Jevgenijus Kiseliovas: „Tikra žurnalistika Rusijoje nustumta į paraštes“
Publikuota: 2016 kovo 10d. 10:58 , atnaujinta: 2016 kovo 10d. 11:31
Paulius Gritėnas 15min.lt
Laisvos Rusijos forumas
Ketvirtadienį Vilniuje tęsiasi Laisvos Rusijos forumas, į kurį susirinko daug žymių Rusijos opozicijos veikėjų. Antrąją forumo dieną pradėjo diskusija apie žurnalistikos situaciją Rusijoje.
Prieš ją buvo paskelbta bendra deklaracija, kurioje Europos Sąjunga buvo raginama dėti visas pastangas, kad Rusijoje kalinama Nadija Savčenko būtų išleista į laisvę. „Mes manome, kad visiškai neproduktyvu užkulisiuose derėtis su Vladimiro Putino režimu, taip leidžiant jam išsaugoti savo veidą“, – skelbiama deklaracijoje.
„Nadijos Savčenko likimas – tai testas Europai, ar ji sugebės išsaugoti savo vertybes: laisvę, teisingumą, humanizmą“, – sakoma deklaracijos pabaigoje.
Žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas teigė, kad jam sunku kalbėti apie Rusijos žiniasklaidą, nes jis jau aštuonerius metus dirba Ukrainoje.
„Tie, kas vakar žiūrėjo Rusijos televiziją viešbutyje, tai turbūt žino, kad mes čia organizuojame Maidaną, rengiame neramumus“, – ironizuodamas apie opozicijos vaizdavimą Kremliaus propagandoje kalbėjo J.Kiseliovas.
„Neabejoju, kad žurnalistika Rusijoje egzistuoja, tačiau sunku pasakyti, kiek jos yra iš tiesų. Didelė dalis jo yra nustumta į paraštes, marginalizuota“, – sakė jis.
„Gerai, patikimai žurnalistikai reikalingos didelės investicijos, dideli pinigai. Niekas nėra pasiruošęs tiek mokėti. Ypač tokiomis sąlygomis“, – aptardamas sudėtinga žurnalistų darbą Rusijoje sakė J.Kiseliovas.
„Didžiausia Rusijos žurnalistikos bėda ta, kad kažkuriuo metu didžioji dalis žurnalistų pradėjo žiūrėti į ją, kaip į būdą uždirbti pinigų“, – konstatavo jis, pridurdamas, kad profesija prarado tikrąjį savo tikslą – informuoti visuomenę.
„Kodėl Rusijos televizija patinka paprastam Rusijos žmogui? Pripažinkime, kad jos kuria geros kokybės serialus, kokybiškus filmus, o tarp jų – pusvalandis indoktrinacijos“, – Kremliaus kanalų programą apibrėžė J.Kiseliovas.
Jo teigimu, net jei ir būtų sukurtas naujas informacijos kanalus, pateikiantis tikrus faktus, jis būtų įdomus tik mažai daliai žmonių.
Paklaustas, apie žiniasklaidos situaciją Ukrainoje, J.Kiseliovas pripažino, kad už kai kurių televizijos kanalų gali būti oligarchų interesų, tačiau jie neveikia programų turinio.
„Visada sakiau, kad privati žiniasklaida geriau nei valstybinė. Labai gerai, kad Ukrainoje nėra valstybinių kanalų“, – teigė jis, pabrėždamas, kad tai apsaugo nuo valdžios bandymų manipuliuoti.
Nerimas dėl Rusijos žiniasklaidos ateities
Žurnalistė Maša Gessen įspėjo, kad didžiausios problemos Rusijos žurnalistikos laukia tada, kai režimas, kuriam ji pastaruoju metu tarnauja, sugrius. „Dabartinėje Rusijos žurnalistikoje tu gali pateikti tiesos kąsnelius, tačiau savo nuomonės niekada negali turėti“, – teigė ji.
„Po sovietinės žurnalistikos, Rusijos žurnalistams reikėjo tiesiog sugalvoti naują kalbą. Pakeisti visą tą sovietinę politinę terminologiją, romantizuotą kalbą“, – kalbėdama apie Rusijos žiniasklaidos kaitą sakė M.Gessen.
„Po Putino Rusijos tai padaryti bus dar sunkiau. Jei sovietiniais laikais žodis buvo naudojamas parodyti savo prielankumą sistemai, tai dabar jis išvis nenaudojamas jokiam žinojimui“, – teigė ji.
Politologas ir publicistas Aleksandras Morozovas retoriškai klausė, ar propagandą galima nugalėti faktų pateikimu. Pasak jo, nacių propaganda, kaip ir komunistinė, pateikinėjo naują mitą, naują herojiškumo modelį.
Pasak jo, didelė problema ir ta, kad Europoje bei JAV nemažai V.Putino simpatikų, kurie bando suprasti ir pateisinti jo veiksmus.
„Mes esame dalis tų europiečių, kurie bando pasipriešinti tam keistam režimui, kuriam pritaria ir dalis pasaulio“, – konstatavo A.Morozovas.
Žurnalistas ir muzikos kritikas Artemijus Troickis patvirtino, kad daugeliui Rusijos žmonių svarbiau pramoginė televizijos funkcija, nei jos siunčiama politinė žinia.
„Jiems pakanka Dmitrijaus Kiseliovo, Michailo Solovjovo laidų, kad suformuotų nuomonę apie politiką“, – teigė jis.
Pasak jo, net ir sukūrus opozicijos televizijos kanalą, jis nebūtų įtraukiamas į televizijų paketus, o galiausiai jo transliacijas užbaigtų valdžios sprendimas, kuris būtų pritaikytas aplinkybėms.
Publikuota: 2016 kovo 10d. 10:58 , atnaujinta: 2016 kovo 10d. 11:31
Paulius Gritėnas 15min.lt
Laisvos Rusijos forumas
Ketvirtadienį Vilniuje tęsiasi Laisvos Rusijos forumas, į kurį susirinko daug žymių Rusijos opozicijos veikėjų. Antrąją forumo dieną pradėjo diskusija apie žurnalistikos situaciją Rusijoje.
Prieš ją buvo paskelbta bendra deklaracija, kurioje Europos Sąjunga buvo raginama dėti visas pastangas, kad Rusijoje kalinama Nadija Savčenko būtų išleista į laisvę. „Mes manome, kad visiškai neproduktyvu užkulisiuose derėtis su Vladimiro Putino režimu, taip leidžiant jam išsaugoti savo veidą“, – skelbiama deklaracijoje.
„Nadijos Savčenko likimas – tai testas Europai, ar ji sugebės išsaugoti savo vertybes: laisvę, teisingumą, humanizmą“, – sakoma deklaracijos pabaigoje.
Žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas teigė, kad jam sunku kalbėti apie Rusijos žiniasklaidą, nes jis jau aštuonerius metus dirba Ukrainoje.
„Tie, kas vakar žiūrėjo Rusijos televiziją viešbutyje, tai turbūt žino, kad mes čia organizuojame Maidaną, rengiame neramumus“, – ironizuodamas apie opozicijos vaizdavimą Kremliaus propagandoje kalbėjo J.Kiseliovas.
„Neabejoju, kad žurnalistika Rusijoje egzistuoja, tačiau sunku pasakyti, kiek jos yra iš tiesų. Didelė dalis jo yra nustumta į paraštes, marginalizuota“, – sakė jis.
„Gerai, patikimai žurnalistikai reikalingos didelės investicijos, dideli pinigai. Niekas nėra pasiruošęs tiek mokėti. Ypač tokiomis sąlygomis“, – aptardamas sudėtinga žurnalistų darbą Rusijoje sakė J.Kiseliovas.
„Didžiausia Rusijos žurnalistikos bėda ta, kad kažkuriuo metu didžioji dalis žurnalistų pradėjo žiūrėti į ją, kaip į būdą uždirbti pinigų“, – konstatavo jis, pridurdamas, kad profesija prarado tikrąjį savo tikslą – informuoti visuomenę.
„Kodėl Rusijos televizija patinka paprastam Rusijos žmogui? Pripažinkime, kad jos kuria geros kokybės serialus, kokybiškus filmus, o tarp jų – pusvalandis indoktrinacijos“, – Kremliaus kanalų programą apibrėžė J.Kiseliovas.
Jo teigimu, net jei ir būtų sukurtas naujas informacijos kanalus, pateikiantis tikrus faktus, jis būtų įdomus tik mažai daliai žmonių.
Paklaustas, apie žiniasklaidos situaciją Ukrainoje, J.Kiseliovas pripažino, kad už kai kurių televizijos kanalų gali būti oligarchų interesų, tačiau jie neveikia programų turinio.
„Visada sakiau, kad privati žiniasklaida geriau nei valstybinė. Labai gerai, kad Ukrainoje nėra valstybinių kanalų“, – teigė jis, pabrėždamas, kad tai apsaugo nuo valdžios bandymų manipuliuoti.
Nerimas dėl Rusijos žiniasklaidos ateities
Žurnalistė Maša Gessen įspėjo, kad didžiausios problemos Rusijos žurnalistikos laukia tada, kai režimas, kuriam ji pastaruoju metu tarnauja, sugrius. „Dabartinėje Rusijos žurnalistikoje tu gali pateikti tiesos kąsnelius, tačiau savo nuomonės niekada negali turėti“, – teigė ji.
„Po sovietinės žurnalistikos, Rusijos žurnalistams reikėjo tiesiog sugalvoti naują kalbą. Pakeisti visą tą sovietinę politinę terminologiją, romantizuotą kalbą“, – kalbėdama apie Rusijos žiniasklaidos kaitą sakė M.Gessen.
„Po Putino Rusijos tai padaryti bus dar sunkiau. Jei sovietiniais laikais žodis buvo naudojamas parodyti savo prielankumą sistemai, tai dabar jis išvis nenaudojamas jokiam žinojimui“, – teigė ji.
Politologas ir publicistas Aleksandras Morozovas retoriškai klausė, ar propagandą galima nugalėti faktų pateikimu. Pasak jo, nacių propaganda, kaip ir komunistinė, pateikinėjo naują mitą, naują herojiškumo modelį.
Pasak jo, didelė problema ir ta, kad Europoje bei JAV nemažai V.Putino simpatikų, kurie bando suprasti ir pateisinti jo veiksmus.
„Mes esame dalis tų europiečių, kurie bando pasipriešinti tam keistam režimui, kuriam pritaria ir dalis pasaulio“, – konstatavo A.Morozovas.
Žurnalistas ir muzikos kritikas Artemijus Troickis patvirtino, kad daugeliui Rusijos žmonių svarbiau pramoginė televizijos funkcija, nei jos siunčiama politinė žinia.
„Jiems pakanka Dmitrijaus Kiseliovo, Michailo Solovjovo laidų, kad suformuotų nuomonę apie politiką“, – teigė jis.
Pasak jo, net ir sukūrus opozicijos televizijos kanalą, jis nebūtų įtraukiamas į televizijų paketus, o galiausiai jo transliacijas užbaigtų valdžios sprendimas, kuris būtų pritaikytas aplinkybėms.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą