Сегодня ДефМин @ПисториусБорис определились с «флагманским проектом #Zeitenwende » :
🇩🇪бронетанковая бригада 🇱🇹будет состоять из 203-го танкового батальона, 122-го бронетанкового пехотного батальона и многонациональной группы @efp_Battlergroup. Всего около 4800 боеспособных мужчин и женщин!
Today DefMin @PistoriusBoris decided on "the flagship project of the #Zeitenwende”: 🇩🇪Armored Brigade in 🇱🇹will consist of Tank Battalion 203, Armored Infantry #Battalion 122 and multinational @efp_Battlergroup. Overall roughly 4800 combat ready men and woman! pic.twitter.com/YfhZvfFoPu
— Cornelius Zimmermann DE Ambassador to Lithuania (@GerAmbLT) November 6, 2023
НАТО разрабатывает оборону для каждого союзника: что получит Литва
ru.DELFI.lt 27 июня 2023 г. 19:00
Йенс Столтенберг, Борис ПисториусФОТО: DPA / SCANPIX
На фоне постоянно изменяющейся ситуации с безопасностью НАТО разрабатывает новые региональные планы, предусматривающие конкретные силы и средства для защиты конкретных союзников. Литва рассчитывает на четкие планы по обороне своей территории, сроки, на постоянное присутствие сил Альянса бригадного размера и ПВО, ПРО на ротационной основе.
Дальнейшее укрепление сдерживания НАТО и обороны будет одним из главных пунктов повестки дня Вильнюсского саммита 11-12 июля, сообщил генсек НАТО Йенс Столтенберг во время своего визита в Литву.
Глядя на зверства, совершенные Россией во время оккупации территорий Украины, НАТО уже решило отказаться от модели, когда допускалась оккупация земель союзников с последующим освобождением.
“Сейчас мы разрабатываем новые региональные планы, предусматривающие конкретные силы и средства, предназначенные для защиты конкретных союзников. Эти силы будут регулярно проводить совместные учения”, - сказал генсек НАТО после наблюдения за учениями Griffin-Storm 2023 на полигоне им. Сильвестраса Жукаускаса в Пабраде, которые Литва проводит совместно с Германией. Там также были президент Литвы и министр обороны Германии.
НАТО ранее также согласовало новую ротационную модель противовоздушной и противоракетной обороны, чтобы обеспечить быстрый переход от воздушной полиции к противовоздушной обороне.
Бригада на постоянной основе
Для проведения учений Griffin Storm 2023, из Германии в Литву перебросили дополнительно тысячу военнослужащих и 320 единиц военной техники. Эти учения — одни из крупнейший в Балтийском регионе в этом году.
Учения демонстрирует способность быстро увеличить боевую группу НАТО под командованием Германии до размера бригады, подчеркнул Столтенберг.
Это проверяет способность действовать оперативно, взаимосовместимость армии Литвы с силами Бундесвера, которые базируются на литовской территории в рамках военного присутствия НАТО на восточном фланге.
“Проведение учений в Литве помещает нас на новую территорию, которую мы не знали до этого, мы еще не знаем карт, все в новинку, так что это всегда вызов быть в новой среде”, - так объясняет вызовы командир немецкого танкового взвода, капитан Мориц.
Литва хотела бы увеличения присутствия сил НАТО от батальонного до бригадного размера на постоянной ротационной основе. То есть, чтобы бригада стабильно находилась в стране, а не ждать переброски сил из Германии.
Министр обороны Германии Борис Писториус сказал, что ФРГ готова разместить тут 4000 своих солдат. Но это станет возможным после создания Литвой инфраструктуры для размещения военных и их тренировок.
Литва выполнит свою часть работы как можно лучше и быстрее, заверил президент Гитанас Науседа. Он сказал, что упрощены технические и юридические процедуры, чтобы завершить строительство инфраструктуры к 2026 году. А по оптимистическому сценарию - и до 2025.
“В Литве есть сильное политическое обязательство найти необходимые финансовые ресурсы, чтобы иметь возможность финансировать потребности инфраструктуры, но, конечно, модернизация наших вооруженных сил - это тоже очень важный приоритет для нас”, - сказал Науседа.
ПВО и ПРО по ротации
Литва давно добивается присутствия у себя противовоздушной и противоракетной обороны союзников по ротации. Как сказал Столтенберг, НАТО согласовало новую ротационную модель ПВО и ПРО, однако планы по Литве пока не понятны, или еще не до конца приняты.
Сама Литва располагает двумя батареями системы противовоздушной обороны среднего радиуса действия NASAMS. Литва хотела бы видеть на своей территории системы ПВО и ПРО дальнего радиуса действия, такие как Patriot, которые могут поражать и баллистические ракеты. А еще, как показали украинцы, российские гиперзвуковые аэробаллистические “Кинжалы”.
На данный момент известно, что защищать небо над Вильнюсом во время саммита НАТО будет батарея Patriot, которую Германия перекинет сюда из Словакии, и еще одну систему NASAMS даст Испания.
Ожидалось, что Patriot останется в Литве. Однако министр обороны Германии заметил, что решение пока принято лишь на время саммита. “Но не более того на данный момент”, - заявил Писториус.
Литва ведет переговоры с союзниками, чтобы обеспечить присутствие систем ПВО на ротационной основе после саммита, сказал Науседа.
“Я уже начал свои обсуждения с различными союзниками, а именно с Нидерландами, Францией, Германией и другими странами, но пока это очень сложный вопрос, чтобы ответить на него, кто будет отвечать за какую часть или какой элемент систем противовоздушной обороны”, - сообщил президент.
“Война в Украине показала, что, действительно, контроль воздушного пространства - одна из важнейших возможностей уменьшить потери, особенно на начальном этапе кризиса”, - подчеркнул Науседа.
НАТО переходит от воздушной полиции к обороне
Истребители НАТО едва ли не каждую неделю перехватывают российские самолеты, которые нарушают воздушное пространство стран Балтии. Воздушная полиция - миссия патрулирования мирного времени.
В связи с нарастающей угрозой, cтраны Балтии, в частности, Литва требовали перехода от этой миссии к обороне (from Air Police to Air Defense), чтобы истребители союзников могли не просто отгонять иностранные самолеты, но и сбивать их, если те будут представлять угрозу. НАТО одобрило этот переход.
Президент: укрепление восточного фланга НАТО должно быть приоритетом всего Альянса
26 июня 2023 г. Обновлено 2023.06.26 16:35 lrp.lt
Президент Литовской Республики Гитанас Науседа в понедельник в Вильнюсе встретился с Генеральным секретарем НАТО Йенсом Столтенбергом. На встрече обсуждалась подготовка к саммиту НАТО, который пройдет в Вильнюсе в июле. Литовский лидер подчеркнул, что процессы, происходящие в России, только повышают нестабильность и уровень угрозы в регионе, поэтому укрепление восточного фланга НАТО должно стать неотложным приоритетом для всего Альянса.
"То, что в контексте продолжающейся войны России в Украине саммит НАТО пройдет именно здесь, в Литве, весьма симвоично. Но этот символизм также является серьезным обязательством для всех нас – встретившись под боком у агрессора, союзники вновь продемонстрируют единство и должны будут принять решения, которые обеспечат безопасность и оборону каждого сантиметра Альянса", - сказал глава государства.
Глава государства также подчеркнул на встрече, что после событий выходных дней в России нам необходимо быть предельно бдительными и наготове.
"Мы должны сделать так, чтобы у агрессора не возникло даже мысли о том, чтобы пересечь границы НАТО и проверить эффективность 5-ой статьи. Поэтому на саммите НАТО в Вильнюсе мы должны продвинуться вперед в выполнении принятых в Мадриде решений о сдерживании и укреплении обороны и подтвердить новые региональные планы обороны, которые имеют для нас жизненно важное значение", - подчеркнул литовский лидер.
На встрече Президент выразил надежду Литвы приветствовать на саммите НАТО в Вильнюсе еще одного нового члена Альянса - Швецию. По словам Президента, ее членство значительно укрепит не только безопасность Балтийского региона, но и безопасность всего евроатлантического пространства.
В качестве важной задачи Вильнюсского саммита Президент назвал необходимость согласования нижнего предела расходов на оборону в размере 2% от валового внутреннего продукта. По словам главы государства, ситуация в сфере безопасности ясно указывает на необходимость укрепления обороноспособности Альянса.
Руководитель страны поблагодарил Генерального секретаря НАТО за его твердую позицию в отношении войны России в Украине и за активную роль в мобилизации поддержки Украины со стороны союзников. Литовский лидер подчеркнул необходимость приблизить Украину к членству в НАТО и договориться о четком пути к членству. По словам Президента, Украина является частью трансатлантической архитектуры безопасности, и поэтому наши связи должны быть расширены и четко определены.
Глава государства вручил Генеральному секретарю НАТО Й. Столтенбергу Большой крест ордена Креста Витиса за особые заслуги в укреплении безопасности Литвы, Балтийского региона и восточного фланга НАТО.
Office of the President of the Republic of Lithuania/ official photos by Robertas Dačkus
Группа по вопросам коммуникации
Svarbiausias įvykis Lietuvai: prieš dešimtmetį apie tai nebuvo galima ir pasvajoti
Vaidas Saldžiūnas, DELFI.lt 2016 m. liepos 8 d. 09:56
© lrp.lt nuotr.
Valstybių vadovų susitikimai gali atrodyti nuobodūs renginiai: ilgos, nuobodžios, regis, bereikšmės kalbos, apkaišiotos painiomis diplomatinėmis frazėmis, kurias ne visada paprasta išversti „į žmonių kalbą“. Ne išimtis ir NATO viršūnių susitikimai. Bet liepos 8-9 dienomis Varšuvoje vyksiančiame NATO vadovų susitikime verta atkreipti ir į kalbas – jos bus istorinės, o renginyje patvirtinti sprendimai gali tapti svarbiausiais Lietuvai per pastarąjį dešimtmetį.
Prieš 10 metų NATO jau perrašė istoriją surengdama viršūnių susitikimą Rygoje – tai buvo reikšmingas, nors ir simbolinis ženklas visoms Baltijos šalims, kurios tuo metu skaičiavo vos antrąsias narystės Aljanse metines.
Tuometinio susitikimo darbotvarkė kaip diena nuo nakties skyrėsi nuo dabartinės: 2006 metais Aljanso šalims labiausiai rūpėjo misija Afganistane, be to, buvo ieškoma naujo vaidmens NATO – svarstyta plėsti bendradarbiavimą su kitomis šalimis.
Šiemetiniame renginyje išryškėjo kelios svarbiausios temos, kurių svarbiausia susijusi su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynyba bei visu rytiniu NATO pasieniu. Aljanso koridoriuose jau nebekyla retorinių klausimų „kam iš viso reikalinga NATO“.
Dar daugiau – tokius klausimus pastarąjį dešimtmetį agresyviai kėlusi Rusija dėl savo karinės galios stiprinimo bei panaudojimo Ukrainoje kone atvirai įvardijama grėsme NATO šalims. Nuraminusios Baltijos šalis kitos NATO narės su JAV priešakyje nusprendė, kad vien simbolinių priemonių – sustiprintos Oro policijos misijos, tarptautinėse pratybose rotuojamų kuopų neužtenka.
Todėl jau dabar viešai pripažįstama, kad kiekvienoje Baltijos šalyje (bei Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje) bus dislokuotos daugianacionalinės pajėgos – po bataliono dydžio kovinę grupę, arba iki tūkstančio karių su savo technika. Lietuvoje dislokuotam batalionui vadovaus Vokietija, kuri skirs daugiausiai karių, be to, manoma, kad prisidės Nyderlandų ir Norvegijos daliniai.
Galutiniai sprendimai dar turės būti patvirtinti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, tačiau jau dabar aišku, kad tiek Lietuva, tiek visas Aljansas imasi beprecedentinių žingsnių, apie kuriuos prieš dešimtmetį vargu ar galima buvo svajoti.
Kitais panašaus reikšmingumo žingsniais galima laikyti nebent pačią Lietuvos narystę Aljanse, viešą buvusio JAV prezidento George'o W. Busho įsipareigojimą ginti Lietuvą bei daugiausiai Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pastangomis pasiektą susitarimą dėl Baltijos šalių gynybos planų parengimo.
Ne visi žino, nuo kokių aplinkybių priklauso tokie sprendimai ir kaip jie priimami. Sudėtingi aukščiausių šalių vadovų, jų patarėjų, įvairaus rango valdininkų, diplomatų, kariškių bei ekspertų manevrai paprastai vyksta gerokai prieš NATO viršūnių susitikimus.
Neretai pabrėžiama, kad dar nepasibaigus vienam tokio lygio susitikimui jau planuojama kito darbotvarkė. Nepaisant viso ilgo proceso, finišo tiesioji beveik visuomet yra pats susitikimas, kurio metu vyksta paskutinės minutės derybos, patvirtinami arba atmetami sprendimai, o menkiausi pataisymai painių sakinių formuluotėse gali pakeisti strateginę situaciją.
O kas iš tikrųjų vyksta NATO viršūnių susitikimuose ir kokia jų reikšmė? Detalėmis su DELFI sutiko pasidalinti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis, kuris turi ilgametę dalyvavimo tokiuose renginiuose patirtį.
Pripažįsta: Baltijos šalys – pafrontės valstybės
Birželio pabaigoje vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas buvo paskutinė stotelė prieš Varšuvos renginius.
„Čia kaip 5 km bėgime lieko paskutinis ratas ir prasideda spurtas. NATO kontekste – tai paskutinis kampų gludinimas ir galutinių sprendimų paieška“, – vaizdžiai palygino V. Urbelis.
Po įvairių komitetų svarstymų jau ministrų lygmenyje patvirtinta, kad NATO rytiniame sparne reikės atgrasymo priemonių – keturių bataliono grupių trims baltijos šalims ir Lenkijai. Varšuvos sustikimo metu bus oficialiai paskelbtos valstybės, kurios duos savo pajėgas ir kur jos bus dislokuotos. Vėliau seks įgyvendinimas – finansai, logistika, ryšiai, pavaldumas ir pan.
„Dažnai ginčijamais, ar batalionų grupės Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra kažkas naujo ar ne. Manau taip, tai fundamentalus pokytis NATO gynybinėje filosofijoje. Po Šaltojo karo pabaigos NATO dislokuodavo sausumos karinius vienetus TIK už Aljanso ribų, dabar tai daroma viduje.
Dar pridėčiau – NATO pagaliau suprantamas ir pafrontės šalyse esančių teritoriniu pagrindu sukurtų mažesnių vienetų poreikis gynyboje“, – teigė V. Urbelis. Be to, jo teigimu Varšuvoje bus nuspręsta dėl NATO vaidmens Irake, veiksmų Viduržemio jūroje. Čia, anot KAM atstovo, NATO vaidmuo tik didės.
NATO generalinis sekretoriaus – sprendėjas ar tik viešasis veidas?
Savo viešame komentare V. Urbelis priminė taisyklę, kad NATO generaliniais sekretoriais tampa tik Vakarų Europos valstybių piliečiai, bet niekada Kanados ir JAV (pastarajai šaliai visuomet rezervuota vyriausiojo NATO pajėgų vado postas, kurį užima amerikiečių generolas arba admirolas).
Be to, NATO vadovu dar niekada nebuvo moteris arba asmuo iš Rytų Europos, nors viešų svarstymų dėl pastarosios galimybės anksčiau būta – pavyzdžiui prieš kelerius metus bent jau žiniasklaidoje rimtai svarstyta lenko Radoslawo Sikorskio kandidatūra. šiuo metu NATO vadovas yra buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stotlenbergas.
Iš pirmo žvilgsnio, NATO vadovo pareigos – simbolinės, mat jis tėra Aljanso veidas bei posėdžių pirmininkas. Pavyzdžiui, būtent NATO vadovas nustato pasisakymų eiliškumą.
„Atrodo smulkmė, bet visi nori šnekėti pirmi, nes nedaugelis išsėdi iki galo, o jeigu ir išsėdi, išklausyti dvidešimt penktą panašų pasisakymą reikia turėti kantrybės. Ypač tai svarbu NATO viršūnių susitikime“, – sakė V. Urbelis. Be to, anot KAM pareigūno, kai NATO vadovas sako oficialią Aljanso poziciją, šalių atstovai seka kiekvieną žodį, kad nenukryptų nuo sutarto teksto.
„Bet jei pats generalinis sekretorius nukrypsta – iš karto bandoma jį grąžinti į „doros kelią“. Be to, valstybės kišasi ir NATO tarptautiniame štabe bando „įkišti“ savo žmonės“, – apie užkulisius pasakojo V. Urbelis. Vis dėlto, jis patikino, kad NATO vadovui ne šiaip keliami aukšti reikalavimai.
„Jis turi gerai sutarti tiek su JAV, tiek su ES šalimis, tiek su Turkija. Nėra lengva. NATO vadovais tapdavo ministrai, o nuo 2009 m. – buvę Danijos ir Norvegijos premjerai. Pasekmės – buvę premjerai nori daugiau laisvės ir atsakomybės priimant sprendimus, jų vadovavimo funkcija natūraliai labiau išreikšta“, – teigė V. Urbelis.
Tiesa, jis pripažino, kad NATO valdo valstybės, ne generalinis sekretorius, todėl natūraliai NATO šalių ambasadoriai būna nepatenkinti per didelėmis Aljanso vadovo vadovavimo pasireiškimais.
„Keletą kartų buvo bandoma suorganizuoti savotiškus „maištus“ – atvirai su pasikalbėti su NATO vadovu, kad jis sau leidžia per daug. Bet jei ambasadoriai Briuselyje pernelyg įsijaučia, generalinis sekretorius visada gali pasakyti: gerai, jei jūs nesutinkate, paskambinsiu jūsų šalies prezidentui ir paklausiu, ar tikrai tokia jūsų pozicija kaip jūs sakote“, – teigė V. Urbelis.
Jo žiniomis, toks atvejis esą buvo pasitaikęs ir su lietuviais, kai NATO vadovas bandė susisiekti su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, nors pastarasis tuo metu atostogavo Meksikoje. Galiausiai, anot V. Urbelio, stengiamasi pasiekti kompromisą, kad nė vienos NATO šalies ambasadorius nesijaustų pralaimėjęs. Tiesa, viršūnių susitikimuose skambinti valstybių vadovams paprastai neprireikia, mat su jais galima pasikalbėti čia pat, akis į akį.
Vis dėlto, anot V. Urbelio, NATO vadovas siekia užtikrinti, kad visi svarbiausi sprendimai būtų priimti dar prieš viršūnių susitikimą.
Todėl kalbos, kad galutiniai sprendimai dėl NATO atgrasymo priemonių dislokavimo Baltijos šalyse, o ypač dėl Lenkijos bus patvirtinti Varšuvoje gali reikšti, kad esama tam tikrų prieštaravimų. Todėl galutinės deklaracijos tekstas gali būti derinamas iki paskutinės sekundės.
Kas ir kaip suvaldo minią?
V. Urbelis pažymėjo, kad NATO viršūnių susitikimas – didžiulė garbė organizatoriams, reklama šaliai. Tad jei tokie renginiai ir neatsiperka finansiškai, yra kitokių naudos būdų. Tiesa, tokio lygio susitikimai neišvengiamai reiškia vieną – tai būna milžiniška logistinė operacija. Mat susitikimai vyksta ne tik tarp 28 NATO šalių vadovų, bet ir kartu su šalių partnerių atstovais. Ir nors šiemet, skirtingai nei prieš dešimtmetį misija Afganistane prioritetų sąraše nėra svarbiausioje vietoje, tačiau jei rengiamas „Afganistano susitikimas“, galima tikėtis daugiau nei pusšimčio šalių atstovų.
„Kiekvienas delegacijos vadovas nusipelno dėmesio. Paraleliai vyksta užsienio reikalų ir gynybos ministrų diskusijos, kartais kariuomenės vadų vakarienė.
Taigi, pridėkite dar 100 VIP’ų, o dar ambasadoriai, kai kurių valstybės vadovų žmonos, šiaip įtakingi patarėjai, kabinetų nariai… kiekvienas reikalauja dėmesio ir nesileidžia būti skriaudžiamas“, – logistinius iššūkius organizatoriams vardijo KAM pareigūnas.
Suvaldyti tokią minią žmonių ne visada pasiseka. Pavyzdžiui, Bukarešte daug kas tiesiog pasiklydo didžiuliuose rūmuose, Strasbūre posėdis dėl paskutinio komunikato derinimo vyko dalyvaujant tiems, kas tiesiog pasimaišė po ranka (kai kurių valstybių kėdes užėmė žmonės, kurių prieš tai niekur neteko matyti). Varšuvoje NATO susitikimas vyks apie 60 tūkst. žmonių talpinančiame nacionaliniame stadione, kuriame vyko 2012-ųjų Europos futbolo čempionato rungtynės.
Be to, V. Urbelis pridūrė, kad kai kurios sesijos vyksta su aukštu slaptumo lygiu. Todėl reikia ne tik užtikrinti patalpos slaptumą, bet ir pasistengti, kad nebūtų įsinešta mobiliųjų prietaisų.
„Kaip tai užtikrinti, sunkus klausimas, juk kiekvieno neapieškosi. Kitas saugumo bruožas – apsauga nuo demonstrantų, chuliganų. Rygos susitikimo metu latviai uždarė visą miestą, buvo saugu“, – pasakojo V. Urbelis.
Anot jo, NATO unikalumas – tai karinis aljansas, todėl susitikime stengiamasi priminti karinę dimensiją. Pavyzdžiui, Velse prie viešbučio įėjimo buvo pastatytas naikintuvas, kiti naikintuvai skraidė virš galvų. Neabejojama, kad pasirodymus mėgstantys lenkai išlaikys tokią tradiciją.
Rusijos klausimas – visada ypatingas atvejis
„Varšuvoje Rusijos atstovų nebus ir visi žinome kodėl“, – neslėpė V. Urbelis, neakivaizdžiai pabrėždamas Rusijos vaidmenį NATO kontekste – Ukrainą užpuolusi ir savo karinę galią mankštinanti valstybė atvirai demonstruoja priešiškumą Aljansui, būtent todėl vienas svarbiausių klausimų Varšuvos susitikimo metu – Rusijos atgrasymas.
Būtent todėl, anot V. Urbelio, net ir Varšuvoje Rusija sudalyvaus „netiesiogiai“, kitame vaidmenyje – daugelis NATO adaptacijos priemonių bus atsakas į Rusijos agresyvius veiksmus mūsų kaimynystėje. Tiesa, neslepiama, kad Varšuvoje kai kurios šalys siekia atkurti NATO-Rusijos tarybą, kurios veikla nutraukta po Kremliaus veiksmų Ukrainoje.
KAM pareigūnas priminė, kad NATO-Rusijos Taryba (NRT) prasidėjo labai prabangiai. Pirmas susitikimas turėjo vykti 2002 m. Romoje, bet po rugsėjo 11 d. įvykių sugriežtinus saugumo reikalavimus, susitikimas vyko kariniame oro uoste šalia Romos.
Tuometinis Italijos premjeras Silvio Berlusconis iš miesto muziejų į susitikimo salę oro uoste greitai buvo privežta senovinių amforų, didvyrių statulų ir panašios atributikos. Romos susitikimas buvo vienintelis NATO istorijoje, kur nevyko atskiras NATO šalių susitikimas, tik su Rusija.
„Tai, kad Varšuvoje nebus Rusijos, nelieka tam tikros intrigos. 2006 m. Rusijos prezidentas buvo kviestas į Rygą, bet iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, atskris Vladimiras Putinas ar ne, netgi totalizatorių organizavo. Aišku, kad jis neatskrido.
Nieko nuostabaus, net ir kviestas, Rusijos gynybos ministras neatskrido ir į Vilniuje organizuotą 2008 m. NATO gynybos ministrų susitikimą. Atseit, oro sąlygos blogos, nors Vilniuje buvo giedras oras ir švietė saulė“, – teigė V. Urbelis.
Pareiškimai gali būti pranašiški: ką pasakys V. Putinas?
Kalbos, susijusios su NATO susitikimais gali būti ne tik nuobodžios, bet ir ypač reikšmingos ar netgi pranašiškos, todėl verta įsiklausyti netgi į, regis, nereikšmingas emocijas. O Rusijos temą NATO renginiuose dažnai lydi emocijos. Daugiausia emocijų su Rusija, anot V. Urbelio, greičiausiai buvo Bukarešte 2008 metų balandžio pradžioje.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad nepavyko susitarti dėl NATO-Rusijos bendros deklaracijos. Problema – Rusija atsisakė į deklaraciją įrašyti sakinį apie Ukrainos teritorijos integralumą. Tuomet NATO šalys atsisakė pasirašyti deklaraciją.
V. Putinas reagavo labai emocingai – NRT metu savo kalboje jis aiškino, kad „Ukraina yra sudėtinga šalis (složnoje gosudarstvo)“, sukurta po Antrojo pasaulinio karo, gavo teritorijų iš rusų, lenkų, rumunų, Krymas perduotas tik Komunistų partijos CK sprendimu ir apskritai, ten mes turime daug teisių, juk ten gyvena 17 mln. rusų“.
Davė garo NATO ir leido suprasti, kad Rusija pati susitvarkys. Prisiminus šią kalbą, tegul man niekas nesako, kad agresija Ukrainoje nebuvo suplanuota iš anksto“, – pabrėžėV. Urbelis.
Be to, Bukarešte V. Putinas užsiminė ir apie Gruziją. Rusijos prezidento frazės „pas mus Kaukaze neramu, gruzinai nori grįžti prie jėgos panaudojimo“ tapo pranašiškos.
„Lygiai po keturių mėnesių prasidėjo karas Osetijoje. Teisingai kalba tie, kurie sako, kad Rusija dažnai apie savo planus papasakoja pati, tik ne visus juos išgirsta“, – perspėjo V. Urbelis.
Tai, jog citatos ir pareiškimai, nuskambėję NATO susitikimų metu gali tapti istoriniai, rodo praėjusių renginių patirtis. Kartais pasisakymai būna komiški. V. Urbeliui įstrigo JAV prezidento G. W. Busho Bukarešte išsakytos pagyros Prancūzijos prezidentui, dėl jo šalies dėl grįžimo į NATO karines struktūras.
„Nicolas Sarcozy yra naujausia Elvis Presley reinkarnacija“, – tuomet rėžė juokeliais garsėjęs G. W. Bushas. V. Putinas Bucharešte 2008 per NATO-Rusijos Tarybos posėdį „Nesąmone ir kliedesiais (bred i čiuš)“ išvadino teiginius, kad Rusija naudoja energetiką kaip ginką. Nuo to laiko Rusija dar nesyk naudojo dujų tiekimą, prekių importo stabdymą, kaip šantažo priemones.
Kaip bus pastebėta Lietuva?
V. Urbelis pabrėžė, kad jau pernai bendros NATO šalių išlaidos gynybai padidėjo 0,6 procento, 2016 m. tikimasi 1,5 augimo. Bet dar toli iki to lygio, kur NATO buvo prieš 10 metų. Vis dėlto, geraja žinia galima laikyti ir ilgą laiką pagal finansavimą NATO uodegoje besivilkusios Lietuvos rodiklius.
Svarbiausias įvykis Lietuvai: prieš dešimtmetį apie tai nebuvo galima ir pasvajoti
© veidas.lt nuotr. (E.Labanausko)
„Naštos pasidalinimas yra esminis NATO veiklos principas, kiekviena šalis turi prisidėti prie bendros veiklos, kitaip būsi traktuojamas kaip keleivis, kuris autobusu važiuoja be bilieto.
Tokių niekas nemėgsta. Procentas nuo BVP gynybai yra lengviausiai suprantamas ir visiems žinomas kriterijus atskirti zuikius nuo susimokėjusių. Lietuva pamažu pereina į antrą kategoriją, o dabartinis gynybos išlaidų augimas nuo 0,7 iki 1,5 yra vienas didžiausių Aljanse“, – džiaugėsi V. Urbelis. Tiesa, jis pabrėžė, kad už pinigų kiekį ne mažiau svarbu yra pinigų išleidimas.
„NATO rekomendacija – bent 20 procentų turi būti skirta investicijoms. Lietuva čia atrodo neblogai. Seniau sulaukdavome aršios kritikos dėl to, kad kariuomenės daliniai stovi tušti. Dabar situacija žymiai geresnė (40 proc. personalo augimas), tačiau sąjungininkai pastebi, kad turime ryškius kvalifikuoto techninio, medicinos, pilotų ir kito personalo trūkumus.
Be to, nors Lietuvos sausumos pajėgų modernizacija vertinama labai teigiamai, pastebimi keli trūkumai. Visų pirma, net ir po plėtros per menkai išvystyta mokymo infrastruktūra. Antra, inžinierijos trūkumai, kurie riboja kariuomenės vienetų manevro galimybes. Trečia, kaip ir daugumoje Europos šalių, nepakanka išteklių logistikai“, – trūkumus vardijo KAM pareigūnas.
Kova dėl vietos prie stalo
Į NATO susitikimą šalių vadovai atvyks savo lėktuvais, delegacijos – daugiausia komerciniais skrydžiais. Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė su delegacija vyks Karinių oro pajėgų lėktuvu C-27J „Spartan“.
Kuo didesnė valstybė – tuo didesnis lėktuvas ir didesnė delegacija. Tad Varšuvos oro uoste tikimasi dešimčių įvairiausio tipo lėktuvų, sraigtasparnių ir kitų orlaivių. Įspūdingiausi turėtų būti iš JAV – amerikiečiai kelia bene griežčiausius saugumo reikalavimus.
Anot V. Urbelio, kiekviena susitikimo dalyvė stengsis papasakoti savo versiją kuo gi tas renginys svarbus ir ką jie pasiekė (dažniausiai iš gana herojiškos perspektyvos). Ši ceremonija vyksta pagal griežtas taisykles, bet gali užsitęsti valandas.
Iš pradžių kiekvienos šalies atstovas neša savo valstybės vėliavą, paskelbiama tylos minutė. Nešti vėliavą – didelė garbė, kariai kruopščiai atrenkami. Tuomet susitikimas prasideda dalyvaujant žurnalistams – po įžanginės kalbos NATO vadovas paprašo palikti salę. Tuomet tenka išklausyti šalių atstovų. Ir nors prašoma kalbėti trumpai, tai nėra lengva.
„Reikia padėkoti priimančiai šaliai už šiltą priėmimą (30 sekundžių, tad jau 14 minučių vien padėkoms). Jei NATO formate kiekvienas kalba po 3 min. jau užtrunkame pusantros valandos. Jei šneka per ilgai, nutraukti valstybių vadovus NATO vadovui yra labai sunku, jis to vengia“, – teigė V. Urbelis.
Jei kalba visos Afganistano koalicijos šalys – 50 valstybių po 3 min – tai dvi su pusę valandos. Kai kurios ne NATO šalims tai vienintelė proga pasisakyti per NATO susitikimą, todėl jos privalo kalbėti.
Paprastai salėje be valstybės vadovų gali sėdėti dar keli ar net daugiau delegacijos atstovų, tačiau vakarienės paprastai būna uždaros. Pakliūti į pagrindinė salę – garbė, daug delegacijų vyksta užkulisinės kovos kam teks tokia privilegija. Beje, svarbios net smulkmenos. Šį sykį Varšuvoje daug kas jausis geriau žinodamas, jog penktadienį, kai vyks vakarienė, nevyks Europos futbolo čempionato rungtynės.
„Galiausiai vyksta NATO generalinio sekretoriaus spaudos konferencija – visada įdomu stebėti kaip realus veiksmas susitikime atitinka jo paleidžiamą žinutę į viešumą. Daugiau ar mažiau atitinka, gal tik ne viskas pasakoma, bet taip ir turi būti“, – teigė V. Urbelis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą