atkreipiamas dėmesys, kad šios verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes: politinius sprendimus priima niekam neatskaitingos asmenų grupės; politinė įtaka ir ekspertizė tapo preke; žiniasklaida taip pat yra tapusi tik verslu – ji manipuliuoja, bet ne užtikrina skaidrumą. Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdytų pinigai ir neformalūs įtakos tinklai.
Iš esamos medžiagos galima manyti, jog 2017 metų pavasarį koncernas „MG Baltic“ aktyviai dalyvavo, manoma, LSDP pirmininko rinkimuose.
Rašoma, kad šiame procese tiesiogiai dalyvavo T. Dapkus, o jį kuravo koncerno „MG Baltic“ tuometinis viceprezidentas R.Kurlianskis. Esą koncerno atstovai siekė, kad būtų išrinktas jiems palankus pirmininkas – su nusižiūrėtu asmeniu santykiai esą buvo palaikomi nuo 2014 metų, o T. Dapkus neva asmeniškai ieškojo kompromituojančios informacijos apie šio politiko konkurentus.
Iš esamos informacijos galima manyti, kad koncernas pageidavo kito politiko, ne dabartinio LSDP vadovo Gintauto Palucko pergalės. Pirmininku vis dėlto išrinkus G. Palucką, žurnalistas neva aktyviai veikė kitose partijose, siekdamas, kad pastarosios šį ignoruotų bei ieškotų būdų jam pakenkti.
Skelbiama, esą 2017 metų lapkritį T. Dapkus nurodė: „Aš ten to nepamiršau klausimo, ten mano kolegos Italijoj man renka informaciją ir turėsim objektyvią informaciją“. 2017 metų vasarą, LSDP prasidėjus bruzdėjimams prieš valdančiosios koalicijos partnerius „valstiečius“, o G. Paluckui inicijavus partiečių apklausą, metų pabaigoje atvedusią prie LSDP pasitraukimo iš koalicijos ir tam prieštaravusių Seimo narių pašalinimo iš partijos, T. Dapkus esą agitavo kai kuriuos socialdemokratus neremti noro pasitraukti į opoziciją.
Neva LSDP atstovai buvo agituojami atstatydinti patį G. Palucką ir perimti iš jo partijos vairą.
Manoma, kad tokios agitacijos taikiniu buvo tapusi tuometinė finansų ministrė Rasa Budbergytė. Esą jai nepaklusus (R. Budbergytė liko LSDP – DELFI), T. Dapkus inicijavo publikacijas apie jos sutuoktinio įdarbinimą Finansų ministerijai pavaldžiame Turto banke.
DELFI primena, kad šį klausimą praėjusių metų rugsėjį nagrinėjo LSDP Etikos komisija, pažeidimo nensutačiusi. Tyrimo, neįžvelgusi jam pagrindo, nesiėmė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, konstatavusi, kad R. Budbergytės sutuoktinis Turto banke įsidarbino jau po to, kai politikė paliko Finansų minsitrės postą.
Tačiau minėtos prieš socialdemokratę nukreiptos kampanijos metu T. Dapkus esą teigė jos oponentams: „(R. Budbergytė) toliau siautėja, pasirodo, jai (galima manyti, G. Paluckas – DELFI) pažadėjo antrą vietą į Europarlamentą, <...>, reikia statyt į vietą“.
Medžiagoje nurodoma, kad iki 2017 metų vidurio R. Kurlianski ir T.Dapkus, galima manyti, jog su R. Budbergyte, artimai bendravo ir ją rėmė. 2016 metais politikei neva buvo siūloma kandidatuoti iš pradžių į, greičiausiai, LSDP pirmininko postą, paskui buvo kalbama apie finansų ministrės kėdę, T. Dapkaus pastangomis neva formuotas jos teigiamas į vaizdis.
R. Kurlianskio žinutės (manoma, R. Budbergytei): „Sveika <...>. Baik trūkčiot kur nereikia ir šią savaitę būtinai duok interviu Tomui. Kai tapsi kandidate, vėl pakviesim. Rėkmės“.
R. Kurlianskio žinutė: „Dėl šito net nesuk galvos – niekur nesidėsi. Teks tapti“.
Žinutė (manoma, R. Budbergytės) R. Kurlianskiui: „Tai labai tikiuosi, ačiū“.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas teigė, kad dabar, žvelgiant atgal, jau nebėra aktualus klausimas, ar koncernas bandė paveikti partijos pirmininko rinkimus.
„Retrospektyviai vertinti nėra prasmės, nes jeigu ir siekė koncernas įtakoti partijos pirmininko rinkimų baigtį, tai jiems nepasisekė. Galų gale, partija išsirinko pirmininką demokratišku būdu. Nenoriu detalizuoti, rinkiminės kampanijos periodas nebuvo vien malonumas, bet kai kurios laidos ar publikacijos buvo, mano subjektyviu vertinimu, nelabai objektyvios“, – sakė G. Paluckas.
Jis pasidžiaugė, kad LSDP nėra ta partija, kuri būtų minima, kaip visiškai kontroliuojama.
Paklaustas, ar dabar jo partijos nariai negali būti veikiami koncerno, G. Paluckas sugrįžo prie socialdemokratų skilimo istorijos ištakų.
„Aš pasakysiu Jums atvirai – apie ką yra visas pokytis: visos partijos turi tapti programinėmis partijomis, o ne pinigų, koncernų partijomis. Kai aš prieš kelias savaites kalbėjau apie tai, kad atskilimas nuo partijos yra geriausia, kas partijai galėjo atsitikti per ateinančius dešimt metų, ne visi, turbūt, ir ne viską suprato, ką aš turiu galvoje. Bet manau, kad šitame fone mano žodžiai turi dar daugiau prasmės ir, turbūt, taps labiau suprantami“, – sakė G. Paluckas.
Partijos lyderio manymu, dabar reikia visiems pasidaryti elementarias išvadas, kad verslo ir politikos santykis, jeigu jis nėra skaidrus ir atviras, yra labai pavojingas.
„Verslas, kaip veiklos organizavimo forma, yra orientuotas į įsitvirtinimą rinkoje, pelno didinimą ir grėsmių mažinimą. Kai tai pradedama daryti tiesiogiai manipuliuojant politinėmis partijomis ir jų atstovais tarybose, seimuose, tai yra iš esmės valstybės užvaldymas“, – sakė G. Paluckas.
R. Kurlianskio žinutė: „Netiki manim, Romano paklausk. Sėkmės“.
R. Kurlianskio žinutė T. Dapkui: „(kažkas) traukiasi iš Būsimos Vyriausybės. Skubiai remkite (manoma, R. Budbergytę)!
R. Kurlianskio žinutė T. Dapkui: „Ar (manoma, R. Budbergytė) bus teikiama (į kažkurią ministeriją; ji 2016 metais iš pradžių buvo laikoma rimčiausia kandidate į socialinės apsaugos ir darbo ministres, o kai socialdemokratai paskutinę akimirką šią ministeriją iškeitė į Ūkio, R. Budbergytė buvo siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai, tačiau 'valstiečiai“ rimtai šio siūlymo nesvarstė – DELFI)? Turėtumėm savo žmogų“.
„Pažįstu tuos koncerno žmones (kaltinamąjį R. Kurlianskį ir kaip specialusis liudininkas apklaustą „MG Balric“ valdybos narį advokatą Romaną Raulynaitį) iš labai senų laikų, kai dirbau Teisingumo ministerijoje, o R. Raulynaitis – Vyriausybės kanceliarijoje. Su R. Kurlianskiu buvome viename „Rotary“ klube. O T. Dapkų taip pat jau daug metų pažįstu. Kaip ir su visais žurnalistais, palaikau tikrai ne draugystės santykius, bet nevengiu pasikalbėti, kad gaučiau informacijos“, - DELFI sakė R. Budbergytė.\
Ji teigė iki šiol nežinojusi, kad yra minima VSD pažymoje. Politikė „nesąmone“ vadino joje esančią informaciją, kad ji koncerno buvo numatoma LSDP pirmininke vietoje G. Palucko, kad tai „MG Baltic“ „parūpino“ jai finansų ministrės portfelį ir panašiai.
„Kai tik grįžau į Lietuvą iš Europos Audito rūmų (2016 metų birželį – DELFI) ir nusprendžiau eiti į politiką, nepalaikiau jokių santykių nei su R. Raulynaičiu, nei su R. Kurlianskiu. Ir su T. Dapkumi esu keletą kartų susitikusi ar Seime, ar kur išgerti kavos. Kai buvau ministrė, išvis jokių reikalų neturėjau. Kaip jie galėjo daryti kažkokią įtaką be žmogaus sutikimo? Tegul parodo, kada aš su jais bendravau per tą laiką, kai grįžau į Lietuvą“, - tvirtino ji.
Klausiama apie pažymoje cituojamas R. Kurlianskio ir jos pačios žinučių, neva rašytų 2016 metais, išklotines, R. Budbergytė tvirtino, kad tokio susirašinėjimo nebuvo.
„Tai absoliučiai nuneigiu, nes tai absoliučiai neatitinka faktų. Su R. Kurlianskiu paskutinį kartą bendravau dar dirbdama Liuksemburge. Tada organizavau konferenciją energetikos klausimais ir iš tiesų paskambinau R. Kurlianskiui, paprašiau, kad atsiųstų televiziją nušviesti Europos Audito rūmų darbą. Apie jokias įtakas net kalbos negali būti!“, - kalbėjo politikė.
„Koks susirašinėjimas, apie ką jie kalba?! Tai absoliutus apjuodinimas“, - tvirtino R. Budbergytė.
Socialdemokratė tvirtino, kad su verslininkais nebepalaikė jokių kontaktų nuo tada, kai pasuko į politiką.
„Nejaučiau, kad kas nors darytų kažkokią įtaką mano karjerai. Visada maniau, kad visko pasiekiau savo pastangomis“, - kalbėjo R. Budbergytė.
T. Dapkaus žinutė R. Kurlianskiui: „reikėtų susitikti su ja, manau, kaip planavom“.
Pažymoje nurodomi veiksmai siekiant daryti įtaką politiniams procesams. Nurodoma, kad darinio, kuris yra užtušuotas suskaldymas ir įsteigimas 2005-2006 metais, kontrolė – 2006-2018 m.
Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Mockus, Raimondas Kurlianskis, Romanas Raulynaitis, Tomas Dapkus (nuo 2008 m.)
Pagrindiniai proceso dalyviai ir taikiniai užtušuoti. Pagal pažymą, apie 2005 metus, didėjant MG suinresuotumui didinti savo įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje, o per ją plėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje, atsirado MG prezidento D. Mockaus interesas eliminuoti savo pagrindinį konkurentą (jo pavadinimas užtušuotas) bei su juo susijusią verslo struktūrą (irgi pavadinimas užtušuotas), kuri gaudavo stambiausius užsakymus Vilniuje įgyvendinamuose projektuose.
VSD teigimu, šiam tikslui buvo pasirinktas „politinis“ scenarijus – suskaldyti vieną darinį (kurio pavadinimas užtušuotas) įsteigiant faktiškai MG kontroliuojamą partiją. D. Mockui ir R. Kurlianskiui vadovaujant, 2006 m. buvo įsteigtas darinys, kurio pavadinimas užtušuotas.
Steigimo procese ypač aktyviai dalyvavo tuometinis koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis, kuris intensyviai bendravo su pažymoje užtušuotu nariu, teikdavusio vidinę informaciją apie partijoje vykusius procesus (apie juos būdavo informuojamas ir D. Mockus). Susitikimų metu tas asmuo gaudavo nurodymus iš R. Kurlianskio, kaip turėtų veikti kažkam, kas yra gautoje pažymoje užtušuota, oponuojantys politikai.
Taip pat intensyviai buvo bendradarbiaujama ir su kitais partijos nariais, kurie pažymoje užtušuoti. Pastarasis buvo „parinktas“ tapti naujai steigiamos partijos vadovu, nes kitas pretendentas buvo įvardintas kaip netinkamas (R. Kurlianskis teigė: „įkalbėjau (asmenį, kuris užtušuotas) tapti opozicijos lyderiu“, rašoma pažymoje.
Įsteigus partiją, MG atstovai derino (kažko, kas yra užtušuota) kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje, rašoma pažymoje.
Pagal pažymą, 2008 m. lapkritį asmuo, kuris pažymoje užtušuotas, teiravosi R. Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus: „Aš frakcijos seniūnas, vienas asmuo, kuris yra užtušuotas ir – kitas – ministrai. Kaip jums toks scenarijus?“. O R. Kurlianskis atsakė: „tai daug geriau atrodo“.
Pagal pažymą, po pasisekusio „projekto“ įsteigti koncerno kontroliuojamą partiją, MG vadovai priėmė sprendimą ją sustiprinti, sukuriant „trečiąją jėgą“, kuri būtų lygiavertė dviem užtušuotiems dariniams.
2009 m. buvo pradėtas įgyvendinti planas, kuriuo siekta vieną darinį prijungti prie kito. Abu jie užtušuoti. Siekiant minėto tikslo buvo bandoma supriešinti kažko, kas pažymoje užtušuota, narius (skleidžiant melagingą informaciją), kai kuriuos iš jų eliminuoti, taip pat sukelti konfliktą tarp buvusio vadovo ir naujojo partijos pirmininko. „Gal pasakyk jam, kad expirmininkas dare siokius tokius zygius ji apdergt perskyrimo proga“, - cituojama pažymoje. Teksto neredagavome.
Pagal pažymą, MG atstovų sugalvotas partijų sujungimo planas nebuvo įgyvendintas, nepavykus užtikrinti reikiamos įtakos kažko, kas užtušuota, narių tarpe. Išskirtinį koncerno vadovų vaidmenį minėtos partijos steigime patvirtina 2016 m. susirašinėjimas tarp R. Kurlianskio ir T. Dapkaus.
Cituojama T. Dapkaus žinutė R. Kurlianskiui: „Ryt 10 metų Jūsų politiniam projektui. Pamenu kaip skilo nuo Abonenti ir kaip visi svarstė, kad turbūt neišgyvens. O išgyveno ir dar šiemet paims valdžią. Toliaregiška“. R. Kurlianskis padėkojo: „Aciu. Pasveikink (asmenį, kuris užtušuotas)“.
Pažymoje minima, kad MG vadovai sukūrė savo ilgalaikį politinį projektą, kurį pilnai kontroliavo koncernas. Pagal dokumentą, pagrindinis projekto kūrėjas buvo R. Kurlianskis, kuris turėjo aktyvų pagalbininką (tarpininką) T. Dapkų.
Įvykus krizei, koncerno vadovai siekia išlaikyti įtaką partijoje: ir toliau veikiama pagal jau išbandytą taktiką – proteguoti pačių pasirinktą lyderį, teigiama pažymoje.
Toliau aprašomas bandymas daryti įtaką 2005-2006 metais. Ir įtaka ir parama – 2006-2009 metais bei aktyvus dalyvavimas skilimo procese 2017-2018 metais.
Pagrindiniai veikiantys MG atstovai nurodomi: D. Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis ir T. Dapkus (nuo 2017 m.). Pagrindiniai proceso dalyviai ir taikiniai užtušuoti.
Kaip rašoma pažymoje, 2005 m. vykstant parlamentiniam tyrimui dėl (užtušuota) veiklos, MG vadovai aktyviai ir visomis priemonėmis siekė jiems parankios tyrimo baigties – užtušuoto asmens atstatydinimo.
D. Mockus spaudė kažkokį užtušuotą asmenį, kad šis įtikintų užtušuotos frakcijos narius pritarti Seimo komisijos išvadoms dėl interpeliacijos užtušuotam asmeniui. Frakcijai neišreiškus pozicijos dėl užtušuotų asmenų buvo pagrasinta. Cituojama D. Mockaus SMS žinutė: „dabar gausit“. 2005 m. gruodžio 11 d. LNK žinių laidoje parodytas neigiamo pobūdžio reportažas.
Pažymoje pateikiamas iššifruotas pokalbis, kurio dalyviai yra D. Mockus, užtušuotas asmuo ir R. Kurlianskis.
D. Mockus rašo žinutę: „Moralūs (užtušuota)? Kriminalinius įtraukiat į ofic delegaciją“.
Užtušuotas asmuo jam atsako: „Ką tokiu?“. D. Mockus rašo: „Taigi savo remiamą favoritą. Kristės ir vado verslo partnerį“. Kita žinutė: „Suopis. Atspėt nesunku, kai neapsimeti“.
Užtušuotas asmuo rašo D. Mockui: „kol kas tavo draugų neatstatydintas. Esu Prahoje. Grįžtu ryt. Poryt važiuosiu į žvejybą. Atvažiuok“. D. Mockus rašo: „O draugystės šaknį išknis vėl kaltinsit žiniasklaidą“. Užtušuotas asmuo rašo D. Mockui: „Niekada to nedarom, bet jei bijoma pateikti informaciją, kita problema“.
R. Kurlianskis rašo žinutę D. Mockui: „Ka atsake feldmarsalas?“. D. Mockus atsako: „Mala suda. Gal reik sutikt vada su kamera? Paklaust kodel agurko neeme. Gal permoralus?“. Kalba netaisyta.
Pagal pažymą, prieš 2007 m. Savivaldybių rinkimus buvo parengtas planas stiprinti MG pozicijas bei įtaką Vilniaus miesto savivaldybą. Rašoma, kad tuo tikslu buvo pasirinkta būsimo mero kandidatūra, kuri yra užtušuotas. Pastovus kontaktas tarp MG atstovo R. Kurlianskio ir užtušuoto asmens buvo užmegztas 2006 m. pabaigoje. Susitikimai vykdavo nuolat, be to, buvo laikomasi konspiracijos.
Cituojama R. Kurlianskio žinutė: „Tiesa, primenu (dėl to ir vakar rašiau), kad išvengti nesusipratimų, gerai būtų, kad apie visus mūsų susitarimus žinotumėm tik mudu“.
Pagal pažymą, užtušuotas asmuo, R. Kurlianskis ir dar vienas užtušuotas asmuos usitarė, kad R. Kurlianskis, pasinaudodamas savo turimais ryšiais, padės rinkti kompromituojančią informaciją apie užtušuotą asmenį bei kitus kandidatus, pretenduojančius užimti Vilniaus miesto mero postą.
Apie R. Kurlianskio ir užtušuoto asmens susitarimą buvo žinoma viešųjų ryšių specialistui, kuris irgi užtušuotas. Jį koncernas pasamdė užtušuotą asmenį arba juridinį asmenį konsultuoti.
Užtušuotas asmuo derino su R. Kurlianskiu būsimus užtušuoto asmens viešus pasisakymus bei kitą medžiagą, susijusią su savivaldos rinkimais. Užtušuotas asmuo MF atsiskaitydavo su užtušuotu asmeniu per užtušuotą UAB.
Užtušuotam asmeniui užėmus pareigas, R. Kurlianskis toliau palaikė su juo ryšį nors buvo nepatenkintas tuo, kad užtušuoto asmens pozicijos Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo tokios, kokių tikėtasi – MG vadovai planavo, kad jų remiamas užtušuotas asmuo užims pagrindines pozicijas.
R. Kurlianskis rašė žinutę: „užimt (užtušuota) vietą. Imk adm pozicijas. Vicemer, Adm dir, miesto ūkį“. Atsisakius, atsakingo už miesto ūkį ir plėtrą, (užtušuota), R. Kurlianskis pasipiktino: „Delfi teigia, kad atsisakei svarbios vice statuso – miesto ukio ir pletros!!? Nejuokauk taip”. Kalba netaisyta.
Pagal pažymą, 2008 m. užtušuotam asmeniui pasitraukus iš užtušuoto posto, jo ryšys su MG atstovais tapo epizodinis, tačiau tuometinis jo bendražygis ir konsultantas reguliariai informuodavo R. Kurlianskį apie politinės partijos viduje priimamus sprendimus.
Prieš 2009 m. sausio 16 m. mitingą Vilniuje R. Kurlianskis buvo susitikęs su užtušuotu asmeniu. R. Kurlianskiui buvo žinoma apie užtušuoto asmens planus toliau tęsti destruktyvius veiksmus.
2009 m. sausio 19 d. užtušuoto asmens žinutė R. Kurlianskiui: „Sveiks tamsta. Naktiniame prezidiumo posėdyje nutarėm steigt pilietinio pasipriesinimo komitetus. Ir prasidejo birejimas.. 1 susispendavo. 5 balsavo pries. As visu pusiu nuostabai skatinau radikaluma. Pacukas priblokstas puole susidraugauti. (Užtušuotas asmuo) paskirtas rinkimu stabo laikinuoju vadovu... Rot front v rot!“.
R. Kurlianskis atsakė: „Sėkmės“. Užtušuotas asmuo atsakė: „Aciu labai. Tas kuris suspendavo – teises mokslu profesorius, konstitucines teises zinovas. Palinkejo visiems atsikvoseti ir kad antrankiu nespetu uzdeti... Tai ikvepe“. Susirašinėjimo kalba netaisyta.
VSD medžiagoje matyti, kad „MG Baltic“ per atstovus siekė daryti įtaką „Lietuvos geležinkeliuose“.
2008 m. gruodį MG atstovai ėmė kurti schemą, kaip laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ar įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“.
Siekdami sau palankių sprendimų, MG atstovai sukūrė schemą – darė tiesioginį spaudimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, paskui per tarpininką organizuodavo tiesioginius susitikimus, kuriuose buvo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. VSD žiniomis, šių neskaidrių susitarimų pagrindinis koordinatorius buvo Raimondas Kurlianskis.
Pagrindinė „Mitnijos“ partnerė „Lietuvos geležinkelių konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“. Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009-2013 m. laimėjo LG organizuotų rangos darbų pirkimų konkursų, kurių bendra vertė viršija 1 mljrd. litų. VSD pažymi, kad LG ir MG neoficialių susitarimų eigą kontroliavo pats Darius Mockus.
Įdomu tai, kad siekdama sumažinti neigiamos informacijos apie LG publikavimą, LG vadovybė su MG koncernui priklausančia LNK pasirašė 810 tūkst. litų vertės sutartį dėl reklamos ir informacinių paslaugų skelbimo.
Nors „Mitinija” ir „Kauno tiltai“ LG konkursus laimėjo tik 2013 m., tačiau didelė jų apimtis leido šioms įmonėms užsitikrinti pajamas iki 2016 m. Abi šias įmones itin domino kelio „Vilnius-Utena“ rekonstrukcijos projektas, kuriam vien investicijos į kelio rekonstrukciją gali siekti daugiau nei 90 mln. eurų.
Iš VSD pažymos matyti, kad MG bandė daryti įtaką Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms. Pagrindiniais interesais buvo universitetinių ligoninių statybų projektai Vilniuje ir Kaune. Taip pat – universitetų reforma, mokslo slėnių projektai (dėl statybų ir nekilnojamojo turto).
Aiškinama, kad, pirmiausia, MG vadovus tradiciškai domino stambūs užsakymai statybų versle. Universitetų reforma koncerną domino dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus, vertingus nekilnojamojo turto objektus.
MG atstovai rodė ypatingą susidomėjimą rengiama aukštojo mokslo reforma. Štai prieš 2009 m. kovo studentų mitingą, kuris buvo nukreiptas prieš planuojamą reformą, R Kurlianskis gavo informaciją apie reformai besipriešinančių rektorių atlyginimus. Minėta informacija paviešinta per LNK.
Šioje VSD dalyje minima ir žurnalisto T. Dapkaus pavardė: šis esą turėjęs „prižiūrėti“ Seime vykstančius balsavimus.
MG domino ir Teisingumo ministerija, tiksliau, statybų ir IT projektai ministerijai pavaldžiose institucijose: Kalėjimų departamente ir Registrų centre. Kaip pagrindinis veikiantis MG atstovas VSD pažymoje įvardijamas T. Dapkus.
Anot VSD, MG vadovų ir T. Dapkaus interesai Teisingumo ministerijoje susiję su koncerno ir asmeniškai T. Dapkaus planais įgyvendinti stambius valstybės finansuojamus projektus šios ministerijos kontroliuojamose įmonėse bei institucijose (pavyzdžiui, Kalėjimų departamnto įgyvendinami projektai). Vienas patraukliausių buvo e-sveikatos projektas, dėl jo MG ir ypatingai T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“. Tačiau praėjusiais metais „Registrų centrą“ perdavus Susisiekimo ministerijos pavaldumui, susiklostė T. Dapkui neparanki situacija: jis suprato, kad „Registrų centro“ IT projektus perims Vyriausybė.
Anot VSD, T. Dapkus, viešai keldamas pagrįstą klausimą dėl netvarkos šalies IT sektoriuje, tuo pat metu atstovavo neįvardijamo asmens, kuro veikla pasižymi ypatingu neskaidrumu, interesams. Savo ruožtu Tomas Dapkus feisbuke parašė atsakysiantis į visus VSD laiške NSGK iškeltus klausimus.
MG čiuptuvai neaplenkė ir Ūkio ministerijos. Čia koncerną domino statybų projektai – ES lėšų įsisavinimas. Skelbiama, kad koncernas buvo suinteresuotas turėti sau lojalių asmenų Ūkio ministerijoje, kuri administruoja ES paramos skyrimą.
VSD mini ir bandymus „koreguoti“ įstatyminę bazę sau parankia linkme. Kaip pagrindiniai veikiantys asmenys įvardijami D. Mockus, Romanas Raulynaitis, R. Kurlianskis, T. Dapkus ir LNK direktorė Zita Sarakienė.
Anot VSD, įsteigus MG vadovų pilnai kontroliuojamą politinę partiją, koncerno atstovai pradėjo aktyvius veiksmus, kuriais siekta MG aktualių teisės aktų pataisų, kurios sudarytų koncernui išskirtines verslo sąlygas. MG domino Alkoholio kontrolės. Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo bei kitų įstatymų pataisos.
Skelbiama, kad maždaug nuo 2007 m. MG vadovai ir jų įgaliojimus gavę koncerno atstovai sistemingai siekė daryti įtaką politikams bei pareigūnams, kad būtų priimti arba blokuojami teisės aktai, galėję sudaryti koncernui išskirtines verslo sąlygas.
Kalbama ir apie bandymus daryti įtaką teismams. „MG vadovai ir jų tarpininkas T. Dapkus itin aktyviai siekė užmegzti artimų pažinčių tinklą ne tik politikų ar įtakingų pareigūnų, bet ir aukšto rango teisėjų tarpe. Kai kuriais atvejais jiems tiesiog pavyko užmegzto pažintis, kitais – palaikyti nuolatinius abipusiais naudingus ryšius“, – rašoma VSD pažymoje. Anot jos, R. Kurlianskis ir T. Dapkus domisi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras. Tą liudija pažymoje pateikiamos T. Dapkaus pokalbių išklotinės.
Užsimenama ir apie bandymus daryti įtaką kontroliuojančioms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Iš pažymos aišku, kad visose šiose institucijose MG turėjo savus atstovus, per kuriuos siekė koncernui naudingų sprendimų.
MG atstovai taip pat nuolat rinko informaciją apie pokyčius teisėsaugos institucijose, organizavo susitikimus su prokuratūros atstovais, palaikė kontaktus su Vilniaus ir Kauno apygardų prokurorais. Daugiausia koncerno interesams pasitarnavę teisėsaugos atstovai vėliau buvo įvardinti koncerne.
Bendraujant su teisėsaugos atstovais, buvo taikomas tradicinis MG atstovų veikimo būdas – publikuoti arba nepublikuoti straipsnį, kuris galėtų pakenkti tolesnei pareigūno karjerai.
Anot VSD, MG žiniasklaidos priemones kuruojantis R. Kurlianskis daugelį metų bendradarbiauja su koncerno įmonėse dirbančiu T. Dapkumi, „ilgainiui tapusiu MG vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšiu su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir/ar šantažo įrankį“.
Kaip rašoma VSD pažymoje, R. Kurlianskis ir T. Dapkus bei su jais bendradarbiavę koncernui nepriklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai, rinkdami informaciją apie sau neparankius ar/ir norimus paveikti asmenis, manipuliuodami šia informacija bei skleisdami ją per savo kontroliuojamus visuomenės informavimo kanalus, ne tik siekė savanaudiškų tiklų, bet ir darė poveikį politiniams procesams. „Minėta šantažo požymių turinti veikla vertintina kaip piktnaudžiavimas konstitucine teise gauti ir skelbti informaciją“, – konstatuoja VSD.
Delfi.lt 2018 m. gegužės 7 d. 16:42
DELFI gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Dauguma pavardžių, institucijų ir partijų pažymoje lieka įslaptintos, bet iš konteksto galima suprasti, kaip plačiai driekėsi „MG Baltic“ koncerno ryšiai.
Pažymoje pateikiama apibendrinta VSD informacija apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ (toliau - MG) atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus ir politinius procesus, daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimą verslo interesams įgyvendinti.
VSD tyrimų metu gauta informacija 2006-2017 m. buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Pateiktoje medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo duomenų, teigiama pažymoje.
VSD pažymi, kad esant poreikiui NSGK yra pasirengęs pateikti papildomą informaciją.
„Tarp šiuo metu Lietuvoje veikiančių interesų (verslo) grupių išsiskiria koncernas MG, kurio išskirtinę padėtį, palyginti su kitomis verslo grupėmis, įrodo šie požymiai bei veiklos aspektai: pirma, jų valdomo turto dydis; antra, platus verslo interesų spektras; trečia, įtakingos žiniasklaidos kontrolė; ketvirta, artimi ryšiai su politine sistema bei bandymai išnaudoti politinius sprendimus verslo plėtrai“, - rašoma pažymoje.
Turėjo nusimatę strategiją
Joje minima, kad MG vadovai, siekdami užsitikrinti finansinę naudą ir asmeninę įtaką, 2002 m. parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, kurio iki šiol buvo kryptingai įgyvendinama.
Pagal pažymą, koncerno strategijoje buvo įvardyti šie pagrindiniai tikslai:
sumažinti valstybinės valdžios valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį (įtaka teisės aktams ir taikomų sankcijų sumažinimas);
sukurti ir palaikyti pastovius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš svarbių institucijų (Seimas, Vyriausybė);
lobistinė veikla, kurios rezultatai vertinami pagal įtakai paklūstančių struktūrų skaičių.
Pažymoje nurodoma, kad strategija įgyvendinama veikiant visuose į MG interesų lauką patenkančiuose sektoriuose. Koncerno veiklos pradžia – 1992 metai. Šiuo metu MG koncentruoja veiklą tokiuose pažymoje nurodytuose sektoriuose:
statyba (įskaitant projektus strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose); nekilnojamojo turto valdymas ir plėtra;
IT ir telekomunikacijų verslas;
plataus vartojimo prekių gamyba bei paskirstymas;
mažmeninė prekyba;
žiniasklaida
VSD teigimu, strategijos ilgalaikį sisteminį įgyvendinimą, atsižvelgiant į MG atstovų veikimo mąstą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.
Strategijai įgyvendinti pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija, teigiama pažymoje.
Pagal ją, daugeliu atvejų panaudojamos MG (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas „spaudimas“ ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos. Taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuoti MG verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa valstybinių institucijų ir politinių partijų atstovai.
Į MG interesų lauką pateko Seimas bei šios ministerijos: Aplinkos, Finansų, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo („Lietuvos Geležinkeliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcija), Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Ūkio, Vidaus reikalų, Žemės ūkio.
Taip pat – šios institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, LRT komisija.
Siekė palankių įstatymų ir darbų užsakymų
Pagal pažymą, naudojant visą minėtą poveikio priemonių arsenalą, buvo siekiama koncernui palankių teisės aktų (Alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kitų teisės aktų) bei užsakymų valstybės įgyvendinamuose projektuose (daugeliu atvejų tai buvo statybos (rangos) darbai bei projektų viešinimo paslaugos).
VSD pateikė informaciją pateikė informaciją apie konkrečius MG atstovų veiksmus, kuriais buvo siekiama neteisėtai paveikti ne tik pavienius politikus bei daryti poveikį teisėsaugos ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms. Informacija apie 2005-2018 m. laikotarpį.
2006 m. įsteigus koncerno MG vadovų pilnai kontroliuojamą partiją (pavadinimas dokumente užtušuotas) per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo įtakos grupe: kitos verslo grupės nesukūrė analogiškų ryšių politiniuose sluoksniuose, tiesiogiai nekontroliavo įtakingų žiniasklaidos priemonių, daugelių vykdyta veikla nebuvo tokia agresyvi.
Pažymima, kad MG atstovų modus operandi (veikimas) buvo taikomas ne tik konkurentų, bet ir koncernui nepalankių politikų, valstybės tarnautojų atžvilgiu. MG atstovų veiksmai buvo tikslingai orientuoti į koncerno vadovų įtakos valstybėje stiprinimą.
Pagal pažymą, siekdami įgyvendinti savo neteisėtus interesus, MG vadovai pasitelkė tarpininkus, kurie palaikė ryšius su politikais bei pareigūnais, koncerno verslo partneriais ir konkurentais, gaudavo ir perduodavo MG naudingą informaciją.
VSD vertinimu, MG veikla yra pavojinga dėl ypač artimų santykių su visų valdžios institucijų atstovais bei bandymų daryti įtaką jų priimamiems sprendimams. Šie santykiai yra pagrįsti baime ir/ar abipuse nauda, rašoma pažymoje.
Kursyvu pažymima, kad koncernas MG, kurio vadovai pelningiausia veikla visada laikė valstybinius užsakymus, investavo į politiką bei žiniasklaidą.
Atkreipiamas dėmesys, kad šios verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes: politinius sprendimus priima niekam neatskaitingos asmenų grupės; politinė įtaka ir ekspertizė tapo preke; žiniasklaida taip pat yra tapusi tik verslu – ji manipuliuoja, bet ne užtikrina skaidrumą. Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdytų pinigai ir neformalūs įtakos tinklai.
Bandė daryti įtaką LSDP pirmininko rinkimams
Iš esamos medžiagos galima manyti, jog 2017 metų pavasarį koncernas „MG Baltic“ aktyviai dalyvavo, manoma, LSDP pirmininko rinkimuose.
Rašoma, kad šiame procese tiesiogiai dalyvavo T. Dapkus, o jį kuravo koncerno „MG Baltic“ tuometinis viceprezidentas R.Kurlianskis. Esą koncerno atstovai siekė, kad būtų išrinktas jiems palankus pirmininkas – su nusižiūrėtu asmeniu santykiai esą buvo palaikomi nuo 2014 metų, o T. Dapkus neva asmeniškai ieškojo kompromituojančios informacijos apie šio politiko konkurentus.
Iš esamos informacijos galima manyti, kad koncernas pageidavo kito politiko, ne dabartinio LSDP vadovo Gintauto Palucko pergalės. Pirmininku vis dėlto išrinkus G. Palucką, žurnalistas neva aktyviai veikė kitose partijose, siekdamas, kad pastarosios šį ignoruotų bei ieškotų būdų jam pakenkti.
Skelbiama, esą 2017 metų lapkritį T. Dapkus nurodė: „Aš ten to nepamiršau klausimo, ten mano kolegos Italijoj man renka informaciją ir turėsim objektyvią informaciją“. 2017 metų vasarą, LSDP prasidėjus bruzdėjimams prieš valdančiosios koalicijos partnerius „valstiečius“, o G. Paluckui inicijavus partiečių apklausą, metų pabaigoje atvedusią prie LSDP pasitraukimo iš koalicijos ir tam prieštaravusių Seimo narių pašalinimo iš partijos, T. Dapkus esą agitavo kai kuriuos socialdemokratus neremti noro pasitraukti į opoziciją.
Neva LSDP atstovai buvo agituojami atstatydinti patį G. Palucką ir perimti iš jo partijos vairą.
Manoma, kad tokios agitacijos taikiniu buvo tapusi tuometinė finansų ministrė Rasa Budbergytė. Esą jai nepaklusus (R. Budbergytė liko LSDP – DELFI), T. Dapkus inicijavo publikacijas apie jos sutuoktinio įdarbinimą Finansų ministerijai pavaldžiame Turto banke.
DELFI primena, kad šį klausimą praėjusių metų rugsėjį nagrinėjo LSDP Etikos komisija, pažeidimo nensutačiusi. Tyrimo, neįžvelgusi jam pagrindo, nesiėmė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, konstatavusi, kad R. Budbergytės sutuoktinis Turto banke įsidarbino jau po to, kai politikė paliko Finansų minsitrės postą.
Tačiau minėtos prieš socialdemokratę nukreiptos kampanijos metu T. Dapkus esą teigė jos oponentams: „(R. Budbergytė) toliau siautėja, pasirodo, jai (galima manyti, G. Paluckas – DELFI) pažadėjo antrą vietą į Europarlamentą, <...>, reikia statyt į vietą“.
Medžiagoje nurodoma, kad iki 2017 metų vidurio R. Kurlianski ir T.Dapkus, galima manyti, jog su R. Budbergyte, artimai bendravo ir ją rėmė. 2016 metais politikei neva buvo siūloma kandidatuoti iš pradžių į, greičiausiai, LSDP pirmininko postą, paskui buvo kalbama apie finansų ministrės kėdę, T. Dapkaus pastangomis neva formuotas jos teigiamas į vaizdis.
R. Kurlianskio žinutės (manoma, R. Budbergytei): „Sveika <...>. Baik trūkčiot kur nereikia ir šią savaitę būtinai duok interviu Tomui. Kai tapsi kandidate, vėl pakviesim. Rėkmės“.
R. Kurlianskio žinutė: „Dėl šito net nesuk galvos – niekur nesidėsi. Teks tapti“.
Žinutė (manoma, R. Budbergytės) R. Kurlianskiui: „Tai labai tikiuosi, ačiū“.
Subjektyvius potyrius palieka istorijai
„Retrospektyviai vertinti nėra prasmės, nes jeigu ir siekė koncernas įtakoti partijos pirmininko rinkimų baigtį, tai jiems nepasisekė. Galų gale, partija išsirinko pirmininką demokratišku būdu. Nenoriu detalizuoti, rinkiminės kampanijos periodas nebuvo vien malonumas, bet kai kurios laidos ar publikacijos buvo, mano subjektyviu vertinimu, nelabai objektyvios“, – sakė G. Paluckas.
Jis pasidžiaugė, kad LSDP nėra ta partija, kuri būtų minima, kaip visiškai kontroliuojama.
Priminė mėginimą užvaldyti valstybę
Paklaustas, ar dabar jo partijos nariai negali būti veikiami koncerno, G. Paluckas sugrįžo prie socialdemokratų skilimo istorijos ištakų.
„Aš pasakysiu Jums atvirai – apie ką yra visas pokytis: visos partijos turi tapti programinėmis partijomis, o ne pinigų, koncernų partijomis. Kai aš prieš kelias savaites kalbėjau apie tai, kad atskilimas nuo partijos yra geriausia, kas partijai galėjo atsitikti per ateinančius dešimt metų, ne visi, turbūt, ir ne viską suprato, ką aš turiu galvoje. Bet manau, kad šitame fone mano žodžiai turi dar daugiau prasmės ir, turbūt, taps labiau suprantami“, – sakė G. Paluckas.
Partijos lyderio manymu, dabar reikia visiems pasidaryti elementarias išvadas, kad verslo ir politikos santykis, jeigu jis nėra skaidrus ir atviras, yra labai pavojingas.
„Verslas, kaip veiklos organizavimo forma, yra orientuotas į įsitvirtinimą rinkoje, pelno didinimą ir grėsmių mažinimą. Kai tai pradedama daryti tiesiogiai manipuliuojant politinėmis partijomis ir jų atstovais tarybose, seimuose, tai yra iš esmės valstybės užvaldymas“, – sakė G. Paluckas.
R. Kurlianskio žinutė: „Netiki manim, Romano paklausk. Sėkmės“.
R. Kurlianskio žinutė T. Dapkui: „(kažkas) traukiasi iš Būsimos Vyriausybės. Skubiai remkite (manoma, R. Budbergytę)!
R. Kurlianskio žinutė T. Dapkui: „Ar (manoma, R. Budbergytė) bus teikiama (į kažkurią ministeriją; ji 2016 metais iš pradžių buvo laikoma rimčiausia kandidate į socialinės apsaugos ir darbo ministres, o kai socialdemokratai paskutinę akimirką šią ministeriją iškeitė į Ūkio, R. Budbergytė buvo siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai, tačiau 'valstiečiai“ rimtai šio siūlymo nesvarstė – DELFI)? Turėtumėm savo žmogų“.
Budbergytė: koks susirašinėjimas, apie ką jie kalba?!
„Pažįstu tuos koncerno žmones (kaltinamąjį R. Kurlianskį ir kaip specialusis liudininkas apklaustą „MG Balric“ valdybos narį advokatą Romaną Raulynaitį) iš labai senų laikų, kai dirbau Teisingumo ministerijoje, o R. Raulynaitis – Vyriausybės kanceliarijoje. Su R. Kurlianskiu buvome viename „Rotary“ klube. O T. Dapkų taip pat jau daug metų pažįstu. Kaip ir su visais žurnalistais, palaikau tikrai ne draugystės santykius, bet nevengiu pasikalbėti, kad gaučiau informacijos“, - DELFI sakė R. Budbergytė.\
Ji teigė iki šiol nežinojusi, kad yra minima VSD pažymoje. Politikė „nesąmone“ vadino joje esančią informaciją, kad ji koncerno buvo numatoma LSDP pirmininke vietoje G. Palucko, kad tai „MG Baltic“ „parūpino“ jai finansų ministrės portfelį ir panašiai.
„Kai tik grįžau į Lietuvą iš Europos Audito rūmų (2016 metų birželį – DELFI) ir nusprendžiau eiti į politiką, nepalaikiau jokių santykių nei su R. Raulynaičiu, nei su R. Kurlianskiu. Ir su T. Dapkumi esu keletą kartų susitikusi ar Seime, ar kur išgerti kavos. Kai buvau ministrė, išvis jokių reikalų neturėjau. Kaip jie galėjo daryti kažkokią įtaką be žmogaus sutikimo? Tegul parodo, kada aš su jais bendravau per tą laiką, kai grįžau į Lietuvą“, - tvirtino ji.
Klausiama apie pažymoje cituojamas R. Kurlianskio ir jos pačios žinučių, neva rašytų 2016 metais, išklotines, R. Budbergytė tvirtino, kad tokio susirašinėjimo nebuvo.
„Tai absoliučiai nuneigiu, nes tai absoliučiai neatitinka faktų. Su R. Kurlianskiu paskutinį kartą bendravau dar dirbdama Liuksemburge. Tada organizavau konferenciją energetikos klausimais ir iš tiesų paskambinau R. Kurlianskiui, paprašiau, kad atsiųstų televiziją nušviesti Europos Audito rūmų darbą. Apie jokias įtakas net kalbos negali būti!“, - kalbėjo politikė.
„Koks susirašinėjimas, apie ką jie kalba?! Tai absoliutus apjuodinimas“, - tvirtino R. Budbergytė.
Socialdemokratė tvirtino, kad su verslininkais nebepalaikė jokių kontaktų nuo tada, kai pasuko į politiką.
„Nejaučiau, kad kas nors darytų kažkokią įtaką mano karjerai. Visada maniau, kad visko pasiekiau savo pastangomis“, - kalbėjo R. Budbergytė.
T. Dapkaus žinutė R. Kurlianskiui: „reikėtų susitikti su ja, manau, kaip planavom“.
T. Dapkaus pavardė – tarp MG atstovų
Pažymoje nurodomi veiksmai siekiant daryti įtaką politiniams procesams. Nurodoma, kad darinio, kuris yra užtušuotas suskaldymas ir įsteigimas 2005-2006 metais, kontrolė – 2006-2018 m.
Pagrindiniai veikiantys MG atstovai: Darius Mockus, Raimondas Kurlianskis, Romanas Raulynaitis, Tomas Dapkus (nuo 2008 m.)
Pagrindiniai proceso dalyviai ir taikiniai užtušuoti. Pagal pažymą, apie 2005 metus, didėjant MG suinresuotumui didinti savo įtaką Vilniaus miesto savivaldybėje, o per ją plėsti koncerno įmonių veiklą statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje, atsirado MG prezidento D. Mockaus interesas eliminuoti savo pagrindinį konkurentą (jo pavadinimas užtušuotas) bei su juo susijusią verslo struktūrą (irgi pavadinimas užtušuotas), kuri gaudavo stambiausius užsakymus Vilniuje įgyvendinamuose projektuose.
VSD teigimu, šiam tikslui buvo pasirinktas „politinis“ scenarijus – suskaldyti vieną darinį (kurio pavadinimas užtušuotas) įsteigiant faktiškai MG kontroliuojamą partiją. D. Mockui ir R. Kurlianskiui vadovaujant, 2006 m. buvo įsteigtas darinys, kurio pavadinimas užtušuotas.
Steigimo procese ypač aktyviai dalyvavo tuometinis koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis, kuris intensyviai bendravo su pažymoje užtušuotu nariu, teikdavusio vidinę informaciją apie partijoje vykusius procesus (apie juos būdavo informuojamas ir D. Mockus). Susitikimų metu tas asmuo gaudavo nurodymus iš R. Kurlianskio, kaip turėtų veikti kažkam, kas yra gautoje pažymoje užtušuota, oponuojantys politikai.
Taip pat intensyviai buvo bendradarbiaujama ir su kitais partijos nariais, kurie pažymoje užtušuoti. Pastarasis buvo „parinktas“ tapti naujai steigiamos partijos vadovu, nes kitas pretendentas buvo įvardintas kaip netinkamas (R. Kurlianskis teigė: „įkalbėjau (asmenį, kuris užtušuotas) tapti opozicijos lyderiu“, rašoma pažymoje.
Įsteigus partiją, MG atstovai derino (kažko, kas yra užtušuota) kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje, rašoma pažymoje.
Pagal pažymą, 2008 m. lapkritį asmuo, kuris pažymoje užtušuotas, teiravosi R. Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus: „Aš frakcijos seniūnas, vienas asmuo, kuris yra užtušuotas ir – kitas – ministrai. Kaip jums toks scenarijus?“. O R. Kurlianskis atsakė: „tai daug geriau atrodo“.
Stiprino partiją
Pagal pažymą, po pasisekusio „projekto“ įsteigti koncerno kontroliuojamą partiją, MG vadovai priėmė sprendimą ją sustiprinti, sukuriant „trečiąją jėgą“, kuri būtų lygiavertė dviem užtušuotiems dariniams.
2009 m. buvo pradėtas įgyvendinti planas, kuriuo siekta vieną darinį prijungti prie kito. Abu jie užtušuoti. Siekiant minėto tikslo buvo bandoma supriešinti kažko, kas pažymoje užtušuota, narius (skleidžiant melagingą informaciją), kai kuriuos iš jų eliminuoti, taip pat sukelti konfliktą tarp buvusio vadovo ir naujojo partijos pirmininko. „Gal pasakyk jam, kad expirmininkas dare siokius tokius zygius ji apdergt perskyrimo proga“, - cituojama pažymoje. Teksto neredagavome.
Pagal pažymą, MG atstovų sugalvotas partijų sujungimo planas nebuvo įgyvendintas, nepavykus užtikrinti reikiamos įtakos kažko, kas užtušuota, narių tarpe. Išskirtinį koncerno vadovų vaidmenį minėtos partijos steigime patvirtina 2016 m. susirašinėjimas tarp R. Kurlianskio ir T. Dapkaus.
Cituojama T. Dapkaus žinutė R. Kurlianskiui: „Ryt 10 metų Jūsų politiniam projektui. Pamenu kaip skilo nuo Abonenti ir kaip visi svarstė, kad turbūt neišgyvens. O išgyveno ir dar šiemet paims valdžią. Toliaregiška“. R. Kurlianskis padėkojo: „Aciu. Pasveikink (asmenį, kuris užtušuotas)“.
Pažymoje minima, kad MG vadovai sukūrė savo ilgalaikį politinį projektą, kurį pilnai kontroliavo koncernas. Pagal dokumentą, pagrindinis projekto kūrėjas buvo R. Kurlianskis, kuris turėjo aktyvų pagalbininką (tarpininką) T. Dapkų.
Įvykus krizei, koncerno vadovai siekia išlaikyti įtaką partijoje: ir toliau veikiama pagal jau išbandytą taktiką – proteguoti pačių pasirinktą lyderį, teigiama pažymoje.
Svarstė „sutikt su kamera“
Toliau aprašomas bandymas daryti įtaką 2005-2006 metais. Ir įtaka ir parama – 2006-2009 metais bei aktyvus dalyvavimas skilimo procese 2017-2018 metais.
Pagrindiniai veikiantys MG atstovai nurodomi: D. Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis ir T. Dapkus (nuo 2017 m.). Pagrindiniai proceso dalyviai ir taikiniai užtušuoti.
Kaip rašoma pažymoje, 2005 m. vykstant parlamentiniam tyrimui dėl (užtušuota) veiklos, MG vadovai aktyviai ir visomis priemonėmis siekė jiems parankios tyrimo baigties – užtušuoto asmens atstatydinimo.
D. Mockus spaudė kažkokį užtušuotą asmenį, kad šis įtikintų užtušuotos frakcijos narius pritarti Seimo komisijos išvadoms dėl interpeliacijos užtušuotam asmeniui. Frakcijai neišreiškus pozicijos dėl užtušuotų asmenų buvo pagrasinta. Cituojama D. Mockaus SMS žinutė: „dabar gausit“. 2005 m. gruodžio 11 d. LNK žinių laidoje parodytas neigiamo pobūdžio reportažas.
Pažymoje pateikiamas iššifruotas pokalbis, kurio dalyviai yra D. Mockus, užtušuotas asmuo ir R. Kurlianskis.
D. Mockus rašo žinutę: „Moralūs (užtušuota)? Kriminalinius įtraukiat į ofic delegaciją“.
Užtušuotas asmuo jam atsako: „Ką tokiu?“. D. Mockus rašo: „Taigi savo remiamą favoritą. Kristės ir vado verslo partnerį“. Kita žinutė: „Suopis. Atspėt nesunku, kai neapsimeti“.
Užtušuotas asmuo rašo D. Mockui: „kol kas tavo draugų neatstatydintas. Esu Prahoje. Grįžtu ryt. Poryt važiuosiu į žvejybą. Atvažiuok“. D. Mockus rašo: „O draugystės šaknį išknis vėl kaltinsit žiniasklaidą“. Užtušuotas asmuo rašo D. Mockui: „Niekada to nedarom, bet jei bijoma pateikti informaciją, kita problema“.
R. Kurlianskis rašo žinutę D. Mockui: „Ka atsake feldmarsalas?“. D. Mockus atsako: „Mala suda. Gal reik sutikt vada su kamera? Paklaust kodel agurko neeme. Gal permoralus?“. Kalba netaisyta.
Siekė stiprinti pozicijas Vilniaus savivaldybėje
Pagal pažymą, prieš 2007 m. Savivaldybių rinkimus buvo parengtas planas stiprinti MG pozicijas bei įtaką Vilniaus miesto savivaldybą. Rašoma, kad tuo tikslu buvo pasirinkta būsimo mero kandidatūra, kuri yra užtušuotas. Pastovus kontaktas tarp MG atstovo R. Kurlianskio ir užtušuoto asmens buvo užmegztas 2006 m. pabaigoje. Susitikimai vykdavo nuolat, be to, buvo laikomasi konspiracijos.
Cituojama R. Kurlianskio žinutė: „Tiesa, primenu (dėl to ir vakar rašiau), kad išvengti nesusipratimų, gerai būtų, kad apie visus mūsų susitarimus žinotumėm tik mudu“.
Pagal pažymą, užtušuotas asmuo, R. Kurlianskis ir dar vienas užtušuotas asmuos usitarė, kad R. Kurlianskis, pasinaudodamas savo turimais ryšiais, padės rinkti kompromituojančią informaciją apie užtušuotą asmenį bei kitus kandidatus, pretenduojančius užimti Vilniaus miesto mero postą.
Apie R. Kurlianskio ir užtušuoto asmens susitarimą buvo žinoma viešųjų ryšių specialistui, kuris irgi užtušuotas. Jį koncernas pasamdė užtušuotą asmenį arba juridinį asmenį konsultuoti.
Užtušuotas asmuo derino su R. Kurlianskiu būsimus užtušuoto asmens viešus pasisakymus bei kitą medžiagą, susijusią su savivaldos rinkimais. Užtušuotas asmuo MF atsiskaitydavo su užtušuotu asmeniu per užtušuotą UAB.
Užtušuotam asmeniui užėmus pareigas, R. Kurlianskis toliau palaikė su juo ryšį nors buvo nepatenkintas tuo, kad užtušuoto asmens pozicijos Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo tokios, kokių tikėtasi – MG vadovai planavo, kad jų remiamas užtušuotas asmuo užims pagrindines pozicijas.
R. Kurlianskis rašė žinutę: „užimt (užtušuota) vietą. Imk adm pozicijas. Vicemer, Adm dir, miesto ūkį“. Atsisakius, atsakingo už miesto ūkį ir plėtrą, (užtušuota), R. Kurlianskis pasipiktino: „Delfi teigia, kad atsisakei svarbios vice statuso – miesto ukio ir pletros!!? Nejuokauk taip”. Kalba netaisyta.
Pagal pažymą, 2008 m. užtušuotam asmeniui pasitraukus iš užtušuoto posto, jo ryšys su MG atstovais tapo epizodinis, tačiau tuometinis jo bendražygis ir konsultantas reguliariai informuodavo R. Kurlianskį apie politinės partijos viduje priimamus sprendimus.
Prieš 2009 m. sausio 16 m. mitingą Vilniuje R. Kurlianskis buvo susitikęs su užtušuotu asmeniu. R. Kurlianskiui buvo žinoma apie užtušuoto asmens planus toliau tęsti destruktyvius veiksmus.
2009 m. sausio 19 d. užtušuoto asmens žinutė R. Kurlianskiui: „Sveiks tamsta. Naktiniame prezidiumo posėdyje nutarėm steigt pilietinio pasipriesinimo komitetus. Ir prasidejo birejimas.. 1 susispendavo. 5 balsavo pries. As visu pusiu nuostabai skatinau radikaluma. Pacukas priblokstas puole susidraugauti. (Užtušuotas asmuo) paskirtas rinkimu stabo laikinuoju vadovu... Rot front v rot!“.
R. Kurlianskis atsakė: „Sėkmės“. Užtušuotas asmuo atsakė: „Aciu labai. Tas kuris suspendavo – teises mokslu profesorius, konstitucines teises zinovas. Palinkejo visiems atsikvoseti ir kad antrankiu nespetu uzdeti... Tai ikvepe“. Susirašinėjimo kalba netaisyta.
Lobynu tapo „Lietuvos geležinkeliai“
VSD medžiagoje matyti, kad „MG Baltic“ per atstovus siekė daryti įtaką „Lietuvos geležinkeliuose“.
2008 m. gruodį MG atstovai ėmė kurti schemą, kaip laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ar įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus, kurie užtikrintų ilgalaikę pelningą veiklą koncerno įmonei „Mitnija“.
Siekdami sau palankių sprendimų, MG atstovai sukūrė schemą – darė tiesioginį spaudimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei dėl blogos įmonės veiklos, paskui per tarpininką organizuodavo tiesioginius susitikimus, kuriuose buvo aptariamos dalyvavimo konkursuose detalės. VSD žiniomis, šių neskaidrių susitarimų pagrindinis koordinatorius buvo Raimondas Kurlianskis.
Pagrindinė „Mitnijos“ partnerė „Lietuvos geležinkelių konkursuose buvo bendrovė „Kauno tiltai“. Abi šios įmonės kartu su kitomis partnerėmis 2009-2013 m. laimėjo LG organizuotų rangos darbų pirkimų konkursų, kurių bendra vertė viršija 1 mljrd. litų. VSD pažymi, kad LG ir MG neoficialių susitarimų eigą kontroliavo pats Darius Mockus.
Įdomu tai, kad siekdama sumažinti neigiamos informacijos apie LG publikavimą, LG vadovybė su MG koncernui priklausančia LNK pasirašė 810 tūkst. litų vertės sutartį dėl reklamos ir informacinių paslaugų skelbimo.
Nors „Mitinija” ir „Kauno tiltai“ LG konkursus laimėjo tik 2013 m., tačiau didelė jų apimtis leido šioms įmonėms užsitikrinti pajamas iki 2016 m. Abi šias įmones itin domino kelio „Vilnius-Utena“ rekonstrukcijos projektas, kuriam vien investicijos į kelio rekonstrukciją gali siekti daugiau nei 90 mln. eurų.
Domino aukštojo mokslo reforma
Iš VSD pažymos matyti, kad MG bandė daryti įtaką Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms. Pagrindiniais interesais buvo universitetinių ligoninių statybų projektai Vilniuje ir Kaune. Taip pat – universitetų reforma, mokslo slėnių projektai (dėl statybų ir nekilnojamojo turto).
Aiškinama, kad, pirmiausia, MG vadovus tradiciškai domino stambūs užsakymai statybų versle. Universitetų reforma koncerną domino dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus, vertingus nekilnojamojo turto objektus.
MG atstovai rodė ypatingą susidomėjimą rengiama aukštojo mokslo reforma. Štai prieš 2009 m. kovo studentų mitingą, kuris buvo nukreiptas prieš planuojamą reformą, R Kurlianskis gavo informaciją apie reformai besipriešinančių rektorių atlyginimus. Minėta informacija paviešinta per LNK.
Šioje VSD dalyje minima ir žurnalisto T. Dapkaus pavardė: šis esą turėjęs „prižiūrėti“ Seime vykstančius balsavimus.
T. Dapkų įvardija kaip MG atstovą
MG domino ir Teisingumo ministerija, tiksliau, statybų ir IT projektai ministerijai pavaldžiose institucijose: Kalėjimų departamente ir Registrų centre. Kaip pagrindinis veikiantis MG atstovas VSD pažymoje įvardijamas T. Dapkus.
Anot VSD, MG vadovų ir T. Dapkaus interesai Teisingumo ministerijoje susiję su koncerno ir asmeniškai T. Dapkaus planais įgyvendinti stambius valstybės finansuojamus projektus šios ministerijos kontroliuojamose įmonėse bei institucijose (pavyzdžiui, Kalėjimų departamnto įgyvendinami projektai). Vienas patraukliausių buvo e-sveikatos projektas, dėl jo MG ir ypatingai T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“. Tačiau praėjusiais metais „Registrų centrą“ perdavus Susisiekimo ministerijos pavaldumui, susiklostė T. Dapkui neparanki situacija: jis suprato, kad „Registrų centro“ IT projektus perims Vyriausybė.
Anot VSD, T. Dapkus, viešai keldamas pagrįstą klausimą dėl netvarkos šalies IT sektoriuje, tuo pat metu atstovavo neįvardijamo asmens, kuro veikla pasižymi ypatingu neskaidrumu, interesams. Savo ruožtu Tomas Dapkus feisbuke parašė atsakysiantis į visus VSD laiške NSGK iškeltus klausimus.
Tomas Dapkus
Ilgai laukta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kuri yra skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, paviešinta, nesulaukus komiteto išvados.
Tai rodo, kad šio parlamentinio tyrimo tikslas buvo kitas - pasinaudojant juo paskelbti VSD norimą informaciją viešumai. Seimas ir jo NSGK tebuvo ir tėra VSD žaidimo manipuliuojamas lėlių teatras. Kaip, beje, ir visa tai pasirašęs VSD direktorius Darius Jauniškis.
Čia tokie keli bendri pastebėjimai. Dėl kaltinimų “MG Baltic” koncernui ar jų vadovams esu tikras atsakys jie patys, o aš atsakysiu dėl tų vietų, kur esu paminėtas.
Bendras įspūdis yra tai, kad spausdinami tekstai yra bent jau iš dalies tikrai išimti iš konteksto, be to esu vaizduojamas kaip visiškai priklausomas ir veikiantis nesavarankiškai, MG Baltic įtakos agentas, visiškai ignoruojamos mano kaip savarankiškai veikiančio ir mąstančio asmens, Lietuvos piliečio, turinčio teisę reikšti savo nuomonę, tame tarpe ir politikams teisės. Apie aprašomus kai kuriuos tariamus asmeninius interesus turiu deklaruoti, kad neturiu jokių interesų, kurie būtų daugiau nei žurnalistinio ar politinio suinteresuotumo reikalai.
Visą tą medžiagą detaliai išstudijavęs paskelbsiu atsakymus į kiekvieną punktą su pilnu tos situacijos kontekstu.\
Siekė išskirtinių verslo sąlygų
MG čiuptuvai neaplenkė ir Ūkio ministerijos. Čia koncerną domino statybų projektai – ES lėšų įsisavinimas. Skelbiama, kad koncernas buvo suinteresuotas turėti sau lojalių asmenų Ūkio ministerijoje, kuri administruoja ES paramos skyrimą.
VSD mini ir bandymus „koreguoti“ įstatyminę bazę sau parankia linkme. Kaip pagrindiniai veikiantys asmenys įvardijami D. Mockus, Romanas Raulynaitis, R. Kurlianskis, T. Dapkus ir LNK direktorė Zita Sarakienė.
Anot VSD, įsteigus MG vadovų pilnai kontroliuojamą politinę partiją, koncerno atstovai pradėjo aktyvius veiksmus, kuriais siekta MG aktualių teisės aktų pataisų, kurios sudarytų koncernui išskirtines verslo sąlygas. MG domino Alkoholio kontrolės. Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo bei kitų įstatymų pataisos.
Skelbiama, kad maždaug nuo 2007 m. MG vadovai ir jų įgaliojimus gavę koncerno atstovai sistemingai siekė daryti įtaką politikams bei pareigūnams, kad būtų priimti arba blokuojami teisės aktai, galėję sudaryti koncernui išskirtines verslo sąlygas.
T. Dapkų domino teisėjų skyrimas
Kalbama ir apie bandymus daryti įtaką teismams. „MG vadovai ir jų tarpininkas T. Dapkus itin aktyviai siekė užmegzti artimų pažinčių tinklą ne tik politikų ar įtakingų pareigūnų, bet ir aukšto rango teisėjų tarpe. Kai kuriais atvejais jiems tiesiog pavyko užmegzto pažintis, kitais – palaikyti nuolatinius abipusiais naudingus ryšius“, – rašoma VSD pažymoje. Anot jos, R. Kurlianskis ir T. Dapkus domisi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras. Tą liudija pažymoje pateikiamos T. Dapkaus pokalbių išklotinės.
Užsimenama ir apie bandymus daryti įtaką kontroliuojančioms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Konkurencijos tarybai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Iš pažymos aišku, kad visose šiose institucijose MG turėjo savus atstovus, per kuriuos siekė koncernui naudingų sprendimų.
MG atstovai taip pat nuolat rinko informaciją apie pokyčius teisėsaugos institucijose, organizavo susitikimus su prokuratūros atstovais, palaikė kontaktus su Vilniaus ir Kauno apygardų prokurorais. Daugiausia koncerno interesams pasitarnavę teisėsaugos atstovai vėliau buvo įvardinti koncerne.
Bendraujant su teisėsaugos atstovais, buvo taikomas tradicinis MG atstovų veikimo būdas – publikuoti arba nepublikuoti straipsnį, kuris galėtų pakenkti tolesnei pareigūno karjerai.
Anot VSD, MG žiniasklaidos priemones kuruojantis R. Kurlianskis daugelį metų bendradarbiauja su koncerno įmonėse dirbančiu T. Dapkumi, „ilgainiui tapusiu MG vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšiu su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir/ar šantažo įrankį“.
Kaip rašoma VSD pažymoje, R. Kurlianskis ir T. Dapkus bei su jais bendradarbiavę koncernui nepriklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai, rinkdami informaciją apie sau neparankius ar/ir norimus paveikti asmenis, manipuliuodami šia informacija bei skleisdami ją per savo kontroliuojamus visuomenės informavimo kanalus, ne tik siekė savanaudiškų tiklų, bet ir darė poveikį politiniams procesams. „Minėta šantažo požymių turinti veikla vertintina kaip piktnaudžiavimas konstitucine teise gauti ir skelbti informaciją“, – konstatuoja VSD.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą