2018 m. rugpjūčio 9 d. 05:30 Delfi.lt
Justina Ilkevičiūtė, Verslo aktualijų žurnalistė
Pastaruoju metu Lietuvoje stebima džiuginanti tendencija – vis dažniau girdime apie šalyje steigiamas gamyklas, jų plėtrą ar naujus užsienio investuotojus.
Ekspertai džiaugiasi, kad gamyklų kūrimasis gali prikelti regionus, išauginti atlyginimus, o saldžius vaisius raškysime visi.
Vien šiais metais, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, užfiksuota 12 naujų gamybinių ar plėtros projektų, neįtraukiant lietuviško kapitalo įmonių. Praėjusiais metais jų iš viso buvo 18.
Be to, pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą. Tą rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už Lietuvą pasirodė tik Airija ir Singapūras. Ir nors Lietuvos šuolis didžiąja dalimi sąlygotas to, kad šalis pritraukia vis daugiau informacinių ir ryšio technologijų įmonių, nemažą įtaką turi ir gamyba.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sako, kad tikrasis gamyklų bumas įvyko 2017 metais, tačiau šiemet sėkmės istorijos tęsiasi.
„2017 m. pritraukėme didžiuosius gamybinius projektus, o šie metai labiau kapsulių į žemę įkasimo, naujųjų gamyklų virvelių kirpimo metai. Bet yra ir naujų dalių šioje istorijoje“, – teigia jis.
Tuo metu banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad nors jau raškome vaisius, tai – tik pradžia.
Ironiška, tačiau šalia būsimos gamyklos, taip pat Kauno LEZ įsikurs dar viena Vokietijos automobilių pramonės žaidėja – „Hella“. Į gamyklą investuota 30 mln. eurų, planuojama įdarbinti 250 žmonių.
„Tokio mastelio investicijų Lietuvoje nebuvo 15–20 metų. Dėl „Continental“ ir „Hella“ atvejo net juokėmės, nes dvi didelės konkuruojančios kompanijos įsikurs kaimynystėje“, – pažymėjo M. Katinas.
Kauno LEZ taip pat pasirinko amerikiečių kompanija „Hollister“, gaminsianti medicinos įrenginius, o kita medicinos prietaisų gamintoja – Jungtinės Karalystės bendrovė „Intersurgical“ neseniai paskelbė, kad plės savo veiklą ir įkurs naują gamyklą Visagine 8 hektarų plote.
Pabradėje jau vieną gamyklą turinti bendrovė pirmame plėtros etape ketina įdarbinti apie 200 inžinerijos, gamybos bei mokslinių tyrimų ir plėtros sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, o per 10 metų vien Visagine planuoja padidinti darbuotojų skaičių iki 1000.
Taip pat nereikia pamiršti ir Lietuvos pasididžiavimo – lazerius gaminančios mokslinės-gamybinės įmonės „Šviesos konversija“, neseniai 2500 kv. m praplėtusios gamyklą Dvarčionyse.
„Manau, kad šį bumą gali paaiškinti trys esminės priežastys. Pirma, pati valstybė nusprendė skirti daugiau resursų, ieškodama gamybinių investicijų, todėl „Investuok Lietuvoje“ stipriai susifokusavo į gamybą, nes paslaugų industrija tikrai plečiasi sėkmingai, o gamyba buvo silpnoji grandis, kurią norėjome auginti.
Antra, prieš 7 metus priimti sprendimai vietoje savivaldybėse veikusių industrinių parkų įkurti laisvąsias ekonomines zonas padėjo labai gerą pagrindą.
Gerasis pavyzdys – Marijampolės LEZ investuojanti Danijos kapitalo įmonė „Dovista“, kuri įdarbins apie 1000 žmonių. Jei Marijampolėje nebūtų LEZ, šios gamyklos Lietuvoje tikrai nebūtų buvę.
Trečia priežastis – labiau politinė. Prieš 10 metų buvo intensyviai investuojama Pietų Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, o dabar, kai investuotojai jau „apsičiupinėjo“ tuose regionuose, jų drąsa išsiplėtė į tolimesnes valstybes – Baltijos šalis, šiaurinę Lenkijos dalį. Lietuva sulaukė savo bangos“, – pasakojo M. Katinas.
„Bumu gal dar net nepavadinčiau, bet investicijų srautas į pramonę yra nemažas, ir panašu, kad artimiausiu metu jis toks ir išliks. Lietuva tikrai atsiranda investuotojų į pramonės sektorių žemėlapyje, ir tai labai džiuginanti tendencija, o dar džiugiau tai, kad tai tik pradžia“, – sako jis.
Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad dabar Lietuva turi itin stengtis, norėdama išlaikyti šią tendenciją: „Tą padaryti padėtų du pagrindiniai dalykai – stabili verslo aplinka ir žmogiškieji ištekliai. Na, galima išskirti ir trečią – energetinius resursus, kas tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu.“
Nors Lietuvoje itin didžiuojamės pritraukę IT paslaugų centrus, finansinių technologijų įmones, Ž. Mauricas pabrėžia, kad ne mažiau turėtume didžiuotis ir investicijomis į pramonę, gamybą.
„Gamyba svarbi, nes ji sukuria daug darbo vietų kitiems sektoriams. Pramonė gal sukuria ne tiek daug pridėtinės vertės, bet tai nėra tiek svarbu, nes pramonė yra tarsi ekonomikos ašis, aplink kurią sukasi paslaugos. 1 euras, sukurtas pramonės, sukuria 2 eurus kitiems sektoriams“, – pažymi jis.
Tačiau M. Katinas sako, kad pramonėje, kaip ir paslaugų sektoriuje, pridėtinės vertės skalė yra lygiai tokia pati.
„Juk ir paslaugų sektoriuje yra žemesnės pridėtinės vertės dalyviai, kaip skambučių centrai, kur dirba daug jaunų studentų, ir yra paslaugų centrų, kurie diegia IT sprendimus, blockchainus ir kur specialistai uždirba nuo 2000 eurų.
Tai lygiai tas pats su gamyba. Yra darbininkai – žmonės prie konvejerio, bet jei tai yra didžiulė gamykla, diegianti inovatyvius produktus, kaip „Continental“, ji kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, o apie 50 proc. darbuotojų yra inžinieriai, t. y. aukštą mokslą baigę žmonės, kurių atlyginimai tikrai nėra mažesni nei IT specialistų“, – sako jis.
M. Katinas taip pat pabrėžia, kad neteisinga manyti, jog investuotojai į Lietuvą ateina dėl pigios darbo jėgos.
„Lietuviai neteisingai taip save nuvertina. Yra kur kas pigesnių regionų, pavyzdžiui Čekijoje, kur investuotojai rastų pigumą.
Investuotojų apsisprendimą investuoti Lietuvoje, sakyčiau, lemia kombinacija dalykų. Pirma, sutvarkyta infrastruktūra, nes jei jos neturi – neturi loterijos bilieto. Antra, žmonių kompetencijų kokteilis“, – sako jis pabrėždamas, kad šalyje paruošiama pakankamai kompetentingų ir gabių inžinierių.
„Pramonė – tai gyvybės šaltinis, yra paskaičiuota ekspertų, kad kiekviena pramonėje sukurta darbo vieta atneša papildomai 1,5 darbo vietos šalia pramonės“, – sako jis.
Be to, abu pašnekovai pažymi, jog būtent pramonė gali prikelti Lietuvos regionus, išspręsti vadinamą dviejų Lietuvų problemą.
„Mums būtina stipri pramonė, nes jei norėtume gyventi remdamiesi tik IT paslaugų segmentu, Lietuvoje turėtume tik du miestus.
Vėlgi, puikus pavyzdys – „Dovesta“ Marijampolėje. Gamykla – milžiniška, todėl netrukus mieste bus bumas kirpyklų, mažyčių kavinių, galbūt skalbyklų“, – atkreipia dėmesį.
Ž. Mauricas taip pat pritaria, kad gamyklos gali atgaivinti regionus.
„Pramonės įmonėms reikia daug ploto, o gamyba nėra tokia sritis, kaip paslaugos, kurios gali telktis biurų pastate ar dvidešimtaukštyje miesto centre. Gamykloms reikia patogios logistikos, didelio ploto ir kad žemė nebūtų labai brangi.
Todėl pramonė kraustosi į regionus, tuomet, be abejo, gerėja visi regiono rodikliai, nes reikia ir transporto, ir apsaugos, ir buhalterinių ar kitokių paslaugų. Dažniausia šias paslaugas teikia vietinės įmonės, todėl žmonių pajamos išauga, jie daugiau vartoja, pradeda klestėti kiti sektoriai. Tai kaip mini ekosistemos.
Be to, žmonėms reikia kažkur gyventi, todėl gali šoktelėti NT kainos. Ypač skatinama nuomos rinka, netgi prestižiškesnio būsto, nes tokiose įmonėse dažnai dirba ir darbuotojai iš užsienio.
Taigi užsisuka užburtas teigiamas ratas“, – sako Ž. Mauricas.
Justina Ilkevičiūtė, Verslo aktualijų žurnalistė
Pastaruoju metu Lietuvoje stebima džiuginanti tendencija – vis dažniau girdime apie šalyje steigiamas gamyklas, jų plėtrą ar naujus užsienio investuotojus.
Ekspertai džiaugiasi, kad gamyklų kūrimasis gali prikelti regionus, išauginti atlyginimus, o saldžius vaisius raškysime visi.
Vien šiais metais, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, užfiksuota 12 naujų gamybinių ar plėtros projektų, neįtraukiant lietuviško kapitalo įmonių. Praėjusiais metais jų iš viso buvo 18.
Be to, pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą. Tą rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už Lietuvą pasirodė tik Airija ir Singapūras. Ir nors Lietuvos šuolis didžiąja dalimi sąlygotas to, kad šalis pritraukia vis daugiau informacinių ir ryšio technologijų įmonių, nemažą įtaką turi ir gamyba.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sako, kad tikrasis gamyklų bumas įvyko 2017 metais, tačiau šiemet sėkmės istorijos tęsiasi.
„2017 m. pritraukėme didžiuosius gamybinius projektus, o šie metai labiau kapsulių į žemę įkasimo, naujųjų gamyklų virvelių kirpimo metai. Bet yra ir naujų dalių šioje istorijoje“, – teigia jis.
Tuo metu banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad nors jau raškome vaisius, tai – tik pradžia.
Pavyzdžiai, kuriais galime didžiuotis
Praėjusią savaitę statybas Kauno LEZ pradėjo Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų pramonės milžinas „Continental“. Investicijos į šią gamyklą siekia 95 mln. eurų, įmonė planuoja įdarbinti apie 1000 darbuotojų.Ironiška, tačiau šalia būsimos gamyklos, taip pat Kauno LEZ įsikurs dar viena Vokietijos automobilių pramonės žaidėja – „Hella“. Į gamyklą investuota 30 mln. eurų, planuojama įdarbinti 250 žmonių.
„Tokio mastelio investicijų Lietuvoje nebuvo 15–20 metų. Dėl „Continental“ ir „Hella“ atvejo net juokėmės, nes dvi didelės konkuruojančios kompanijos įsikurs kaimynystėje“, – pažymėjo M. Katinas.
Kauno LEZ taip pat pasirinko amerikiečių kompanija „Hollister“, gaminsianti medicinos įrenginius, o kita medicinos prietaisų gamintoja – Jungtinės Karalystės bendrovė „Intersurgical“ neseniai paskelbė, kad plės savo veiklą ir įkurs naują gamyklą Visagine 8 hektarų plote.
Pabradėje jau vieną gamyklą turinti bendrovė pirmame plėtros etape ketina įdarbinti apie 200 inžinerijos, gamybos bei mokslinių tyrimų ir plėtros sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, o per 10 metų vien Visagine planuoja padidinti darbuotojų skaičių iki 1000.
Taip pat nereikia pamiršti ir Lietuvos pasididžiavimo – lazerius gaminančios mokslinės-gamybinės įmonės „Šviesos konversija“, neseniai 2500 kv. m praplėtusios gamyklą Dvarčionyse.
„Manau, kad šį bumą gali paaiškinti trys esminės priežastys. Pirma, pati valstybė nusprendė skirti daugiau resursų, ieškodama gamybinių investicijų, todėl „Investuok Lietuvoje“ stipriai susifokusavo į gamybą, nes paslaugų industrija tikrai plečiasi sėkmingai, o gamyba buvo silpnoji grandis, kurią norėjome auginti.
Antra, prieš 7 metus priimti sprendimai vietoje savivaldybėse veikusių industrinių parkų įkurti laisvąsias ekonomines zonas padėjo labai gerą pagrindą.
Gerasis pavyzdys – Marijampolės LEZ investuojanti Danijos kapitalo įmonė „Dovista“, kuri įdarbins apie 1000 žmonių. Jei Marijampolėje nebūtų LEZ, šios gamyklos Lietuvoje tikrai nebūtų buvę.
Trečia priežastis – labiau politinė. Prieš 10 metų buvo intensyviai investuojama Pietų Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, o dabar, kai investuotojai jau „apsičiupinėjo“ tuose regionuose, jų drąsa išsiplėtė į tolimesnes valstybes – Baltijos šalis, šiaurinę Lenkijos dalį. Lietuva sulaukė savo bangos“, – pasakojo M. Katinas.
1 euras pramonėje sukuria 2 eurus kitiems sektoriams
Ekonomistas Ž. Mauricas nuteikia dar geriau, teigdamas, kad šis gamybos investicijų bumas – tik pradžia.„Bumu gal dar net nepavadinčiau, bet investicijų srautas į pramonę yra nemažas, ir panašu, kad artimiausiu metu jis toks ir išliks. Lietuva tikrai atsiranda investuotojų į pramonės sektorių žemėlapyje, ir tai labai džiuginanti tendencija, o dar džiugiau tai, kad tai tik pradžia“, – sako jis.
Tačiau ekonomistas pabrėžia, kad dabar Lietuva turi itin stengtis, norėdama išlaikyti šią tendenciją: „Tą padaryti padėtų du pagrindiniai dalykai – stabili verslo aplinka ir žmogiškieji ištekliai. Na, galima išskirti ir trečią – energetinius resursus, kas tampa svarbiu konkurenciniu pranašumu.“
Nors Lietuvoje itin didžiuojamės pritraukę IT paslaugų centrus, finansinių technologijų įmones, Ž. Mauricas pabrėžia, kad ne mažiau turėtume didžiuotis ir investicijomis į pramonę, gamybą.
„Gamyba svarbi, nes ji sukuria daug darbo vietų kitiems sektoriams. Pramonė gal sukuria ne tiek daug pridėtinės vertės, bet tai nėra tiek svarbu, nes pramonė yra tarsi ekonomikos ašis, aplink kurią sukasi paslaugos. 1 euras, sukurtas pramonės, sukuria 2 eurus kitiems sektoriams“, – pažymi jis.
Tačiau M. Katinas sako, kad pramonėje, kaip ir paslaugų sektoriuje, pridėtinės vertės skalė yra lygiai tokia pati.
„Juk ir paslaugų sektoriuje yra žemesnės pridėtinės vertės dalyviai, kaip skambučių centrai, kur dirba daug jaunų studentų, ir yra paslaugų centrų, kurie diegia IT sprendimus, blockchainus ir kur specialistai uždirba nuo 2000 eurų.
Tai lygiai tas pats su gamyba. Yra darbininkai – žmonės prie konvejerio, bet jei tai yra didžiulė gamykla, diegianti inovatyvius produktus, kaip „Continental“, ji kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, o apie 50 proc. darbuotojų yra inžinieriai, t. y. aukštą mokslą baigę žmonės, kurių atlyginimai tikrai nėra mažesni nei IT specialistų“, – sako jis.
M. Katinas taip pat pabrėžia, kad neteisinga manyti, jog investuotojai į Lietuvą ateina dėl pigios darbo jėgos.
„Lietuviai neteisingai taip save nuvertina. Yra kur kas pigesnių regionų, pavyzdžiui Čekijoje, kur investuotojai rastų pigumą.
Investuotojų apsisprendimą investuoti Lietuvoje, sakyčiau, lemia kombinacija dalykų. Pirma, sutvarkyta infrastruktūra, nes jei jos neturi – neturi loterijos bilieto. Antra, žmonių kompetencijų kokteilis“, – sako jis pabrėždamas, kad šalyje paruošiama pakankamai kompetentingų ir gabių inžinierių.
Sprendimas dviem Lietuvoms
M. Katinas pabrėžia, kad beveik 20 proc. BVP sukuriama būtent pramonėje, tai kaip antrasis mūsų valstybės plautis, nes kitas – paslaugų ir IT sektoriaus plautis ir taip puikiai kvėpuoja.„Pramonė – tai gyvybės šaltinis, yra paskaičiuota ekspertų, kad kiekviena pramonėje sukurta darbo vieta atneša papildomai 1,5 darbo vietos šalia pramonės“, – sako jis.
Be to, abu pašnekovai pažymi, jog būtent pramonė gali prikelti Lietuvos regionus, išspręsti vadinamą dviejų Lietuvų problemą.
„Mums būtina stipri pramonė, nes jei norėtume gyventi remdamiesi tik IT paslaugų segmentu, Lietuvoje turėtume tik du miestus.
Vėlgi, puikus pavyzdys – „Dovesta“ Marijampolėje. Gamykla – milžiniška, todėl netrukus mieste bus bumas kirpyklų, mažyčių kavinių, galbūt skalbyklų“, – atkreipia dėmesį.
Ž. Mauricas taip pat pritaria, kad gamyklos gali atgaivinti regionus.
„Pramonės įmonėms reikia daug ploto, o gamyba nėra tokia sritis, kaip paslaugos, kurios gali telktis biurų pastate ar dvidešimtaukštyje miesto centre. Gamykloms reikia patogios logistikos, didelio ploto ir kad žemė nebūtų labai brangi.
Todėl pramonė kraustosi į regionus, tuomet, be abejo, gerėja visi regiono rodikliai, nes reikia ir transporto, ir apsaugos, ir buhalterinių ar kitokių paslaugų. Dažniausia šias paslaugas teikia vietinės įmonės, todėl žmonių pajamos išauga, jie daugiau vartoja, pradeda klestėti kiti sektoriai. Tai kaip mini ekosistemos.
Be to, žmonėms reikia kažkur gyventi, todėl gali šoktelėti NT kainos. Ypač skatinama nuomos rinka, netgi prestižiškesnio būsto, nes tokiose įmonėse dažnai dirba ir darbuotojai iš užsienio.
Taigi užsisuka užburtas teigiamas ratas“, – sako Ž. Mauricas.
1 komentaras:
Va siemtecha rekvizitai . Pramonėje ši įmonė automatizuoja procesus. Siūlau pasidomėti :)
Rašyti komentarą