Vatikane pagerbtas prieš 400 metų nukankintas šventasis Juozapatas Kuncevičius, sujungęs Lietuvą ir Ukrainą
Vatikanas / AP nuotr.
Vatikane ir Romoje įvairiais renginiais pagerbtas lygiai prieš 400 metų nukankintas Lietuvą ir Ukrainą sujungęs šventasis Juozapatas Kuncevičius. Popiežiškajame Grigaliaus universitete atidaryta Lietuvos ambasadorės kuruojama paroda.
„Tegul visi bus viena“, – eilutė iš Evangelijos, lydinti bažnyčios vienytoju laikomą šventąjį Juozapatą. Vienybė ir čia, Vatikane, susirinkus tikintiesiems iš viso pasaulio pagerbti šventojo kankinystės.
Svarbiausioje Romos katalikų šventovėje mišias laiko Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios patriarchas Sviatoslavas Ševčukas, susirinkę ir dvasininkai iš Lietuvos.
Iš Ukrainos kilęs ir Lietuvoje dvasiniu keliu pasukęs Juozapatas sujungia Lietuvą bei Ukrainą ir vienybės idėją skleidžia čia, Vatikane, kur ir yra palaidotas.
Juozapato atvaizdai nuo Vilniaus iki Romos. Popiežiškajame Grigaliaus universitete atidaryta Lietuvos ambasadorės prie Šventojo sosto kuruojama paroda, skirta Juozapatui Kuncevičiui.
„Per šitą asmenybę, šitą kankinį prieš 400 metų nužudytą Vitebske, galima vėl aktualizuoti istoriją, patirtis, kurios šiuo metu kaip peilio ašmenys veria mūsų esatį“, – sako ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Šventasis Juozapatras Kuncevičius pagerbtas Vatikane / LRT stop kadras
Šioje parodoje, kaip sako jos kuratorė, pasakojama apie ir dabar itin aktualią kovą už laisvę, tiesą ir vertybes. Čia eksponuojami skirtingi J. Kuncevičiaus vaizdiniai, knygos, ir dokumentai.
Manoma, kad štai šis kūrinys nutapytas 1867 metais Romoje šventojo J. Kuncevičiaus kanonizacijos proga.
Kūrinys nutapytas 1867 metais Romoje šventojo J. Kuncevičiaus kanonizacijos proga / LRT stop kadras
Visi parodoje eksponuojami kūriniai sukurti Italijoje, bet laikui bėgant šventasis Juozapatas menininkų vaizduojamas skirtingai. Kaip pasakoja ambasadorė, 19-ame ir 20-o amžiaus pradžioje vaizdinis pasakojimas apie J. Kuncevičių – labai vakarietiškas.
„Štai matome tokią visiškai kaip vakarietiškoje tapyboje švento Juozapato Kuncevičiaus viziją – iš Jėzaus širdies spindulys sklinda į jaunuolį, į jo širdį, vyksta tokia dvasinė pagava“, – paaiškina ji.
Šventojo Juozapatro Kuncevičiaus paveikslas / LRT stop kadras
Menine prasme didžiausiu atradimu ambasadorė įvardija šiuos du vakarietiška barokine stilistika nutapytus kūrinius.
Vakarietiška barokine stilistika nutapyti kūriniai / LRT stop kadras
„Sebastiano Konka – tai yra menininkas, kurio, man atrodo, net 4 paveikslai kabo Vatikano muziejuose, taigi yra jau ta vertė ir dabar ukrainiečiams bazilijonams galvos skausmas, kaip reikės šituos kūrinius apdrausti, apsaugoti“, – teigia S. Maslauskaitė-Mažylienė.
Vatikanas / AP nuotr.
Seniausias bazilijonų vienuolynas Italijoje, įsikūręs Grotaferatoje, prisidėjo prie J. Kuncevičiaus kanonizacijos proceso. Sukurtas šis kitoks raižinys, papildęs aprašytą J. Kuncevičiaus biografiją.
J. Kuncevičiaus raižinys / LRT stop kadras
„Toks kitoks, taip, jis, matosi, nori tarsi sutuokti tą tokį truputį oficiozinį, ramų vilnietišką atvaizdą vyskupo su kankinyste“, – komentuoja pašnekovė.
Šventojo Juozapato palaikai ilgus šimtmečius įvairiose vietose slėpti nuo naikintojų rankų, galiausiai pasiekė Vatikano Šventojo Petro baziliką, kurioje yra iki šiol. Pasak ambasadorės, tai vieta, svarbi J. Kuncevičiaus tikėjimo sklaidai.
J. Kuncevičiaus mitra / LRT stop kadras
„Parodoje yra labai svarbi relikvija mitra – vyskupo simbolis, tokia kaip ir karūna, kuri puošia Juozapato galvą nuo 1931-ųjų iki 1982-ųjų“, – nurodo ji.
2023-uosius Seimas paskelbęs Šventojo Juozapato Kuncevičiaus metais.
2023.09.28 23:072021.08.14 08:092023.10.01 16:40
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą