2018 m. gegužės 13 d. 10:58 Delfi
Edgaras Savickas, Verslo žurnalistas
Valstybės saugumo departamento pažymoje apie koncerną „MG Baltic“ pateikta informacija rodo, kad viešasis sektorius Lietuvoje yra silpnas ir nesugeba atsverti ekonominių galios centrų įtakos, sako Seimo narė Aušra Maldeikienė.
Tokią išvadą ji daro remdamasi amerikiečių mokslininkų Darono Acemoglu ir Jameso Robinsono teorija apie įtraukius ir išsunkiančius ekonominius ir politinius institutus, kurie lemia valstybės sėkmę. Ji aprašyta 2012 metų knygoje „Why Nations Fail“ (angl. Kodėl žlunga tautos).
Įtraukiančių ir išsunkiančių institutų skirtimi A. Maldeikienė vadovaujasi ir savo 2013 metų knygoje „Melo ekonomika“.
„Instituto sąvoka ne tik kasdienėje kalboje, bet ir filosofinėje ar sociologinėje literatūroje vartojama gana neapibrėžtai, vis dėlto paprastai šis terminas pasitelkiamas kalbant apie įvairias sudėtingas socialines formas, kurios gali save atgaminti: valdžia, šeima, verslas ar įstatymų sistema ir t.t. Tai savotiški patvarūs socialinio gyvenimo bruožai tarp jų ir ekonominiai, politiniai bei teisiniai“, – nurodo autorė.
Svarstydama, kokius – įtraukiančius ar išsunkiančius – institutus matome Lietuvoje, A. Maldeikienė „Melo ekonomikoje“ teigia: „Emigracija tėra patvirtinimas, kad per dvidešimt metų tų deramai veikiančių atvirų ir priimančių institutų nesukūrėme, ir tai yra esminę mūsų bėdų šaknis“.
„<...>, išsunkiantys, alinantys ekonominiai institutai linkę veikti kartu su išnaudojančiais politiniais institutais, kurie leidžia sutelkti politines galias nedaugelio rankose, ir ta nedidelė ekonominio ir politinio elito grupė turi labai rimtų paskatų toliau palaikyti ir plėtoti išsunkiančius ekonominius institutus savo naudai, o gautus išteklius panaudoti politinei galiai toliau stiprinti“, – rašo A. Maldeikienė.
Panašiai veikiančio ciklo aprašymą galima rasti VSD laiške Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
„STRATEGIJAI įgyvendinti pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija. Daugeliu atveju panaudojamos MG (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas „spaudimas“ ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos. Taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuojant MG verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa valstybinių institucijų ir politinių partijų atstovai“, – rašoma jame.
Laiške dar teigiama, kad tokia veikla gali destabilizuoti valstybės sąrangą.
„(užtušuota) STRATEGIJOS ilgalaikį sisteminį įgyvendinimą, atsižvelgiant į MG atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui“, – rašoma VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio pasirašytame laiške.
A. Maldeikienė DELFI sakė, kad valstybėje ekonominių galios centrų koncentracijai privalo būti atsvara.
„Rinkos ekonomikoje visada bus nugalėtojai – neišvengiamai susiformuos tam tikri ekonominiai galios centrai. Tada, jei šalis yra subalansuota ir įtrauki – turi įtraukius institutus – atsvara yra stiprus viešasis sektorius. Tai, kai valstybė geba teikti adekvačias viešąsias paslaugas, taip pat ir valdymo“, – sakė ji.
Kaip gerą pavyzdį A. Maldeikienė pateikė tokias šalis kaip Singapūras, Taivanas.
„Ten visada įstatymų priėmimo procesas vyko stipriose ir labai kokybiškose valdžios institucijose. Jos nesipainiojo su verslu. Tose šalyse yra gebėjimai, išsilavinimas, kompetencijos ir jos gali įtraukti žmones iš išorės, kurie nepriklauso uždarai sistemai“, – dėstė ji.
Tuo metu Lietuvoje, pasak ekonomistės, jaunimas emigruoja nes turi mažiausiai galių įsitraukti į „tą žaidimą“.
„Arba būna kaip su jaunaisiais politikais, kurie ateina kaip tam tikri komjaunuoliai. Labai paklusnūs, labai pilki, turintys tėvelius, dėdes, senelius, kurie sėdi. Visada yra iš tos pačios sistemos ateinantys, jeigu yra silpnas viešasis sektorius, o Lietuvoje jis silpninamas ir pastaruoju metu tai virsta absurdu“, – kalbėjo ji.
A. Maldeikienė pabrėžė, kad viešasis sektorius valstybėje kuria stabilumo vertę, kurios Lietuvoje dažnas nesuvokia. „Nesuvokia, kad valdininkai kuria įtraukią visuomenę“, – sakė ji.
Lietuvoje, pašnekovės manymu, į valstybės struktūras inkorporuojami įvairių galingų korporacijų žmonės.
„Jos įkiša savo žmones ir tvarkosi savo reikalus. Pavyzdžiui, kaip yra su socialinėmis įmonėmis, kurios paima vaiko pinigus. Per pusantrų metų niekaip negalima pramušti įstatymų, kurių norėjo pati ministerija. Seime sėdi žmonės, kuriuos vardijau spaudos konferencijoje. Jie tai žino ir tada žaidžia: turi susilpninti viešąjį sektorių ir atimti įtrauką pagal gebėjimus į valstybės valdymą, tada turi tokią šalį“, – kalbėjo ji.
Dar vienas Lietuvos požymis, A. Maldeikienės teigimu, yra nepasitikėjimas sistema.
„Kai įsipareigojimai viešajame sektoriuje ir finansinės galimybės yra nesubalansuotos, kaip yra Lietuvoje, tada atsiranda nepasitikėjimo sistema dimensija. Žmonės nesigilina ir tiesiog sako, kad „aš nepasitikiu“. Tada lengvai ateina autoritarizmas – tokio tipo žmonės kaip Grybauskaitė“, – aiškino politikė.
Pašnekovė dar aiškino, kad ekonominiai ir politiniai institutai yra vienas kitą papildantys, todėl sunku išeiti iš padėties, kurioje įsigaliojusi išsunkianti sistema.
„Reikia turėti aiškų atitikimą tarp įsipareigojimų ir juos realiai vykdyti. Svarbiausia, labai rimtai ir aiškiai surinkti į valstybės valdymo aparatą ne tik nekorumpuotus žmones, bet ir kvalifikuotus, kurie gautų adekvatų atlygį už darbą.
Tai Lietuvoje buvo daroma, vienu metu pradėjo Vagnorius, maždaug 1994 metais. Jis buvo pradėjęs stiprinti valdininkų sluoksnį, bet labai greitai visą valdininkiją perėmė politinės partijos. Tai – jei nueini į partiją, gauni vietą.
Kompetencijų iškėlimas į pirmą vietą, deja, mūsų šalyje nepaplito. Skandinavija mano, kad jų didžiausia sėkmė, kodėl valstybė stipri – dideli mokesčiai pirmiausiai garantuoja labai kokybišką valdymo aparatą“, – dėstė A. Maldeikienė.
Birželį Seimo NSGK turėtų išviešinti pilnos apimties savo atlikto tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas. Tad visuomenė galės susipažinti ne tik iki šiol nutekėjusia dalimi apie „MG Baltic“.
Tačiau A. Maldeikienė po to reakcijos iš visuomenės nesitiki.
„Čia yra pervargusi ir persidirbusi visuomenė. Nemanau, kad bus reakcija. Žmonės dar labiau nusivils sistema, nes jie neturi žurnalistikos, žurnalistų, kurie paaiškintų“, – sakė ji.
Tuo metu iš politikos, verslo ir žiniasklaidos elito Seimo narė reakcijos tikisi tik tada, jei NSGK išvados jiems bus vienaip ar kitaip palankios.
„Reakcija bus tik tuo atveju, jei matys, kad tai jiems naudinga. Kodėl jie visi dabar tokie pritilę? Jie bando sugaudyti taškus, kuo bus naudinga žaisti“, – sakė ji.
Delfi.lt
Edgaras Savickas, Verslo žurnalistas
Valstybės saugumo departamento pažymoje apie koncerną „MG Baltic“ pateikta informacija rodo, kad viešasis sektorius Lietuvoje yra silpnas ir nesugeba atsverti ekonominių galios centrų įtakos, sako Seimo narė Aušra Maldeikienė.
Tokią išvadą ji daro remdamasi amerikiečių mokslininkų Darono Acemoglu ir Jameso Robinsono teorija apie įtraukius ir išsunkiančius ekonominius ir politinius institutus, kurie lemia valstybės sėkmę. Ji aprašyta 2012 metų knygoje „Why Nations Fail“ (angl. Kodėl žlunga tautos).
Įtraukiančių ir išsunkiančių institutų skirtimi A. Maldeikienė vadovaujasi ir savo 2013 metų knygoje „Melo ekonomika“.
„Instituto sąvoka ne tik kasdienėje kalboje, bet ir filosofinėje ar sociologinėje literatūroje vartojama gana neapibrėžtai, vis dėlto paprastai šis terminas pasitelkiamas kalbant apie įvairias sudėtingas socialines formas, kurios gali save atgaminti: valdžia, šeima, verslas ar įstatymų sistema ir t.t. Tai savotiški patvarūs socialinio gyvenimo bruožai tarp jų ir ekonominiai, politiniai bei teisiniai“, – nurodo autorė.
Svarstydama, kokius – įtraukiančius ar išsunkiančius – institutus matome Lietuvoje, A. Maldeikienė „Melo ekonomikoje“ teigia: „Emigracija tėra patvirtinimas, kad per dvidešimt metų tų deramai veikiančių atvirų ir priimančių institutų nesukūrėme, ir tai yra esminę mūsų bėdų šaknis“.
„<...>, išsunkiantys, alinantys ekonominiai institutai linkę veikti kartu su išnaudojančiais politiniais institutais, kurie leidžia sutelkti politines galias nedaugelio rankose, ir ta nedidelė ekonominio ir politinio elito grupė turi labai rimtų paskatų toliau palaikyti ir plėtoti išsunkiančius ekonominius institutus savo naudai, o gautus išteklius panaudoti politinei galiai toliau stiprinti“, – rašo A. Maldeikienė.
Panašiai veikiančio ciklo aprašymą galima rasti VSD laiške Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
„STRATEGIJAI įgyvendinti pasitelkiami politikai, valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar kompromituojančią informaciją, paperkant, šantažuojant, manipuliuojant informacija. Daugeliu atveju panaudojamos MG (arba susijusių bendrovių) valdomos žiniasklaidos priemonės, per kurias daromas „spaudimas“ ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos. Taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuojant MG verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa valstybinių institucijų ir politinių partijų atstovai“, – rašoma jame.
Laiške dar teigiama, kad tokia veikla gali destabilizuoti valstybės sąrangą.
„(užtušuota) STRATEGIJOS ilgalaikį sisteminį įgyvendinimą, atsižvelgiant į MG atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą ir todėl keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui“, – rašoma VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio pasirašytame laiške.
Savi dirba saviems
A. Maldeikienė DELFI sakė, kad valstybėje ekonominių galios centrų koncentracijai privalo būti atsvara.
„Rinkos ekonomikoje visada bus nugalėtojai – neišvengiamai susiformuos tam tikri ekonominiai galios centrai. Tada, jei šalis yra subalansuota ir įtrauki – turi įtraukius institutus – atsvara yra stiprus viešasis sektorius. Tai, kai valstybė geba teikti adekvačias viešąsias paslaugas, taip pat ir valdymo“, – sakė ji.
Kaip gerą pavyzdį A. Maldeikienė pateikė tokias šalis kaip Singapūras, Taivanas.
„Ten visada įstatymų priėmimo procesas vyko stipriose ir labai kokybiškose valdžios institucijose. Jos nesipainiojo su verslu. Tose šalyse yra gebėjimai, išsilavinimas, kompetencijos ir jos gali įtraukti žmones iš išorės, kurie nepriklauso uždarai sistemai“, – dėstė ji.
Tuo metu Lietuvoje, pasak ekonomistės, jaunimas emigruoja nes turi mažiausiai galių įsitraukti į „tą žaidimą“.
„Arba būna kaip su jaunaisiais politikais, kurie ateina kaip tam tikri komjaunuoliai. Labai paklusnūs, labai pilki, turintys tėvelius, dėdes, senelius, kurie sėdi. Visada yra iš tos pačios sistemos ateinantys, jeigu yra silpnas viešasis sektorius, o Lietuvoje jis silpninamas ir pastaruoju metu tai virsta absurdu“, – kalbėjo ji.
A. Maldeikienė pabrėžė, kad viešasis sektorius valstybėje kuria stabilumo vertę, kurios Lietuvoje dažnas nesuvokia. „Nesuvokia, kad valdininkai kuria įtraukią visuomenę“, – sakė ji.
Lietuvoje, pašnekovės manymu, į valstybės struktūras inkorporuojami įvairių galingų korporacijų žmonės.
„Jos įkiša savo žmones ir tvarkosi savo reikalus. Pavyzdžiui, kaip yra su socialinėmis įmonėmis, kurios paima vaiko pinigus. Per pusantrų metų niekaip negalima pramušti įstatymų, kurių norėjo pati ministerija. Seime sėdi žmonės, kuriuos vardijau spaudos konferencijoje. Jie tai žino ir tada žaidžia: turi susilpninti viešąjį sektorių ir atimti įtrauką pagal gebėjimus į valstybės valdymą, tada turi tokią šalį“, – kalbėjo ji.
Nepasitikėjimo problema
Dar vienas Lietuvos požymis, A. Maldeikienės teigimu, yra nepasitikėjimas sistema.
„Kai įsipareigojimai viešajame sektoriuje ir finansinės galimybės yra nesubalansuotos, kaip yra Lietuvoje, tada atsiranda nepasitikėjimo sistema dimensija. Žmonės nesigilina ir tiesiog sako, kad „aš nepasitikiu“. Tada lengvai ateina autoritarizmas – tokio tipo žmonės kaip Grybauskaitė“, – aiškino politikė.
Pašnekovė dar aiškino, kad ekonominiai ir politiniai institutai yra vienas kitą papildantys, todėl sunku išeiti iš padėties, kurioje įsigaliojusi išsunkianti sistema.
„Reikia turėti aiškų atitikimą tarp įsipareigojimų ir juos realiai vykdyti. Svarbiausia, labai rimtai ir aiškiai surinkti į valstybės valdymo aparatą ne tik nekorumpuotus žmones, bet ir kvalifikuotus, kurie gautų adekvatų atlygį už darbą.
Tai Lietuvoje buvo daroma, vienu metu pradėjo Vagnorius, maždaug 1994 metais. Jis buvo pradėjęs stiprinti valdininkų sluoksnį, bet labai greitai visą valdininkiją perėmė politinės partijos. Tai – jei nueini į partiją, gauni vietą.
Kompetencijų iškėlimas į pirmą vietą, deja, mūsų šalyje nepaplito. Skandinavija mano, kad jų didžiausia sėkmė, kodėl valstybė stipri – dideli mokesčiai pirmiausiai garantuoja labai kokybišką valdymo aparatą“, – dėstė A. Maldeikienė.
Reakcijos nesitiki
Birželį Seimo NSGK turėtų išviešinti pilnos apimties savo atlikto tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadas. Tad visuomenė galės susipažinti ne tik iki šiol nutekėjusia dalimi apie „MG Baltic“.
Tačiau A. Maldeikienė po to reakcijos iš visuomenės nesitiki.
„Čia yra pervargusi ir persidirbusi visuomenė. Nemanau, kad bus reakcija. Žmonės dar labiau nusivils sistema, nes jie neturi žurnalistikos, žurnalistų, kurie paaiškintų“, – sakė ji.
Tuo metu iš politikos, verslo ir žiniasklaidos elito Seimo narė reakcijos tikisi tik tada, jei NSGK išvados jiems bus vienaip ar kitaip palankios.
„Reakcija bus tik tuo atveju, jei matys, kad tai jiems naudinga. Kodėl jie visi dabar tokie pritilę? Jie bando sugaudyti taškus, kuo bus naudinga žaisti“, – sakė ji.
Delfi.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą