«Если мы позволим расчленить Украину, будет ли обеспечена независимость любой из стран?»

Байден на Генассамблее ООН призвал противостоять российской агрессии

šeštadienis, rugsėjo 17, 2022

Karo pabėgeliai Lietuvoje. Afganistanas.


Afganistaniečio metai Lietuvoje: darbo paieškos, išlaikyti kalbos egzaminai ir išbandyti šaltibarščiai 


2022.09.17 22:45
Lietuvos kariams talkinęs afganistanietis gydytojas Juma Gul Yaqubi / Asmeninio albumo nuotr.

Prieš metus į Lietuvą atvykę mūsų šalies kariams talkinę afganistaniečių vertėjai įsitvirtina darbo rinkoje. Po vieną dirbantį beveik kiekvienoje šeimoje. Daugiausia įsidarbinusių gamybos, statybos, paslaugų srityse. Pabėgėlių priėmimo centro vertinimu afganistaniečiai iš kitų migrantų išsiskiria savo motyvacija integruojantis.

Praėjusią vasarą iš Afganistano į Lietuvą kartu su penkiais vaikais ir žmona perkeltas Lietuvos kariams talkinęs afganistanietis gydytojas Juma Gul Yaqubi atvykus interviu į jo nuomojamą butą Kaune kviečia arbatos. Ji pagaminta kaip buvo įpratęs gerti Afganistane – gardinta prieskoniais, cinamonu ir gausiai saldinta kondensuotu pienu. Čia Lietuvoje sako jau spėjęs pamėgti koldūnus su vištiena bei šaltibarščius. Ir spalva graži, ir skonis puikus. Tiesa kol kas juos ragauja tik kavinėje, namuose neruošia.

Afganistaniečio integracija Lietuvoje: darbo paieškos ir išlaikyti kalbos egzaminai
Apie savo patirtį Lietuvoje ir ateities planus Juma Gul Yaqubi net nedvejodamas sutinka kalbėti lietuviškai.

– Aš jau daug suprantu lietuviškai. Esu išlaikęs valstybinės kalbos mokėjimo lygį nustatančius egzaminus. Pirmos ir antros kategorijos. Lietuvių kalba sunki, bet aš daug mokausi. Mūsų darbe, medikų darbe reikia bendrauti su pacientais, su bendradarbiais. Kalbą būtina mokėti. Nėra lengva įvaldyti ir išmokti naują kalbą, bet jei nori viskas įmanoma.

– Esate medikas, kokios galimybės čia Lietuvoje dirbti pagal profesiją?

– Gavau gydytojo chirurgo licenciją, dabar esu savanoris Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Vieną ar du kartus per savaitę einu į klinikas, savanoriauju chirurgijos skyriuje. Ten geri gydytojai. Matau, kad turi daug patirties, man labai padeda. Esu laimingas ir džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę mokytis, įgauti naujų įgūdžių. Ieškau darbo vietos, norėčiau Lietuvoje pradėti dirbti kaip gydytojas chirurgas.

Sprogdinimas Afganistane / AP nuotr.

– Afganistane vadovavote ligoninei, kiek medicina skiriasi ten nuo to, ką matote čia?

– Mano specialybė – gydytojas chirurgas. Afganistano sveikatos sistemoje turiu nemažą darbo patirtį. Beveik 20 metų. Dirbau ligoninėje Goro provincijoje. Afganistano sveikatos apsaugos sistema, palyginus su Lietuva, daug senesnė. Ten visos mūsų atliekamos operacijos atvirų operacijų. Lietuvoje matau, kad operuojama su mažesne intervencija, operacijos laparoskopinės. Man labai smalsu ir įdomu, noriu išmokti šios naujos technikos. Kol kas stebiu kaip dirba kiti gydytojai. Kalbuosi su profesoriais, laukiu prasidėsiančios stažuotės, kur gilinsiu žinias. Skiriasi ne tik gydymo metodai. Pats sveikatos apsaugos sistemos darbo organizavimas taip pat daug modernesnis. Daug veiklų perkelta į elektroninę erdvę, išrašomi receptai, registruojami pacientai. Afganistane vis dar viskas tušinuku ir popieriuje. Tiek receptai, tiek pacientų kortelės.

– Kaip sekasi darbo paieškos?

– Manau nebus lengva. Ypač pradėti susirasti pirmąjį darbą. Aš labai norėčiau dirbti klinikose, didelėje ligoninėje. Jau susipažinau su sistema, technologijomis.

– Afganistaną teko palikti kai pasitraukus vakarų pajėgoms valdžią Afganistane perėmė Talibanas. Ar palaikote ryšius su ten likusiais pažįstamais artimaisiais?

– Taip, bendraujame. Afganistane situacija bloga. Skurdas, ekonominės problemos, sprogimai, žudymai, situacija nenormali. Daugelis žmonių prarado darbus, neteko savo verslų. Kai kuriose Afganistano dalyse vyksta karas. Žmonės labai įsibaiminę, neužtikrinti savo ateitimi. Didelė dalis žmonių neturi jokių pajamų. Negana to derlius šiais metais taip pat nebuvo geras. Tad laikai tikrai sunkūs. Mokyklos mergaitėms tik iki 6 klasės. Vyresnėms durys užvertos. Išsilavinimas ateities kartoms labai ribotas. Tie kurie dirbo valstybiniame sektoriuje beveik visi prarado savo darbus. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos vykdo projektus, samdo darbuotojus, bet nėra jokių garantijų ir aiškumo.

Lietuvos kariams talkinęs afganistanietis gydytojas Juma Gul Yaqubi / Asmeninio albumo nuotr.

– Ar ligoninė, kuriai vadovavote, vis dar veikia?

– Kai kurie gydytojai, kaip ir aš, išvyko, bet įstaiga dirba. Ligoninę remia ir ja rūpinasi Raudonasis kryžius. Afganistane daugelis organizacijų bando palaikyti sveikatos apsaugos sistemą, kad ji nežlugtų, skiria jau paramą. Bet, kai neliko daugelio patyrusių specialistų, manau, kad gali kilti rimtų iššūkių organizuojant darbą. Bendrauju su kolegomis. Jie sako, kad ligoninėje labai daug pacientų. Ypač daug kenčiančių dėl neprievalgio. Baisu, bet dėl blogos mitybos Afganistane dabar kenčia gerokai per daug žmonių. Ligoninėje moterys dar gali dirbti. Mano ligoninėje, kurioje aš dirbau, yra kelios gydytojos, seselės. Jos dirba toliau. Moterims sveikatos apsaugos sistemoje nėra tokių didelių problemų, kaip kitoms. Kalbuosi su savo draugais medikais, jie ieško galimybių palikti šalį. Bando domėtis galimybėmis atvykti į Lietuvą ar įsikurti kitose Europos šalyse.

– Kaip Jūs galvojate, ar Jums dar yra galimybė grįžti namo?

– Sunku pasakyti. Esu išsilavinęs, turiu beveik 20 metų darbo patirties. Goro ligoninė, kuriai vadovavau, kaip mano mažas vaikas, ją kūriau nuo pamatų. Būdamas čia noriu išmokti naujų dalykų, plėsti savo žinias. Jei tik situacija kiek gerės, viliuosi gal vieną dieną galėsiu grįžti į savo šalį. Tuo atveju bent jau turėsiu naujų įgūdžių kuriais galėsiu pasitarnauti savo bendruomenei savo žmonėms. Bet kol kas visa tai tik tamsi ateitis.

Lietuvos kariams talkinęs afganistanietis gydytojas Juma Gul Yaqubi / LRT stop kadras

– O kokia ateitį matote Lietuvoje?

– Tikiuosi gera. Lietuva labai graži šalis. Kaunas gražus miestas. Mano trys vyresnieji vaikai lanko mokyklą. Mažesnieji darželį. Galiu pasidžiaugti, kad turime gerus kaimynus. Net ir oras čia nestebinantis. Goro provincijoje taip pat būna šalta. Džiaugiuosi čia būdamas, labai viliuosi, kad rasiu darbą, kad vaikai gaus geresnį išsilavinimą. Jų ateitis ir yra mano pagrindinis mano gyvenimo tikslas ir uždavinys.

– Ačiū už pokalbį.



2022-01-08



Šiandien Lietuvą pasiekė paskutinė vertėjų grupė iš Afganistano


LRT TELEVIZIJA  2021.08.26 20:35
Lietuvos kariai su paskutiniaisiais afganistaniečiais spėjo palikti Kabulą anksčiau, nei nugriaudėjo sprogimas. Kariai pakeliui namo, Lietuva baigė dešimt dienų trukusią afganistaniečių perkėlimo operaciją. Vilniaus oro uoste popietę nusileido paskutinis lėktuvas su talkinusiais vertėjais ir jų šeimomis. Iš viso į šalį atvyko 176 afganistaniečiai – 34 šeimos su 82 vaikais. Visi jie laikinai apgyvendinti Raseiniuose.




Talibano rankose – JAV karinė įranga

BNS / DELFI 2021 m. rugpjūčio 18 d. 08:54

Baltieji rūmai antradienį pripažino, kad Talibanas, po dviejų dešimtmečių karo su amerikiečių pajėgomis perėmęs Afganistano kontrolę, turi sukaupęs nemažą kiekį JAV karinės įrangos.

Talibano rankose – JAV karinė įranga© DELFI montažas

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti talibai su šaunamaisiais ginklais ir transporto priemonėmis, kuriuos naudojo Pentagono kariai ar kuriais buvo aprūpintos Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos.


Taip pat talibams atiteko pažangūs „UH-60 Black Hawk“ sraigtasparniai ir kita įranga, buvusi Kandaharo oro uoste.


„Akivaizdu, kad mes neturime išsamaus vaizdo dėl to, kur atsidūrė kiekvienas gynybos inventoriaus objektas. Tačiau tikrai nemažai jų pateko į Talibano rankas“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.






„Akivaizdu, kad mes nejaučiame, kad jie lengvai mums visa tai perduos“, – sakė jis.


J. Sullivanas sakė, kad milijonų dolerių vertės karinių atsargų patekimas į priešo rankas yra pavyzdys „sunkių pasirinkimų, su kuriais susiduria prezidentas... 20 metų karo pabaigos kontekste“.

Jis pažymėjo, kad sraigtasparniais „Black Hawk“ Afganistano vyriausybės pajėgos buvo aprūpintos, siekiant padėti joms kovoti su Talibano sukilėliais.

Tačiau vyriausybės pajėgos greitai pasidavė islamistų sukilėliams ir joms teko atsisakyti didelių ginklų atsargų ir sraigtasparnių kontrolės.








JAV kariuomenė jau evakavo iš Afganistano daugiau kaip 3 200 žmonių, iš jų 1 100 – per antradienį, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Šiandien per 13 JAV kariuomenės skrydžių evakuota maždaug 1 100 JAV piliečių, JAV nuolatinių gyventojų ir jų šeimų“, – nurodė tas pareigūnas.

„Dabar, kai nustatėme srautą, tikimės, kad šie skaičiai didės“, – pridūrė jis.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas taip pat sakė, kad iki šiol į JAV buvo perkelta beveik 2 000 „specialiųjų imigrantų“ iš Afganistano.


Talibanas antradienį per savo pirmą spaudos konferenciją po valdžios Afganistane užgrobimo pažadėjo nesiekti keršto prieš oponentus šalyje, o Jungtinės Valstijos paskelbė, kad reikalaus talibų tesėti pažadus gerbti žmogaus teises.

Talibano antradienio pareiškimai buvo padaryti sugrįžus į Afganistaną vienam judėjimo įkūrėjų mulai Abdul Ghani Baradarui. Jo parvykimas vainikavo stulbinamą Talibano sugrįžimą į valdžią po nušalinimo prieš beveik 20 metų per JAV vadovautą invaziją.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai kovotojai užgrobė valdžią šalyje, sostinėje Kabule atsidarė kai kurios parduotuvės, o Talibanas nurodė vyriausybės darbuotojams sugrįžti į darbą. Vis dėlto gyventojai reagavo atsargiai, gatvėse rodėsi labai nedaug moterų.


Dešimtys tūkstančių žmonių bando pabėgti iš šalies nuo prognozuojamo griežto islamistų valdymo ar baimindamiesi tiesioginio keršto už pastaruosius du dešimtmečius valdžiusios Vakarų remtos vyriausybės palaikymą.

Tačiau Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas reporteriams pasakė, kad naujasis režimas „teigiamai skirsis“ nuo talibų valdžios 1996–2001 metais, kuomet buvo vykdomos mirties bausmės užmėtant akmenimis, o moterims buvo draudžiama dirbti kontaktuojant su vyrais.

Paklaustas, kuo dabartinis Talibano judėjimas skiriasi nuo islamistų režimo, nuversto prieš 20 metų, atstovas atsakė: „Jeigu šis klausimas dėl ideologijos ir tikėjimo – tuomet jokio skirtumo nėra... Tačiau jeigu vertiname jį pagal patirtį, brandą ir įžvalgą – neabejotina, kad esama daug skirtumų.“

„Šiandienos žingsniai teigiamai skirsis nuo ankstesnių žingsnių“, – sakė jis.

„Visiems priešingoje pusėje yra atleista – nuo A iki Z, – teigė Z. Mujahidas. – Mes nesieksime keršto.“

Talibano atstovas nurodė, kad judėjimas greitai suformuos vyriausybę, bet nepateikė beveik jokių detalių apie jos galimą sudėtį, tik užsiminė, jog islamistai „sujungs visas šalis“.

Jis taip pat sakė, kad Talibanas yra „įsipareigojęs leisti moterims dirbti, vadovaujantis islamo principais“, bet konkrečiau to nepaaiškino.

Talibano politinio biuro Dohoje atstovas Suhailas Shaheenas britų televizijai „Sky News“ sakė, kad moterys neprivalės nešioti burkos, visiškai dengiančios kūną ir veidą, bet nepatikslino, kokios formos hidžabas bus priimtinas.

Po Talibano spaudos konferencijos JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pareiškė: „Jei Talibanas sako, kad gerbs savo piliečių teises, mes sieksime, kad jie laikytųsi to pareiškimo ir jį vykdytų.“

Talibanas faktiškai perėmė šalies kontrolę sekmadienį, kai prezidentas Ashrafas Ghani pabėgo, o sukilėliai įžengė į Kabulą be jokio pasipriešinimo.

Šis momentas žymėjo Talibano galutinę karinę pergalę prieš vyriausybę, iškovotą vos per 10 dienų ir praliejus palyginti nedaug kraujo po dviejų dešimtmečių karo, nusinešusio šimtus tūkstančių gyvybių.

Islamistų sukilėliai perėmė Afganistano kontrolę Jungtinėms Valstijoms baigiant išvesti iš tos šalies paskutines savo pajėgas, kaip numatyta pagal prezidento J. Bideno planą – iki rugpjūčio 31 dienos užbaigti ilgiausią Amerikos karą.

Jungtinių Valstijų lyderis pripažino, kad Talibano pažanga vystėsi greičiau nei tikėtasi, tačiau gynė savo sprendimą išvesti karius ir kritikavo A. Ghani vyriausybę.

Amerikiečių pajėgos į Afganistaną buvo pasiųstos 2001 metų rudenį po teroristų tinklo „al Qaeda“ tų metų rugsėjo 11-ąją įvykdytų pražūtingų atakų Niujorke ir Vašingtone. Tai JAV padarė reaguodamos į Talibano suteiktą prieglobstį „al Qaeda“, ir talibus nuvertė.

BNS



Basiras iš Afganistano – noriu gražiai su visais bendrauti, tik sunku įveikti lietuvių požiūrį 


Basiras Lietuvoje gyvena jau dvejus metus. Anksčiau, gimtajame Afganistane jam teko dirbti su Lietuvos kariais. Šiandien jis dirba picerijoje, kartu su žmona augina neseniai gimusią antrąją dukrą. Vis tik jis susiduria su šnairuojančiais lietuvių žvilgsniais, vargsta siekdamas išsinuomoti būstą. Viskas - dėl neigiamo požiūrio į pabėgėlius. „Lietuviai labai pergyvena, išgirdę, kad esame užsieniečiai sako: „Ne, ne“. Bet kodėl? Aš galiu sumokėti už būsto nuomą, kada tik pasakysite. Stengiuosi gerai dirbti, gražiai bendrauti su visais. Neturint draugų čia yra labai sunku, – sako afganistanietis.



Į Lietuvą atvyko afganistaniečio Basiro žmona su dukra

BNS ir lrytas.lt inf. 2016-07-15 11:44

Į Lietuvą penktadienį iš Delio per Maskvą atvyko lietuvių kariams Afganistane vertėjavusio Abdulo Basiro Yoususi žmona ir dukra.
Šeima susitiko maždaug po septynių mėnesių pertraukos, žurnalistams laukdamas artimųjų pasakojo Basiras. „Labai pasiilgau, negaliu net apsakyti kaip“, – sakė afganistanietis.

Pasak Basiro, jis su šeima apsisprendęs gyventi Lietuvoje, nori, kad žmona pramoktų lietuvių kalbos, tad iš pradžių ji su dukra gyvens Ruklos pabėgėlių centre.

„Gyvensime Lietuvoje, aš jau kai pirmąkart atskridau, pasakiau, kad gyvensime Lietuvoje“, – sakė lietuviškai kalbantis afganistanietis.

Basiras pasakojo, jog žmona moka keletą lietuviškų žodžių: „Kai aš dirbau su kariais Afganistane, namo grįžęs šnekėdavau lietuviškai, (todėl žmona) kažkiek moka.“

Šeimai talkinantis Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas Tomas Pakalniškis žurnalistams sakė, jog iš pradžių Basiras su šeima kelias dienas pailsės, o po to žmona teiks prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo.

„Basiras labai nori, kad žmona pramoktų lietuvių kalbos, o tą geriausia padaryti Ruklos pabėgėlių centre, todėl būtų gerai, kad keletą mėnesių žmona su dukra pagyventų ten. Basiras pažiūrėjo, tikrai galės lankytis, jo darbo grafikas leis po keletą dienų atvykti pas šeimą, pabūti, o vėliau grįžti į darbą. Po šitų kursų šeima bandys susijungti, tas dalykas laukia ateityje“, – sakė T.Pakalniškis.

Šiuo metu Basiras dirba poilsio parke Anupriškėse „TonyResort“. Pasak T.Pakalniškio, sąlygos gyventi visai šeimai yra sudarytos ir Anupriškėse, bet norint, kad žmona greičiau integruotųsi, iš pradžių ji pagyvens pabėgėlių centre.

„Nenorime, kad žmona būtų atskirta nuo visuomenės, norime, kad ji integruotųsi, ir geriausia tai padaryti Rukloje, pabėgėlių centre“, – sakė karininkas.

Basiro žmona Gul Banu Afganistane dirbo pradinių klasių mokytoja, mokė vaikus dari kalbos. Šeima augina dvejų su puse metų dukrą Baharą.

Kovo pabaigoje JAV žurnalistas Joshas Friedmanas vaizdo įrašų svetainėje „youtube.com“ paskelbė įrašą, kuriame Basiras kreipėsi lietuviškai prašydamas prieglobsčio. Į žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitusį įrašą greitai sureagavo Lietuvos valdžios atstovai – jau po savaitės afganistanietis atskrido į Lietuvą.
 
Basirui jau suteiktas pabėgėlio statusas, leidžiantis nuolat gyventi Lietuvoje.

Pranešimą parašė ties
žymės: , ,

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)