DELFI, Laisvės TV
2018 m. gegužės 29 d. 13:58
Žurnalistas Andrius Tapinas „Laisvės TV“ laidoje „Laikykitės ten“ analizuoja, kaip taip nutiko, kad berniukai iš Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto sugebėjo sukurti milžinišką voratinklį, apraizgiusį institucijas, tam tikra prasme – „Cosa Nostrą“– su savais titulais, kareiviais ir patarnautojais.
„Pagrindiniai veikėjai – donas Mockus ir jo ištikima dešinioji ranka, patarėjas, mafijos terminais kalbant – consigliere Raimondas Kurlianskis. Pakalbėkime apie šitą bylą, kaip gi iškilo, ir kaip gi jie abudu šituo nuostabiu savos gamybos gėrimu „Korupniku“ nugirdė beveik visą mūsų politinį ir valstybinį elitą“, – laidos žiūrovus kvietė A. Tapinas.
Žurnalistas pakvietė žiūrovus nusikelti į pačią pradžią. Gūdūs devyniasdešimtieji. Pirmas didelis būsimųjų elito svaigintojų projektas – „Litexpo“ privatizavimas už 150 rublių. Tiek anksčiau kainavo kostiumas iš trikotažo kombinato „Lelija“. Brokuotas. Dabar Rusijoje už tiek gali nusipirkti du kepalus duonos.
Seimas tą procesą sustabdo. Būsimam donui šokas. „Seimas, kaip tas doras žmogus: mano žodis – noriu daviau, noriu atsiėmiau“, – sako Darius Mockus.
„Ar ne tada energingam jaunuoliui atėjo mintis, kad politikais negalima pasitikėti, bet juos galima nupirkti? Nieko asmeniško – tik verslas“, – replikuoja A. Tapinas.
1993 metais jaunuoliai perka Gedimino prospekte esančią „Mineralinių vandenų“ parduotuvę, kuri užsiiminėja tokiomis nesąmonėmis kaip mineralinio vandens pardavimas. Persuka tarpines ant kranelių ir iš užsienio į Lietuvą jau ima tekėti alkoholis.
„Nuo tada vyrukai pamėgo pirkti daiktus, kurie vadinasi taip, kokiais visai nėra – „Mineraliniai vandenys“, „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir t.t.“, – sakė A. Tapinas.
Kartu su senojo kirpimo Lietuvos rusobanditinės mafijos krikštatėviu Georgijumi Dekanidze vaikinai privatizuoja šalia esantį „Vilniaus“ viešbutį. „Och, nuvarysit jūs mane į kapus“, – susidūręs su tokiais energingais berniukais dūsavo senas gruzinas.
D. Mockaus ir R. Kurlianskio energija mušė per kraštus. Privatizuojamas „Vilniaus ridikas“, valstybinė drabužių bazė („Apranga“), valstybinė batų įmonė „Viktorija“. Kaip sakoma – Viktorijos trikampėlis. Verslo trikampio viršuje yra Dariaus Mockaus kabinetas, iš kurio donas pirmą kartą pradeda dairytis po miestą, kaip toliau plėsti savo šeimos įtaką, pasakoja A. Tapinas.
1995 metais įmonės jungiamos į pirmąjį holdingą keistu pavadinimu „iFanta“. (…) Panašiu metu atsiranda ir jaunuolių sukurta prekybos sistema „Troja“, bet vyrai, turbūt, iki galo perskaitė „Iliadą“, ir suprato, kad Trojai baigėsi nekaip. Todėl ji greitai mutuoja į „MG Valdą“. O ten, pasak žurnalisto, gimsta tai, ką šiandien detektyvai ir teisėsauga vadina „šeima“.
2000 metais skirtingi D. Mockaus verslai jungiami į vieną – „Minvistą“, o po to tampa „MG Baltic“.
Naujas tūkstantmetis „šeimai“ suteikia dar daugiau energijos. Privatizuojama ELTA, nusiperkama LNK. Beje, pirkdamas LNK donas Mockus ir R. Kurlianskis viešai pareiškė, kad stengsis, kad LNK būtų nepriklausoma nuo politinių ir verslo interesų. Ta prasme – nuo kitų verslo interesų, replikavo A. Tapinas.
„LNK „Žinios“ yra objektyvios, bet kartais paviršutiniškai sudeda akcentus“, – 2003 metais sakė R. Kurlianskis. LNK greitai išmoko ant ko dėti akcentus, konstatavo laidos vedėjas.
Toliau yra įsigyjamas „Stumbras“. (…) „Šeimos“ įtakos sfera plečiasi. Fun fact (linksmas faktas), Už „Stumbrą“ latviai siūlė 6 mln. daugiau, bet, kokia ironija, pasirodė VSD pažyma, sukėlusi abejonių, ar kaimynų įmonė patikima. Panašu, kad VSD pažymas ant bumerango rašinėdavo, nes grįžta į „MG Baltic'ą“ storuoju galu, ironizavo A. Tapinas.
Antras fun fact, pažymos buvo pateiktos prezidentui Rolandui Paksui, kurio visuomeniniu patarėju dirbo ponas Valdas Sutkus. Trečias fun fact, V. Sutkus tuo pačiu metu jau buvo vienas iš D. Mockaus „šeimos“ reikalų tvarkytojų. Viešumoje jis buvo žinomas kaip „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktorius ir prezidento patarėjas.
Kai taip gerai sekasi, prisirenki ir priešų. Čia dabar vieninteliai „MG Nostros“ priešai yra prezidentė ir saugumo vadas su savo pažymomis.
„O anksčiau būdavo tai ohoho. Koncerno verslo partneriai keistomis aplinkybėmis atsisveikindavo su šia ašarų pakalne. Vieni nusinuodydavo, kiti nusišaudavo, treti, kaip buvęs KGB karininkas ir bendrovės „Status“ vadovas Vladas Bieliauskas, išprotėdavo, imdavo lakstyti nuogi išsitepę uogiene palei santuokų rūmus ir tada nusišaudavo. Arba imdavo kariauti su koncernu“, – pasakojo A. Tapinas.
Jis priminė, kad su koncerno vadais grūmėsi buvęs „šeimos“ partneris Tadas Karosas. Vyrai švaistėsi užsakomaisiais straipsniais „Respublikoje“ ir „Lietuvos ryte“, kol pagaliau atsidalijo turtą. Turto dalybas T. Karosas vėliau pakomentavo taip: „Ačiū tam Mockui, geras žmogus, kad nors tiek davė, o juk galėjo ir visai neduoti.“
Į atlapus vieni kitiems koncerno vyrai kibo ir su tuometiniu Vilniaus meru Artūru Zuoku. Nepriklausomos LNK „Žinios“ dėliojo akcentus ir ant A. Zuoko purvą pylė ne kibirais, o cisternomis. D. Mockus pats ruošė mero nuvertimo planą, priminė A. Tapinas.
Kita kova – jau 2007-aisiais. Super sunkus svoris su pačiais pačiausiais Lietuvoje - „Vilniaus prekybos“ „šeima“. Tuometis VP viceprezidentas Žilvinas Marcinkevičius viešai kaltina doną Mockų ryšiais su Rusijos saugumu ir valstybės šantažu. D. Mockus atsako antikos filosofo žodžiais spaudoje: „viskam yra saikas“. Ir nieko daugiau nebesako, tik tyli ir suka garbanas aplink pirštą, pasakojo A. Tapinas.
Po dvejų metų VP numeris 1 Nerijus Numavičius atsiprašo D. Mockaus už Ž. Marcinkevičiaus žodžius, kai paties Ž. Marcinkevičiaus VP „šeimoje“ jau nėra nė kvapo.
Pasak žurnalisto, kai turi tiek priešų, reikalinga solidi atrama. Ir čia prasideda sutapimų virtinės. Pavyzdžiui, iš pradžių R. Kurlianskį gynė buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.
2016 m. pabaigoje iš darbo išeina Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroras Simonas Slapšinskas. Išeina iš darbo ir iš karto tampa koncerno, R. Kurlianskio advokatu.
Tų pačių metų pabaigoje iš darbo dėl sveikatos pasitraukė Vilniaus apygardos prokurorų vadas Ramutis Jancevičius. Po mėnesio sveikata stebuklingai pagerėjo, ir jis įsidarbino koncerno rizikos valdymo vadovu. R. Jancevičius tada viską paaiškino paprastai: „einu dirbti ne pas R. Kurlianskį, o į koncerną, kuriam jokie įtarimai nėra pareikšti“. Dabar jau įtarimai pareikšti, bet kas buvo pražuvo, konstatavo A. Tapinas.
Taip, kaip pasakojo žurnalistas, „šeima“ verbavo aukščiausius postus teisėsaugoje einančius žmones tapti savo „šeimos“ vadais. Koncerno kareivių grupei vadovavo buvęs aukštas FNTT pareigūnas Nerijus Zulonas. Koncernui priklausančios „Alitos“ saugumu rūpinosi kitas buvęs prie FNTT viršininkų Vidas Vinskus, „Mitnijos“ saugumo šefas – buvęs VSD Marijampolės vado pavaduotojas ir buvęs kadrinis KGB darbuotojas Vitalijus Baliukynas.
„Kažką primena toks stilius – kai apsistatai vyrais iš specialiųjų tarnybų, tai gal yra nieko nuostabaus, kad N. Numavičius tavęs atsiprašinėja, T. Karosas nebeturi pretenzijų, o A. Zuokas kantriai laukia naujo šanso tapti meru“, – replikavo A. Tapinas.
Skaitant saugumo pažymą, pasak jo, dar kyla klausimas, kas gi įdarbino šituos šaunuolius koncerne – pats koncernas ar paslaugūs saugumiečiai? Buvęs FNTT vadas Vitalijus Gailius sako, kad neatmeta tokios galimybės, nes dėl savo įtartinos veiklos toks pats N. Zulonas buvo labai pažeidžiamas.
Bet, kaip atkreipė dėmesį A. Tapinas, jeigu nusprendei užvaldyti valstybę tai čia pagalbos kaip per kokį „Darom“ reikės, kad visi stotų prie Dariaus ir Raimondo petys petin. Pagal saugumo pažymas atrodė, kad tikrai „šeima“ vykdė programą „Darom 2006 – 2016“. Rinko šiukšles. Tik ne nuo žemės, o valstybinėse institucijose ir partijose.
„Norėčiau „MG Baltic“ „šeimą“ pavadinti valstybę apraizgiusiu aštuonkoju. Bet negaliu. Aštuonkojis turi aštuonis čiuptuvus, o „MG Baltic“ čiuptuvų buvo kur kas daugiau“, – sakė A. Tapinas.
Žurnalistas apibendrino, kad penki čiuptuvai sukosi aplink ministerijas. Vienas storiausių – toks „MG Baltic“ smauglys anakonda apsivijo aplink Susisiekimo ministeriją. Ten, sutapimas, šeimininkavo ketverius metus „MG Baltic“ statytinis ministras Eligijus (Masiulis).
Paimti Susisiekimo ministerijos teritoriją į „šeimos“ įtakos zoną „MG Baltic“ buvo labai svarbu, nes čia buvo ir geležinkeliai, ir Valstybinė kelių direkcija. Su geležinkeliais „MG Baltic“ sekėsi gerai ir stipriai nepersistengė, teigė A. Tapinas.
2009-2013 m. „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ laimėjo konkursų, kurių bendra suma yra daugiau nei milijardas litų. Ne visus jie vieni laimėjo, kažkiek pinigai skaldėsi, bet vis tiek – milijardas. Skamba, kaip poezija.
Svarbi donui Mockui buvo ir Valstybinė kelių direkcija. Čia ranką laikė direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. Pasak R. Kurlianskio, įgrūstas savas žmogus.
STT pateiktuose įrašuose R. Kurlianskis aiškina, kad D. Zabulionio pinigais netvirkindavo. Jeigu būdavo didelis atvejis, tai R. Kurlianskis sakė, kad atsiskaitydavo iš karto. Jeigu eilė mažų – tai per Kalėdas sukraudavo iki 100 tūkst. litų.
Dar R. Kurlianskis norėjo pats paduoti pinigus, kad D. Zabulionis matytų ranką, iš kurios valgo. Tai yra jo citata. R. Kurlianskio vestuvėse D. Zabulionis buvo pirmasis pabrolys. Sakoma – iš matymo pažįstami, pasakojo A. Tapinas.
Žurnalistas konstatavo, kad D. Zabulionis ranką matė ir stengėsi. Koordinavo koncernui labai įdomų projektą – greitkelio Vilnius-Utena atnaujinimą. „Čia tas pats atsiprašant greitkelis, kuris yra vadinamas betonke, ir kuriuo pravažiavus 10 kilometrų nuo dardėjimo gali išbarškėti visi dantys. Bet aš net neabejoju, kad „MG Baltic“ turėjo ir savo odontologijos klinikų verslą, kad išbarškėjusius dantis sustatydavo atgal“, – sakė A. Tapinas.
Bet baisiausia, per dantį traukė žurnalistas, dar ne tai. Spec. tarnybų duomenimis, vyručiai, kaip tikri konspiratoriai, susitikdavo „Maxima“ parduotuvės knygų skyriuje. Tokioje vietoje, kur niekada gyvos dvasios nebūna.
Beje, D. Zabulionį Automobilių kelių direkcija pernai išpirdolino iš darbo, priminė A. Tapinas. Bet tas patvirkintas valdininkas pasirodė atkaklus, šiemet vasarį jis laimėjo teismą, kad atleistas buvo neteisėtai ir po dviejų savaičių, pirmadienį, prisistatė į darbą.
Jį iš karto laikinai nušalino dar iki kabineto nespėjus nueiti, o kovo gale antrą kartą išpirdolino iš darbo. Bet tas – R. Kurliansko liestas, atkaklus, žino, kad kažkaip reikia prasiveržti prie darbinio kompiuterio ir donui atidirbti. Balandžio viduryje jis vėl padavė į teismą, kad neteisingai atleistas.
Kiti du itin pelningi čiuptuvai apsivijo aplink Švietimo ir mokslo bei Sveikatos ministerijas. Rezultatas – laimėti konkursai už daugiau kaip 100 mln. eurų.
Apie siekius Teisingumo ministerijoje žurnalistas informacijos nerado, bet spėjo, kad tradiciškai didžiausias dėmesys skiriamas statyboms ir įvairiems IT projektams. Norėta plėsti įtaką „Registrų centre“ ir Kalėjimų departamente.
Kitas interesas yra Ūkio ministerija. „Čia koncernas parodė didžiausią išmonę – vystyti teniso projektą prie Ūkio ministerijos yra tas pats, kas slėpti teniso raketę tiesiojoje žarnoje. Gali bandyti, bet vis tiek matosi“, – kalbėjo A. Tapinas.
Žurnalistas atkreipė dėmesį ir į koncerno interesų čiuptuvus, nutaikytus į svarbias institucijas. Pavyzdžiui, Konkurencijos Tarybą. Jis atkreipė dėmesį, kad kiekvienas save gerbiantis „šeimos“ verslas privalo dominuoti rinkoje. Antraip, kokia prasmė?
Kai „šeima“ jau prie turėto „Stumbro“ nusprendė prisidurti ir „Alitos“ gamyklą, įsigijimą prižiūrinčioje Konkurencijos Taryboje buvo pradėta ieškoti savo žmogaus. Stebėtina, kad juo tapo ne Konkurencijos Tarybos pirmininkas ir Dariaus Mockaus brolis dvynys atskirtas per klaidą gimdymo namuose Šarūnas Kiesarauskas, o verslininko gyslelę savyje atradęs jo pavaduotojas Elonas Šatas pravarde Nemaskas.
E. Šatas nuo 2011 m. pradėjo nuolatinius susitikimus su donu, kuris, pasak VSD pažymos, pateikė pasiūlymą, kurio Elonas negalėjo atsisakyti, ir naujasis koncerno soldato liuoktelėjo tiesiai į Konkurencijos Tarybos pirmininko pavaduotojo kėdę.
O vadovui taip aktyviai atidirbinėjo koncernui dalykuose dėl „Alitos“, kad koncernas jį faktiškai išrinko mėnesio darbuotoju. O „MG Baltic“ advokatai netgi susirūpino, kad Elonas jau gal truputį perspaudžia. Tuo tarpu konkurentą E. Šatą pagarbiai vadino MG ir „Alitos“ sandorio krikštatėviu.
Beje Elonas neseniai buvo perrinktas antrai šešerių metų kadencijai Konkurencijos Tarybai, atkreipė dėmesį A. Tapinas.
Taip pat, pasak jo, kiekviena save gerbianti „šeima“ nerodo visų pajamų, optimizuoja mokesčius. Tokiu svarbiu klausimu vertingos konsultacijos buvo gaunamos tiesiai iš tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko.
Jis serviravo R. Kurlianskiui tik VMI prieinamą informaciją apie „Vilniaus prekybos“ reikalus ir jų mokesčius. O taip pat konsultavo, kaip geriau tų mokesčių išvengti. R. Kurlianskis žadėjo atsilyginti ir gimtadienio proga dovanojo tai, ką tik „koks trisdešimt žmonių Lietuvoje turi“.
„Mano spėjimas, tai galėtų būti arba labai egzotiška lytiniu keliu plintanti liga, arba laikrodis. Dar yra variantas – sąžinė. Bet iš kur pas R. Kurlianskį sąžinė?“, – klausė A. Tapinas.
Savaime aišku, kaip pastebėjo žurnalistas, jie abu yra jau seniai pažįstami, nuo universiteto laikų. D. Bradauskas, kaip ir D. Zabulionis, buvo išpirdolintas iš darbo, kaip ir D. Zabulionis, kreipėsi į teismą, ir jam atstovauja tie patys advokatai kaip ir D. Zabulioniui. Besirimuojantys juristai Bukauskas ir Kručkauskas.
Koncernui dar pasirodė, kad trūksta įtakos Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Saugumo pažyma rodo, kad komisijos pirmininku paskyrus Edmundą Vaitiekūną, pravarde Dirigentas, „MG Baltic“ iš jo gaudavo vidinę komisijos informaciją apie LNK konkurentus, reguliuodavo, kada rengti posėdžius, o kada juos žlugdyti.
Komisijoje ponas Edmundas įdarbino LNK generalinės direktorės draugus, ir tai sutapimas – pono Edmundo žmona Rita yra Vilniaus apygardos prokurorė, buvusi R. Jancevičiaus pavaldinė, o sūnus irgi buvo prokuroras, bet šiek tiek užlenkė su 30 tūkst. litų kyšiu.
Kaip rodo „Laisvės TV“ žurnalistų medžiaga, iki 2011 m. koncerno pinigai partijoms tekėjo upeliais. 280 tūkst. eurų. O po to, kai mėlynoji vedma uždraudė verslui remti partijas teko donui Mockui ir consigliere Raimondui pasukti galvas, kaip čia padarius, kad poliniai projektai nenumirtų iš bado.
„Šeima“ labiausiai buvo suinteresuota savo stipriausio ir įtakingiausio Eligijaus Masiulio augimu. Įrodžius, kad jis yra nuolankus ir klusnus karys donas Mockus palaimina Eligijaus teisę kurti ir plėsti savo paties „šeimą“.
Taip jis tapo donu Eligio, o „šeima“ pasivadino „Partito Liberale“. Naujasis donas turėjo atsilyginti MG ir „šeimai“ už savo veiklą Seime. Tačiau už tai „šeimos“ stiprinimui iš „MG Baltic“ gavo 90 tūkt. eurų. Čia neskaitant tų 106 tūkst. – buteliuke.
Bet viskas toliau klostėsi sėkmingai. Donas Masiulis buvo „šeimos“ galva, šalia veikė ištikimasis Gintaras Steponavičius. Kitas artimas „šeimos“ narys Petros Auštrevičius buvo išsiųstas megzti ryšių su Vakarų „šeimomis“ Briuselyje. Savo prielankumą „šeimai“ norėjo įrodyti naujasis liberale Šarūnas Gustainis. Jis buvo įšventintas į „šeimą“ ir atsakingas už finansinius ryšius.
Per savo pinigų plovimą organizacijai „Laisvės studijų centras“ naujasis soldate sėkmingai donui Eligio iš „MG Baltic'o“ atnešė 64 tūkst. eurų. Gyvenimas sekėsi gerai, (…) ir tada visus pakirto STT.
Partijai reikėjo rasti kitą doną. Pradėtos derybos su kitu ištikimu kariu V. Gailiumi, tačiau šeimai donu išsirinkus „MG Baltic'ui“ neištikimą Eugenijų Gentvilą, pravarde liberalų Brežnevas, sunku pasakyti, kaip nuo šiol klostysis „šeimų“ santykiai, konstatavo A. Tapinas.
Pasak žurnalisto, konservatoriai koncerno šeimoje buvo kaip tas Michaelas Corleone – padūkęs ir neklusnus, bet vis tiek mylimas ir pinigais apibertas.
Daugiau kaip 100 tūkst. iki 2011 m. – ne juokas. Dabar konservatoriai norėtų apsimesti, kad net bendros žodžio šaknies su koncernu neturi. Bet nepavyksta. Ir sunku būtų, kai prisimeni tokias antraštes: „A. Kubilius į Seimą veda sąrašą su operos solistu V. Juozapaičiu ir „MG Baltic“ viceprezidentu“.
Tada sakė Jurgis Razma: „suprantu, kad „MG Baltic“ yra siaubas baubas, ir ten dirbantis žmogus traktuojamas kitaip, bet mes taip netraktuojame.“ Netraktavo R. Kurlianskio ir Gabrielius Landsbergis pietaudamas „Stikliuose“ ar „Šekspyro“ viešbutyje.
Netraktavo R. Kurlianskio ir šaunusis Mantas Adomėnas, kas kelis mėnesius gerdamas su juo vyną „Burbulio vyninėje“ ir klausydamasis politinių pageidavimų, ką turėtų, ir ko neturėtų daryti konservatoriai. M. Adomėnas gaudavo dovanų alkoholio, kurio nedeklaruodavo, nes nenorėjo apkalbų.
Laurynas Kasčiūnas iš viso nieko netraktavo, jis tik paėmė 5 tūkst. eurų paramą savo centro leidiniui, ir nužygiavo pas Irena Degutienę lobinti, kad būtų balsuojama už korupcinę pataisą. Vienintelė paguoda konservatoriams, kad I. Degutienė jį pasiuntė ir gana toli.
Žurnalistas pasakojo, kad pajuto koncerno čiuptuvą ir „darbiečiai“. 2013 m. donas Mockus dar sodinosi restorane už stalo tuometį Seimo pirmininką Vidą Gedvilą. Bet va Vidutis nusileido, Gabšiukas užtekėjo ir koncerno čiuptuvas nutekėjo pas jį, pasakojo A. Tapinas.
Teisme guli kaltinimai, kad buvęs partijos vadovas Vytautas Gapšys už 27 tūkst. eurų bandė paveikti partiečius, kad jie veiktų koncerno naudai.
Feldmaršalu koncerno vadintas „socdarbietis“ Gediminas Kirkilas koncerno donams saliutavo jau labai seniai. Po to vienas čiuptuvas per klaidą palietė Algirdą Paleckį, pats savimi pasišlykštėjo ir ilgai plovėsi savo ataugą. O kitas švelniai apsivyniojo aplink Rasą Budbergytę.
2018 m. gegužės 29 d. 13:58
Žurnalistas Andrius Tapinas „Laisvės TV“ laidoje „Laikykitės ten“ analizuoja, kaip taip nutiko, kad berniukai iš Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto sugebėjo sukurti milžinišką voratinklį, apraizgiusį institucijas, tam tikra prasme – „Cosa Nostrą“– su savais titulais, kareiviais ir patarnautojais.
„Pagrindiniai veikėjai – donas Mockus ir jo ištikima dešinioji ranka, patarėjas, mafijos terminais kalbant – consigliere Raimondas Kurlianskis. Pakalbėkime apie šitą bylą, kaip gi iškilo, ir kaip gi jie abudu šituo nuostabiu savos gamybos gėrimu „Korupniku“ nugirdė beveik visą mūsų politinį ir valstybinį elitą“, – laidos žiūrovus kvietė A. Tapinas.
Žurnalistas pakvietė žiūrovus nusikelti į pačią pradžią. Gūdūs devyniasdešimtieji. Pirmas didelis būsimųjų elito svaigintojų projektas – „Litexpo“ privatizavimas už 150 rublių. Tiek anksčiau kainavo kostiumas iš trikotažo kombinato „Lelija“. Brokuotas. Dabar Rusijoje už tiek gali nusipirkti du kepalus duonos.
Seimas tą procesą sustabdo. Būsimam donui šokas. „Seimas, kaip tas doras žmogus: mano žodis – noriu daviau, noriu atsiėmiau“, – sako Darius Mockus.
„Ar ne tada energingam jaunuoliui atėjo mintis, kad politikais negalima pasitikėti, bet juos galima nupirkti? Nieko asmeniško – tik verslas“, – replikuoja A. Tapinas.
1993 metais jaunuoliai perka Gedimino prospekte esančią „Mineralinių vandenų“ parduotuvę, kuri užsiiminėja tokiomis nesąmonėmis kaip mineralinio vandens pardavimas. Persuka tarpines ant kranelių ir iš užsienio į Lietuvą jau ima tekėti alkoholis.
„Nuo tada vyrukai pamėgo pirkti daiktus, kurie vadinasi taip, kokiais visai nėra – „Mineraliniai vandenys“, „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir t.t.“, – sakė A. Tapinas.
Kartu su senojo kirpimo Lietuvos rusobanditinės mafijos krikštatėviu Georgijumi Dekanidze vaikinai privatizuoja šalia esantį „Vilniaus“ viešbutį. „Och, nuvarysit jūs mane į kapus“, – susidūręs su tokiais energingais berniukais dūsavo senas gruzinas.
D. Mockaus ir R. Kurlianskio energija mušė per kraštus. Privatizuojamas „Vilniaus ridikas“, valstybinė drabužių bazė („Apranga“), valstybinė batų įmonė „Viktorija“. Kaip sakoma – Viktorijos trikampėlis. Verslo trikampio viršuje yra Dariaus Mockaus kabinetas, iš kurio donas pirmą kartą pradeda dairytis po miestą, kaip toliau plėsti savo šeimos įtaką, pasakoja A. Tapinas.
Gimsta „šeima“
1995 metais įmonės jungiamos į pirmąjį holdingą keistu pavadinimu „iFanta“. (…) Panašiu metu atsiranda ir jaunuolių sukurta prekybos sistema „Troja“, bet vyrai, turbūt, iki galo perskaitė „Iliadą“, ir suprato, kad Trojai baigėsi nekaip. Todėl ji greitai mutuoja į „MG Valdą“. O ten, pasak žurnalisto, gimsta tai, ką šiandien detektyvai ir teisėsauga vadina „šeima“.
2000 metais skirtingi D. Mockaus verslai jungiami į vieną – „Minvistą“, o po to tampa „MG Baltic“.
Naujas tūkstantmetis „šeimai“ suteikia dar daugiau energijos. Privatizuojama ELTA, nusiperkama LNK. Beje, pirkdamas LNK donas Mockus ir R. Kurlianskis viešai pareiškė, kad stengsis, kad LNK būtų nepriklausoma nuo politinių ir verslo interesų. Ta prasme – nuo kitų verslo interesų, replikavo A. Tapinas.
„LNK „Žinios“ yra objektyvios, bet kartais paviršutiniškai sudeda akcentus“, – 2003 metais sakė R. Kurlianskis. LNK greitai išmoko ant ko dėti akcentus, konstatavo laidos vedėjas.
Įtakos sfera plečiasi
Toliau yra įsigyjamas „Stumbras“. (…) „Šeimos“ įtakos sfera plečiasi. Fun fact (linksmas faktas), Už „Stumbrą“ latviai siūlė 6 mln. daugiau, bet, kokia ironija, pasirodė VSD pažyma, sukėlusi abejonių, ar kaimynų įmonė patikima. Panašu, kad VSD pažymas ant bumerango rašinėdavo, nes grįžta į „MG Baltic'ą“ storuoju galu, ironizavo A. Tapinas.
Antras fun fact, pažymos buvo pateiktos prezidentui Rolandui Paksui, kurio visuomeniniu patarėju dirbo ponas Valdas Sutkus. Trečias fun fact, V. Sutkus tuo pačiu metu jau buvo vienas iš D. Mockaus „šeimos“ reikalų tvarkytojų. Viešumoje jis buvo žinomas kaip „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktorius ir prezidento patarėjas.
Priešai sulaukė liūdno likimo
Kai taip gerai sekasi, prisirenki ir priešų. Čia dabar vieninteliai „MG Nostros“ priešai yra prezidentė ir saugumo vadas su savo pažymomis.
„O anksčiau būdavo tai ohoho. Koncerno verslo partneriai keistomis aplinkybėmis atsisveikindavo su šia ašarų pakalne. Vieni nusinuodydavo, kiti nusišaudavo, treti, kaip buvęs KGB karininkas ir bendrovės „Status“ vadovas Vladas Bieliauskas, išprotėdavo, imdavo lakstyti nuogi išsitepę uogiene palei santuokų rūmus ir tada nusišaudavo. Arba imdavo kariauti su koncernu“, – pasakojo A. Tapinas.
Jis priminė, kad su koncerno vadais grūmėsi buvęs „šeimos“ partneris Tadas Karosas. Vyrai švaistėsi užsakomaisiais straipsniais „Respublikoje“ ir „Lietuvos ryte“, kol pagaliau atsidalijo turtą. Turto dalybas T. Karosas vėliau pakomentavo taip: „Ačiū tam Mockui, geras žmogus, kad nors tiek davė, o juk galėjo ir visai neduoti.“
Į atlapus vieni kitiems koncerno vyrai kibo ir su tuometiniu Vilniaus meru Artūru Zuoku. Nepriklausomos LNK „Žinios“ dėliojo akcentus ir ant A. Zuoko purvą pylė ne kibirais, o cisternomis. D. Mockus pats ruošė mero nuvertimo planą, priminė A. Tapinas.
Kita kova – jau 2007-aisiais. Super sunkus svoris su pačiais pačiausiais Lietuvoje - „Vilniaus prekybos“ „šeima“. Tuometis VP viceprezidentas Žilvinas Marcinkevičius viešai kaltina doną Mockų ryšiais su Rusijos saugumu ir valstybės šantažu. D. Mockus atsako antikos filosofo žodžiais spaudoje: „viskam yra saikas“. Ir nieko daugiau nebesako, tik tyli ir suka garbanas aplink pirštą, pasakojo A. Tapinas.
Po dvejų metų VP numeris 1 Nerijus Numavičius atsiprašo D. Mockaus už Ž. Marcinkevičiaus žodžius, kai paties Ž. Marcinkevičiaus VP „šeimoje“ jau nėra nė kvapo.
Voratinklyje – buvę teisėsaugininkai
Pasak žurnalisto, kai turi tiek priešų, reikalinga solidi atrama. Ir čia prasideda sutapimų virtinės. Pavyzdžiui, iš pradžių R. Kurlianskį gynė buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.
2016 m. pabaigoje iš darbo išeina Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroras Simonas Slapšinskas. Išeina iš darbo ir iš karto tampa koncerno, R. Kurlianskio advokatu.
Tų pačių metų pabaigoje iš darbo dėl sveikatos pasitraukė Vilniaus apygardos prokurorų vadas Ramutis Jancevičius. Po mėnesio sveikata stebuklingai pagerėjo, ir jis įsidarbino koncerno rizikos valdymo vadovu. R. Jancevičius tada viską paaiškino paprastai: „einu dirbti ne pas R. Kurlianskį, o į koncerną, kuriam jokie įtarimai nėra pareikšti“. Dabar jau įtarimai pareikšti, bet kas buvo pražuvo, konstatavo A. Tapinas.
Taip, kaip pasakojo žurnalistas, „šeima“ verbavo aukščiausius postus teisėsaugoje einančius žmones tapti savo „šeimos“ vadais. Koncerno kareivių grupei vadovavo buvęs aukštas FNTT pareigūnas Nerijus Zulonas. Koncernui priklausančios „Alitos“ saugumu rūpinosi kitas buvęs prie FNTT viršininkų Vidas Vinskus, „Mitnijos“ saugumo šefas – buvęs VSD Marijampolės vado pavaduotojas ir buvęs kadrinis KGB darbuotojas Vitalijus Baliukynas.
„Kažką primena toks stilius – kai apsistatai vyrais iš specialiųjų tarnybų, tai gal yra nieko nuostabaus, kad N. Numavičius tavęs atsiprašinėja, T. Karosas nebeturi pretenzijų, o A. Zuokas kantriai laukia naujo šanso tapti meru“, – replikavo A. Tapinas.
Skaitant saugumo pažymą, pasak jo, dar kyla klausimas, kas gi įdarbino šituos šaunuolius koncerne – pats koncernas ar paslaugūs saugumiečiai? Buvęs FNTT vadas Vitalijus Gailius sako, kad neatmeta tokios galimybės, nes dėl savo įtartinos veiklos toks pats N. Zulonas buvo labai pažeidžiamas.
Interesų čiuptuvai nusitaikė į valstybės institucijas
Bet, kaip atkreipė dėmesį A. Tapinas, jeigu nusprendei užvaldyti valstybę tai čia pagalbos kaip per kokį „Darom“ reikės, kad visi stotų prie Dariaus ir Raimondo petys petin. Pagal saugumo pažymas atrodė, kad tikrai „šeima“ vykdė programą „Darom 2006 – 2016“. Rinko šiukšles. Tik ne nuo žemės, o valstybinėse institucijose ir partijose.
„Norėčiau „MG Baltic“ „šeimą“ pavadinti valstybę apraizgiusiu aštuonkoju. Bet negaliu. Aštuonkojis turi aštuonis čiuptuvus, o „MG Baltic“ čiuptuvų buvo kur kas daugiau“, – sakė A. Tapinas.
Žurnalistas apibendrino, kad penki čiuptuvai sukosi aplink ministerijas. Vienas storiausių – toks „MG Baltic“ smauglys anakonda apsivijo aplink Susisiekimo ministeriją. Ten, sutapimas, šeimininkavo ketverius metus „MG Baltic“ statytinis ministras Eligijus (Masiulis).
Paimti Susisiekimo ministerijos teritoriją į „šeimos“ įtakos zoną „MG Baltic“ buvo labai svarbu, nes čia buvo ir geležinkeliai, ir Valstybinė kelių direkcija. Su geležinkeliais „MG Baltic“ sekėsi gerai ir stipriai nepersistengė, teigė A. Tapinas.
2009-2013 m. „Mitnija“ ir „Kauno tiltai“ laimėjo konkursų, kurių bendra suma yra daugiau nei milijardas litų. Ne visus jie vieni laimėjo, kažkiek pinigai skaldėsi, bet vis tiek – milijardas. Skamba, kaip poezija.
Svarbi donui Mockui buvo ir Valstybinė kelių direkcija. Čia ranką laikė direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis. Pasak R. Kurlianskio, įgrūstas savas žmogus.
STT pateiktuose įrašuose R. Kurlianskis aiškina, kad D. Zabulionio pinigais netvirkindavo. Jeigu būdavo didelis atvejis, tai R. Kurlianskis sakė, kad atsiskaitydavo iš karto. Jeigu eilė mažų – tai per Kalėdas sukraudavo iki 100 tūkst. litų.
Dar R. Kurlianskis norėjo pats paduoti pinigus, kad D. Zabulionis matytų ranką, iš kurios valgo. Tai yra jo citata. R. Kurlianskio vestuvėse D. Zabulionis buvo pirmasis pabrolys. Sakoma – iš matymo pažįstami, pasakojo A. Tapinas.
Žurnalistas konstatavo, kad D. Zabulionis ranką matė ir stengėsi. Koordinavo koncernui labai įdomų projektą – greitkelio Vilnius-Utena atnaujinimą. „Čia tas pats atsiprašant greitkelis, kuris yra vadinamas betonke, ir kuriuo pravažiavus 10 kilometrų nuo dardėjimo gali išbarškėti visi dantys. Bet aš net neabejoju, kad „MG Baltic“ turėjo ir savo odontologijos klinikų verslą, kad išbarškėjusius dantis sustatydavo atgal“, – sakė A. Tapinas.
Bet baisiausia, per dantį traukė žurnalistas, dar ne tai. Spec. tarnybų duomenimis, vyručiai, kaip tikri konspiratoriai, susitikdavo „Maxima“ parduotuvės knygų skyriuje. Tokioje vietoje, kur niekada gyvos dvasios nebūna.
Beje, D. Zabulionį Automobilių kelių direkcija pernai išpirdolino iš darbo, priminė A. Tapinas. Bet tas patvirkintas valdininkas pasirodė atkaklus, šiemet vasarį jis laimėjo teismą, kad atleistas buvo neteisėtai ir po dviejų savaičių, pirmadienį, prisistatė į darbą.
Jį iš karto laikinai nušalino dar iki kabineto nespėjus nueiti, o kovo gale antrą kartą išpirdolino iš darbo. Bet tas – R. Kurliansko liestas, atkaklus, žino, kad kažkaip reikia prasiveržti prie darbinio kompiuterio ir donui atidirbti. Balandžio viduryje jis vėl padavė į teismą, kad neteisingai atleistas.
Kiti du itin pelningi čiuptuvai apsivijo aplink Švietimo ir mokslo bei Sveikatos ministerijas. Rezultatas – laimėti konkursai už daugiau kaip 100 mln. eurų.
Apie siekius Teisingumo ministerijoje žurnalistas informacijos nerado, bet spėjo, kad tradiciškai didžiausias dėmesys skiriamas statyboms ir įvairiems IT projektams. Norėta plėsti įtaką „Registrų centre“ ir Kalėjimų departamente.
Kitas interesas yra Ūkio ministerija. „Čia koncernas parodė didžiausią išmonę – vystyti teniso projektą prie Ūkio ministerijos yra tas pats, kas slėpti teniso raketę tiesiojoje žarnoje. Gali bandyti, bet vis tiek matosi“, – kalbėjo A. Tapinas.
Interesų čiuptuvai – svarbiose institucijose
Žurnalistas atkreipė dėmesį ir į koncerno interesų čiuptuvus, nutaikytus į svarbias institucijas. Pavyzdžiui, Konkurencijos Tarybą. Jis atkreipė dėmesį, kad kiekvienas save gerbiantis „šeimos“ verslas privalo dominuoti rinkoje. Antraip, kokia prasmė?
Kai „šeima“ jau prie turėto „Stumbro“ nusprendė prisidurti ir „Alitos“ gamyklą, įsigijimą prižiūrinčioje Konkurencijos Taryboje buvo pradėta ieškoti savo žmogaus. Stebėtina, kad juo tapo ne Konkurencijos Tarybos pirmininkas ir Dariaus Mockaus brolis dvynys atskirtas per klaidą gimdymo namuose Šarūnas Kiesarauskas, o verslininko gyslelę savyje atradęs jo pavaduotojas Elonas Šatas pravarde Nemaskas.
E. Šatas nuo 2011 m. pradėjo nuolatinius susitikimus su donu, kuris, pasak VSD pažymos, pateikė pasiūlymą, kurio Elonas negalėjo atsisakyti, ir naujasis koncerno soldato liuoktelėjo tiesiai į Konkurencijos Tarybos pirmininko pavaduotojo kėdę.
O vadovui taip aktyviai atidirbinėjo koncernui dalykuose dėl „Alitos“, kad koncernas jį faktiškai išrinko mėnesio darbuotoju. O „MG Baltic“ advokatai netgi susirūpino, kad Elonas jau gal truputį perspaudžia. Tuo tarpu konkurentą E. Šatą pagarbiai vadino MG ir „Alitos“ sandorio krikštatėviu.
Beje Elonas neseniai buvo perrinktas antrai šešerių metų kadencijai Konkurencijos Tarybai, atkreipė dėmesį A. Tapinas.
Taip pat, pasak jo, kiekviena save gerbianti „šeima“ nerodo visų pajamų, optimizuoja mokesčius. Tokiu svarbiu klausimu vertingos konsultacijos buvo gaunamos tiesiai iš tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko.
Jis serviravo R. Kurlianskiui tik VMI prieinamą informaciją apie „Vilniaus prekybos“ reikalus ir jų mokesčius. O taip pat konsultavo, kaip geriau tų mokesčių išvengti. R. Kurlianskis žadėjo atsilyginti ir gimtadienio proga dovanojo tai, ką tik „koks trisdešimt žmonių Lietuvoje turi“.
„Mano spėjimas, tai galėtų būti arba labai egzotiška lytiniu keliu plintanti liga, arba laikrodis. Dar yra variantas – sąžinė. Bet iš kur pas R. Kurlianskį sąžinė?“, – klausė A. Tapinas.
Savaime aišku, kaip pastebėjo žurnalistas, jie abu yra jau seniai pažįstami, nuo universiteto laikų. D. Bradauskas, kaip ir D. Zabulionis, buvo išpirdolintas iš darbo, kaip ir D. Zabulionis, kreipėsi į teismą, ir jam atstovauja tie patys advokatai kaip ir D. Zabulioniui. Besirimuojantys juristai Bukauskas ir Kručkauskas.
Koncernui dar pasirodė, kad trūksta įtakos Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Saugumo pažyma rodo, kad komisijos pirmininku paskyrus Edmundą Vaitiekūną, pravarde Dirigentas, „MG Baltic“ iš jo gaudavo vidinę komisijos informaciją apie LNK konkurentus, reguliuodavo, kada rengti posėdžius, o kada juos žlugdyti.
Komisijoje ponas Edmundas įdarbino LNK generalinės direktorės draugus, ir tai sutapimas – pono Edmundo žmona Rita yra Vilniaus apygardos prokurorė, buvusi R. Jancevičiaus pavaldinė, o sūnus irgi buvo prokuroras, bet šiek tiek užlenkė su 30 tūkst. litų kyšiu.
Pinigai partijoms tekėjo upeliais
Kaip rodo „Laisvės TV“ žurnalistų medžiaga, iki 2011 m. koncerno pinigai partijoms tekėjo upeliais. 280 tūkst. eurų. O po to, kai mėlynoji vedma uždraudė verslui remti partijas teko donui Mockui ir consigliere Raimondui pasukti galvas, kaip čia padarius, kad poliniai projektai nenumirtų iš bado.
„Šeima“ labiausiai buvo suinteresuota savo stipriausio ir įtakingiausio Eligijaus Masiulio augimu. Įrodžius, kad jis yra nuolankus ir klusnus karys donas Mockus palaimina Eligijaus teisę kurti ir plėsti savo paties „šeimą“.
Taip jis tapo donu Eligio, o „šeima“ pasivadino „Partito Liberale“. Naujasis donas turėjo atsilyginti MG ir „šeimai“ už savo veiklą Seime. Tačiau už tai „šeimos“ stiprinimui iš „MG Baltic“ gavo 90 tūkt. eurų. Čia neskaitant tų 106 tūkst. – buteliuke.
Bet viskas toliau klostėsi sėkmingai. Donas Masiulis buvo „šeimos“ galva, šalia veikė ištikimasis Gintaras Steponavičius. Kitas artimas „šeimos“ narys Petros Auštrevičius buvo išsiųstas megzti ryšių su Vakarų „šeimomis“ Briuselyje. Savo prielankumą „šeimai“ norėjo įrodyti naujasis liberale Šarūnas Gustainis. Jis buvo įšventintas į „šeimą“ ir atsakingas už finansinius ryšius.
Per savo pinigų plovimą organizacijai „Laisvės studijų centras“ naujasis soldate sėkmingai donui Eligio iš „MG Baltic'o“ atnešė 64 tūkst. eurų. Gyvenimas sekėsi gerai, (…) ir tada visus pakirto STT.
Partijai reikėjo rasti kitą doną. Pradėtos derybos su kitu ištikimu kariu V. Gailiumi, tačiau šeimai donu išsirinkus „MG Baltic'ui“ neištikimą Eugenijų Gentvilą, pravarde liberalų Brežnevas, sunku pasakyti, kaip nuo šiol klostysis „šeimų“ santykiai, konstatavo A. Tapinas.
Konservatoriams sunku įtikinti, kad jie čia ne prie ko
Pasak žurnalisto, konservatoriai koncerno šeimoje buvo kaip tas Michaelas Corleone – padūkęs ir neklusnus, bet vis tiek mylimas ir pinigais apibertas.
Daugiau kaip 100 tūkst. iki 2011 m. – ne juokas. Dabar konservatoriai norėtų apsimesti, kad net bendros žodžio šaknies su koncernu neturi. Bet nepavyksta. Ir sunku būtų, kai prisimeni tokias antraštes: „A. Kubilius į Seimą veda sąrašą su operos solistu V. Juozapaičiu ir „MG Baltic“ viceprezidentu“.
Tada sakė Jurgis Razma: „suprantu, kad „MG Baltic“ yra siaubas baubas, ir ten dirbantis žmogus traktuojamas kitaip, bet mes taip netraktuojame.“ Netraktavo R. Kurlianskio ir Gabrielius Landsbergis pietaudamas „Stikliuose“ ar „Šekspyro“ viešbutyje.
Netraktavo R. Kurlianskio ir šaunusis Mantas Adomėnas, kas kelis mėnesius gerdamas su juo vyną „Burbulio vyninėje“ ir klausydamasis politinių pageidavimų, ką turėtų, ir ko neturėtų daryti konservatoriai. M. Adomėnas gaudavo dovanų alkoholio, kurio nedeklaruodavo, nes nenorėjo apkalbų.
Laurynas Kasčiūnas iš viso nieko netraktavo, jis tik paėmė 5 tūkst. eurų paramą savo centro leidiniui, ir nužygiavo pas Irena Degutienę lobinti, kad būtų balsuojama už korupcinę pataisą. Vienintelė paguoda konservatoriams, kad I. Degutienė jį pasiuntė ir gana toli.
Pajuto čiuptuvus ir kiti
Žurnalistas pasakojo, kad pajuto koncerno čiuptuvą ir „darbiečiai“. 2013 m. donas Mockus dar sodinosi restorane už stalo tuometį Seimo pirmininką Vidą Gedvilą. Bet va Vidutis nusileido, Gabšiukas užtekėjo ir koncerno čiuptuvas nutekėjo pas jį, pasakojo A. Tapinas.
Teisme guli kaltinimai, kad buvęs partijos vadovas Vytautas Gapšys už 27 tūkst. eurų bandė paveikti partiečius, kad jie veiktų koncerno naudai.
Feldmaršalu koncerno vadintas „socdarbietis“ Gediminas Kirkilas koncerno donams saliutavo jau labai seniai. Po to vienas čiuptuvas per klaidą palietė Algirdą Paleckį, pats savimi pasišlykštėjo ir ilgai plovėsi savo ataugą. O kitas švelniai apsivyniojo aplink Rasą Budbergytę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą