Režimo pinigai. Nuo tualetų dangčių iki vėjo jėgainių – kokie Rusijos ir Baltarusijos oligarchai krovėsi pelnus Lietuvoje
2022.07.14 05:30
Režimo pinigai. Nuo tualetų dangčių iki vėjo jėgainių – kokie Rusijos ir Baltarusijos oligarchai krovėsi pelnus Lietuvoje / LRT nuotr.
Be prabangių jachtų, privačių lėktuvų ir įspūdingų vilų, bet su atvertomis durimis į naujas, vakarietiškas eksporto rinkas. Naujas LRT Tyrimų skyriaus projektas „Režimo pinigai“ atskleidžia, kokie su Rusija ar Baltarusija susiję milijonieriai ar milijardieriai krovėsi didžiausius pelnus Lietuvoje.
Analizė rodo, kad kai kurie rusiški verslai verslą Lietuvoje plėtė naudodamiesi ir europine parama, netgi buvo prisivilioti „Investuok Lietuvoje“. Dar kitiems sekėsi ir viešuosiuose pirkimuose.
#REŽIMOPINIGAI
- 1,2 mlrd. € – tiek pernai uždirbo 22 šiame sąraše minimi stambiausi Rusijos ir Baltarusijos verslai Lietuvoje
- 70 mln. € – apytiksliai tiek pernai sumokėjo mokesčių Lietuvoje
- 2 tūkst. – tiek sukurta darbo vietų
- 6,5 mln. € – tiek yra gavę ES paramos Lietuvoje
- 159 mln. € – už tokią sumą yra pasirašę viešųjų pirkimų sutarčių
**
Lietuva – vartai į Vakarų rinkas
ES Tarybos sprendimais sankcijos šiuo metu taikomos 1 256 Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms. Taip pat ir 230 Baltarusijos.
Dar pavasarį ES šalys ėmė areštuoti Bendrijoje esančias Rusijos verslininkų prabangias vilas, jachtas. Lietuva – nėra Rusijos oligarchų pamėgta atostogų kryptis, čia kol kas nerasta nei prabangių jachtų, privačių lėktuvų, nei įspūdingų vilų.
Tačiau, kaip rodo surinkti duomenys, Lietuva Rusijos ir Baltarusijos oligarchams per tris dešimtmečius tapo durimis į Vakarų Europos rinkas. Neužšąlantis Klaipėdos uostas buvo tapęs patogiu paskirstymo centru gabenti anglis, trąšas, metalus, geležies rūdą ir kitą produkciją į Vakarus.
LRT Tyrimų skyrius, išanalizavęs duomenis, skelbia stambiausių Rusijos ir Baltarusijos verslų Lietuvoje sąrašą. Jis nėra baigtinis – bus plečiamas ir atnaujinamas. Šiame sąraše – ne tik į sankcijas įtraukti Rusijos ir Baltarusijos verslininkai, bet ir tie, kuriems sankcijos nepritaikytos, tačiau verslas Rusijoje ar Baltarusijoje toliau veikia.
Apibendrinti duomenys rodo, kad 22 rusiško ar baltarusiško kapitalo stambiausios įmonės pernai Lietuvoje generavo per 1,2 mlrd. eurų pajamų, sumokėjo per 70 mln. eurų mokesčių, buvo įdarbinusios daugiau nei 2 tūkst. asmenų.
Taigi, kas tie Rusijos ir Baltarusijos verslininkai, krovęsi pelnus Lietuvoje?
Darbo vietų – vos kelios, pajamos– milijoninės
Sąrašo viršuje – daugiausia darbuotojų įdarbinusi, daugiausia pajamų generavusi ir daugiausia mokesčių sumokėjusi rusiško kapitalo Kėdainių trąšų gamykla „Lifosa“, priklausanti į sankcijas įtraukto Rusijos oligarcho Andrejaus Melničenkos „EuroChem“ grupei. Šiai Lietuvos įmonei dėl sankcijų šiuo metu paskirtas laikinasis administratorius.
Tačiau, kaip rodo apibendrinti duomenys, kai kurie Rusijos ar Baltarusijos verslai čia, Lietuvoje, pelnus krovėsi su minimaliu darbuotojų skaičiumi, jokios gamybos nevykdydami – paprasčiausiai parduodami rusišką ar baltarusišką produkciją, ją reeksportuodami per Lietuvą į vakarų rinkas.
Tarp tokių – ir antroje vietoje atsidūrę Šiauliuose esantys prekybos namai „BMZ-Baltija“, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo valstybinė Baltarusijos metalurgijos gamykla. Apie jos veiklą LRT tyrimų skyrius jau rašė pernai rudenį. Turėdama vos 12 darbuotojų Šiaulių įmonė pernai uždirbo beveik 230 mln. eurų pajamų, tačiau jos neišvysite Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbtame daugiausia mokesčių 2021 metais sumokėjusių įmonių 500-uke (LRT skaičiavimais, „BMZ-Baltija“ pernai sumokėjo per 1 mln. eurų mokesčių).
Įmonė gamybos nevykdo, tačiau yra viena pagrindinių baltarusiško metalo reeksportuotojų. Gegužę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimu įšaldytos „BMZ-Baltija“ akcijos ir lėšos.
**
Rusijos chemijos kontroliuojančiosios bendrovės „PhosAgro“ trąšas parduodanti „PhosAgro Baltic“, turinti 4 darbuotojus, pernai uždirbo 113,7 mln. eurų, tačiau sumokėjo tik 767,8 tūkst. eurų mokesčių.
„PhosAgro“ koncerno pagrindinis akcininkas – į sankcijas įtrauktas oligarchas Andrejus Gurjevas. „PhosAgro Baltic“ lėšas ir akcijas FNTT įšaldė, tačiau, kaip LRT teigė šios įmonės atstovai, ketinama kreiptis į teismą dėl esą „neteisėtų ir nepagrįstų FNTT veiksmų“. Be to, „PhosAgros Baltic“ įsitikinimu, įmonei jokios „ES sankcijos netaikomos, nes sąrašuose nėra vienintelio jų akcininko“. Lietuvos įmonę valdo Kirpo „Phosint Limited“. Mėnuo nuo karo Ukrainoje pradžios, šių metų kovą, Kipro įmonė akcijas perleido „Negrino LTD“, kurią įsteigė įmonės prekybos struktūrų vadovybė.
Aliaksandrui Lukašenkai artimu oligarchu įvardijamas Aleksandras Mošenskis – stambaus žuvies importo ir perdirbimo koncerno „Santa Bremor“ savininkas. Jis dar vadinamas Baltarusijos žuvų karaliumi. Lietuvoje veikia žuvies produkciją parduodanti „Santa Trade“. Ši įmonė, turinti tik 3 darbuotojus, pernai Lietuvoje uždirbo daugiau nei 94 mln. eurų pajamų. Dar 2020 metais, po Baltarusijos režimo įvykdyto priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo viešojoje erdvėje spėliota, kad A. Mošenskis gali būti įtrauktas į ES sankcijų sąrašą, tačiau taip nenutiko.
Diskusija dėl oligarcho įtraukimo į šeštąjį ES sankcijų paketą vyko ir gegužės mėnesį, tačiau Vengrija, kaip skelbė Islandijos leidinys Stundin.is, pasipriešino šiam žingsniui. Esą Budapeštas stojo Baltarusijos oligarcho pusėn dėl A. Mošenskio glaudžių ryšių su jo padėjėju Siarhejum Niadbailavu, kuris yra Vengrijos garbės konsulas.
Pats A. Mošenskis yra Islandijos garbės konsulas Baltarusijoje. Jo verslas importuoja didelius kiekius žuvies iš Islandijos. Taip pat – Verslumo plėtros tarybos Baltarusijoje narys, Baltarusijos irklavimo federacijos pirmininkas.
A. Mošenskiui gresiant sankcijoms, šių metų gegužę „Santa Trade“ perkėlė valdymą į Kiprą. Prieš tai lietuvišką įmonę tiesiogiai kontroliavo Baltarusijos „Santa Bremor“, užsiimanti žuvies importu ir perdirbimu.
Kita baltarusiško kapitalo įmonė Lietuvoje – „Transchema“, priklausanti Baltarusijos naftos chemijos įmonių asociacijai „Belneftekhim“, pavaldžiai Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybai, – turėdama vos 1 darbuotoją pernai generavo 18,2 mln. eurų pajamų. Ši įmonė Lietuvoje tiekė naftos bei naftos chemijos produktų ekspedijavimo paslaugas Lietuvos geležinkeliais. Tačiau kaip LRT informavo Lietuvos geležinkelių atstovai, „LTG Cargo“ minėtos bendrovės krovinių nebeveža nuo 2021 metų kovo mėnesio. O per 2021 metų sausio–vasario mėnesius buvo pervežta iki 0,4 tūkst. „Transchemos“ krovinių.
Pernai gerai sekėsi ir didžiausiai Rusijos porolono gamintojai „FoamLine“, turinčiai padalinį Lietuvoje: turėdama tik du darbuotojus generavo pajamas už 7,2 mln. eurų.
Rusijos „FoamLine“ priklauso verslininkui Arturui Sogomonjanui, turinčiam Jerevano „Pyunik“ futbolo klubą, „Verslo Rusija“ Generalinės tarybos nariui. („Verslo Rusija“ („Деловая Россия“) – visuomeninė organizacija, vienijanti per 3 tūkst. Rusijos verslininkų. Jai vadovauja oligarchas Aleksejus Repikas, didžiausios Rusijoje farmacijos įmonių grupės „R-Pharm“ įkūrėjas. Ši bendrovė sukūrė „Sputnik V“ vakciną).
Prieš keletą metų „FoamLine“ atidarė naują gamyklą Kuznecke. „Šiandien Kuznecke, Penzos krašte, didelis įvykis visai Rusijai – atidaryta didžiausia šalyje ir Europoje čiužinių gamybos gamykla. Moderni įranga, puikios darbo sąlygos. Sukurtos papildomos darbo vietos – taip įvykdoma užduotis, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Vladimirovičius Putinas kelia gubernatoriams. Šis projektas įgyvendintas Penzos žemėje“, – atidarymo ceremonijoje „FoamLine“ sveikino tuometis Penzos srities gubernatorius Ivanas Belozertsevas.
Gamyba Lietuvoje: ne tik trąšos, bet ir santechnika, vandens įranga, stogo dangos, vielos
Igoris Ziuzinas yra Rusijos milijardierius, kurio turtą „Forbes“ 2021 metais įvertino 500 mln. dolerių. Jis – vienos stambiausių Rusijos metalurgijos bendrovių „Mechel“ steigėjas, pagrindinis akcininkas, o Lietuvoje nuo 2002 metų veikia gamykla „Mechel Nemunas“ – stambiausias Baltijos regione vielos, vinių ir metalinio tinklo gamintojas.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo I. Ziuzinas sukūrė anglies konglomeratą, vėliau investavo į metalus.
Igoris Ziuzinas / Vida Press nuotr.
Prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, 2008 metais Rusijos „Mechel“ koncernas susidūrė su finansiniais sunkumais. Tada I. Ziuzinas užsitraukė ir V. Putino nemalonę, kai nepasirodė judviejų suplanuotame susitikime, nes sirgo. Vėliau pats V. Putinas prisidėjo prie „Mechel“ gelbėjimo nuo bankroto. 2016 metais Kremliaus vadovas asmeniškai įsikišo, kad „Mechel“ būtų suteikta paskolų iš trijų pagrindinių Kremliaus bankų, siekiant išgelbėti koncerną nuo bankroto. „Stebuklas įvyko“, – V. Putino pagalbą komentavo I. Ziuzinas.
„Reuters“ šaltiniai komentavo, kad V. Putino įsitraukimas į „Mechel“ gelbėjimą buvo savotiškas „V. Putino Rusijos“ gelbėjimas, nes koncerno bankroto atveju darbo būtų netekę per 66 tūkst. rusų. O tai grėstų masiniais protestais.
Be to, V. Putinui I. Ziuziną užtarė ir Igoris Sečinas, vienas artimiausių V. Putinui oligarchų, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ prezidentas, kuriam vakarai taiko sankcijas.
„Maniau ir manau, kad „Mechel“ nusipelnė pagalbos, kurią galiausiai ir gavo“, – 2016 metais „Reuters“ komentavo jis.
„Gazprombank“ – vienas iš „Mechel“ didžiausių kreditorių. Kremliui palankiam bankui taip pat priklauso 6,8 proc. Rusijoje esančios pirminės įmonės „Mechel“ akcijų.
Lietuvos įmonėje „Mechel Nemunas“ dabar dirba daugiau nei pusantro šimto darbuotojų. Dar pernai naujienų agentūra BNS paskelbė, kad įmonę Lietuvoje ketina parduoti, tačiau jos akcininkai iki šiol tie patys. Tiesa, pranešimų, kad Lietuvos įmonė gali būti parduota, buvo pasirodę ir 2012 metais.
Įmonei „Mechel Nemunas“ sankcijos netaikomos.
/ Vida Press nuotr.
Didžiausio Rusijos santechnikos detalių gamintojo „Ani Plast“, kaip skelbia pati įmonė, produkcija – beveik kas antrame rusiškame tualete. O 2015 metais Lietuvoje, Klaipėdos ekonominėje zonoje (LEZ), atidaryta gamykla Rusijos santechnikos lyderei leido atrasti naujas eksporto rinkas.
„Ani Plast“, priklausanti Rusijos verslininkui Pavelui Robovolenkai, į Lietuvą padėjo žengti „Investuok Lietuvoje“. Prieš tai tik „Ani Plast“ visą produkciją gamino Rusijoje, Lietuvoje veikė įmonės atstovybė, tačiau 2013 metais verslo plėtrai Lietuvoje suteikta 733,8 tūkst. eurų ES parama.
„Ani Plast“ žengiant į Lietuvą, gamyklos savininkas kalbėjo, kad Klaipėda pasirinkta dėl didelės mokesčių lengvatos, patikimos komandos ir uosto.
„Išsikėlus tikslą gaminius eksportuoti į platesnį užsienio šalių ratą, atsirado poreikis turėti gamyklą Europos Sąjungoje (ES), – „Investuok Lietuvoje“ pranešime spaudai buvo cituojamas P. Robovolenka, „Ani Plast“ vadovas, pridurdamas, kad pravertė „Klaipėdos LEZ, „Investuok Lietuvoje“ ir kitų valstybinių struktūrų pagalba“.
Bendrovei „Ani Plast“ sankcijos nėra taikomos.
Kaip ir Gargžduose veikiančiai milijardierių Sergejaus Kolesnikovo ir Igorio Rybakovo koncerno „TechnoNICOL“ gamyklai „Mida LT“. Ši užsiima bituminių stogo dangų gamyba.
Rusiško „TechnoNICOL“ koncerno produkcijos kai kurie didieji Lietuvos statybinių prekių pardavėjai nurodo neparduodantys solidarizuojantis su Ukraina.
/ Vida Press nuotr.
Tuo metu vienas „TechnoNICOL“ akcininkų I. Rybakovas, ypač populiarus ir socialiniuose tinkluose, solidarizavosi su nuo vakarų sankcijų nukentėjusiais rusais: siūlė darbą ir pagalbą nekilnojamojo turto verslininkams, buvusiems vakarietiškų socialinių platformų, tokių kaip „TikTok“ tinklaraštininkams. Čeliabinsko milijardierius pranešė skyręs 3 mlrd. rublių verslui, nukentėjusiam nuo sankcijų, remti.
I. Rybakovas save pristato kaip pirmąjį Rusijoje milijardierių tinklaraštininką.
Jo verslo partneriui S. Kolesnikovui taip pat priklauso „Sidabrinio lokio“ ir Uljanovsko GZS akcijos. Nuo 2012 metų mėnesio aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje: yra jau minėtos visuomeninės organizacijos „Versli Rusija“ koordinacinės tarybos narys. 2015 metais birželio 3 dieną vadovavo „Versli Rusija“ antimonopolinių įstatymų komitetui, o tų pačių metų sausio mėnesį jo vadovaujama darbo grupė dalyvavo rengdama Rusijos baudžiamojo kodekso pataisas.
2015 metais padėką už visuomeninę veiklą jam suteikė V. Putinas.
„Forbes“ S. Kolesnikovo turtą vertina 2,1 mlrd. dolerių. I. Rybakovo turtas taip pat vertinamas 2,1 mlrd. dolerių.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti „Run Engineering“ gamina vandens paruošimo įrangą, kuri buvo eksportuojama į Rusiją ir naudojama grandioziniams Rusijos energetikos projektams. Šio verslo akcininkė – paslaptinga Rusijos ir Kipro pilietė Marina Karmyševa, kuri, kaip jau anksčiau skelbė LRT Tyrimų skyrius, vykdo verslą ne tik Lietuvoje, bet ir Čekijoje, valdo ofšorines bendroves, susijusias su „Rosneft“ ir oligarcho Sergejaus Sudarikovo Rusijos Regiono grupe. LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad ji gali būti tik formali verslo akcininkė. Šiuo metu Su M. Karmyševos vadovaujama „RLA Properties LTD“, kaip pati skelbia, baigia didžiulį projektą Kipre – išskirtinį verslo centrą „Ksenos“, kuriame veiks RLA verslo grupės būstinė. Tuo metu „Run Engineering“ vadovas Povilas Medekša nurodė, kad lietuviška įmonė ruošiasi bankrotui. Prieš metus LRT Tyrimų skyrius rašė, kad vokiška vandens ultrafiltracijos įranga, kuriai reikalinga speciali licencija, per Lietuvą eksportuota į Rusiją ir galėjo atsidurti Krymo jėgainėse.
Dar viena su Rusija susijusi vandens paruošimo gamybos įmonė Kaune – „Jurby Water Tech“, kurios akcininkas buvęs sovietų desantininkas, dabar Jungtinės Karalystės pilietybę turintis Viktoras Redko (tikina Rusijos pilietybę praradęs). Ši verslo grupė Rusijoje iki karo Ukrainoje taip pat dirbo su Kremliaus įtakoje esančiais koncernais („Gazprom“, „Rosneft“, „LukOil“, „Inter RAO“, „Enel Russia“, „SUEK“, „Metalloinvest“). V. Redko LRT informavo, kad dvi Rusijoje veikiančios bendrovės „Jurby Watertech Maskva“ ir „Jurby Management Rus“ yra parduodamos. „Šiuo metu vyksta pardavimo sandorio su naujais įmonių savininkais teisinis įforminimas“, – teigė jis.
V. Redko pripažino, kad vienas „Jurby“ projektas Rusijoje liko neužbaigtas: „Šiuo metu ieškome sprendimo, kaip parduoti įrangą, kurią pagaminome. Galimybės – dvi. „Jurby Water Tech“ turi grąžinti 20 mln. eurų avansą, kuris buvo panaudotas įrangos gaminimui. Kita išeitis – rasti pirkėjus už Rusijos ribų, kurie nupirktų šią įrangą ir sugrąžintų avansinę įmoką.“ Anot „Jurby“ akcininko, „grupės įmonės patyrė nuostolių dėl ES įvestų sankcijų Rusijai“.
Naudojosi parama, pelnė valstybinius užsakymus
Kai kurioms šio sąrašo įmonėms Lietuvoje sekėsi ir gauti europinę paramą verslo plėtrai ar laimėti viešuosius pirkimus.
Europine parama naudojosi ne tik jau minėta „Ani Plast“.
Iš viso nuo 2007 metų gauta 6,5 mln. eurų ES paramos, Lietuvoje pasirašyta viešųjų pirkimų sutarčių už 159 mln. eurų.
Kėdainiuose esanti trąšų gamykla „Lifosa“, kuriai dėl sankcijų paskirtas laikinasis administratorius, nuo 2007 metų gavusi ES paramos beveik už 6 mln. eurų: vietinių ir atsinaujinančiųjų sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimo energijos gamybai finansavimui, nuotekų valymo įrenginio įsigijimui, pašarinių fosfatų cecho gamybos modernizavimui.
„IDS Borjomi Europe“ 2020 metų kovą skirta beveik 3 tūkst. eurų parama darbuotojams mokyti. Įmonė turėjo 17 darbuotojų.
„Amkodor Baltic“ 2010 metais skirtas 1,17 mln. eurų ES finansavimas krautuvų gamybos technologinei linijai įdiegti, tačiau sutartis nutraukta 2012 metų vasarą.
„Jurby Water Tech“, apie kurią jau anksčiau rašė LRT Tyrimų skyrius, 2011 metais skirta 9, 656 tūkst. eurų parama eksporto rinkų plėtrai.
Su Rusijos valstybiniu koncerno „Rosneft“, vadovaujamo į sankcijas įtraukto I. Sečino, akcijomis susijęs elektros tiekėjas „Inter RAO“, nuo 2012 metų –viešųjų pirkimų sutarčių už 155,6 mln. eurų laimėtojas. Daugiausia – su Lietuvos geležinkeliais ir Ignalinos atomine elektrine.
Oligarchui A. Melničenkai priklausanti „SUEK Baltic“ keli mėnesiai iki karo Ukrainoje pradžios tiekė anglį Valstybės sienos apsaugos tarnybai apšildyti patalpas, į kurias perkelti migrantai. Iš viso laimėtų sutarčių su valstybės institucijomis suma – daugiau nei 400 tūkst. eurų.
Valstybiniam „Rusijos jūrų laivybos registrui“ priklausančios Klaipėdos įmonės „Jūrų laivybos registras“ sertifikavimo paslaugomis ne kartą naudojosi Lietuvos geležinkelių Vilniaus lokomotyvų depas (iš viso sutarčių – už 57 tūkst. eurų).
„Jurby Water Tech“ pardavė medžiagų ir įrangos Lietuvos viešajam sektoriui už beveik 3 mln. eurų.
Šiame sąraše įmonės nurodytos eilės tvarka pagal 2021 metais gautas pajamas. Klausimai išsiųsti visoms įmonėms, tačiau atsakymų sulaukta tik iš mažiau nei pusės jų (gavę atsakymus, tekstą papildysime).
**
UAB „Lifosa“
ES A. Melničenką įtraukus į sankcijų sąrašą, nuo kovo 9 dieną verslininkas pasitraukė iš „SUEK“ grupės direktorių tarybos, kurioje buvo nuo 2004 metų. Įmonės akcijos perleistos žmonai A. Melničenko. Birželio pradžioje sankcijos pritaikytos ir jai.
Europos Tarybos reglamente nurodoma, kad „A. Melničenka yra atsakingas už veiksmų ar politikos, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, taip pat stabilumui ar saugumui Ukrainoje arba į juos kėsinamasi, rėmimą arba jų įgyvendinimą.“
Šių metų gegužę Finansų ministerija paskyrė laikinąjį Kėdainių fosforo trąšų gamyklos AB „Lifosa“ administratorių siekiant užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje.
Leidinys „Forbes“ A. Melničenko turtą vertina 24,1 mlrd. dolerių. Tarp turtingiausių pasaulio milijardierių – šiuo metu 61-as. Jis yra antras pagal turtingumą žmogus Rusijoje (po Vladimiro Lisino).
**
UAB „Prekybos namai BMZ Baltija“
Viena iš penkių didžiausių Baltarusijos įmonių, kurios eksportas sudaro 15 proc. viso šalies eksporto. „Nacionalinis lobis“, – taip Žlobine įsikūrusią Baltarusijos metalurgijos gamyklą (BMZ) įvardija režimo galvos.
Gamykla įtraukta į Baltarusijos valstybinį aukštųjų technologijų įmonių registrą.
BMZ, kurios akcijos priklauso Baltarusijos pramonės ministerijai, ženkliai prisideda prie A. Lukašenkos režimo išlaikymo.
**
AB „INTER RAO LIETUVA“
Bendrovė užsiima elektros ir šilumos gamyba, tiekimu, tarptautine prekyba energija, elektros energetikos infrastruktūros inžinerija, projektavimu ir plėtra. Kontroliuoja keletą energetikos įmonių už Rusijos ribų, įskaitant šilumines ir hidroelektrines Armėnijoje, Sakartvele, Kazachstane, Tadžikistane, Moldovoje ir, žinoma, Lietuvoje.
Pagrindinės „Inter RAO“ eksporto rinkos – Lietuva, Baltarusija, Turkija ir Kinija. Anksčiau tarp šių valstybių buvo ir Suomija, tačiau 2022 metų gegužės 14 dienos vidurnaktį „Inter RAO“ antrinė įmonė „RAO Nordic“ sustabdė elektros tiekimą Suomijai. Šis sprendimas paskelbtas dieną po to, kai Suomijos prezidentas Saulis Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin išreiškė paramą Suomijos narystei NATO. Suomija ir Švedija pradėjo svarstyti narystę NATO po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Inter RAO Lietuva“, paprašyta pakomentuoti Lietuvoje jai taikomą turto ir lėšų areštą, LRT pateikė atsakymą, kad papildomos informacijos pateikti negali, kol ji nėra paskelbta per Varšuvos vertybinių popierių biržą.
**
UAB „PhosAgro Baltic“
„PhosAgro“ – viena iš pirmaujančių pasaulyje fosfatų trąšų gamintojų.
Šių metų kovo 18 dieną, beveik mėnuo po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, „PhosAgro“ paskelbė, kad sumažino akcijų paketą Kipro „Phosint Limited“. Akcijos perleistos „Negrino LTD“, kurią įsteigė įmonės prekybos struktūrų vadovybė.
„Negrino LTD“ įsigijo 95 proc. „Phosint Limited“ akcijų ir atitinkamai sumažino „PhosAgro“ akcijų paketą „Phosint Limited“ iki 5 proc. dėl to, kad jos prekybos struktūros esą išpirko „Phosint Limited“.
Į ES sankcijų sąrašą yra patekęs „PhosAgro“ vadovas A. Gurjevas. Pritaikius sankcijas, pasitraukė iš pareigų.
Leidinys „Forbes“ A. Gurjevo šeimos turtą vertina 6 mln. dolerių. Turtingiausių verslininkų reitinge jis užima 29-ą vietą.
„PhosAgro Baltic“ direktorius Vladimiras Kolesnikovas LRT pateikė atsakymą, kad nesutinka su FNTT sprendimu dėl įmonės turto įšaldymo ir ketina kreiptis į teismą.
„PhosAgro Baltic“ nėra įtraukta į jokius ES sankcijų sąrašus ir bendrovės atžvilgiu jokios ES sankcijos nėra taikomos. Sankcijų sąraše nėra ir vienintelio UAB „PhosAgro Baltic“ akcininko. FNTT sprendimas įtraukti bendrovę į savo sankcijų sąrašą bei įšaldyti jos turtą yra savavališkas ir visiškai nepagrįstas veiksmas, atliktas FNTT netinkamai išanalizavus faktus bei netinkamai taikant ES teisę. UAB „PhosAgro Baltic“ įsitikinusi, kad egzistuoja labai stiprūs teisiniai ir faktiniai pagrindai, kad bendrovė būtų pašalinta iš FNTT sudaryto sąrašo ir jai nebūtų taikomi jokie ribojimai. Todėl UAB „PhosAgro Baltic“ artimiausiu metu kreipsis į teismą su skundu dėl neteisėtų ir nepagrįstų FNTT veiksmų“, – teigia V. Kolesnikovas.
Su „PhosAgro“ siejamas ir Vladimiras Litvinenka – akademikas iš Sankt Peterburgo, vadovavęs dabartinio Rusijos prezidento V. Putino galimai plagijuotai disertacijai, dabar užimantis rektoriaus pareigas Sankt Peterburgo valstybiniame kalnakasybos institute (kuriame V. Putinas apsigynė disertaciją) ir žaibiškai praturtėjęs po to, kai abejotinomis aplinkybėmis įgavo „PhosAgro“ akcijų.
2022 metų balandį V. Litvinenka perdavė 20,6 proc. iš 20,98 proc. „PhosAgro“ akcijų savo žmonai Tatianai Vladimir Litvinenko.
**
UAB „Birių krovinių terminalas“
„Birių krovinių terminalas“ (BKT) – uosto krovos bendrovė, nuomojanti uosto žemę ir uoste kraunanti baltarusiškas „Belaruskalij“ trąšas.
Lietuviškoje įmonėje Baltarusijos koncernas „Belaruskalij“ valdo 30 proc. akcijų. Jas įsigijo 2013 metais. Likusios priklauso Lietuvos verslininkui Igoriui Udovickiui. Remiantis Registrų centro duomenimis, 65 proc. akcijų, tiesiogiai valdytų I. Udovickio, 2020 metų lapkritį perėmė Latvijoje registruota „Asset Management“, o šių metų sausį Šveicarijoje registruota „Hasenberg AG“.
Bendrovės valdymas į Šveicariją iškeltas prieš tai, kai ES pritaikė sankcijas „Belaruskalij“ (ES sankcijos baltarusiškam koncernui įvestos šių metų kovą). Dar prieš tai „Belaruskalij“ į sankcijų sąrašą įtraukė JAV. Tada Lietuvoje netilo diskusijos dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą ir nacionalinių sankcijų įvedimo Baltarusijos valstybiniam koncernui.
„Belaruskalij“ – viena didžiausių valstybinių Baltarusijos bendrovių. Taip pat viena didžiausių kalio trąšų gamintojų pasaulyje.
**
UAB „Santa Trade“
„Santa Group“ yra kontroliuojančioji bendrovė, įkurta 1993 metais. Ją sudaro daugiau kaip 40 įmonių. Bendrovei priklauso žaliavų tiekėjai, gatavos produkcijos gamintojai, platinimo ir logistikos įmonės, mažmeninės prekybos tinklas ir kitos įmonės.
Bendrovė valdo vieną didžiausių Europoje perdirbimo gamyklų Breste, Baltarusijos vakaruose, netoli Lenkijos sienos. Įmonių grupėje dirba daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų.
Balandžio pabaigoje portalas salmonbusiness.com skelbė, kad karas Ukrainoje sutrikdė „Santa Bremor“ veiklą. A. Mošenskis baiminasi, kad lašišų ir upėtakių verslas gali žlugti.
**
UAB „Mida LT“
„TechnoNICOL International“ įmonių grupę, kuriai priklauso „Mida LT“, sudaro 57 gamyklos, esančios septyniose šalyse (Rusijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje), ir 22 atstovybės 18-oje šalių.
„TechnoNICOL“ prisidėjo statant JAV Ambasadą Rusijoje, Maskvos Dūmą, Valstybės Kremliaus rūmus, Maskvos verslo rajoną, CSKA futbolo areną ir kt.
„TechnoNICOL“ hidroizoliacinė klojamoji danga buvo naudojama statant Krymo tiltą virš Kerčės sąsiaurio.
**
UAB „Belintertrans Baltic“
Šiuo metu valstybinė įmonė „BTLC“ valdo filialus, esančius visuose Baltarusijos regioniniuose centruose, regionines gamyklas ir krovinių punktus, taip pat užsienyje įsteigtų įmonių tinklą ir jų atstovų veiklą.
Įmonė tiekia krovinių ir konteinerių gabenimo įvairiomis transporto rūšimis, muitinės formalumų, krovinių draudimo ir kt. paslaugas.
Rusijos agresijos Ukrainoje pradžioje, per geležinkelio liniją Gomelis–Kyjivas, Rusijos kariuomenei Ukrainoje iš Baltarusijos teritorijos buvo vežami ginklai bei karinė parama. Kovo mėnesį Ukrainos geležinkelių vadovas Aleksandras Kamyšinas kreipėsi į Baltarusijos geležinkelių darbuotojus prašydamas, kad šie sustabdytų karinės paramos tiekimą Rusijos kariuomenei Ukrainoje. Nuo to laiko, teisėsaugos institucijos Baltarusijoje praneša apie daugybę kibernetinių ir tiesioginių geležinkelio puolimų stabdančių Baltarusijos geležinkelių veiksmingumą, o pats A. Kamyšinas teigia, kad Baltarusijos geležinkelio darbuotojų dėka, traukiniai tarp Baltarusijos ir Ukrainos nebekeliauja.
**
UAB „Mechel Nemunas“
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pakeistas „Mechel Nemunas“ vadovas. Vietoj Rusijos piliečio Sergejaus Fedorovo paskirtas lietuvis Mindaugas Damalakas.
„Mechel“ – viena stambiausių Rusijos metalurgijos bendrovių. Jos produkcija prekiaujama Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje. „Mechel“ vienija anglies, geležies rūdos koncentrato, plieno, valcuotų gaminių, ferolydinių, šilumos ir elektros energijos gamintojus.
„Gazprombank“ iki pernai metų „Mechel“ turėjo 9,3 proc. akcijų. 2022 metų vasario užsienio registrų duomenimis, „Gazprombank“ akcijų dalis Rusijos „Mechel“ sumenko iki 6,8 proc.
Remiantis oficialiais registrais, „Garzprombank“ Rusijoje registruotoje pagrindinėje „Mechel“ bendrovėje valdo 6,8 proc. akcijų.
Anot „Forbes“, I. Ziuzinas turtingiausių Rusijos verslininkų reitinge užima 193-ią vietą.
**
UAB „IDS Borjomi Europe“
Kremliui palankus investicijų koncernas „Alfa Group“, kuriam taikomos sankcijos, valdė „IDS Borjomi“ nuo 2013 metų, kai sakartvelietė Inna Gudavadze (verslininko Badri Patarkatsišvilio našlė) jiems pardavė virš pusės įmonės akcijų.
Gegužę paskelbta, kad Sakartvelo vyriausybė iš „Alfa Group“ neatlygintinai perima vienos iš grupės įmonių – „IDS Borjomi Georgia“ – kontrolinį akcijų paketą. „IDS Borjomi International“ planuoja paaukoti Sakartvelo vyriausybei, kaina siekia 100 mln. dolerių“, – tada pranešė Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis.
Balandžio pabaigoje bendrovė „Borjomi“ buvo paskelbusi, kad laikinai stabdo gamybą abiejose gamyklose Sakartvele dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai priklausančioms įmonėms.
Michailui Fridmanui, Aleksejui Kuzmičevui, Piotrui Avenui ir Germanui Chanui priklauso „Alfa-Bank“ (didžiausias privatus Bankas Rusijoje) ir „X5 Retail Group“ (didžiausias maisto mažmenininkas Rusijoje) akcijos. Per Liuksemburge registruotą įmonę „LetterOne“, sukurtą tarptautinių projektų investicijoms, finansuojamoms TNK-BP pardavimo pajamų, šiems oligarchams taip pat priklauso Europos naftos ir dujų gamintojos „Wintershall DEA“ ir Nyderlanduose registruoto tarptautinio mobiliųjų telefonų operatoriaus „Veon“ akcijų paketas.
Po to, kai dėl karo Ukrainoje jiems buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, M. Fridmanas, A. Kuzmičevas, P. Avenas ir G. Chanas atsistatydino iš bendrovės „LetterOne“ valdybos, o M. Fridmanas kartu su P. Avenu ir iš „Alfa-Bank“ direktorių tarybos.
Rusijos „Forbes“ A. Kuzmičevo turtą 2021 metais įvertino 7,8 mlrd. dolerių, G. Chano – 10,1 mlrd. dolerių, P. Aveno – 5,3 mln. dolerių, o M. Fridmano – 15,5 mlrd. dolerių.
**
UAB „EuroChem Logistics International“
Lietuvos įmonės „EuroChem Logistics International“ atstovai pateikė atsakymą, kad laukiama sprendimo dėl laikinojo administratoriaus skyrimo. Esą atnaujinus „Lifosa“ krovą Klaipėdos uoste, „Eurochem Logistics International“ vėl turėtų galimybę vykdyti veiklą.
Anot įmonės atstovų, veikla šiuo metu nevyksta, tikimasi, kad jos neteks nutraukti ateityje: „Įmonė šiuo metu neplanuoja nutraukti veiklos Lietuvoje, tačiau, jei įmonei nebus nustatytas laikinasis administravimas arba nebus panaikintos sankcijos, įmonę teks ateityje likviduoti arba ją ištiks bankrotas.“
UAB „Transchema“
Nuo 2021 metų pabaigos, 40 proc. lietuviškos įmonės akcijų valdo Baltarusijoje registruota atvira akcinė bendrovė „KRION“, o likusius 60 proc. akcijų – Baltarusijoje esančios Gomelio cheminės gamyklos atvira akcinė bendrovė. Abi bendrovės priklauso Baltarusijos naftos chemijos įmonių asociacijai „Belneftekhim“, pavaldžiai Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybai.
Iki 2021 metų visas lietuviškos įmonės akcijas tiesiogiai arba per anksčiau asociacijai priklausiusią bendrovę „Belorusneft“ valdė „Belneftekhim“.
Koncernui „Belneftekhim“ priklauso Baltarusijos naftos, naftos produktų ir chemijos gamybos, perdirbimo ir transportavimo įmonės bei organizacijos, projektavimo ir statybos organizacijos, prekių platinimo tinklas užsienio rinkose.
Anksčiau pagrindinė Rusijos naftos bendrovė „Belorusneft“ irgi priklausė „Belneftekhim“, tačiau buvo iškelta iš koncerno, kai 2021 metais Jungtinių Valstijų iždo departamento Užsienio turto biuras įtraukė „Belneftekhim“ į sankcijų sąrašą. Sankcijos įvestos po to, kai A. Lukašenkos režimas nutupdė Airijos oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, ir areštavo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos tinklaraštininką Ramaną Protasevičių.
**
UAB „SUEK Baltic“
Įmonė „SUEK Baltic“ iki sankcijų jai pritaikymo vystė prekybą anglimi į ES valstybes – Estiją ir Latviją. Taip pat užsiėmė trąšų, įsigytų iš trečiųjų šalių, prekyba Lietuvoje ir Lenkijoje.
2018 metais Lenkijos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnyba leido „SUEK Baltic“ perimti „Barter Coal“ kontrolę. „Barter Coal“ – viena pirmaujančių akmens anglių platintojų Lenkijoje.
2019 metais lietuviška įmonė įsteigė filialą Jungtinėje Karalystėje – „SUEK Baltic UK“, kuriame dirba vienas darbuotojas.
**
UAB „Jurby Water Tech“
„Jurby Water Tech“ ir susijusių įmonių pagrindinis akcininkas – Viktoras Redko, nuo 1995 metų turintis leidimą gyventi Lietuvoje. Jis, kaip pats tikina, Didžiosios Britanijos pilietis, o Rusijos pilietybę prarado pasitraukęs iš ginkluotųjų pajėgų bei „dėl kitų priežasčių“.
LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad pirmąją bendrovę „Jurby Water Tech“ V. Redko, pasitraukęs iš sovietų kariuomenės, prieš 30 metų įsteigė Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Ji dirbo su strateginėmis mūsų šalies įmonėmis. Bet didieji užsakovai – Rusijoje.
LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad įmonės steigėjas dalyvavo Rusijos Gynybos ministerijos globojamos desantininkų organizacijos veikloje, o prieš pat Krymo okupaciją pagerbtas medaliu. Ši organizacija, prasidėjus karui Ukrainoje, viešai deklaravo paramą V. Putinui.
Su Rusijos valdžios žmonėmis valdančioji bendrovė „Jurby WaterTech International“ yra susijusi ir per joje veikiančius asmenis. Nuo 2004 metų bendrovės Stebėtojų tarybai vadovauja buvęs Orenburgo gubernatorius, o sovietmečiu – Rusijos komjaunimo pirmasis sekretorius Vladimiras Jelaginas. 2000–2002 metais jis buvo Rusijos ministras, atsakingas už Čečėnijos „socialinio ir ekonominio vystymosi institucijų veiklos koordinavimą“.
**
UAB „FoamLine“
Armėnijoje, karių šeimoje, gimęs A. Sogomonjanas dar vaikystėje persikėlė į Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), paskui į Maskvą. Įmonę „FoamLine“ kartu su universiteto draugais įkūrė 1992 metais. Šis verslas pirmauja poliuretano putų gamyboje Rytų Europoje. Įmonė turi 12 gamyklų Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane ir Serbijoje.
2017 metais A. Sogomonjanas įsigijo Jerevano „Pyunik“ futbolo klubą. Taip pat verslininkas – „Verslo Rusija“ Aukščiausiosios tarybos narys. 2018 metais paskirtas šios organizacijos ambasadoriumi Armėnijoje.
A. Sogomonjanas aktyviai dalyvauja labdaros veikloje. Kartu su Nikita Simonjanu sukūrė SSRS sporto veteranų rėmimo fondą. Taip pat – Armeno Džigarchaniano teatro Maskvoje rėmėjas.
„FoamLine“ – didžiausia lanksčių poliuretano putų gamintoja Rusijoje. Įmonei priklauso 11 gamyklų Rusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Serbijoje, verslo grupėje dirba 1,2 tūkst. darbuotojų.
**
UAB „Ani Plast“
Įmonė „ANI Plast“ – santechnikos gaminių segmento lyderė Rusijoje. Per metus įmonė pagamina 20 mln. vienetų, tiekia sifonus praktiškai pusei Rusijos gyvenviečių ir aprūpina lankstaus prailginimo laidus kas antram rusiškam tualetui.
Lietuviška „Ani Plast“ turi padalinį Kyjive – „STP Plast“.
**
UAB „Valientė“
Lietuvoje veikia 19 „Mere“ parduotuvių.
Nors verslu užsiima beveik 30 metų, vokiečių kilmės Šnaiderių šeima ir Krasnojarske nesiviešina, nebendrauja su spauda, per visus veiklos metus nedavė nė vieno interviu. Bendrovė „Svetafor” neturi nei spaudos atstovų, nei oficialios svetainės.
„Svetofor“ parduotuvės veikia visoje Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kinijoje, taip pat okupuotame Kryme.
Dėl bandymo patekti į Ukrainos rinką, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Svetofor“ akcininkams Andrėjui Veikulainenui ir broliams Sergėjui bei Andrėjui Šnaideriams pritaikė sankcijas, draudžiančias šiems asmenims trejus metus disponuoti turtu Ukrainos teritorijoje, vykdyti prekybos operacijas, siųsti lėšas už šalies ribų ir jos teritorijoje įsteigti prekių ženklus „Mere“, „Svetofor“ ir „Mayak“.
ES šalyse „Svetofor“ veikia su prekių ženklu „Mere“.
**
UAB „Uniflex Europe“
„Uniflex“ – Baltarusijos rinkos lyderė etikečių spaudos srityje ir viena didžiausių spaustuvių. Ji gamina pakuotes ir etiketes maisto, chemijos, kosmetikos produktams. Taip pat „Uniflex“ – viena didžiausių šios pramonės žaidėjų Rusijoje.
Įmonė veiklą pradėjo 1996 metais.
V. Buikevičius tituluojamas vienu stilingiausių Baltarusijos verslininkų.
2021 metais Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos jis buvo nurodomas kaip garbės konsulas Salvadore.
Šių metų gegužės 26 dieną lietuviškos įmonės „Uniflex Europe“ akcijas perėmė nežinoma Latvijos pilietė Ana Aleksejeva. Išsiuntus įmonei klausimus raštu, su LRT susisiekė „Uniflex“ teisės skyriaus vadovas Sergejus Žušenka. Jis teigė, kad įmonė negali teikti jokios informacijos dėl situacijos Baltarusijoje. Taip pat atsisakė paaiškinti, kam buvo perleistos bendrovės Lietuvoje akcijos.
**
UAB „Run Engineering“
„Run Engineering“ eksportavo Lietuvoje suprojektuotą vandens paruošimo įrangą į Rusiją. Daugiausia į broliams Dmitrijui ir Andrejui Kotenko priklausančią Rusijos bendrovę „Voronež Akva“. Šio verslo kreditorius – Rusijos oligarchas Sergejus Sudarikovas, pagrindinis „Regiono grupės“ akcininkas.
Tyrimų skyrius dar pernai vasarą skelbė, kad Lietuvoje surinkta vandens filtravimo įranga galėjo atsidurti Kryme pastatytose jėgainėse. Nors 2018 metų pabaigoje lietuviškai bendrovei „Run Engineering“ atsisakyta išduoti eksporto licenciją dvejopos paskirties prekėms, ši įmonė sėkmingai eksportavo produkciją į Rusijos bendrovę „Voronež-Akva“, kuri nuo 2016 metų statė Krymo Taurijos ir Balaklavos elektrines. Kelios dienos iki sprendimo atsisakyti išduoti licenciją „Run Engineering“ į Rusiją eksportavo vokiškas membranas, kurioms taikomas specialus ES režimas.
M. Karmyševa, nors yra daugybės pelningų Rusijos užsakymus vykdančių įmonių formali savininkė, ypač paslaptinga verslininkė, kurios, besirodančios viešumoje, niekas nėra užfiksavęs.
Tiesa, praėjusių metų pabaigoje jos vardas skandalingai nuskambėjo, kai „Rosneft“ naftą tiekianti Jungtinės Karalystės bendrovė „QHG Trading LLP“ netikėtai akcijas perleido būtent M. Karmyševai.
„Run Engineering“ vadovas P. Medekša LRT atsiuntė atsakymą, kad „įmonė apribojo veiklą, atleido didelę dalį darbuotojų ir ruošiasi bankrotui“.
**
UAB „Amkodor Baltic“
Baltarusiška kontroliuojančioji bendrovė „Amkodor“ specializuojasi kelių tiesimo, komunalinės, sniego valymo, miškininkystės ir kitos specialios technikos gamyboje.
Vilniaus rajone, Lygialaukio kaime, veikianti „Amkodor Baltic“ – šios bendrovės dalis. Lietuvoje veikia baltarusiškų traktorių ir kitos technikos surinkimo centras.
„EM Industry“ užsiima transporto priemonių didmenine ir mažmenine prekyba, „EM System“ – transporto priemonių atsarginių dalių prekyba.
Į sankcijų sąrašus įtrauktas Aleksandras Šakutinas – kontroliuojančiosios bendrovės „Amkodor“ akcininkas, vadovaujantis direktorių tarybai. Priskiriamas A. Lukašenkos artimų asmenų ratui, įvardijamas kaip vienas didžiausių Baltarusijos režimo finansuotojų.
Prieš tris dešimtmečius A. Šakutinas su verslo partneriu Igoriu Subotinu įkūrė prekybos įmonę „Prommedinvest“, kuri aprūpino ligonines medicinine įranga, tačiau vėliau išsiplėtė į kitus ūkio sektorius. 2010 metų pradžioje A. Lukašenka už nedidelę kainą keletą gamyklų pardavė „Amkodor“.
A. Šakutinas buvo vienas iš nedaugelio verslininkų, kurie per įmonę „Interservis“ su savo partneriu Mikalajumi Varabejumi (taip pat įtrauktas į sankcijas) gavo leidimą eksportuoti naftos produkciją.
A. Šakutinui ir M. Varabejui ES sankcijas įvedė dar 2020 metų gruodį. Teigiama, kad A. Šakutinas „daugiausia naudos turėjo iš privatizavimo A. Lukašenkai einant prezidento pareigas“, nes jis „naudojo A. Lukašenkos režimą ir jį palaikė“.
Po sankcijų įvedimo LRT skelbė, kad traktorius ir miško techniką gaminanti įmonė „Amkodor Baltic“ Lietuvoje įtraukta į nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą. A. Šakutinas yra lankęsis Lietuvoje, turi Šengeno vizą, išduotą Čekijoje.
**
UAB „Jūrų laivybos registras“
Kaip teigiama ES Tarybos reglamente, Vitalijus Saveljevas vadovauja Rusijos federacijos transporto ministerijai, kuri kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, nes 2021 metų spalio mėnesį tiek kariškiai, tiek Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė technika į vietoves prie Ukrainos sienos buvo gabenama Rusijos geležinkeliais.
„Rusijos Jūrų Laivybos Registras“ dirba su aukštųjų technologijų ledlaužiais bei ledui atsparia įranga, skirta naftos ir dujų telkinių jūroje plėtrai.
Įmonė dalyvavo, kurdama Tarptautinę klasifikacinių bendrovių asociaciją (IACS), ir buvo jos narė nuo 1969 iki 2022 metų kovo 10 dienos, kai IACS nusprendė atšaukti registro narystę dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Dieną prieš ES Rusijos „Jūrų laivybos registrui“ pritaikė sankcijas.
Dėl karo pritaikytos sankcijos ir „Rusijos Jūrų Laivybos Registro“ narystės IACS atšaukimas draudžia su Rusijos vėliava plaukiojantiems ir Rusijos kontroliuojamiems laivams įplaukti į JAV, ES ir kitų šalių uostus.
Bendrovės Lietuvoje „Jūrų laivybos registras“ vadovas Aleksandras Mitinas LRT teigė, kad šiuo metu dedamos pastangos tęsti pagrindinius darbus, susijusius su laivų ir jų įrangos sertifikavimu: „Su FNTT intensyviai dirbame, kad nepažeistume mūsų įmonei taikomų apribojimų. Mūsų pagrindinis tikslas – išlaikyti darbo vietas ir toliau teikti paslaugas klientams.“
Anot A. Mitino, Lietuvos įmonės veiklos nutraukimas „gali būti vienas iš įvykių raidos variantų, pablogėjus išoriniams veiksniams, turintiems įtakos įmonės veiklai. Tokiu atveju be darbo liks dar devyni Lietuvos Respublikos piliečiai.“
Informacija parengta remiantis Registrų centro, „Sodros“, VMI informacija, taip pat užsienio komercinių registruose pateikiama informacija. Klausimai išsiųsti visoms šiame tekste minimoms Lietuvos įmonėms, tačiau atsakymų sulaukta tik iš mažiau nei pusės. Gavę atsakymus, papildysime tekstą.
Žinote verslą, kuris galėtų papildyti šį sąrašą? Susisiekite su mumis: tyrimai@lrt.lt
TAIP PAT SKAITYKITE2022.05.03 14:272022.05.12 13:55
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą