Умер экс-командир группы «Альфа» КГБ, которого Литва обвиняла в преступлениях
01.08.2022, 16:35 kommersant
Умер бывший командир группы «Альфа» КГБ СССР Михаил Головатов в возрасте 73 лет, сообщила Международная ассоциация ветеранов подразделения антитеррора «Альфа». Литва обвиняла его в преступлении против жителей Вильнюса в январе 1991 года.
Михаил Головатов / Фото: Александр Натрускин / РИА Новости
«Совет Международной ассоциации ветеранов подразделения антитеррора ''Альфа'' с прискорбием сообщает, что на 73-м году жизни скончался командир Группы ''А'' КГБ-ГУО полковник Михаил Головатов»,— сказано в сообщении на сайте ассоциации.
В октябре 1988 года в Литве было создано общественно-политическое движение «Саюдис», выступавшее за выход республики из состава Советского Союза. В ходе выборов в Верховный совет в стране образовалось двоевластие. 11 января 1991 года, после начала антиправительственных выступлений, в Литву направили спецподразделение группы «Альфа» и части ВДВ. Советские солдаты взяли под контроль ряд объектов Вильнюса. В ходе операции погибли 14 человек, пострадали от 500 до 700 человек из-за давки после предупредительных выстрелов.
В 2010 году в Литве начали судебный процесс по делу «13 января». По статье за «преступление против человечности и военные преступления» были осуждены 67 человек, в том числе Михаил Головатов. Его осудили заочно на 12 лет в 2019 году и объявили в международный розыск. Господин Головатов тогда назвал судебное дело «враньем и искажением». В 2013 году Госдума России назвала этот судебный процесс «политическим процессом в худших традициях карательной юстиции».
Михаил Головатов родился 23 августа 1949 года. В 1965 году поступил в Московский авиационный техникум им. Н. Н. Годовикова. В 1974-м попал в группу «А» Седьмого управления КГБ СССР, где в течение нескольких лет получил должность старшего командира. С 1997 по 2002 год работал заместителем председателя Консультативного совета при ФСБ.
Лусине Баласян
Rusija imasi savojo sausio 13-osios įvykių tyrimo
BNS 2016 m. kovo 19 d. 23:23 delfi.lt
Rusijoje balandžio pradžioje rengiami klausymai susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų Sausio 13 - osios byla. Be to, Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13 - ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusijoje balandžio pradžioje rengiami klausymai susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų Sausio 13 - osios byla. Be to, Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13 - ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Iš tiesų, balandžio pradžioje Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose planuojami tokie klausymai. Į juos taip pat pakviesti ir Vilniaus įvykių dalyviai. Laikome šią iniciatyvą savalaike“, - interviu agentūrai „Rusija šiandien“ penktadienį sakė M.Zacharova. Jos pasisakymas paskelbtas oficialioje Rusijos URM svetainėje.
„Priežastis suprantama - rusų visuomenei kyla pagrįstas pasipiktinimas dėl Rusijos piliečių, tų įvykių dalyvių politinio baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, remiantis sufabrikuotais kaltinimais. (...) Abejoti šio proceso nešališkumu yra rimtas pagrindas. Prisiminkime tuometinio Lietuvos gynybos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus pareiškimą, kad sausio įvykių aukos „iš anksto planuotos“. Apie tai, kad “savi šaudė į savus“ kalbėjo ir žinomas žmogaus teisių gynėjas Algirdas Paleckis“, - kalbėjo Rusijos URM atstovė.
Pasak jos, „yra ir kitų liudijimų, kurie paneigia, kad sovietiniai kariai kalti dėl žmonių žūčių 1991 metų sausį Vilniuje“. „SSSR prokuratūros duomenimis, kuri (nepaisant Lietuvos valdžios priešinimosi) tyrė įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto, dauguma nukentėjusiųjų iš tiesų žuvo ne nuo sovietinių karių, kurie patys rimtai nukentėjo tą tragišką naktį. Šūviu į nugarą buvo nušautas leitenantas V. V.Šatskich, prie kurio žūties aplinkybių tyrimo nuspręsta grįžti“, - teigė M.Zacharova.
„Tikimės, kad klausymai gali atskleisti papildomus faktus, nukreipsiančius link tikrųjų 1991 metų sausio 13 tragedijos kaltininkų“, - pridūrė ji.
Rusijos URM atstovė Sausio 13 - osios įvykių bylos nagrinėjimą sukritikavo vos tik jam prasidėjus Vilniaus apygardos teisme sausio pabaigoje. Lietuvos URM tąkart atmetė Maskvos kaltinimus dėl šališkumo teigdama, jog būtent Rusija politizuoja šį procesą.
„Konstatuojame, kad būtent Rusija mėgina politizuoti šį teisminį procesą. (...) Rusijos išsakyti kaltinimai skamba ypač veidmainiškai, nes būtent Rusija ignoruoja Lietuvos institucijų siųstus daugkartinius tarptautinės teisinės pagalbos prašymus tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas", - teigė Lietuvos URM.
1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šią savaitę baigė skelbti kaltinamųjų parodymus. Buvo perskaityti maždaug 60 kaltinamųjų, kurie gyvena Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, parodymai. Šie kaltinamieji atsisako atvykti į teismo procesą Lietuvoje, todėl byla nagrinėjama jiems už akių.
Byloje nėra, todėl ir nebuvo paskelbti buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, buvusio Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriaus Algimanto Naudžiūno ir dar kelių kaltinamųjų parodymai byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Kitą savaitę, kovo 22 dieną, teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Parodymus duos Lietuvoje esantys sulaikyti Rusijos piliečiai – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis. Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.
Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. 1991 metų Sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. BNS
delfi.lt
1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį baigė skelbti kaltinamųjų parodymus. Buvo perskaityti maždaug 60 kaltinamųjų, gyvenančių Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje, parodymai. Šie kaltinamieji atsisako atvykti į teismo procesą Lietuvoje, todėl byla nagrinėjama jiems už akių.
Byloje nėra, todėl ir nebuvo paskelbti buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, buvusio Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriaus Algimanto Naudžiūno ir dar kelių kaltinamųjų parodymai byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Kitą savaitę, kovo 22 dieną, teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Parodymus duos Lietuvoje esantys Rusijos piliečiai – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis.
Šiuo metu Vilniuje gyvenantis G.Ivanovas sovietų agresijos metu buvo 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininkas.
J.Melis buvo sulaikytas Lietuvoje. Jis, prokurorų duomenimis, buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
„Pasiruošęs“, – į teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės klausimą, ar pasirengęs duoti parodymus, atsakė G.Ivanovas. Sutinkantis duoti parodymus sakė ir J.Melis. Teismas kaltinamuosius planuoja apklausti per du posėdžius, vėliau bus pradėtos liudytojų apklausos.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.
„Priežastis suprantama - rusų visuomenei kyla pagrįstas pasipiktinimas dėl Rusijos piliečių, tų įvykių dalyvių politinio baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, remiantis sufabrikuotais kaltinimais. (...) Abejoti šio proceso nešališkumu yra rimtas pagrindas. Prisiminkime tuometinio Lietuvos gynybos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus pareiškimą, kad sausio įvykių aukos „iš anksto planuotos“. Apie tai, kad “savi šaudė į savus“ kalbėjo ir žinomas žmogaus teisių gynėjas Algirdas Paleckis“, - kalbėjo Rusijos URM atstovė.
Pasak jos, „yra ir kitų liudijimų, kurie paneigia, kad sovietiniai kariai kalti dėl žmonių žūčių 1991 metų sausį Vilniuje“. „SSSR prokuratūros duomenimis, kuri (nepaisant Lietuvos valdžios priešinimosi) tyrė įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto, dauguma nukentėjusiųjų iš tiesų žuvo ne nuo sovietinių karių, kurie patys rimtai nukentėjo tą tragišką naktį. Šūviu į nugarą buvo nušautas leitenantas V. V.Šatskich, prie kurio žūties aplinkybių tyrimo nuspręsta grįžti“, - teigė M.Zacharova.
„Tikimės, kad klausymai gali atskleisti papildomus faktus, nukreipsiančius link tikrųjų 1991 metų sausio 13 tragedijos kaltininkų“, - pridūrė ji.
Rusijos URM atstovė Sausio 13 - osios įvykių bylos nagrinėjimą sukritikavo vos tik jam prasidėjus Vilniaus apygardos teisme sausio pabaigoje. Lietuvos URM tąkart atmetė Maskvos kaltinimus dėl šališkumo teigdama, jog būtent Rusija politizuoja šį procesą.
„Konstatuojame, kad būtent Rusija mėgina politizuoti šį teisminį procesą. (...) Rusijos išsakyti kaltinimai skamba ypač veidmainiškai, nes būtent Rusija ignoruoja Lietuvos institucijų siųstus daugkartinius tarptautinės teisinės pagalbos prašymus tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas", - teigė Lietuvos URM.
1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šią savaitę baigė skelbti kaltinamųjų parodymus. Buvo perskaityti maždaug 60 kaltinamųjų, kurie gyvena Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, parodymai. Šie kaltinamieji atsisako atvykti į teismo procesą Lietuvoje, todėl byla nagrinėjama jiems už akių.
Byloje nėra, todėl ir nebuvo paskelbti buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, buvusio Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriaus Algimanto Naudžiūno ir dar kelių kaltinamųjų parodymai byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Kitą savaitę, kovo 22 dieną, teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Parodymus duos Lietuvoje esantys sulaikyti Rusijos piliečiai – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis. Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.
Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. 1991 metų Sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. BNS
delfi.lt
Sausio 13-osios byloje prabils karo nusikaltimais kaltinami įtariamieji
Publikuota: 2016 kovo 16d. 12:00 15min.lt1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį baigė skelbti kaltinamųjų parodymus. Buvo perskaityti maždaug 60 kaltinamųjų, gyvenančių Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje, parodymai. Šie kaltinamieji atsisako atvykti į teismo procesą Lietuvoje, todėl byla nagrinėjama jiems už akių.
Byloje nėra, todėl ir nebuvo paskelbti buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, buvusio Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriaus Algimanto Naudžiūno ir dar kelių kaltinamųjų parodymai byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Kitą savaitę, kovo 22 dieną, teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Parodymus duos Lietuvoje esantys Rusijos piliečiai – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis.
Šiuo metu Vilniuje gyvenantis G.Ivanovas sovietų agresijos metu buvo 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininkas.
J.Melis buvo sulaikytas Lietuvoje. Jis, prokurorų duomenimis, buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
„Pasiruošęs“, – į teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės klausimą, ar pasirengęs duoti parodymus, atsakė G.Ivanovas. Sutinkantis duoti parodymus sakė ir J.Melis. Teismas kaltinamuosius planuoja apklausti per du posėdžius, vėliau bus pradėtos liudytojų apklausos.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą