DELFI.lt 2018 m. gegužės 5 d. 19:00
Per penkerius metus trukusią kadenciją buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as turėjo garbės pabendrauti su visais svarbiausiais pasaulio politikos lyderiais. Jo kaip itin talentingo portretisto talentas kuo puikiausiai atsiskleidžia knygoje „Valdžios pamokos“, skelbia „Le Nouvel Observateur“ žurnalistas Timothe Vilaras.
Pats sunkiausias ir sudėtingiausias susitikimas? „Be jokios abejonės“ su Vladimiru Putinu. Su Rusijos prezidentu F. Hollande‘as susitiko praėjus vos trims savaitėms po pergalės rinkimuose 2012 metų birželį, teigiama straipsnyje.
„Tai fiziškai stiprus ir paslaptingas žmogus, galintis būti tiek nuoširdus, jautrus ir dėmesingas, tiek šaltas ir žiaurus. Savo žydromis veriančiomis akimis jis visada nokautuoja pašnekovą – tai tarsi rodydamas prielankumą, tai priversdamas jaustis labai nejaukiai. Jis nesibodi ekspresyviai juoktis ir ciniškai kalbėti: ramu švelniu balsu jis gali kalbėti pačius aštriausius žodžius“, – knygoje teigia buvęs Prancūzijos prezidentas.
Vienintelis žmogus, kuriam V. Putinas nekėlė ir nekelia siaubo, tai Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Abu politikai daug kartų perrinkti į valdžią, akcentuoja žurnalistas.
„Ji jau gana seniai jį gerai pažįsta. Ji moka su juo kalbėti. Jis niekada nepraleidžia progos pabandyti padaryti jai įspūdį, derindamas grasinimus, komplimentus ir prisiminimus“, – sako F. Hollande‘as.
„Kai priėmė Vokietijos kanclerę Sočyje, privertė kentėti jo šunų draugiją. Rusijos prezidentas puikiai žino, kaip ji jų nekenčia“, – teigiama knygoje.
V. Putinas – dviveidis žmogus, nuolat keičiantis elgesio modelius: jis tai gerasis, tai blogasis policininkas, o toks elgesys kaip reikiant išmuša iš vėžių. Artėjant ceremonijai Normandijoje 2014 metų birželį, F. Hollande‘as ir tuometinis užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas priėmė V. Putiną Eliziejaus rūmuose. Kremliaus šeimininkas jiems pasirodė labai rūpestingas.
„Mano žvilgsnis užkliuvo už šaltkrepšio, kurį jis laikė rankoje. Pastebėjau, kad joje buvo butelis degtinės, kurią jis norėjo su mumis išgerti, tad pasirūpino, kad ji būtų reikiamos temperatūros (...). Daugumą tostų jis skyrė Prancūzijos ir Rusijos bičiulystei“, – rašoma knygoje.
Praėjus keliems mėnesiams, F. Hollande‘as vėl susitiko su V. Putinu neformalioje aplinkoje – Maskvos oro uosto salėje. Ant stalo gulėjusios bylos (Krymas, Sirija) buvo tarsi sprogstamasis užtaisas, derybos užsitęsė.
„Per pertraukėlę Rusijos prezidentas panoro man įteikti dovaną, taip sutvirtindamas mūsų susitaikymą“: iš paslaptingos dėžutės, padėtos priešais, jis išėmė prabangiai įpakuotą „dokumentą“ – tai buvo Napoleono laiškas, parašytas kampanijos Rusijoje metais. Neįtikėtina relikvija, pabrėžia straipsnio autorius.
„Toks tas Rusijos prezidentas, santūrus ir ryžtingas, neprognozuojamas ir subtilus“, – konstatuoja F. Hollande‘as. „Jis visai patenkintas Europa, nes ji kol kas silpna ir susiskaldžiusi. Su vienais jis žaidžia, naudodamas ekonominius ir energetinius ginklus, su kitais – prie sienų siųsdamas karių. Jis gerbia jėgą, taip pat ir Jungtinių Valstijų, bet ne kartą parodė, jog nesibodės jokių priemonių, net ir pačių drastiškiausių, sėdamas nerimą pačioje Vakarų demokratijos širdyje“, – pasakojo buvęs Prancūzijos prezidentas.
Buvusio Prancūzijos prezidento pastabos apie savo kolegą iš Jungtinių Valstijų, žinoma, žymiai pozityvesnės, tačiau netikėtai labiau kontrastingos, nei galbūt buvo galima tikėtis. Pirmiausia F. Hollande‘as niekaip negali atleisti Barackui Obamai jo nepatikėjimo ir neryžtingumo Sirijos klausimu.
Buvusio Prancūzijos prezidento akimis B. Obama pirmiausia „asmenybė, ikona, istorijos puslapis, pirmasis juodaodis Jungtinių Valstijų prezidentas. Neeilinis oratorius, gebantis savo žodžių magija kurti emocijas, intelektualas, galintis greitai ir profesionaliai daryti informatyvias ir pagrįstas išvadas“. Nepaisant to, iš tikrųjų šis žmogus jam pasirodė žymiai šaltesnis, nei galima pamanyti.
„Jis labai nelinkęs pasitikėti kitais žmonėmis ir juo labiau viešai demonstruoti savo jausmų. Jis draugiškas pašnekovas prie bendro stalo, tačiau visada laikosi saugaus atstumo“, – dėsto F. Hollande‘as.
„Jis labai mažai valgo ir rūpinasi savo figūra. Niekada nevalgo deserto, o kai padaviau jam sūrių lėkštę, jis atsargiai atsiriekė mažytį gabaliuką ožkos sūrio, kurį galiausiai paliko ant lėkštutės krašto“, – apie buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą rašo F. Hollande‘as, neįtikėtinai vaizdžiai raštu prisimindamas savo kolegas.
Štai su B. Obamos įpėdiniu JAV prezidento poste Donaldu Trumpu F. Hollande‘as susitiko rečiau, ir tie susitikimai buvo nepamirštami. Be to, šiedu žmonės vos du kartus kalbėjosi telefonu.
Antrasis (ir paskutinis) skambutis buvo gana groteskiškas: „Trumpas norėjo pasirodyti labiau sukalbamas ir, norėdamas pademonstruoti man jaučiamą pasitikėjimą, ėmė ir paklausė, ar kartais nepažįstu kokių nors patarėjų, kurie galėtų būti jam naudingi ir sutiktų dirbti jo prezidentinėje komandoje“.
Iš Eliziejaus rūmų pusės ragelyje pasigirdo nesutramdomas juokas. Laimei, F. Hollande‘as gana greitai atgavo kvapą ir, neprarasdamas šaltakraujiškumo, D. Trumpui pasakė Henry Kissingerio pavardę – buvusio JAV valstybės sekretoriaus: „Esą jis dar naudingas, nors jam jau 94 metai“.
„Po mano patarimo stojo nejauki tyla. Jis suprato, kad aš supratau. Nebetęsėme“, – teigia F. Hollande‘as.
2014 metų sausį „susitiko du Francois“ – susitikimas vyko tos pačios lyties santuokų įstatymo kontekste, ir jis tikrai nebuvo „pats maloniausias“. Nepaisant to, kaip rašo F. Hollande‘as, „popiežius Pranciškus pernelyg subtilus, kad iš karto griebtųsi klausimų, kurie jį ne juokais erzina“.
2015 metų gegužę F. Hollande‘as prezidentinio vizito vyko į Kubą.
Prancūzijos prezidentas ten tikėjosi pokalbių apie Prancūzijos revoliucijos įtaką XX amžiaus Lotynų Amerikos sukilėliams. Tai, ką ten išgirdo iš tikrųjų, kaip reikiant nustebino: Fidelis Castro norėjo pasikalbėti apie vaidmenį... bet „prancūzų botanikų“ vaidmenį šalies vystymuisi, įskaitant ir Josephą Sylvestre Sauget, kuris aprašė salos gamtos grožį ir turtus.
„Taigi, akcentuodamas Prancūzijos vaidmenį Kubos vystymuisi, Fidelis Castro man pasakojo apie vaisius ir daržoves, bet ne revoliuciją“, – knygoje prisimena F. Hollande‘as.
Į 70-ąsias sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje metines 2014 metų birželį pakviesta Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II Eliziejaus rūmuose sutikta ypatingai – juk tai jos penktasis apsilankymas Prancūzijoje, vykstantis po 57 metų po pirmojo. F. Hollande‘as buvo tiesiog sužavėtas.
„Ji prancūziškai kalba su lengvu akcentu, jis priduoda elegancijos. Ji mūsų politiniu gyvenimu domisi ir išmano daugiau nei 60 metų, o tai leidžia palaikyti pokalbį, pagardintą subtiliais anekdotais“, – knygoje teigia F. Hollande‘as.
Per penkerius metus trukusią kadenciją buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as turėjo garbės pabendrauti su visais svarbiausiais pasaulio politikos lyderiais. Jo kaip itin talentingo portretisto talentas kuo puikiausiai atsiskleidžia knygoje „Valdžios pamokos“, skelbia „Le Nouvel Observateur“ žurnalistas Timothe Vilaras.
Angela Merkel, Vladimiras Putinas, Francois Hollande'as, Frankas-Walteris Steinmeieris
© AFP / Scanpix
Putinas – dviveidis
Pats sunkiausias ir sudėtingiausias susitikimas? „Be jokios abejonės“ su Vladimiru Putinu. Su Rusijos prezidentu F. Hollande‘as susitiko praėjus vos trims savaitėms po pergalės rinkimuose 2012 metų birželį, teigiama straipsnyje.
„Tai fiziškai stiprus ir paslaptingas žmogus, galintis būti tiek nuoširdus, jautrus ir dėmesingas, tiek šaltas ir žiaurus. Savo žydromis veriančiomis akimis jis visada nokautuoja pašnekovą – tai tarsi rodydamas prielankumą, tai priversdamas jaustis labai nejaukiai. Jis nesibodi ekspresyviai juoktis ir ciniškai kalbėti: ramu švelniu balsu jis gali kalbėti pačius aštriausius žodžius“, – knygoje teigia buvęs Prancūzijos prezidentas.
Vienintelis žmogus, kuriam V. Putinas nekėlė ir nekelia siaubo, tai Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Abu politikai daug kartų perrinkti į valdžią, akcentuoja žurnalistas.
„Ji jau gana seniai jį gerai pažįsta. Ji moka su juo kalbėti. Jis niekada nepraleidžia progos pabandyti padaryti jai įspūdį, derindamas grasinimus, komplimentus ir prisiminimus“, – sako F. Hollande‘as.
„Kai priėmė Vokietijos kanclerę Sočyje, privertė kentėti jo šunų draugiją. Rusijos prezidentas puikiai žino, kaip ji jų nekenčia“, – teigiama knygoje.
V. Putinas – dviveidis žmogus, nuolat keičiantis elgesio modelius: jis tai gerasis, tai blogasis policininkas, o toks elgesys kaip reikiant išmuša iš vėžių. Artėjant ceremonijai Normandijoje 2014 metų birželį, F. Hollande‘as ir tuometinis užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas priėmė V. Putiną Eliziejaus rūmuose. Kremliaus šeimininkas jiems pasirodė labai rūpestingas.
„Mano žvilgsnis užkliuvo už šaltkrepšio, kurį jis laikė rankoje. Pastebėjau, kad joje buvo butelis degtinės, kurią jis norėjo su mumis išgerti, tad pasirūpino, kad ji būtų reikiamos temperatūros (...). Daugumą tostų jis skyrė Prancūzijos ir Rusijos bičiulystei“, – rašoma knygoje.
Praėjus keliems mėnesiams, F. Hollande‘as vėl susitiko su V. Putinu neformalioje aplinkoje – Maskvos oro uosto salėje. Ant stalo gulėjusios bylos (Krymas, Sirija) buvo tarsi sprogstamasis užtaisas, derybos užsitęsė.
„Per pertraukėlę Rusijos prezidentas panoro man įteikti dovaną, taip sutvirtindamas mūsų susitaikymą“: iš paslaptingos dėžutės, padėtos priešais, jis išėmė prabangiai įpakuotą „dokumentą“ – tai buvo Napoleono laiškas, parašytas kampanijos Rusijoje metais. Neįtikėtina relikvija, pabrėžia straipsnio autorius.
„Toks tas Rusijos prezidentas, santūrus ir ryžtingas, neprognozuojamas ir subtilus“, – konstatuoja F. Hollande‘as. „Jis visai patenkintas Europa, nes ji kol kas silpna ir susiskaldžiusi. Su vienais jis žaidžia, naudodamas ekonominius ir energetinius ginklus, su kitais – prie sienų siųsdamas karių. Jis gerbia jėgą, taip pat ir Jungtinių Valstijų, bet ne kartą parodė, jog nesibodės jokių priemonių, net ir pačių drastiškiausių, sėdamas nerimą pačioje Vakarų demokratijos širdyje“, – pasakojo buvęs Prancūzijos prezidentas.
Obama „nelinkęs pasitikėti“
Buvusio Prancūzijos prezidento pastabos apie savo kolegą iš Jungtinių Valstijų, žinoma, žymiai pozityvesnės, tačiau netikėtai labiau kontrastingos, nei galbūt buvo galima tikėtis. Pirmiausia F. Hollande‘as niekaip negali atleisti Barackui Obamai jo nepatikėjimo ir neryžtingumo Sirijos klausimu.
Buvusio Prancūzijos prezidento akimis B. Obama pirmiausia „asmenybė, ikona, istorijos puslapis, pirmasis juodaodis Jungtinių Valstijų prezidentas. Neeilinis oratorius, gebantis savo žodžių magija kurti emocijas, intelektualas, galintis greitai ir profesionaliai daryti informatyvias ir pagrįstas išvadas“. Nepaisant to, iš tikrųjų šis žmogus jam pasirodė žymiai šaltesnis, nei galima pamanyti.
„Jis labai nelinkęs pasitikėti kitais žmonėmis ir juo labiau viešai demonstruoti savo jausmų. Jis draugiškas pašnekovas prie bendro stalo, tačiau visada laikosi saugaus atstumo“, – dėsto F. Hollande‘as.
„Jis labai mažai valgo ir rūpinasi savo figūra. Niekada nevalgo deserto, o kai padaviau jam sūrių lėkštę, jis atsargiai atsiriekė mažytį gabaliuką ožkos sūrio, kurį galiausiai paliko ant lėkštutės krašto“, – apie buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą rašo F. Hollande‘as, neįtikėtinai vaizdžiai raštu prisimindamas savo kolegas.
D. Trumpas prašė pagalbos renkantis komandą
Štai su B. Obamos įpėdiniu JAV prezidento poste Donaldu Trumpu F. Hollande‘as susitiko rečiau, ir tie susitikimai buvo nepamirštami. Be to, šiedu žmonės vos du kartus kalbėjosi telefonu.
Antrasis (ir paskutinis) skambutis buvo gana groteskiškas: „Trumpas norėjo pasirodyti labiau sukalbamas ir, norėdamas pademonstruoti man jaučiamą pasitikėjimą, ėmė ir paklausė, ar kartais nepažįstu kokių nors patarėjų, kurie galėtų būti jam naudingi ir sutiktų dirbti jo prezidentinėje komandoje“.
Iš Eliziejaus rūmų pusės ragelyje pasigirdo nesutramdomas juokas. Laimei, F. Hollande‘as gana greitai atgavo kvapą ir, neprarasdamas šaltakraujiškumo, D. Trumpui pasakė Henry Kissingerio pavardę – buvusio JAV valstybės sekretoriaus: „Esą jis dar naudingas, nors jam jau 94 metai“.
„Po mano patarimo stojo nejauki tyla. Jis suprato, kad aš supratau. Nebetęsėme“, – teigia F. Hollande‘as.
Popiežius Pranciškus – „nemalonus“ susitikimas
2014 metų sausį „susitiko du Francois“ – susitikimas vyko tos pačios lyties santuokų įstatymo kontekste, ir jis tikrai nebuvo „pats maloniausias“. Nepaisant to, kaip rašo F. Hollande‘as, „popiežius Pranciškus pernelyg subtilus, kad iš karto griebtųsi klausimų, kurie jį ne juokais erzina“.
Fidelis Castro ir jo vaisiai
2015 metų gegužę F. Hollande‘as prezidentinio vizito vyko į Kubą.
Prancūzijos prezidentas ten tikėjosi pokalbių apie Prancūzijos revoliucijos įtaką XX amžiaus Lotynų Amerikos sukilėliams. Tai, ką ten išgirdo iš tikrųjų, kaip reikiant nustebino: Fidelis Castro norėjo pasikalbėti apie vaidmenį... bet „prancūzų botanikų“ vaidmenį šalies vystymuisi, įskaitant ir Josephą Sylvestre Sauget, kuris aprašė salos gamtos grožį ir turtus.
„Taigi, akcentuodamas Prancūzijos vaidmenį Kubos vystymuisi, Fidelis Castro man pasakojo apie vaisius ir daržoves, bet ne revoliuciją“, – knygoje prisimena F. Hollande‘as.
Elžbieta II – prisiminimai apie Respubliką
Į 70-ąsias sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje metines 2014 metų birželį pakviesta Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II Eliziejaus rūmuose sutikta ypatingai – juk tai jos penktasis apsilankymas Prancūzijoje, vykstantis po 57 metų po pirmojo. F. Hollande‘as buvo tiesiog sužavėtas.
„Ji prancūziškai kalba su lengvu akcentu, jis priduoda elegancijos. Ji mūsų politiniu gyvenimu domisi ir išmano daugiau nei 60 metų, o tai leidžia palaikyti pokalbį, pagardintą subtiliais anekdotais“, – knygoje teigia F. Hollande‘as.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą