2018-03-13

G.Žiemelio įmonės negali grįžti į „NATO tiekėjų sąrašą“

2018-03-13 / 10:00
Autorius: Rytas Staselis, LRT.lt, Michailas Maglovas, „Municipalnij skaner“

AB „Avia Solutions Group“ siekia paneigti teismo sprendimą, susiejusį įmonę su nedraugiškų šalių specialiųjų tarnybų įtaka ir telkia pastangas, kad sprendimo nepastebėtų žiniasklaida.

Akcinės bendrovės (AB) „Avia Solutions Group“ (ASG) vadovams ir savininkams nepatiko prieš dvi savaites LRT.lt portale skelbto teksto „Siūlo laukti JAV Kongresui pateiktos uždaros ataskaitos nutekėjimo“ pabaiga, kurioje buvo teigiama, kad dėl JAV žadamų naujų sankcijų reiktų susirūpinti ne tik Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai, bet ir tos aplinkos verslo partneriams užsienyje.

Įvardijome, kad didžiausią galvos skausmą Lietuvoje dėl to galėtų patirti Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“, perkantis rusišką žemės ūkio techniką ir trąšas iš Rusijos trąšų gamybos milžinės „PhosAgro“, kurią kontroliuoja Rusijos lyderiui artimas verslininkas Vladimiras Litvinenka. Taip pat – verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamas verslas, Rusijoje turintis nemažai oro transporto projektų, kuriuos įgyvendina su Rusijos valstybine korporacija „Rostech“. Ši korporacija galėtų valdyti apie trečdalį ASG grupės aviacijos verslo.

Kipras–Kipras–Nyderlandai 


Nors formaliai ryšių su „Rostech“ (tretine įmone) ASG turi tik todėl, kad valdo Ramenskojės oro uostą pamaskvėje (įmonės „Ramport“ 75 proc. minus vieną akciją valdo ASG, 25 proc. plius vieną akciją – viena „Rostech“ įmonė), tyrimo metu tokių sąsajų radome ir daugiau. Mūsų tyrimo rezultatus visiškai patvirtino organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus surinkta informacija apie ASG savininkus: „Harberin Enterprises Limited“ (Kipras), „ING Otwarty Fundusz Emertalny“ (Olandija), UAB „Indeco: Investment and development“ (Lietuva), „VGE Investments Limited“ (Kipras), Vaidas Barakauskas (Lietuva), „ZIA Valda Cyprus Ltd.“ (Kipras).

Toje schemoje mažiau abejonių kelia lietuviški įmonių ir akcininkų pavadinimai bei registracijos ženklai. Išskyrus vieną – „AB ŽIA valda“ yra kontroliuojanti įmonė, kurios per 80 proc. akcijų valdo nežinomi subjektai per dviejų Kipro bendrovių („GEM GREEN Holding Limited“ ir „Confidere Services Limited) grandinę ir galutinių savininkų neatskleidžiantį Nyderlandų fondą „Stichting Administratiekantoor CEO Corp“. Kipro įmonių direktoriais ir akcininkais užregistruoti šios šalies advokatų kontorų atstovai, paprastai teikiantys nominalių naudos gavėjų paslaugas.

Tyrimas rodo, kad apie dešimtadalį ASG akcijų valdanti Kipre registruota bendrovė „VGE Investments Limited“ yra susijusi su Rusijos piliečiu Viktoru Grigorjevu, valdančiu 90 proc. Nacionalinio kosminio banko (NKB) akcijų. 

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus tyrėjai čia ieškojo žiniasklaidos, konkrečiai – interneto ištekliaus aviatime.com savininkų. Mums kilo klausimas, kas iš tikrųjų valdo šalies aviacijos aptarnavimo verslo rinkoje vyraujančią įmonę.

Tačiau ASG viešųjų ryšių tarnybos, net ir gavusios dvi užklausas, atsisakė suteikti informaciją apie tai, kas yra minėtų bendrovių Kipre bei Nyderlanduose galutiniai naudos gavėjai. ASG daugiau komentavo, spėjame, nepatinkančius klausimus, siuntė paneigimus, o vienas šio teksto autorių gavo ASG vadovo Jono Janukėno pasirašytą teisinį reikalavimą „nutraukti visuomenę klaidinančios ir dalykinę reputaciją žeminančios informacijos platinimą“. Priešingu atveju buvo grasinama „laikyti, jog vykdote iš anksto suplanuotą šmeižto kampaniją (paryškinta reikalautojų – aut.) (...) pagal LR BK 14 str.). Taip ASG siekia išvengti bet kokių viešų sąsajų su Rusijos „Rostech“.

Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad apie dešimtadalį ASG akcijų valdanti Kipre registruota bendrovė „VGE Investments Limited“ yra susijusi su Rusijos piliečiu Viktoru Grigorjevu, valdančiu 90 proc. Nacionalinio kosminio banko (NKB) akcijų. Jis taip pat yra Rusijos OAO „OPG Oboronprom“ („Rostech“ korporacijai priklausanti įmonė) generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas.

2008–2015 m., kai buvo rezgamas ASG ir „Rostech“ susitarimas dėl Ramenskojės oro uosto projekto, 10 proc. ASG akcijų buvo perduota kiprietiškai „VGE Investments Limited“, kurios valdybos nariais buvo NKB prezidento patarėjas Vladimiras Smirnovas (pirmasis įžymiojo kooperatyvo „Ozero“, kuriame verslą pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir diduma jo dabartinės aplinkos veikėjų). Taigi nekyla abejonių, kad mažiausiai dešimtadalį ASG akcijų valdo su Rusijos gynybos pramone susiję asmenys ir įmonės.

Oficialiai Kipro „VGE Investments Limited“ iki 2014 m. gruodžio 12 d. įsigijo 10,1 proc. ASG akcijų ir turėjo balso teisę akcininkų susirinkime. Kipro registrai rodo, kad įmonė priklauso vietos nominaliam savininkui Foteini Panagiotou, yra valdoma administruojančios įmonės „A.B.C. Grandeservus Limited“ ir turi sąskaitą Rusijos NKB. Iki 2014 m. kompanija taip pat formaliai priklausė Kipro piliečiams. Per kitų įmonių grandinę „VGE Investments Limited“ iki 2014 m. vasario valdė 100 proc. OOO DP „Aero Kamov“ (karinių sraigtasparnių įmonė, taip pat iš „Rostech“ grupės).

Sąsajos su Rusija konstatuotos Lietuvos teisme 


Dar vienas argumentas, paneigiantis ASG pretenzijas ir pastangas viešojoje erdvėje atsikratyti įtarimų dėl Rusijos valstybinių korporacijų įtakos savo verslui, yra 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimas.

Bylos esmė: ASG antrinė įmonė „FL Technics“ padavė į teismą Ūkio ministeriją, prašydama panaikinti ministro įsakymą 4-830 „Dėl juridinio asmens išbraukimo iš NATO konkursų dalyvių sąrašo“ (iš šio sąrašo išbraukta įmonė neturi teisės siūlyti darbų, paslaugų ar įrangos konkursuose, kuriuos skelbia NATO). Jis buvo grįstas Valstybės saugumo departamento ir Krašto apsaugos ministerijos II Kontržvalgybos departamento turima informacija, kad vienintelis „FL Technics“ akcininkas, įmonė AB „Avia Solutions Group“, yra susijęs su Rusijos Federacijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis.

Teismo debatų metu buvo atskleista dar viena ASG ir „Rostech“ besiplečiantį bendradarbiavimą liudijanti informacija: ASG perpus su „Rostech“ antrinėmis įmonėmis Uljanovsko Rytų laisvojoje ekonominėje zonoje (Rusija) įkūrė įmonę „FL Technics Ulyanovsk“ ir pradėjo įgyvendinti įvairių tipų orlaivių priežiūros, remonto, vidaus dizaino paslaugų projektą. „FL Technics Ulyanovsk“ numato teikti aptarnavimo ir remonto paslaugas A-320, A-380, B-737, B-777, B-747, B-787, taip pat – „Bombardier“ ir „Sukhoi Super Jet“ tipų lėktuvams.

Teismas taip pat sutiko su Ūkio ministerijos argumentu, kad „juridinis asmuo į NATO konkursų dalyvių sąrašą neįrašomas, arba jo buvimas ten nepratęsiamas, jeigu Ūkio ministerija gauna raštišką kompetentingų Lietuvos institucijų ar įstaigų informaciją, kad juridinis asmuo, juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, dalyvis, vadovas, juridinio asmens valdymo organų narys, vyriausiasis buhalteris ar apskaitą tvarkančio padalinio vadovas ar apskaitą tvarkantis kitas juridinis asmuo yra susijęs su užsienio specialiųjų tarnybų veikla“.

Todėl teismas, įvertinęs pateiktą viešą medžiagą, kurią teikė ir VSD, surašydamas [atitinkamą] raštą, konstatavo, kad ji pagrindžia tai, jog vienintelė bendrovės „FL Technics“ akcininkė AB „Avia Solutions Group“ turi akcijų Rusijos bendrovėje OAO „Ramport Aero“, kurios akcininkė yra Rusijos valstybės korporacijai priklausanti OAO „TVK Rossiya“, o Rusijos valstybės įmonės „Rostech“ vadovas S.Čemezovas – buvęs KGB pareigūnas, kuriam šiuo metu yra taikomos JAV ir ES sankcijos dėl neteisėto Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos ir kuris šiuo metu yra siejamas su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis.

VAAT trijų teisėjų kolegija kritiškai įvertino ASG atstovų pretenziją, kad ministerija netinkamai taikė taisyklių nuostatas, nesigilino į nuostatų turinį. „(...) Kartu teisėjų kolegija pažymi, – rašoma teismo nutartyje, – kad Taisyklių 38.4.3 punkte vartojama formuluotė „juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla“ nėra ir negali būti aiškinama taip, kad tik juridinis asmuo, dėl kurio yra sprendžiama, turi tiesiogiai palaikyti ryšį su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ir jų pareigūnais ar kad toks ryšys, kurį palaiko į NATO konkursų dalyvių sąrašą įrašytas juridinis asmuo ar dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų jos dalyvių susirinkime, turi būti palaikomas tik su etatiniais užsienio valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnais.“

VAAT ASG skundą dėl „FL Technics“ atmetė. LRT.lt neoficialiai kalbinti ekspertai, susipažinę su padėtimi, vienu balsu tvirtino neįsivaizduojantys, kad artimoje ateityje ASG ir grupės įmonėms Lietuvoje pavyktų sugrįžti į Ūkio ministerijos sudaromą NATO konkursų dalyvių sąrašą.

J.Kudimovas: visi žino apie mano antrą pasą


Šiame teismo procese nuskambėjo ir daugiau Lietuvos auditorijai svarbių akcentų. Tarp Rusijos pareigūnų ir verslo veikėjų, kurių pavardės buvo išvardytos byloje, buvo paminėtas ir Jurijus Kudimovas, kurio biografija ir karjera verta trilerio apie šnipus scenarijaus.

J.Kudimovas, baigęs Maskvos valstybinį universitetą (žurnalistikos specialybę), iki 1985 m. dirbo sovietinio laikraščio „Komsomolskaja pravda“ korespondentu Britų salose. Tačiau Anglijos vyriausybė jam ir dar keliems sovietinių institucijų darbuotojams pritaikė persona non grata statusą, ir jie visi turėjo išvykti kaip SSRS šnipai.

Vėliau J.Kudimovas dirbo savaitinio žurnalo „Novoje vremia“ (jį tuo metu leido SSKP CK Tarptautinių santykių skyrius) biuro Pietų Amerikos šalyse vadovu. 1997 m. jis apsigynė bankininkystės ir finansų verslo administravimo magistro laipsnį Dowlingo koledže (Oukdeilis, Niujorkas), dirbo keliuose komerciniuose bankuose. Paskutinė karjeros stotelė – Nacionalinio rezervinio banko, kurį kontroliuoja kitas žymus Rusijos bankininkas, taip pat buvęs KGB darbuotojas Aleksandras Lebedevas, pirmasis viceprezidentas. Šiuo metu su kitu Rusijos verslininku Igoriu Makarovu J.Kudimovas valdo finansinį fondą „Pangeo Capital“ akcijų santykiu 90 proc.: 10 proc. (pagal leidinį „Kommersant“).

Maždaug 1997 m. atsiradęs Lietuvoje J.Kudimovas, LRT.lt šaltinių teigimu, ieškojo galimybių imtis atliekų tvarkymo verslo, bet vėliau planų atsisakė. Tačiau tų pačių metų gruodžio 16 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą Algirdą Brazauską, prašydamas suteikti mūsų šalies pilietybę išimties tvarka ir, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, ją gavo.

Su pilietybės reikalais susipažinę pareigūnai sako, kad toji dokumentų negausa rodo, jog išspręsti pilietybės J.Kudimovui suteikimo reikalą buvo suinteresuotas asmeniškai A.Brazauskas. 

A.Brazausko pasirašytas ir tuometinio vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio kontrasignuotas dekretas paskelbtas 1998 m. sausio 27 d. Tuo dekretu pilietybė išimties tvarka buvo suteikta ir daugiau žmonių – žurnalistui Mykolui Drungai, kunigui Antanui Saulaičiui.

Prezidentūros archyvuose nėra gausu su šiuo dekretu susijusių dokumentų ir rekomendacijų. J.Kudimovo prašymas, autobiografija (joje nėra nurodoma apie 1985 m. incidentą su britų valdžia) ir dekretas. Su pilietybės reikalais susipažinę pareigūnai sako, kad toji dokumentų negausa rodo, jog išspręsti pilietybės J.Kudimovui suteikimo reikalą buvo suinteresuotas asmeniškai A.Brazauskas.

Tą J.Kudimovas patvirtino ir LRT.lt. Su juo kalbėjomės ne tik apie pilietybę, bet ir apie santykius su ASG bei kompanijos verslą kontroliuojančiu Gediminu Žiemeliu.

– Jūs neneigiate, kad praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje buvote priverstas išvykti iš Jungtinės Karalystės, nes, prisidengdamas žurnalisto darbu, dirbote sovietų žvalgybai? 

– Aš niekada nekomentuoju šios istorijos ir niekada nekomentuosiu. Tada buvo Sovietų Sąjunga, kita šalis, vyko šaltasis karas, nuostolių jo metu patyrė abi pusės. Niekas labai nesigilino, kas, ką, už ką ir kodėl. Galiu pasakyti tik tiek, kad jau šiame amžiuje į Angliją keletą kartų vykau su Rusijos pasu, nes anglai išdavė vizas. Todėl, mano nuomone, ta istorija yra baigta.

– Kaip jums pavyko vos per mėnesį gauti Lietuvos pilietybę? 

– 1997 m. aš buvau vienas Nacionalinio rezervo banko vadovų. Tada daugelis bankų nėrė į skolų užskaitų tarp Rusijos ūkio subjektų paslaugų verslą. Pinigų niekas neturėjo, todėl bankams buvo ką veikti. Mes kreditavome skolininkus ir uždirbome daugiau nei imdamiesi tiesioginės paskolų teikimo veiklos.

Ši veikla mane nubloškė į Rusijos Kaliningrado sritį, kurios ūkio subjektai buvo skolingi dideles sumas kažkuriai Lietuvos įmonei (pavadinimo, deja, neprisimenu) už statybų darbus. Man ta problema pasirodė įdomi. Vienas mano geras pažįstamas pasiūlė kontaktų Lietuvoje, ir aš galų gale pasiekiau prezidentą A.Brazauską. Išdėsčiau jam idėją, pasakiau, kad mūsų bankas galėtų tą skolą išpirkti ir savarankiškai išsiaiškinti su skolininkais Kaliningrade.

Mes susibičiuliavome, kartu medžiojome... Bankas tą operaciją atliko be nuostolių sau, nors ir ne tokia didele marža, kaip buvome įpratę. Pilietybės aš prezidento neprašiau, jis man pasiūlė – esą visai nesunku, o ateityje iš to gal bus ir naudos, nes su lietuviškais pasais po pasaulį buvo daug lengviau keliauti. Aš sutikau. Ir tas klausimas gana greitai buvo išspręstas man palankiai.

– Kaip jūs dabar gyvenate, turėdamas du pasus? Regis, Rusijos įstatymai šiuo požiūriu nėra itin tolerantiški... 

– Kai Rusijoje prieš dvejus metus buvo priimtas įstatymas, reikalaujantis registruoti antrą pasą, aš taip ir padariau. Taigi du pasus pagal Rusijos įstatymus turiu teisėtai, nors niekada tuo nesigyriau, kaip darė kai kurie kiti mūsų veikėjai. Nematau jokių minusų savo verslui dėl dviejų pasų, o kai kada gaunu nemažai naudos, nes keliaujant kai kur nereikalingos vizos. Kita vertus, aš mėgstu Lietuvą, turiu įsigijęs butą ir dažnai apsilankau.

– Ar Lietuvoje turite verslo projektų? 

– Deja, ne. Turėjau keletą idėjų, tačiau galų gale man jos pasirodė neįdomios. Todėl labiau galiu kalbėti apie labdaros projektus. Vieną sykį tuometiniam Lietuvos ambasadoriui Maskvoje Rimantui Šidlauskui pasiūlius, pavyko išleisti Rusijoje istorinę knygą (nors prelegentas jos pavadinimo ir autoriaus neprisimena, greičiausiai turima galvoje istorijos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus knygos rusų kalba „Lietuvos istorija nuo seniausiųjų laikų iki 1569 m.“ 1 tomas – aut.).

Be to, esu dailininko Vytauto Kasiulio kūrybos gerbėjas: perku daug jo paveikslų, kurie dabar yra mano bute Vilniuje. Kadangi šiemet V.Kasiuliui būtų sukakę 100 metų, pasiūliau sudaryti jo kūrybos katalogą. Mes jį išleidome ir aš dabar tas knygas dovanoju savo draugams įvairiose šalyse.

– Kas jus sieja su G.Žiemelio grupės verslu? 

– Su Gediminu susipažinau būdamas VEB banko investicinio padalinio „VEB Capital“ vadovu. Atstovaudamas banko interesams, dirbau Maskvos Šeremetjevo oro uosto direktorių tarybos pirmininku. Gal kokiais 2010 m. Gediminas buvo pas mane atvykęs ir siūlė kartu įgyvendinti naujo vežėjo kūrimo projektą. Tada jam paaiškinau, kad oro vežėjas – visiškai ne oro uosto verslas. Jeigu tai būtų oro uosto aptarnavimas – kitas reikalas, bet dėl to reikia tartis ne su manimi, o su oro uosto generaliniu direktoriumi.

Tuo tąsyk ir baigėme. Vėliau, 2013 m., Gediminas per tarpininką paprašė susitikimo ir pasiūlė kažką iš aviacijos srities, tačiau tai nebuvo mums įdomu, nes aš jau dirbau „Pangeo Capital“ fonde. Trečią kartą mes aptarėme galimybę bendradarbiauti žlugus oro linijoms „Transaero“: buvo daug lėktuvų, kuriuos buvo galima išardyti ir jų dalis panaudoti kitų lėktuvų remontui. Tačiau ir tada projektas nepavyko. Vis dėlto aš apie Gediminą nieko bloga negaliu pasakyti. Atvirkščiai – jis kvalifikuotas žmogus, kieto stiliaus verslininkas ir kartu normaliai, žmoniškai bendraujantis žmogus.

Komentarų nėra: