2017 sausio 1d. 23:30
LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“
Po kovų su dede ir pusbroliu soste įsitvirtinęs Jogaila, nors ir po ilgų dvejonių, nusprendė, kad geriausias variantas jam ir Lietuvai yra Lenkijos karūna ir Lietuvos krikštas. Su Lenkijos didikais buvo sutarta, tačiau liko viena problemėlė – Jadvyga. Ji nė už ką nenorėjo tekėti už pagonio ir dar seno. Jogailai tuo metu turėjo būti per 30 metų, o Jadvygai – tik 12.
Wikimedia.org nuotr. / Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila
Be to, ji buvo susižadėjusi su kunigaikščiu Wilhelmu Habsburgu, o šis nesiruošė pasiduoti be kovos. Kol lenkai Krėvoje derėjosi ir puotavo su Jogaila, Wilhelmas atkeliavo į Krokuvą ir pareiškė, kad rugpjūčio 23 d. susituoks su Jadvyga. Bet budrūs lenkų ponai niekais pavertė šį jo planą.
Tada apsukri Jadvyga nusprendė išspręsti šią problemą taip, kad jos santuoka su Wilhelmu taptų neatšaukiama – praleisti naktį kartu. Tačiau ir šį sumanymą perprato lenkų ponai ir Wilhelmas buvo priverstas palikti rūmus. Bet tai nesutramdė Jadvygos. Kai ponų įsakymu pilies vartus jai uždarė, griebusi kirvį, kurį jai padavė tarnai, Jadvyga savo rankomis bandė vartus prakirsti. Galiausiai riterio Dimitro iš Gorajaus prašymu ji atsisakė savo ketinimo.
1385 m. pabaigoje Jogaila, kaip ir sutarta, išsiruošė į Lenkiją. Ten turėjo pasikrikštyti ir vesti Jadvygą.
Jogaila sugalvojo savo krikštatėviais pasirinkti ne ką kitą, bet Vokiečių ordino didįjį magistrą Zolderį. Šią misiją buvo pavesta įgyvendinti tam pačiam Dimitrui iš Gorajaus, kurio žodžiai numaldė Jadvygą. Aišku, Zolderis tokios garbės atsisakė, juk kaip tuomet jis būtų galėjęs pateisinti savo karo žygius į Lietuvą.
Bet Jogailos laukė dar vienas išbandymas – Jadvyga. Kaip įtikinti jaunąją karalienę, kad jis nėra pabaisa. Čia svarbų vaidmenį atliko Zaviša iš Olesnicos, jį Jadvyga pasiuntė pas keliaujantį į Krokuvą Jogailą, kad pasiuntinys susipažintų ir apžiūrėtų Jogailos veidą bei figūrą. Tai buvo labai svarbi misija ir Jogaila suprato jos reikšmę.
Žinodamas, kokie melagingi gandai skleidžiami apie jo negražumą, Jogaila priėmė pasiuntinį itin žmogiškai ir maloniai, o kad tiksliau apžiūrėtų ne tik veido bruožus, bet ir atskirų kūno dalių formas, pasiėmė jį į pirtį.
Zaviša suprato savo misijos rimtumą, todėl Jadvygai pranešė, kad „kunigaikštis Jogaila yra vidutinio ūgio, lieknas, itin proporcingo ir dailaus kūno, linksmo žvilgsnio, pailgo, anaiptol ne bjauraus veido, rimtų ir kunigaikščio orumą atitinkančių papročių“, ir taip nuramino Jadvygą.
Pats Jogaila, kaip teigia šaltiniai, buvo sužavėtas Jadvygos grožio, tad vėliau numatyti įvykiai – krikštas ir vedybos – praėjo be netikėtumų. 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta.
Plačiau apie tai, kaip vyko Lietuvos krikštas, – laidos „Istorijos detektyvai“ reportaže.
Istorijos detektyvai.
LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“
Po kovų su dede ir pusbroliu soste įsitvirtinęs Jogaila, nors ir po ilgų dvejonių, nusprendė, kad geriausias variantas jam ir Lietuvai yra Lenkijos karūna ir Lietuvos krikštas. Su Lenkijos didikais buvo sutarta, tačiau liko viena problemėlė – Jadvyga. Ji nė už ką nenorėjo tekėti už pagonio ir dar seno. Jogailai tuo metu turėjo būti per 30 metų, o Jadvygai – tik 12.
Be to, ji buvo susižadėjusi su kunigaikščiu Wilhelmu Habsburgu, o šis nesiruošė pasiduoti be kovos. Kol lenkai Krėvoje derėjosi ir puotavo su Jogaila, Wilhelmas atkeliavo į Krokuvą ir pareiškė, kad rugpjūčio 23 d. susituoks su Jadvyga. Bet budrūs lenkų ponai niekais pavertė šį jo planą.
Tada apsukri Jadvyga nusprendė išspręsti šią problemą taip, kad jos santuoka su Wilhelmu taptų neatšaukiama – praleisti naktį kartu. Tačiau ir šį sumanymą perprato lenkų ponai ir Wilhelmas buvo priverstas palikti rūmus. Bet tai nesutramdė Jadvygos. Kai ponų įsakymu pilies vartus jai uždarė, griebusi kirvį, kurį jai padavė tarnai, Jadvyga savo rankomis bandė vartus prakirsti. Galiausiai riterio Dimitro iš Gorajaus prašymu ji atsisakė savo ketinimo.
1385 m. pabaigoje Jogaila, kaip ir sutarta, išsiruošė į Lenkiją. Ten turėjo pasikrikštyti ir vesti Jadvygą.
Jogaila sugalvojo savo krikštatėviais pasirinkti ne ką kitą, bet Vokiečių ordino didįjį magistrą Zolderį. Šią misiją buvo pavesta įgyvendinti tam pačiam Dimitrui iš Gorajaus, kurio žodžiai numaldė Jadvygą. Aišku, Zolderis tokios garbės atsisakė, juk kaip tuomet jis būtų galėjęs pateisinti savo karo žygius į Lietuvą.
Bet Jogailos laukė dar vienas išbandymas – Jadvyga. Kaip įtikinti jaunąją karalienę, kad jis nėra pabaisa. Čia svarbų vaidmenį atliko Zaviša iš Olesnicos, jį Jadvyga pasiuntė pas keliaujantį į Krokuvą Jogailą, kad pasiuntinys susipažintų ir apžiūrėtų Jogailos veidą bei figūrą. Tai buvo labai svarbi misija ir Jogaila suprato jos reikšmę.
Žinodamas, kokie melagingi gandai skleidžiami apie jo negražumą, Jogaila priėmė pasiuntinį itin žmogiškai ir maloniai, o kad tiksliau apžiūrėtų ne tik veido bruožus, bet ir atskirų kūno dalių formas, pasiėmė jį į pirtį.
Zaviša suprato savo misijos rimtumą, todėl Jadvygai pranešė, kad „kunigaikštis Jogaila yra vidutinio ūgio, lieknas, itin proporcingo ir dailaus kūno, linksmo žvilgsnio, pailgo, anaiptol ne bjauraus veido, rimtų ir kunigaikščio orumą atitinkančių papročių“, ir taip nuramino Jadvygą.
Pats Jogaila, kaip teigia šaltiniai, buvo sužavėtas Jadvygos grožio, tad vėliau numatyti įvykiai – krikštas ir vedybos – praėjo be netikėtumų. 1387 m. Lietuva buvo pakrikštyta.
Plačiau apie tai, kaip vyko Lietuvos krikštas, – laidos „Istorijos detektyvai“ reportaže.
Istorijos detektyvai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą